Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-11-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2203-818/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-11-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-01-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-11-02
Bylos Nr.
1-2203-818/2016
Teisminio proceso Nr.
1-04-2-00190-215-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
A. S.
Nukentėjusysis
J. L.
Advokatai
Alfredas Sokolovskis
Baudžiamoji byla Nr. 1-2203-818/2016Proceso Nr. 1-04-2-00190-215-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.1.; 1.2.14.5.1., 1.2.18.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Gretai Sankūnei,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,kaltinamajam A. S.,kaltinamojo gynėjui advokatui Alfred Sokolovski,nukentėjusiajam J. L.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos);

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2015 m. liepos 20 d. paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę);

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – galutinė bausmė 30 parų arešto (2015 m. gruodžio 13 d. paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę);

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – galutinė bausmė 40 parų arešto,

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 45 parų arešto bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas nuteistas galutine 30 parų arešto bausme. Baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs);

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 42 parų arešto bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas nuteistas galutine 28 parų arešto bausme;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 39 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 26 parų arešto bausmė (bausmę atlieka nuo 2016 m. spalio 24 d.);

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2013 m. gruodžio 25 d. laikotarpyje nuo 2.00 val. apie 3.15 val., viešbučio „Sky High“ 108 numeryje, Tarptautiniame oro uoste „Riga“, Marupės savivaldybėje, Latvijoje, D. L. mirus, pavogė šiuos daiktus: kompiuterį „DELL“ 1000 Eur vertės, laikrodį „ORIENT“ 54 Eur vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku 825 Eur vertės, auksinį žiedą 115 Eur vertės, mobilaus ryšio telefoną „HTC“ 571 Eur vertės, taip pavogė D. L. priklausančio turto už 2565 Eur.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. S. 2013 m. gruodžio 24 d. 18.59 val., siekdamas įgyti svetimą turtą, D. L. vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) įdėjo į bankomatą, esantį „Swedbank Riga LV“ ir surinkęs šios kortelės naudotojo D. L. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t.y. PIN kodą, apgaule pasikėsino nuimti per du kartus 284,98 Eur (kas atitinka 984 Lt), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi finansinė operacija buvo atmesta dėl neteisingo PIN kodo.

Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. gruodžio 25 d. 3.30 val., siekdamas įgyti svetimą turtą, D. L. vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) įdėjo į bankomatą, esantį „Swedbank Riga LV“ ir surinkęs šios kortelės naudotojo D. L. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t.y. PIN kodą, apgaule nuėmė 142,49 Eur (kas atitinka 492 Lt).

Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. gruodžio 25 d. 4.03 val., siekdamas įgyti svetimą turtą, D. L. vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) įdėjo į bankomatą, esantį „Swedbank Riga LV“ ir surinkęs šios kortelės naudotojo D. L. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t.y. PIN kodą, apgaule nuėmė 751,27 Eur (kas atitinka 2954 Lt).

Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. gruodžio 25 d. 4.04 val., siekdamas įgyti svetimą turtą, D. L. vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) įdėjo į bankomatą, esantį „Swedbank Riga LV“ ir surinkęs šios kortelės naudotojo D. L. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t.y. PIN kodą, apgaule nuėmė 751,27 Eur (kas atitinka 2954 Lt).

Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. gruodžio 25 d. 4.04 val., siekdamas įgyti svetimą turtą, D. L. vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) įdėjo į bankomatą, esantį „Swedbank Riga LV“ ir surinkęs šios kortelės naudotojo D. L. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t.y. PIN kodą, apgaule pasikėsino nuimti 751,27 Eur (kas atitinka 2954 Lt), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi finansinė operacija buvo atmesta dėl viršyto limito.

Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. gruodžio 25 d. 4.04 val. siekdamas įgyti svetimą turtą, D. L. vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) įdėjo į bankomatą, esantį „Swedbank Riga LV“ ir surinkęs šios kortelės naudotojo D. L. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t.y. PIN kodą, apgaule pasikėsino nuimti 713,04 EUr (kas atitinka 2462 Lt), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi finansinė operacija buvo atmesta dėl viršyto limito.

Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. gruodžio 25 d. 4.05 val. siekdamas įgyti svetimą turtą D. L. vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) įdėjo į bankomatą, esantį „Swedbank Riga LV“ ir surinkęs šios kortelės naudotojo D. L. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t.y. PIN kodą, apgaule pasikėsino nuimti 570,26 Eur (kas atitinka 1969Lt), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi finansinė operacija buvo atmesta dėl viršyto limito.

Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. gruodžio 25 d. 4.05 val. siekdamas įgyti svetimą turtą, D. L. vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) įdėjo į bankomatą, esantį „Swedbank Riga LV“ ir surinkęs šios kortelės naudotojo D. L. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t.y. PIN kodą, apgaule pasikėsino nuimti 427,76 Eur (kas atitinka 1477 Lt), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi finansinė operacija buvo atmesta dėl viršyto limito.

Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. gruodžio 25 d. 4.05 val. siekdamas įgyti svetimą turtą, D. L. vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) įdėjo į bankomatą, esantį „Swedbank Riga LV“ ir surinkęs šios kortelės naudotojo D. L. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t.y. PIN kodą, apgaule pasikėsino nuimti 285,27 Eur (kas atitinka 985 Lt), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi finansinė operacija buvo atmesta dėl viršyto limito.

Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. gruodžio 25 d. 4.05 val. siekdamas įgyti svetimą turtą, D. L. vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) įdėjo į bankomatą, esantį „Swedbank Riga LV“ ir surinkęs šios kortelės naudotojo D. L. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t.y. PIN kodą, apgaule nuėmė 142,49 Eur (kas atitinka 492 Lt).

Taip A. S. neteisėtai panaudodamas elektroninės mokėjimo priemonę apgaule savo naudai bendrai įgijo 1996,06 Eur (kas atitinka 6892 Lt).

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad viskas buvo taip, kaip nurodė prokurorė kaltinamajame akte. 2013 m. gruodžio 25 d. jis atvyko į Rygos oro uostą, kadangi su D. L. turėjo skristi į Vokietiją. Jų neįleido į lėktuvą, nes jie buvo girti. Tuomet jiedu važiavo į miestą, norėjo pasikeisti bilietus. D. L. buvo labai girtas. Jiedu važiavo su taksi, taksistas jam padėjo D. L. nutempti į viešbutį. Jis (t. y. kaltinamasis) užmigo, o kai atsikėlė, D. L. nebuvo. Tuomet jis išgirdo duše bėgantį vandenį, nuėjęs pamatė, kad D. L. guli be sąmonės, nutempė jį ant lovos, bandė daryti dirbtinį kvėpavimą, tačiau nepadėjo. Buvo panikos būsenoje, surinko D. L. daiktus ir išėjo iš kambario. Su minėtais daiktais jis išvažiavo iš Rygos į Vilnių. Jį taksi automobilyje sulaikė pareigūnai, daiktai liko taksi automobilyje. Turėjo tik D. L. pinigus ir telefoną. Rygos autobusų stotyje jis nuėmė D. L. pinigus nuo kortelės, jam pavyko išgryninti pinigus, apie 2000 Eur. Nežinojo, kad tokia pinigų suma buvo sąskaitoje. PIN kodas su banko kortele buvo piniginėje. Su pinigais jis nieko nespėjo padaryti, kadangi jį sulaikė su pinigais. Labai gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Liudytoja S. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba viešbutyje „Sky High“ kambarine. 2013 metų gruodžio 25 d., 7.23 val. ji atėjo į savo darbo vietą. Iki 12.10 val. ji dirbo viešbutyje, tvarkė viešbučio numerius. 12.10 val. ji su viešbučio administratoriumi pasibeldė į viešbučio l08 numerį, kadangi tam žmogui, kuris ten gyveno, viešbučio numerį reikėjo atlaisvinti iki 2013 metų gruodžio 25 d. 12.00 val. Ji kartu su J. B. beldėsi į duris maždaug tris kartus, bet joms niekas neatsakė. Tada J. B. (viešbučio administratorė) iš registratūros ėmė skambinti į numerį vidiniu telefonu, bet ragelio niekas taip pat nekėlė. Tada ji kartu su J. B. nusprendė atrakinti viešbučio 108 numerį, kad sužinoti, kas atsitiko. Jos kartu nuėjo į numerį, atrakino duris ir ėmė kviesti žmogų, bet niekas neatsiliepė. Tada ant sofos pamatė jauną žmogų apie 30 (trisdešimties) metų amžiaus, kuris gulėjo ant nugaros ir buvo užsiklojęs antklode. Jo galva žiūrėjo į televizoriaus pusę. Ir pats nejudėjo. Į jų šaukimą jis nereagavo, tada jos iškvietė greitąją pagalbą. Kai atvyko greitoji pagalba, gydytojas (felčeris) pranešė, kad žmogus mirė. Ji su J. B. numeryje nieko neėmė ir nelietė. Televizorius numeryje buvo įjungtas. Asmeniškai ji, ar buvo kas nors įėjęs ar išėjęs iš viešbučio l08 numerio, nematė (t. 2, b. l. 12).

Liudytoja M. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba administratore viešbutyje „Sky High“, esančiame oro uosto „Ryga“ teritorijoje. 2013 metų gruodžio 24 d. 8.51 val. ji pradėjo darbą viešbutyje „Sky High“. Maždaug 9.00 val. ją pakvietė virėja I. V. ir paprašė, kad ji atkimštų butelį vyno l08 kambario gyventojui, kuris tuo metu restorane pusryčiavo. Ji atkimšo butelį vyno ir išėjo. Ji matė, kad tas vyras iš l08 numerio po pusryčių buvo išėjęs į gatvę parūkyti ir po to nuėjo į numerį. Maždaug apie 11.35 – 11.45 val. į viešbutį atėjo vyras, kuris paklausė, kur D.. Ji jam pasakė, kad l08 numeryje. Tas vyras buvo maždaug 25-30 metų amžiaus, trumpais tamsiais plaukais, kalbėjo rusų kalba. Tas vyras buvo apsirengęs tamsios spalvos viršutinę striukę, rankose ar ant pečių jis jokio krepšio neturėjo. Prieš tai, iš ryto, administratorė J. Č. jai pasakė, kad pas vyrą iš l08 numerio ateis jo draugas. Tada, kai ji tam vyrui pasakė, kuriame numeryje jo draugas, tas vyras nuėjo į 108 numerį, bet jam durų niekas neatidarė, ir jis jos paprašė atrakinti numerį. Kadangi ji buvo įsitikinusi, kad šis vyras pažįsta tą l08 numerio nuomininką, tuomet ji savo kortele atrakino numerio duris, ir tas vyras užėjo į numerį. Ji nematė, kas tuo metu buvo numeryje, kadangi jis tik atrakino duris ir nuėjo. Kadangi jų restoranas tuo metu buvo uždarytas, tai apie 12.30 val. 108 numerio nuomininkas, kurio vardas buvo D., kartu su savo draugu, kurio vardo ir pavardės ji nežino, nuėjo į oro uostą, mano, kad oro uoste pavalgytų. Eidamas į oro uostą, D. jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet jo draugas neatrodė, kad būtų vartojęs alkoholio. Maždaug po valandos, apie 13.30 val. jie abu atėjo į viešbutį, ir tuo metu D. buvo dar labiau apgirtęs. Tuo metu jie su ja nieko nekalbėjo ir nuėjo į numerį. Kadangi 14.00 val. D. turėjo atlaisvinti viešbučio numerį, bet jis dar nėjo, ji apie 14.10 val. pradėjo skambinti į numerį, bet jis neatsakė. Tada apie 14.30 val. atėjo D. su savo draugu. Jo draugas atsiprašė, kad neišėjo, nes negalėjo D.o prižadinti. D.o draugas pasakė, kad jie išvyksta ir, kad greičiausiai su ja daugiau nepasimatys. D. tuo metu su savimi turėjo savo daiktus, jie jai daugiau nieko nesakė ir išėjo. Kadangi D. pametė numerio kortelę, ji nuėjo į numerį pažiūrėti, kur jo kortelė, ir matė, kad numeryje tušti alkoholio buteliai, o taip pat ant lovos rado kortelę nuo numerio. Maždaug po 30-40 minučių D. kartu su savo draugu grįžo atgal į viešbutį. D. jos paprašė, kad ji jam pratęstų buvimą viešbutyje iki sekančios dienos. D. jai sumokėjo atsiskaitomąja kortele už numerį dviem. D.o draugas jos paprašė, kad ji jiems užsakytų taksi iki centro, kad jie nuvažiuotų ir išspręstų problemas. Ji paklausė, kur, ir D.o draugas atsakė, kad į stoties aikštę. Tada jie nuėjo į numerį, ir ji paskambino „Baltic Taxi" ir užsakė iškvietimą. Po to D. kartu su draugu po penkių minučių atėjo į registratūrą. Jie nusipirko mažą butelį vyno ir butelį alaus, už tai sumokėjo D. savo kortele. Paskui jie išėjo į gatvę laukti taksi ir ten rūkė, kol po maždaug 5 minučių atvažiavo taksi, ir jie abu išvažiavo. Apie 19.00 val. jai paskambino taksistas ir paprašė atidaryti kelio barjerą į viešbutį. Tada prie viešbučio privažiavo taksi, jai atrodo, tai buvo „Baltic Taxi" ir D. draugas už rankų į viešbutį įtempė D.ą, kuris, jai rodos, buvo labai girtas, kadangi negalėjo eiti. Ji paklausė, kas D., kodėl jis tokio būklės, kadangi prieš tai jis visą laiką buvo apgirtęs. Draugas nutempė D. į l08 numerį, bet dar tuo metu į viešbutį užėjo taksi vairuotojas, kuris užnešė D. sportinę avalynę ir didelį MAXIMOS parduotuvės maišą su produktais. Ji nuėjo ir atrakino numerį, kad jo draugas galėtų nutempti D. į numerį. Tada D. draugas įtempė jį į numerį ir grįžo į registratūrą, paėmė MAXIMOS maišą ir D. avalynę ir nuėjo atgal į numerį. Po kokių 5 minučių į registratūrą atėjo D. draugas. D. draugas jai pasakė, kad jei ji išgirs riksmus numeryje ir, kad kažkas šaukia, kad jį žudo, tai žinokite, kad tai jis, kadangi D. jam nusibodo. D. draugas jos paprašė, kad ji duotų kavos. Ji jam davė savo kavą, ir jis nuėjo į numerį. Ji paėmė arbatinį su vandeniu ir nuėjo į 108 numerį. Įėjusi į numerį, ji pamatė, kad D. miegojo ant lovos, ji nežino, ar jis buvo užmigęs, matė, kad jis miega. Tada ji atidavė arbatinį D. draugui ir išėjo. Apie 20.00 val. atėjo D. draugas, kuris pasakė, kad eis į oro uostą pažiūrėti bilietų, jei D. pabus, kad ji jam pasakytų, kad jis išėjo į oro uostą. Po kokių 21 minučių jis grįžo. D. draugas jos paklausė, ar yra pas juos tokia gatvė Maskavas ir parduotuvė kurios pavadinime du žodžiai ir pirmoji raidė „S“. Ji pasakė, kad nežino, ir jis nuėjo į numerį. Paskui gruodžio 25 d. apie 2.30 val. ją pažadino D. draugas, kuris norėjo išeiti parūkyti ir paprašė, kad ji atrakintų duris. Ji atrakino duris, jis parūkė ir nuėjo atgal į numerį. Vėliau, apie 3.30 val., vėl atėjo D. draugas, kuris ją pažadino, vėl išėjo į gatvę parūkyti ir grįžo. Jis jos paklausė „Wi-Fi“ slaptažodžio ir pasakė, kad tuoj grįš atgal. Po kokių 5 minučių D.o draugas atėjo ir pasakė, kad vėl eis į oro uostą ir jei D. atsibus, kad jam pasakytų, kad jis išėjo į oro uostą, o taip pat pasakė, kad iki 12.00 val. grįš. Tada D.o draugas išėjo, ir ji matė, kad jis ant peties turi juodos spalvos nešiojamo kompiuterio krepšį. Po to tas D.o draugas į viešbutį daugiau negrįžo. Iki savo pamainos pabaigos ji į l08 numerį nebuvo užėjusi, tik girdėjo, kad tame numeryje buvo jungtas televizorius. Gruodžio 25 d. apie 09.00 val. ji baigė pamainą ir išėjo namo. Apie 13.00 val. jai paskambino vadybininkė, kuri pasakė, kad nuomininkas iš l08 numerio mirė. Ji mano, kad ji galėtų atpažinti iš veido D. draugą, jei jai pateiktų jo fotografiją. Tada, kai D. draugas ėjo iš viešbučio, neatrodė, kad jis būtų girtas. Daugiau ji nieko papildyti negali (t. 2, b. l. 15-16).

Liudytojas A. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba „Baltic Taxi“ automobilio vairuotoju. 2013 metų gruodžio 24 d. jis pradėjo dirbti 22.00 val.. 2013 metų gruodžio 25 d. naktį po 03.00 val. jis atvyko į oro uostą „Ryga“ ir automašiną pastatė stovėjimo aikštelėje, kur išėjimas „C“. Kai jis buvo savo automašinoje, į automašinos langą pabeldė vyras, kuris buvo maždaug 25-30 metų amžiaus, kaip buvo apsirengęs, jis nepamena. Tikslaus laiko jis neprisimena, bet tai galėjo būti prieš 4.00 val.. Šis vyras jo paklausė, ar gali jis jį nuvežti į autobusų stotį. Kokia kalba kalbėjo, jis nepamena. Jis sutiko ir šis vyras įsėdo į jo automašiną. Tada jis tą vyrą nuvežė nuo oro uosto „Ryga“ iki autobusų stoties. Atvažiavo iki autobusų stoties stovėjimo aikštelės prie pagrindinio įėjimo į autobusų stotį. Tas vyras jam sumokėjo grynais pinigais. Tuo metu autobusų stotis buvo uždaryta, ir šis vyras jo paklausė, ar jis gali jį nuvežti į kitą autobusų stoties pusę. Jis jam atsakė, kad jis eina aplink autobusų stotį ir galbūt, iš antros pusės bus koks nors įėjimas. Tada šis vyras nuėjo į autobusų stotį kanalo krantu, ir jis nuvažiavo atgal į oro uostą. Jis pamena, kad tas vyras rankose turėjo tamsios spalvos krepšį, kokį tiksliai, nepamena. Jis tiksliai nežino, bet mano, kad gali jį atpažinti iš veido (t. 2, b. l. 18).

Liudytojas A. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba medicinos bendrovės ARS oro uosto „Ryga“ medicinos punkte skubios medicinos pagalbos gydytoju. 2013 metų gruodžio 24 d. apie vidurdienį oro uosto „Ryga“ darbuotojas pakvietė jį prie registracijos stalelio apžiūrėti du keleivius, kurie buvo apgirtę. Atėjęs prie šio stalelio, jis pamatė, kad ten buvo du vyrai, vieno iš jų pavardė buvo L. ir antro S.. Šių asmenų tikslūs duomenys užfiksuoti asmenų kortelėse, kuriuos jis registruoja iškvietimo metu. Registracijos darbuotojas paprašė, kad jis patikrintų, ar yra šie asmenys apgirtę. Kada jis šiuos asmenis paprašė papūsti į alkoholio testerį (vamzdelį), abu šie vyrai savo noru sutiko. Pirmas į testerį papūtė L., kurio iškvepiamame ore alkoholis sudarė 3,14 promilių, tada į testerį papūtė S., ir jo iškvepiamame ore alkoholis sudarė 0,98 promilių. Tada jis surašė išvadą ir davė ją agentui ir išėjo. Jokių vizualių kūno sužalojimų jis pas tuos vyrus nepastebėjo, jų elgesys nebuvo agresyvus. Šie vyrai abu kalbėjo rusų kalba (t. 2, b. l. 20).

Liudytoja N. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji buvo savo darbo vietoje oro uoste „Ryga“, registravo keleivius į reisą, kurie skrido, jei teisingai pamena, į Oslą. Prie registracijos staliuko priėjo vyras, kuris buvo akivaizdžiai girtas, norėjo priduoti savo bagažą. Po akimirkos priėjo ir antras vyras, kuris taip pat akivaizdžiai buvo išgėręs. Ji iškvietė ARS medikus, kad nustatytų girtumo laipsnį. Vieno vyro buvo iki vienos promilės ir antro vyro daugiau kaip trys promilės. Ji pakvietė pamainos vyresnįjį, kuris paaiškino, kad vyras, kuriam buvo daugiau kaip trys promilės, skristi negalės, o antras vyras, kuriam iki l promilės, skristi gali, jei iki įsodinimo į lėktuvą promilių nepadaugės. Vyras, kuriam buvo mažiau kaip l promilė, vienas skristi atsisakė, nes nenorėjo palikti draugo. Ji jiems paaiškino, kad jie gali eiti į kasas ir pakeisti savo bilietus. Abu vyrai po akimirkos nuėjo prie kasų (t. 2, b. l. 26).

Nukentėjusysis J. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo brolio D. L. dingo dokumentai ir asmeniniai daiktai, kurių neaptiko jo brolio lavono apžiūros metu, jis nori būti nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Jis žino, kad D. L. turėjo sidabrinio metalo spalvos nešiojamą kompiuterį „DELL“, kaina 3500 litų (kiek daugiau nei l 000 EUR), ant rankos turėjo sidabrinės spalvos laikrodį „ORIENT“, kaina 177 litai (51 EUR), auksinę grandinėlę auksiniu kryželiu, kaina 825 EUR, auksinį žiedą 115 EUR, kaip kvadratinės formos vyrišką žiedą. Be to, jo brolis dar turėjo rudos spalvos piniginę, su „Swedbank“ banko kortelėmis, 2 vnt., viena paprasta, kita buvo kreditinė kortelė ir internetinio banko kortelė su kodais. Be to, brolis turėjo dokumentus - pasą, ID kortelę ir tamsios spalvos kompiuterio krepšį. Kiek jis žino, kad apžiūros metu aukščiau nurodytų jo brolio D. L. daiktų nerado, tai jis mano, kad juos pavogė. Kadangi jo brolis mirė, prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju ir dėl vagystės jam padaryta bendra 1991 eurų materiali žala. Nori papildyti tai, kad D. dar turėjo mobilųjį telefoną „HTC“, kaina 571 euras (t. 3, b. l. 93).

Be to, nukentėjusysis J. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 metų gruodžio 23 d. jis kartu su savo broliu D. L. atskrido iš Norvegijos į Rygą apie pusę aštuonių vakaro. Kai išėjo iš oro uosto, jų laukė autobusas į Klaipėdą. Jis sėdo į autobusą, o brolis nusprendė likti Rygoje, kadangi 2013 metų gruodžio 24 d. brolis ruošėsi skristi į Baden Badeną, bet reisas buvo kažkur apie 15.00 val. Brolis ruošėsi pernakvoti viešbutyje šalia oro uosto. Tą vakarą D. jam skambino du kartus, pirmą kartą 21.12 val. ir pranešė, kad užsiregistravo viešbutyje ir jau yra numeryje. Antrą kartą brolis skambino 21.46 val. ir domėjosi, kaip prisijungti prie interneto. Brolis nesakė, kad yra kieno nors kompanijoje, jis buvo įsitikinęs, kad brolis vienas. Jie susitarė, kad gruodžio 29 d. jis brolį pasitiks iš lėktuvo. Gruodžio 26 d. jam paskambino mama ir pasakė, kad D. mirė ir, kad į Baden Badeną neišskrido. Jis kreipėsi į policiją (Klaipėdoje) ir gavo patvirtinimą, kad brolis mirė. Iš savo kolegos J. B. jis sužinojo, kad D. pirko dar vieną bilietą į Baden Badeną, A. S. vardu ir, kad A. S. skris į Badeną su broliu. Tam, kad patikrintų informaciją, jis paskambino buvusiai A. S. draugei K. K. ir ji jam patvirtino, kad S. išvažiavo į Rygą pas D.. Ji jam taip pat pranešė, kad D. į jos kortelę pervedė apie 120 litų tam, kad A. S. galėtų nuvažiuoti į Rygą. Po to jis paskambino į Baden Badeną I. (tam žmogui, pas kurį ruošėsi skristi brolis), kuris patvirtino, kad D. ruošėsi atskristi su A. S., bet jie neatskrido. Gruodžio 27 d. jiems pranešė apie tai, kad A. S., Vilniuje mėgino nuimti pinigus nuo brolio kortelės, skambino iš policijos ir klausė apie tai, kur yra D.. Su A. S. jis su D.u pažįstami nuo vaikystės. Kol A. S. nepradėjo vartoti narkotikų, jie bendravo, o A. S. narkotikus apie tris - keturis metus. Maždaug prieš metus – pusantrų A. S. susitiko su D.u ir jie išgėrinėjo pas D.ą namie, po ko A. S. apvogė D.ą, nuėmęs pinigus nuo D.o kortelės, paėmęs auksą. Brolis parašė pareiškimą policijai, bet bylos nenorėjo. A. S. pažadėjo D.ui viską grąžinti, bet kiek jis žino, nieko negrąžino. Baudžiamąją bylą dėl šio fakto nutraukė, kadangi D. atpažinimo metu nenurodė į A. S.. Po to įvykio jis kalbėjosi su broliu ir buvo kategoriškai prieš jo bendravimą su A. S., su pačiu A. S. jis taip pat kalbėjosi, kad nebendrautų su broliu. D. buvo nuolaidus žmogus, kai išgeria, galėjo tapti vedamuoju. Jis norėjo padėti A. S. išsigydyti nuo narkomanijos, kad A. S. nustotų vartoti narkotikus, todėl ir norėjo A. S. pasiimti su savimi į Baden Badeną. Gruodžio 24 d. jis su broliu nesusiskambino, jis broliui neskambino. D. jam nieko nesakė apie A. S., nes žinojo, kad kartu su A. S. jis niekur neišleis. Į alkoholį D.o reakcijos, kaip vėmimas ar kažkas panašaus, nebuvo, brolis galėjo išgerti daug. Apie tai, kad brolis kada nors galėjo vartoti narkotikus, jis nieko nežino, bet yra beveik įsitikinęs, kad to negalėjo būti. Kokių nors specialių medikamentų brolis nevartojo. Sveikata brolis niekada nesiskundė ir rimtų problemų su sveikata neturėjo. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju šioje baudžiamojoje byloje (t. 3, b. l. 100).

Liudytoja G. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji turi sūnų A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnus su ja jau apie penkis metus nebegyvena. Kartais užeidavo į svečius. Apie tai, jog jis padarė nusikaltimą Rygoje sužinojo 2013 m. pabaigoje iš sūnaus buvusios draugės. Draugė jai pranešė, kai buvo užėjusi pas ją į svečius. Kiek jai žinoma sūnus pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, gyveno pas draugus. Ar jis gyveno Klaipėdoje prieš išvykdamas į Ryga negali nurodyti, nes nežino (t. 3, b. l. 131-132).

Motyvuojamoji dalis

A. S. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą.

BK 215 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už keletą alternatyvių veikų, tarp kurių neteisėtas finansinės operacijos atlikimas, panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, taigi baudžiamąją atsakomybę šiuo atveju užtraukia ne materialios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas, o finansinės operacijos atlikimas panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

Tuo tarpu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo A. S. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis A. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarius pirmiau minėtuose BK straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas apklausiamas teisme pripažino visiškai ir parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodė prokurorė kaltinamajame akte. Kaltinamojo teigimu, 2013 m. gruodžio 25 d. jis atvyko į Rygos oro uostą, kadangi su D. L. turėjo skristi į Vokietiją. Jų neįleido į lėktuvą, nes jie buvo girti. Tuomet jiedu važiavo į miestą, norėjo pasikeisti bilietus. Pasak kaltinamojo, D. L. buvo labai girtas. Jiedu važiavo su taksi, taksistas jam padėjo D. L. nutempti į viešbutį. Jis (t. y. kaltinamasis) užmigo, o kai atsikėlė, D. L. nebuvo. Tuomet jis išgirdo duše bėgantį vandenį, nuėjęs pamatė, kad D. L. guli be sąmonės, nutempė jį ant lovos, bandė daryti dirbtinį kvėpavimą, tačiau nepadėjo. Buvo panikos būsenoje, surinko D. L. daiktus ir išėjo iš kambario. Su minėtais daiktais jis išvažiavo iš Rygos į Vilnių. Jį taksi automobilyje sulaikė pareigūnai, daiktai liko taksi automobilyje. Turėjo tik D. L. pinigus ir telefoną. Rygos autobusų stotyje jis nuėmė D. L. pinigus nuo kortelės, jam pavyko išgryninti pinigus, apie 2000 Eur. Nežinojo, kad tokia pinigų suma buvo sąskaitoje. PIN kodas su banko kortele buvo piniginėje. Su pinigais jis nieko nespėjo padaryti, kadangi jį sulaikė su pinigais. Šie A. S. parodymai yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, tokius kaltinamojo A. S. parodymus patvirtina ir teisme, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, ištirti kiti įrodymai. Štai liudytoja S. R., kuri buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog ji viešbutyje „Sky Hight“ dirbo kambarine ir kadangi 2013 m. gruodžio 25 d. nesulaukė, kada bus grąžintas 108 kambario raktas, pati užėjo į kambarį, kuriame ant sofos pamatė jauną vyrą, kuris nejudėjo, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Liudytojos teigimu, ji kambario numeryje nieko neėmė ir nieko nelietė. Kita liudytoja M. G., kuri dirba minėto viešbučio kambarine, be kita ko parodė, jog pas 108 kambario gyventoją D. buvo atėjęs vyras, jiedu 2013 m. gruodžio 24 d., apie 19.00 val. grįžo taksi automobiliu. Liudytojos teigimu, D. buvo labai girtas, jį įtempė minėtas draugas ir nutempė į 108 kambarį. Pasak liudytojos, gruodžio 25 d., apie 3.35 val. D. draugas išėjo, ant peties jis turėjo juodos spalvos nešiojamojo kompiuterio krepšį, daugiau D. draugas į viešbutį negrįžo. Šios liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes apie tai, kad būtent kaltinamasis pagrobė D. L. priklausančius daiktus, ką, beje, pripažino ir pats kaltinamasis. Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad 2013 m. gruodžio 25 d., po 3.00 val., t. y. po to, kai pagrobė D. L. daiktus, vyko į Rygos autobusų stotį. Be to, šis liudytojas taip pat patvirtino, jog kaltinamasis su savimi turėjo tamsios spalvos krepšį. Iš nukentėjusiojo J. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, be kita ko, matyti, jog iš jo brolio D. L. dingo dokumentai ir asmeniniai daiktai, kurių neaptiko jo brolio lavono apžiūros metu. Nukentėjusiojo teigimu, jis žino, kad D. L. turėjo sidabrinio metalo spalvos nešiojamą kompiuterį „DELL“, kaina 3500 litų (kiek daugiau nei l 000 EUR), ant rankos turėjo sidabrinės spalvos laikrodį „ORIENT“, kaina 177 litai (51 EUR), auksinę grandinėlę auksiniu kryželiu, kaina 825 EUR, auksinį žiedą 115 EUR, kaip kvadratinės formos vyrišką žiedą. Be to, jo brolis dar turėjo rudos spalvos piniginę, su „Swedbank“ banko kortelėmis, 2 vnt., viena paprasta, kita buvo kreditinė kortelė ir internetinio banko kortelė su kodais. Be to, brolis turėjo dokumentus - pasą, ID kortelę ir tamsios spalvos kompiuterio krepšį. Kiek jis žino, kad apžiūros metu aukščiau nurodytų jo brolio D. L. daiktų nerado, tai jis mano, kad juos pavogė. Nukentėjusiojo teigimu, D. dar turėjo mobilųjį telefoną „HTC“, kaina 571 Eur. Susiejus pirmiau aptartus įrodymus į vieną visumą teismui nekyla abejonių, kad A. S. pagrobė svetimą – D. L. priklausantį turtą, kurio vertė 2565 Eur, be to, panaudojo svetimą mokėjimo priemonę finansinėms operacijoms inicijuoti bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

Pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei atsižvelgus į BK 190 straipsnyje numatytą turto vertės išaiškinimą, kaltinamojo A. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. S. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę, pirmiausia atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams (svetimo turto pagrobimas) ir vienas apysunkis nusikaltimas finansų sistemai, visos veikos baigtos. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, jog yra nustatyta kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. S. – gana jauno amžiaus (t. 4, b. l. 51), nevedęs, duomenų apie tamprius socialinius ryšius su artimaisiais byloje nėra, nedirbantis (t. 4, b. l. 60), duomenų apie legalų pragyvenimo šaltinį byloje nėra, iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo ne vieną kartą teistas, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 4, b. l. 54-59, 93-100), daugybę kartų baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 61-92). Teismo vertinimu šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nelinkęs keisti gyvenimo būdo, jo priešingos teisei vertybinės nuostatos giliai susiformavusios, jos nėra atsitiktinės, asmenybė iš esmės neigiama. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį A. S. apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijose numatytas šios rūšies bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, kurios padarytos idealiąja sutaptimi, bendrintinos bausmių apėmimo būdu, po to taikytinas dalinio bausmių sudėjimo principas pridedant dalį bausmės, skiriamos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Šiuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam A. S. skirtinos galutinės subendrintos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu (arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme).

Kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti t. 4, b. l. 151-153).

Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie atiduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą pagal 2016 m. liepos 5 d. kvitą serija BBB Nr. 3PK000752, t. y. DVD-R diskas „Sky Hight 21.12.2013“ bei DVD-R diskas „Tarptautinis oro uostas „Riga“ 21.12.-25.12.2013 – paliktini saugoti baudžiamojoje byloje, o likusieji daiktai sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti A. S. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir A. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu (arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme), ir A. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 15 (penkiolikai) dienų.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. S. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie atiduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą pagal 2016 m. liepos 5 d. kvitą serija BBB Nr. 3PK000752, t. y. DVD-R diską „Sky Hight 21.12.2013“ bei DVD-R diską „Tarptautinis oro uostas „Riga“ 21.12.-25.12.2013 – palikti saugoti baudžiamojoje byloje, o likusius daiktus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius