Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, A-911-822/2018

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-01-25
Bylos Nr.: A-911-822/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02267-2016-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Gintaras Kryževičius (pirm.), Ramutė Ruškytė, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas: T. C.
Atsakovas: Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Administracinė byla Nr. A-911-822/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02267-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. C. skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja T. C. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (I t., b. l. 1–14) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. SD-37-5802 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VDĮ paskirti vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių ir atlikti papildomą įvykio (mirties) darbe, kurio metu (duomenys neskelbtini) mirė UAB „Rietona“ vairuotojas I. C. (I. C.), tyrimą, kvalifikuotai ištirti šį įvykį, bei pateikti teisės aktais nustatytas motyvuotas darbų saugos specialisto išvadas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad VDI Vilniaus skyriaus vyresnysis darbo inspektorius įvykio (I. C. mirties) nepripažino nelaimingu atsitikimu darbe, darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų galimų pažeidimų neištyrė ir surašė neteisėtą bei nepagrįstą 2015 m. rugpjūčio 12 d. įvykio (mirties) darbe tyrimo aktą. Pareiškėja šį aktą apskundė VDI, kuri 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. SD-37-13887 skundo netenkino. Pareiškėjos manymu, nebuvo visapusiškai ir objektyviai išsiaiškintos ir ištirtos bylos aplinkybės.

3. Pareiškėja paaiškino, kad ji 2016 m. balandžio 11 d. kreipėsi į VDI atlikti papildomą įvykio (mirties) darbe aplinkybių tyrimą. Šis prašymas iš esmės buvo grindžiamas A. G. Teismo medicininių tyrimų biuro atliktu medicininiu tyrimu ir pateikta 2015 m. gruodžio 2 d. – 2016 m. kovo 8 d. teismo medicinos specialisto konsultacine išvada Nr. A-KI-267-20 (toliau – ir TMTB išvada), paneigiančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. liepos 29 d. pažymoje Nr. SD-661 pateiktą išvadą (toliau – ir VTMT išvada). TMTB išvadoje nurodyta, kad tvirtinimas, jog muštinė žaizda I. C. galvoje įtakos jo mirčiai neturėjo, yra nepagrįsta. Tačiau Sprendimu VDI konstatavo, kad skirti įvykio darbe, kurio metu (duomenys neskelbtini) mirė UAB „Rietona“ darbuotojas I. C., papildomą tyrimą nėra pagrindo. Pareiškėjos teigimu, skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas specialių žinių teismo medicinos srityje neturinčio ir teisės aktais neįgalioto nagrinėti ir vertinti TMTB išvadą subjekto, motyvuotai neišnagrinėjus kitų pareiškėjos 2016 m. balandžio 11 d. prašyme nurodytų svarbių faktinių duomenų ir argumentų.

4. Pareiškėja pažymėjo, jog muštinės žaizdos I. C. galvoje atsiradimo aplinkybių VDI darbuotojai nei iš karto po įvykio, nei vėliau netyrė ir dėl to sprendimo nepriėmė. Tiek 2015 m. rugpjūčio 12 d. įvykio (mirties) darbe tyrimo aktas, tiek vėlesni VDI sprendimai yra pagrįsti tik VTMT išvada, tačiau nė viename jų neužfiksuota, kad muštinė žaizda I. C. galvoje buvo padaryta dar iki jo mirties. Pareiškėjos teigimu, teismo medicinos specialisto padarytos išvados, taip pat ir TMTB išvada, jų nepaneigus, yra privalomos visoms valstybės institucijoms ir pareigūnams.

5. Pareiškėja nurodė, jog ekspertas TMTB išvadoje konstatavo, kad VTMT išvadoje liko neįvertinta galimybė, kad I. C., reguliuodamas automobilio vyniojamąjį tentą, paveikus labai stipriam šoniniam vėjui, gavo stiprų smūgį į kairio momens sritį, dėl ko susidariusi muštinė žaizda sukėlė nemažą išorinį nukraujavimą. Todėl, labai tikėtina, kad po šio gauto stipraus smūgio į galvą, vystėsi morfologiškai neišryškėję pakitimai galvos smegenyse, o po to vystantis išoriniam nukraujavimui, jam atsigulus ant kuro bako, vystėsi ir širdies veiklos sutrikimas, kam, be abejo, galėjo turėti įtakos ir pažengusi I. C. (duomenys neskelbtini). Sužalojimas galvoje buvo padarytas įvykio vietoje buvusio automobilio metalinio vamzdžio, papūtus labai stipraus šoninio vėjo gūsiui. Taigi, pareiškėjos vertinimu, TMTB išvadoje buvo nustatytos naujos svarbios ir esminės įvykio aplinkybės ir požymiai, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Pareiškėjos manymu, pastaroji išvada yra aukštesnės galios nei VTMT išvada. Nepagrįstas Sprendimo teiginys, kad įvykio vietą apžiūrėję ikiteisminio tyrimo pareigūnai nenustatė jokių kraujo žymių ant priekabos aikštelės, nes tyrimą vykdę pareigūnai įvykio vietą ir lavoną apžiūrėjo nepakankamai kvalifikuotai ir atidžiai. Tai patvirtina T. C. ir V. G. padarytos ir tyrimui pateiktos nuotraukos, pagal kurias ant asfalto matosi didžiulės rausvos dėmės, panašios į kraują, apie kurias nėra jokių duomenų ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Sprendimo teiginiai, kad I. C. galva negalėjo būti sužalota tento metaliniu vamzdžiu, jo rankena, patvirtina VDI pareigūno nenorą kvalifikuotai ištirti įvykį. Visa tai sudaro pagrindą prašyti ištirti iš naujo įvykį ir jo aplinkybes, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes. Pareiškėjos manymu, įvykiui yra būdingi DSSĮ įtvirtinti nelaimingo atsitikimo darbe požymiai. Pareiškėjos manymu, šiuo atveju yra pagrindas tvirtinti, kad UAB „Rietona“ galėjo pažeisti DSSĮ reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu I. C. patyrė sveikatai (gyvybei) pavojingą galvos traumą, kuri turėjo tiesioginės įtakos jo mirčiai.

Atsiliepimas

6. Atsakovas VDI atsiliepime (I t., b. l. 69–74) atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas paaiškino, kad VDI pareiškėjos 2016 m. balandžio 11 d. prašymas buvo išnagrinėtas ir, įvertinus TMTB išvadoje nurodytas aplinkybes, buvo priimtas Sprendimas. Nurodė, kad buvo vertintas TMTB išvadoje nurodytų aplinkybių objektyvumas ir patikimumas. VDI specialistai, kompetencijos ribose, aiškinosi galimas I. C. muštinės žaizdos priežastis, tačiau objektyvių, teisiškai reikšmingų įvykio darbe kvalifikavimui aplinkybių nustatyti nepavyko: asmenų, galimai mačiusių ir galinčių paaiškinti žaizdos nukentėjusiojo galvoje atsiradimo priežastis, nenustatyta. Teisės aktai nenumato VDI specialistams galimybės vadovautis neobjektyviomis ir (ar) spėjamomis aplinkybėmis. Atsakovo teigimu, buvo analizuojami ir vertinami visi su įvykiu susiję VDI žinomi dokumentai, taip pat ir TMTB išvada. Objektyvių duomenų, patvirtinančių tiek nurodomas aplinkybes (smūgis į galvą tento vyniojimo rankena), tiek ir nukentėjusiojo gausaus kraujavimo faktą, tyrimo ir pareiškėjos skundų nagrinėjimo metu, nenustatyta, todėl buvo konstatuota, kad VDI neturi pagrindo nesivadovauti VTMT išvada. Įvykio darbe, kurio metu mirė I. C., tyrimo metu darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, kurie būtų įvykio darbe priežastimi, nenustatyta. Sveikatos įstaiga, 2015 m. balandžio 17 d. tikrinusi I. C. sveikatą, nustatė, kad jis gali dirbti vairuotoju. Ikiteisminio tyrimo tyrėjų ir teismo medicinos ekspertų veiksmų vertinimas nėra priskirtas VDI kompetencijai. Sprendime nėra pareiškėjos skunde nurodytų teiginių, kad: ikiteisminio tyrimo pareigūnai tinkamai ir kruopščiai apžiūrėjo įvykio vietą; I. C. galva įvykio metu negalėjo būti sužalota automobilio vamzdžiu, jo rankena. Pareiškėjos teiginiai, kad liko neištirtos ir neįvertintos jos skunduose nurodytos aplinkybės, yra nepagrįsti. Įvykis, kurio metu mirė jos sutuoktinis, pagrįstai nebuvo pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė (II t., b. l. 51–59).

8. Teismas vadovavosi DSSĮ 25 straipsnio 12 punkto, Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 913 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 15, 30, 36, 55, 56, 77, 78 punktų, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir VDIĮ) 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto (redakcija, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) nuostatomis.

9. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) UAB „Rietona“ vairuotojas I. C. buvo rastas kelkraštyje, tarp vilkiko kabinos ir puspriekabės, ant kuro bako; atvykusi greitoji medicinos pagalba konstatavo I. C. mirtį. Pranešimas apie šį įvykį VDI Vilniaus skyriuje buvo gautas 2015 m. balandžio 27 d. VDI Vilniaus skyriaus vyresnysis darbo inspektorius 2015 m. rugpjūčio 12 d. surašė įvykio (mirties) darbe tyrimo aktą, kuriuo, atsižvelgęs į VTMT išvadą, kurioje nurodyta, kad I. C. mirė dėl ligos ((duomenys neskelbtini)), šio įvykio nepripažino nelaimingu atsitikimu darbe. Teismas nustatė, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės dėl kraujo dėmių ir žaizdos galvoje buvo žinomos 2015 m. rugpjūčio 12 d. aktą surašiusiam pareigūnui, jos buvo nurodytos pačiame akte, jomis remtasi 2015 m. rugpjūčio 12 d. priimant sprendimą nepripažinti įvykio nelaimingu atsitikimu darbe. Dėl VDI Vilniaus skyriaus 2015 m. rugpjūčio 12 d. įvykio (mirties) darbe tyrimo akto pareiškėja 2015 m. spalio 14 d. padavė skundą. Nagrinėjant šį skundą 2015 m. spalio 30 d. buvo papildomai apklaustas liudytojas V. T., 2015 m. lapkričio 10 d. telefonu apklaustas V. S. (V. S.). Dėl pareiškėjos 2015 m. spalio 14 d. skundo VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius atliko tyrimą ir 2015 m. lapkričio 12 d. pateikė išvadas Nr. VD-42, kuriomis konstatuota, kad V. S. patvirtino, jog paties įvykio, kad I. C. kristų nuo puspriekabės, jis nematė. V. T. buvo pirmas asmuo, pamatęs mirusį kolegą. Jis nurodė, kad vilkikas buvo tuščias, tentas buvo atsivyniojęs ir įkritęs į tuščios puspriekabės vidų. Tentas paprastai užtraukiamas tada, kai vežamas smėlis arba asfaltas. Šiuo atveju buvo vežamas žvirgždas. Prielaidą, kad I. C. galėjo nukristi iš puspriekabės balkono, V. T. atmetė motyvuodamas, kad tokioje pozicijoje, kokioje buvo rastas kūnas (po puspriekabės balkonu), jis nukristi negalėjo. V. T. nenurodė, kad būtų matęs nukritusį vamzdį, ant kurio vyniojamas tentas. Tokiu būdu liudininkų, mačiusių, kad I. C. galimai kristų nuo puspriekabės ar būtų patyręs galvos sužalojimą krentančiu vamzdžiu, nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad I. C. krito dėl patirtos galvos traumos. Taip pat nėra liudytojų, galinčių patvirtinti faktą, kad pastarasis buvo sustojęs kelkraštyje dėl netinkamai darbui paruošto automobilio, priekabos ar jų gedimo. Dėl I. C. žaizdos galvos srityje 2015 m. lapkričio 12 d. išvadose Nr. VD-42 remtasi VTMT išvados teiginiais: kad I. C. mirė nuo (duomenys neskelbtini) ligos; nustatyta, jog žaizda galvoje padaryta kietu buku daiktu ir (ar) paviršiumi, neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties; sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. VDI pareigūnai, nustatę, kad VTMT išvadoje nenurodytas priežastinis ryšys tarp I. C. galvoje padarytos žaizdos ir mirties priežasties, pasisakė, kad nėra kompetentingi nustatyti nukentėjusiojo mirties priežastį ir negali kvestionuoti VTMT išvados teisingumo ir pagrįstumo. 2015 m. lapkričio 12 d. išvadose Nr. VD-42 taip pat buvo išnagrinėtas pareiškėjos teiginys kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. įvykio (mirties) darbe tyrimo akte iškraipyti ir neteisingai interpretuoti VšĮ „Naujininkų poliklinika“ pažymos duomenys, pagal kuriuos I. C. nesirgo širdies ligomis. Atsakovas dėl šių argumentų padarė išvadą, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. įvykio (mirties) darbe tyrimo akte, nustatydamas mirties priežastį, nesivadovavo VšĮ „Naujininkų poliklinika“ pažyma, kadangi mirties priežastis nustatyta VTMT dokumentuose. Atsakovas 2015 m. lapkričio 12 d. išvadų Nr. VD-42 pagrindu 2015 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą Nr. SD-37-13887, kuriuo nusprendė pripažinti, kad įvykis darbe ištirtas nepažeidžiant Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nuostatų, todėl skirti papildomą tyrimą nėra pagrindo. Pareiškėja 2016 m. balandžio 11 d. pateikė VDI prašymą atlikti papildomą (duomenys neskelbtini) įvykio (mirties) darbe tyrimą. Prašymas iš esmės grindžiamas TMTB išvada, prieštaraujančia VTMT išvados, kurios pagrindu VDI priėmė sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) įvykio, teiginiams. TMTB išvadoje padarytos šios išvados: 1) VTMT išvada dėl I. C. mirties priežasties gali būti vertinama pagrįsta, nes tyrimo metu buvo rasta širdies pakitimų, kurie gali būti būdingi (duomenys neskelbtini) ligai, tačiau įsigilinus į jo medicininius dokumentus bei įvykį, tokia išvada neturėtų būti vertinama kaip pagrįsta; 2) nepagrįstas teismo medicinos eksperto 2015 m. rugpjūčio 5 d. paaiškinimas, kad muštinė žaizda I. C. galvoje neturėjo įtakos jo mirčiai. I. C., reguliuodamas automobilio vyniojamąjį tentą, paveikus labai stipriam šoniniam vėjui, gavo stiprų smūgį į kairio momens sritį, ko pasėkoje susidariusi muštinė žaizda sukėlė nemažą išorinį nukraujavimą, nes kraujo buvo rasta ir viršutinėje priekabos aikštelėje ir ant kuro bako bei nemažai buvo nutekėję ant kelio po stovėjusiu automobiliu. Todėl, labai tikėtina, kad po šio gauto stipraus smūgio į galvą, vystėsi morfologiškai neišryškėję, išskyrus tik histologiškai nustatytą nedidelį pabrinkimą, pakitimai galvos smegenyse, o po to vystėsi gausus išorinis nukraujavimas, ir dėl to, jam atsigulus ant kuro bako, vystėsi ūmus širdies veiklos sutrikimas, kam be abejo galėjo turėti įtakos ir pažengusi I. C. (duomenys neskelbtini), eksperto įvertinta kaip (duomenys neskelbtini). Turimos įvykio aplinkybės liudija, kad sužalojimas I. C. galvoje buvo padarytas įvykio vietoje buvusio automobilio metalinio vamzdžio, ant kurio vyniojamas tentas, rankena tuo metu, kai jis reguliavo tento susisukimą, papūtus labai stipraus šoninio vėjo gūsiui. I. C. galvos sužalojimas (kairio momens muštinė žaizda) gali būti priskiriamas sunkiems pakenkimams sveikatai, kadangi ji buvo lydima gausaus išorinio nukraujavimo, ko pasėkoje vystėsi nedideli pakitimai galvos smegenyse, o po to įvykio ūmus širdies veiklos sutrikimas bei mirtis. Kairio momens muštinė žaizda, vertinant atskirai tik žaizdą, kvalifikuotina nežymiu sveikatos sutrikimu. Dėl šios žaizdos I. C. galėjo netekti darbingumo vienai ar net kelioms dienoms. VDI, išnagrinėjusi pareiškėjos 2016 m. balandžio 11 d. prašymą, 2016 m. gegužės 26 d. raštu Nr. SD-37-5802 atsakė, kad nėra pagrindo skirti įvykio darbe papildomą tyrimą. Tokį sprendimą VDI priėmė nustačiusi, kad pareiškėjos pateiktos TMTB išvados nepaneigia VTMT išvados, kad I. C. mirė nuo (duomenys neskelbtini) ligos, kuri komplikavosi (duomenys neskelbtini). TMTB išvados dėl sužalojimo dėl stipraus smūgio tento rankena į galvą yra hipotetinės, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Nepagrįstai A. G. išvadą dėl galvos sužalojimo sunkumo padarė vadovaudamasis DSSĮ, nes DSSĮ nuostatos nereglamentuoja sveikatos pakenkimo sunkumo laipsnio nustatymo tvarkos.

10. Atsakydamas į pareiškėjos abejones, ar darbdavys vykdė DSSĮ nustatytus I. C. sveikatos patikrinimus, teismas nustatė, kad VDI Vilniaus skyrius 2015 m. balandžio 29 d. raštu Nr. SD-1-5360 pareikalavo darbdavio (UAB „Rietona“) pateikti dokumentus, įrodančius, kad I. C. buvo instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti, darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo tvarką reglamentuojančius dokumentus, velionio sveikatos tikrinimo dokumentus. Pagal VDI Vilniaus skyriaus reikalavimą pateikti: asmens medicinos knygelė, kurioje 2015 m. balandžio 17 d. UAB „Hipokrato klinika“ šeimos gydytojo padarytas įrašas, kad I. C. gali dirbti vairuotoju, bei tai patvirtinanti 2015 m. balandžio 17 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma Nr. 7416; Įvadinių saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalas, kuriame yra 2013 m. kovo 22 d. I. C. parašu patvirtintas įrašas, kad jam buvo atliktas minėtas įvadinis instruktavimas, Saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas, kuriame yra 2013 m. kovo 25 d. I. C. parašu patvirtintas įrašas, kad jam buvo atliktas minėtas įvadinis instruktavimas, I. K. 2001 m. birželio 4 d. patvirtinta Įvadinė saugos ir sveikatos instrukcija, I. K. 2001 m. birželio 4 d. patvirtinta Vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcija; UAB „Rietona“ direktoriaus 2011 m. gegužės 12 d. įsakymas, kuriuo patvirtinta Darbuotojų instruktavimo tvarka, 2001 m. birželio 4 d. įsakymu patvirtintos Vidaus darbo tvarkos taisyklės; I. K. 2001 m. birželio 4 d. patvirtinti Krovininio automobilio vairuotojo pareiginiai nuostatai su įrašu, kad I. C. su jais supažindintas sudarant darbo sutartį 2013 m. kovo 22 d.

11. Iš Sprendimo teismas nustatė, kad VDI vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, kurioje numatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Be to, paaiškino, kad VDI įvykio tyrimo atnaujinimo institutą taiko tik tuo atveju, kai yra pateikiamos naujos teisiškai reikšmingos ir/ar konkretizuojamos faktinės aplinkybės, dėl kurių VDI nepasisakė atlikdama įvykio darbe tyrimą. Konstatavo, kad pareiškėjos 2016 m. balandžio 11 d. prašyme tokių naujų aplinkybių nenurodyta arba toks nurodymas vertintinas kritiškai.

12. Teismas sutiko su atsakovo Sprendime išdėstyta pozicija vertinant TMTB išvadą dėl šių išvadų nepagrįstumo objektyviais duomenimis: dėl I. C. sužalojimo dėl stipraus smūgio tento rankena į galvą, dėl kraujo ant priekabos aikštelės pagrindo. Priešingai nei teigia pareiškėja, šias išvadas galėjo padaryti ir asmuo, neturintis specialių žinių teismo medicinos srityje. Pareiškėjos paaiškinimai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai kraujo ant priekabos pagrindo nerado, kadangi nepakankamai kvalifikuotai ir atidžiai apžiūrėjo įvykio vietą, vertinti kritiškai. Pareiškėja nepateikė ir byloje nėra duomenų, kad būtų nustatyti netinkami, aplaidūs ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, atliekant tyrimą. Pareiškėjos ir jos tėvo V. G. (V. G.) darytos nuotraukos, priešingai nei skunde teigia pareiškėja, taip pat nepatvirtina tokių aplinkybių, kadangi jos darytos nesilaikant įrodymų rinkimui bei įrodymų patikimumui nustatytų reikalavimų. Taip pat atmesti pareiškėjos argumentai, kad VDI nevertino TMTB išvados ir sprendimą priėmė tik VTMT išvados pagrindu, kadangi juos paneigia nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Atmesti pareiškėjos argumentai dėl TMTB išvados aukštesnės galios ir svarbos nei VTMT išvada, ir dėl TMTB išvados privalomumo, kadangi ši pareiškėjos pateikta išvada vertinama kaip įrodymas, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 6 d.). Taip pat ir viešojo administravimo subjektui (atsakovui) TMTB išvada nėra aukštesnę įrodomąją galią turintis dokumentas.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. įsiteisėjusia nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-9-312/2016 konstatuota, kad iš nuotraukoje esančios kraujo dėmės matyti, kad ji susiformavo smūgio metu, kraujo kiekis leidžia daryti išvadą, kad žaizda nebuvo gili, atvykus Greitosios medicinos pagalbos specialistams, ji jau nekraujavo, specialisto išvadoje nurodyta, kad ji yra 2,3 cm ilgio, kvalifikuota nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šios aplinkybės tik patvirtino, kad tokio pobūdžio žaizda įtakos mirčiai neturėjo, jų pakanka priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Tiksliai nustatyti žaizdos atsiradimo mechanizmą šiuo metu nėra galimybės, o tai ir neturi įtakos priimamiems sprendimams, kadangi yra tiksliai nustatyta tikroji I. C. mirties priežastis. Dėl šių priežasčių skirti teismo medicinos ekspertizę nėra teisinio pagrindo.

14. Taip pat atmesti pareiškėjos argumentai dėl TMTB išvados prieštaravimo VTMT išvadai. Įvertinęs šią išvadą, teismas sprendė, kad ji nepaneigia VTMT išvados dėl I. C. mirties priežasties. A. G., atsakydamas į klausimą, ar mirties priežastimi buvo (duomenys neskelbtini), išsivystęs dėl (duomenys neskelbtini) ligos, tokios galimybės neatmetė. Jo išvada šiuo klausimu nėra kategoriška. Jis tik papildomai pateikė dar vieną mirties priežasties galimybę apie kurią, jo manymu, galima spręsti įsigilinus į medicininius dokumentus bei įvykio aplinkybes. Teismas pabrėžė, kad A. G. tyrimas buvo atliekamas tik iš medicininių dokumentų ir bylos medžiagos, nuo įvykio praėjus daugiau nei pusei metų. O VTMT specialistas išvadą Nr. M563/15(01) pateikė, ištyręs mirusiojo palaikus.

15. Teismas pažymėjo, kad TMTB išvada neatitinka Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių.

16. Teismas vertino, kad VDI ištyrė visas įvykio aplinkybes, rinko įrodymus, objektyviai įvertino bylos aplinkybes, todėl pagrįstai skundžiamame Sprendime padarė išvadą, kad TMTB išvada nepaneigia VTMT išvados dėl mirties priežasties, todėl nelaikytina svarbia ir esmine aplinkybe, sudarančia pagrindą atlikti papildomą tyrimą. Teismas sprendė, kad skundžiamas VDI 2016 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. SD-37-5802 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikius teisės normas.

III.

17. Pareiškėja T. C. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 62–78), prašydama tenkinti skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą.

18. Pareiškėjos teigimu, VDI nevykdė bei vykdė netinkamai imperatyvius Nuostatų, kitų susijusių teisės aktų reikalavimus. Tai patvirtina vien faktas, kad nelaimingo atsitikimo darbe vietos – I. C. vairuoto krovininio automobilio su priekaba, VDI darbuotojai neapžiūrėjo, darbo priemonės būklės, buvusios įvykio metu, nenustatė.

19. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, jog UAB „Rietona“ VDI pateikė tinkamus dokumentus, įrodančius, kad I. C. buvo instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Pareiškėjos teigimu, teismas tik išvardijo dokumentus, dagiausiai priimtus seniai, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad su šiais dokumentais I. C. buvo supažindintas pasirašytinai.

20. Pareiškėjos teigimu, VDI darbuotojai ne tik netinkamai vykdė įvykio tyrimą, bet net ir neišvyko į įvykio vietą, nei įvykio vietos, nei automobilio neapžiūrėjo. Nei VDI, nei prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepatikrino, dėl kokių priežasčių I. C. sustabdė automobilį važiuojamojoje kelio dalyje, lipo ant puspriekabės aikštelės, tvarkė tentą.

21. Pareiškėja tvirtina, jog, priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime, TMTB išvada ir VTMT išvada nėra vienodos. TMTB išvadoje teigiama, kad muštinė žaizda I. C. galvoje turėjo tiesioginės įtakos jo mirčiai. Pareiškėja teigia, kad A. G. rėmėsi ne tik ikiteisminio tyrimo duomenimis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 563/15(01), bet ir įvertino kitus svarbius duomenis, asmeniškai apžiūrėjo įvykio vietą. Pareiškėja, remdamasi (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolu, artimųjų darytomis nuotraukomis, nesutinka, kad įvykio tyrimo metu nebuvo nustatytas gausus išorinis kraujavimas iš žaizdos galvoje. Pareiškėja taip pat pažymi, kad TMTB išvadoje konstatuota, jog I. C. galvos sužalojimas gali būti priskiriamas sunkiems pakenkimams sveikatai. Remiasi Sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtintu Sunkų pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu ir teigia, kad pavojingais gyvybei laikomi tokie sunkūs pakenkimai sveikatai, kurie sukelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, taip pat nuo kurių, nesuteikus medicinos pagalbos, mirštama.

22. Pareiškėja nurodo, kad TMTB išvadoje nurodyta ne smūgis į galvą su automobilio tento rankena, kaip neteisingai pateikta teismo sprendime, bet smūgis į galvą metaliniu strypu, ant kurio vyniojamas tentas, ir kurio gale yra metalinė rankena. Taip pat pažymi, jog teismas neatkreipė dėmesio, kad įvykio vietos apžiūros protokole yra nurodyta, kad apžiūros metu puspriekabės tentas jau yra susuktas ir pritvirtintas prie puspriekabės dešiniojo viršutinio kampo. Kas iš suinteresuotų asmenų ir kodėl, dar iki apžiūros pradžios ant metalinio strypo su metaline rankena susuko tentą ir jį pritvirtino prie automobilio, neišsiaiškinta. Pažymi, kad TMTB išvada yra ne kitoks I. C. mirties priežasties vertinimas, o savarankiška bei kitokia nei VTMT išvada. Pareiškėja nurodo, kad TMTB išvadą rengusio specialisto darbo stažas didesnis nei VTMT išvadą rengusio specialisto.

23. Pareiškėja nurodo, kad TMTB išvada yra nustatytos ir paaiškėjusios naujos svarbios ir esminės įvykio bei I. C. galvos sužalojimo ir jo mirties priežasties aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti tyrimą.

Atsiliepimas

24. Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 83–88) prašo apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovas pažymi, jog aktualioje įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini) I. C., tyrimui Nuostatų redakcijoje, galiojančioje nuo 2014 m. rugsėjo 9 d., pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomų teisės normų, nustatančių pareigas, kurių tariamai nevykdė VDI inspektoriai, nėra įtvirtinta. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo bei įvertino dokumentus, inspektorių veiksmus ir pateikė objektyvias išvadas.

26. Atsakovo teigimu, tokios faktinės aplinkybės kaip nesupažindinimas su saugos ir sveikatos darbe reikalavimus nustatančiuose dokumentuose nustatytais reikalavimais, tų reikalavimų vykdymas/nevykdymas nėra sietinos priežastiniais ryšiais su įvykiu.

27. Atsakovas nurodo, kad dėl VTMT išvados ir TMTB išvados santykio, reikšmingumo ir įtakos kvalifikuojant įvykį darbe bei priimant VDI 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. SD-37-5802, nuosekliai, išsamiai ir objektyviai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Sutinkant su teismo argumentais, pareiškėjos mėginimai vėl subjektyviai ir tendencingai interpretuoti VTMT išvados ir TMTB išvados santykį bei reikšmingumą vertintini kritiškai ir plačiau neanalizuojami.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta skirti įvykio darbe, kurio metu mirė pareiškėjos vyras I. C., papildomą tyrimą.

29. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas <...>, pats praneša arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui pranešti apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės institucijoms, sudaro sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 913 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 15 punkte nustatyta, kad įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai arba darbuotojas miršta, tiria VDI inspektorius (-iai), dalyvaujant darbdavio atstovui (-ams) ir darbuotojų atstovui (-ams) saugai ir sveikatai. Nuostatų 36 punkte nustatyta, kad VDI nustatant įvykio darbe priežastis, gali būti skiriamos ekspertizės vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 55 punktą, ištyrus įvykį darbe ir <...> nustačius, kad darbuotojas mirė dėl nesusijusios su darbu ligos arba įvykis priežastiniu ryšiu nesusijęs su darbu, toks įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Nuostatų 56 punkte nustatyta, kad nepripažinus įvykio nelaimingu atsitikimu darbe, tyrėjas surašo laisvos formos aktą, kuriame aprašo įvykio aplinkybes, nurodo, kodėl įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe, jį pasirašo ir tyrimo medžiagą išsiunčia suinteresuotiems fiziniams ir/ar juridiniams asmenims. Pagal Nuostatų 77 punktą, jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar VDI inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimu, jis (jie) pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Nuostatų 78 punkte nustatyta, kad VDI, įvertinusi skunde pateiktą informaciją, gali paskirti įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo papildomą tyrimą, o nustačiusi, kad nėra pagrindo skirti papildomo tyrimo, apie tai raštu per 3 darbo dienas informuoja pareiškėją.

30. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, profesinę ligą, iš darbdavio gauti jų tyrimui reikiamus duomenis ir dokumentus, o iš darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens (asmenų), darbuotojų ir liudytojų – paaiškinimus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga aplinkybių ir priežasčių, taip pat prireikus skirti ekspertizę. Norminių teisės aktų nustatyta tvarka iš sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų gauti papildomą informaciją.

31. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes: (duomenys neskelbtini) UAB „Rietona“ vairuotojas I. C., turėjęs Šventininkų karjere pasikrauti žvyro į transporto priemonę ir jį nugabenti į Vilniaus gelžbetonio gamyklą Nr. 3, apie 14.20 val. kelio Vilnius – Alytus 22 km, buvo rastas kelkraštyje, tarp vilkiko kabinos ir puspriekabės, ant kuro bako. Jį rado pro šalį važiavę UAB „Rietona“ vairuotojai (V. T. (V. T.) ir V. (V.) P.), kurie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Apie 15.20 val. atvykusi greitoji medicinos pagalba konstatavo I. C. mirtį. Pranešimas apie šį įvykį VDI Vilniaus skyriuje buvo gautas 2015 m. balandžio 27 d. VDI Vilniaus skyriaus vyresnysis darbo inspektorius 2015 m. rugpjūčio 12 d. surašė įvykio (mirties) darbe tyrimo aktą, kuriuo, atsižvelgęs į VTMT išvadą, kurioje nurodyta, kad I. C. mirė dėl ligos ((duomenys neskelbtini)), šio įvykio nepripažino nelaimingu atsitikimu darbe.

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VDI Vilniaus skyriaus 2015 m. rugpjūčio 12 d. įvykio (mirties) darbe tyrimo akte buvo nurodyta, I. C. radęs UAB „Rietona“ vairuotojas V. P. ant automobilio kuro bako pamatė kraujo dėmę ir pastebėjo, kad buvo prakirsta I. C. galva. Ši aplinkybė taip pat buvo nurodyta V. P. 2015 m. gegužės 6 d. paaiškinime. Dėl tos priežasties pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės dėl kraujo dėmių ir žaizdos galvoje buvo žinomos 2015 m. rugpjūčio 12 d. aktą surašiusiam pareigūnui, jos buvo nurodytos pačiame akte, jomis remtasi priimant sprendimą nepripažinti įvykio nelaimingu atsitikimu darbe.

33. Dėl VDI Vilniaus skyriaus 2015 m. rugpjūčio 12 įvykio (mirties) darbe tyrimo akto pareiškėja 2015 m. spalio 14 d. padavė skundą, kuriuo prašė kvalifikuotai ištirti (duomenys neskelbtini) įvykį, jį pripažinti nelaimingu atsitikimu darbe bei pateikti motyvuotas darbų saugos specialisto išvadas. Skundas grindžiamas tuo, kad aktas buvo surašytas remiantis vien tik VTMT išvada, neatlikus kvalifikuoto tyrimo ir neįsigilinus į visas faktines aplinkybes (tarp jų ir žaizdą galvoje).

34. Dėl pareiškėjos 2015 m. spalio 14 d. skundo VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius atliko tyrimą ir 2015 m. lapkričio 12 d. pateikė išvadas Nr. VD-42, kuriomis konstatuota, kad kad I. C. mirė nuo (duomenys neskelbtini) ligos; žaizda galvoje padaryta kietu buku daiktu ir (ar) paviršiumi, neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties; sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. VDI pareigūnai, nustatę, kad VTMT išvadoje nenurodytas priežastinis ryšys tarp I. C. galvoje padarytos žaizdos ir mirties priežasties, pasisakė, kad nėra kompetentingi nustatyti nukentėjusiojo mirties priežastį ir negali kvestionuoti VTMT išvados teisingumo ir pagrįstumo. 2015 m. lapkričio 12 d. išvadose Nr. VD-42 taip pat buvo išnagrinėtas pareiškėjos teiginys kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. įvykio (mirties) darbe tyrimo akte iškraipyti ir neteisingai interpretuoti VšĮ „Naujininkų poliklinika“ pažymos duomenys, pagal kuriuos I. C. nesirgo širdies ligomis. Atsakovė dėl šių argumentų padarė išvadą, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. įvykio (mirties) darbe tyrimo akte, nustatydamas mirties priežastį, nesivadovavo VšĮ „Naujininkų poliklinika“ pažyma, kadangi mirties priežastis nustatyta VTMT dokumentuose.

35. Atsakovė 2015 m. lapkričio 12 d. išvadų Nr. VD-42 pagrindu 2015 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą Nr. SD-37-13887, kuriuo nusprendė pripažinti, kad įvykis darbe ištirtas nepažeidžiant Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nuostatų, todėl skirti papildomą tyrimą nėra nei juridinio, nei faktinio pagrindo.

36. Pareiškėja T. C. 2016 m. balandžio 11 d. pateikė VDI prašymą atlikti papildomą (duomenys neskelbtini) įvykio (mirties) darbe tyrimą. Prašymas iš esmės grindžiamas A. G. Teismo medicininių tyrimų biuro 2015-12-02 – 2016-03-08 teismo medicinos specialisto konsultacine išvada Nr. A-KI-267-20, prieštaraujančia VTMT išvados, kurios pagrindu VDI priėmė sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) įvykio, teiginiams. Matyti, kad pareiškėja nesutinka su skundžiamu Sprendimu iš esmės todėl, kad TMTB išvada turėtų būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe.

37. Kartu su minėtu prašymu buvo pateikta A. G. Teismo medicininių tyrimų biuro 2015 m. gruodžio 2 d. teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. A-KI-267-20, parengta vadovaujantis advokato K. B. prašymu, kurioje, atsakant į advokato pateiktus klausimus, padarytos šios išvados, pavyzdžiui, buvo padaryta išvada, kad yra nepagrįstas teismo medicinos eksperto 2015 m. rugpjūčio 5 d. paaiškinimas, kad muštinė žaizda I. C. galvoje neturėjo įtakos jo mirčiai, I. C., reguliuodamas automobilio vyniojamąjį tentą, paveikus labai stipriam šoniniam vėjui, gavo stiprų smūgį į kairio momens sritį, ko pasėkoje susidariusi muštinė žaizda sukėlė nemažą išorinį nukraujavimą, nes kraujo buvo rasta ir viršutinėje priekabos aikštelėje ir ant kuro bako bei nemažai buvo nutekėję ant kelio po stovėjusiu automobiliu.

38. VDI, išnagrinėjusi pareiškėjos 2016 m. balandžio 11 d. prašymą, 2016 m. gegužės 26 d. raštu Nr. SD-37-5802 atsakė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo skirti įvykio darbe papildomą tyrimą. Atsakovas pareiškėjos skundą atsisakė nagrinėti Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 23 straipsnio 6 dalies pagrindu, kuriame nustatyta, jog tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą. Be to, paaiškino, kad VDI įvykio tyrimo atnaujinimo institutą taiko tik tuo atveju, kai yra pateikiamos naujos teisiškai reikšmingos ir/ar konkretizuojamos faktinės aplinkybės, dėl kurių VDI nepasisakė atlikdama įvykio darbe tyrimą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės Sprendime išdėstyta pozicija vertinant A. G. teismo medicininių tyrimo biuro teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą Nr. A-KI-267-20 dėl šių išvadų nepagrįstumo objektyviais duomenimis.

39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju svarbu tai, ar pareiškėja T. C. 2016 m. balandžio 11 d. pateikusi prašymą atlikti papildomą (duomenys neskelbtini) įvykio (mirties) darbe tyrimą, pateikė naujų teisiškai reikšmingų ir/ar konkretizuojančių faktinių aplinkybių, tai reiškia, kad konkrečiu atveju būtina atsakyti į klausimą, ar buvo pagrindas skundą atsisakyti nagrinėti remiantis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą.

40. Iš VAĮ 23 straipsnio 6 dalies matyti, jog tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais (2015 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-869-756/2015). Naujomis faktinėmis aplinkybėmis LVAT praktikoje paprastai nepripažįstamas tam tikrų valstybės institucijų nuomonės dėl teisės aktų taikymo pareiškimas. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A-869-756/2015 LVAT yra pažymėjęs, kad tam tikrų institucijų teisės aiškinimo aktai negali būti laikomi naujomis faktinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis peržiūrėti įsiteisėjusius teismo sprendimus, kadangi šie raštai tėra tam tikrų institucijų teisės aiškinimo aktai, jų nuomonė, kurie nesudaro teisinio pagrindo jų laikyti naujais duomenimis. Teisę aiškina teismas, todėl atsižvelgti į kitų institucijų pateiktus išaiškinimus atitinkamų teisės normų aiškinimo klausimais teismui neprivaloma (2015 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-869-756/2015). Naujais faktiniais duomenimis paprastai nelaikomas ir naujo teisinio reguliavimo priėmimas. Antai administracinėje byloje Nr. A602-1180/2013 teisėjų kolegija pažymėjo, kad administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str.).

41. Pažymėtina ir tai, jog taikant VAĮ 23 straipsnio 6 dalį, viešojo administravimo subjektas savo sprendimą VAĮ 8 straipsnio prasme turi nurodyti tokius objektyvius duomenis (faktus), kurie pagrįstų argumentą, kad skundas yra kartotinis, taip pat teisės aktų normomis (žr., pvz., 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602‑888/2013).

42. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad atsakovas, nors ir savo sprendimą grindė tuo, kad pareiškėja nepateikė jokių naujų aplinkybių, tačiau iš esmės vertino pateiktas TMTB išvadas jų patikimumo ir pagrįstumo požiūriu, pavyzdžiui, atsakovas teigia, kad pareiškėjos pateiktos TMTB išvados nepaneigia VTMT išvados, kad I. C. mirė nuo (duomenys neskelbtini) ligos, kuri komplikavosi (duomenys neskelbtini), TMTB išvados dėl sužalojimo dėl stipraus smūgio tento rankena į galvą yra hipotetinės, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, nei vienas iš liudininkų nematė, kaip ir kokiomis aplinkybėmis I. C. patyrė galvos muštinę žaizdą, taip pat kritiškai vertintino ir tą aplinkybę, kad A. G. ir advokatas K. B., apžiūrėję automobilį praėjus daugiau nei 7 mėnesiams nuo įvykio dienos, teigia, kad ant priekabos aikštelės pagrindo tamsios, neaiškios kilmės, panašios į kraujo, dėmės, kurios galėjo atsirasti tiriamo įvykio metu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai įvykio dieną apžiūrėję automobilį, nenustatė jokių kraujo žymių ant priekabos aikštelės. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas sutinka su atsakovės Sprendime išdėstyta pozicija vertinant A. G. teismo medicininių tyrimo biuro teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą Nr. A-KI-267-20 dėl šių išvadų nepagrįstumo objektyviais duomenimis. Taip pat pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjos paaiškinimai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai kraujo ant priekabos pagrindo nerado, kadangi nepakankamai kvalifikuotai ir atidžiai apžiūrėjo įvykio vietą, vertintini kritiškai, pareiškėja nepateikė ir byloje nėra duomenų, kad būtų nustatyti netinkami, aplaidūs ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, atliekant tyrimą. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino TMTB išvados privalomumą, nors konkrečiu atveju teisminio tyrimo esmė turėtų būti tik klausimas, ar pareiškėja T. C. 2016 m. balandžio 11 d. pateikusi prašymą, pateikė naujų teisiškai reikšmingų ir/ar konkretizuojančių faktinių aplinkybių (VAĮ 23 str. 6 d. – asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą).

43. Prašymas atlikti papildomą (duomenys neskelbtini) įvykio (mirties) darbe tyrimą grindžiamas A. G. Teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto konsultacine išvada Nr. A-KI-267-20. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčių reikšmės bylai, priskirtinas rašytiniam įrodymui ir jis sudaro teisiškai reikšmingas ir/ar konkretizuojančias faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ir atsakovas, ir pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju neapsiribojo vertinimu, ar T. C. 2016 m. balandžio 11 d. pateikusi prašymą, pateikė naujų teisiškai reikšmingų ir/ar konkretizuojančių faktinių aplinkybių (VAĮ 23 str. 6 d. – asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą), tačiau iš esmės vertino pateiktas TMTB išvadas jų patikimumo ir pagrįstumo požiūriu, taigi nors atsakovas ir atsisakė atlikti pareiškėjos prašomą tyrimą, bet vis tik jį iš dalies atliko, vertindamas teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą Nr. A-KI-267-20.

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo bei pirmosios instancijos teismo TMTB išvadų vertinimas atliktas be tyrimo ir labai paviršutiniškai. Pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismas akcentuoja darbuotojo tinkamą informavimą apie darbo saugą, kas iš esmės neturi lemiamos reikšmės nustatant mirties priežastį. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl TMTB išvados prieštaravimo VTMT išvadai, pabrėžė, kad A. G. tyrimas buvo atliekamas tik iš medicininių dokumentų ir bylos medžiagos, nuo įvykio praėjus daugiau nei pusei metų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad eksperto išvados, kuriomis remiasi pareiškėja, atliktos nekompetentingo eksperto ar šis ekspertas nebuvo nepriklausomas ir pan. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo medicinos specialisto padarytos išvados turėtų būti vertinamos, tikrinamos tik tyrimo metu, bet ne priimant sprendimą dėl atsisakymo atlikti papildomą tyrimą.

45. Teisėjų kolegija vertina, kad VDI netinkamai ištyrė, ar pareiškėja T. C. 2016 m. balandžio 11 d. pateikusi prašymą, pateikė naujų teisiškai reikšmingų ir/ar konkretizuojančių faktinių aplinkybių (VAĮ 23 str. 6 d. – asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą), nes pareiškėja pateikė A. G. Teismo medicininių tyrimų biuro 2015 m. gruodžio 2 d. teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą Nr. A-KI-267-20, kuri turi būti įvertinta atliekant įvykio (mirties) darbe papildomą tyrimą.

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas VDI 2016 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. SD-37-5802 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikius teisės normas. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas teismo sprendimas ir atsakovo ginčijamas sprendimas, kuriuo atsisakyta atlikti tyrimą, yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti netinkamai ištyrus teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir neteisingai pritaikius Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis). Todėl apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, tenkinant pareiškėjos skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos T. C. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjos T. C. skundą tenkinti ir panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. SD-37-5802 bei įpareigoti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikti papildomą įvykio (mirties) darbe, kurio metu (duomenys neskelbtini) mirė UAB „Rietona“ vairuotojas I. C. (I. C.), tyrimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras KryževičiusRamutė RuškytėSkirgailė Žalimienė