Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ineto Volungevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 03-2-00223-20 medžiagą, kurioje

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. F. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, o būtent jis, privalėdamas pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą mokėti lėšas R. M. naudai nepilnamečio sūnaus V. F., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. kovo 5 d. iki sūnaus pilnametystės, nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. gegužės 2 d. vengė pareigos mokėti lėšas sūnui V. F. išlaikyti ir tokiu būdu iki 2021 m. gegužės 2 d. nesumokėjo 4 200 Eur.

Kaltinamasis A. F., duodamas parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu, kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 164 straipsnį pripažino visiškai. Paaiškino, kad R. M. buvo jo sutuoktinė, jų santuoka nutraukta 2015 m. Jie turi bendrą sūnų V. F., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio išlaikymui teismo sprendimu iš jo priteistas išlaikymas. Išlaikymą sūnui iki 2018 m. balandžio 11 d. pilnai sumokėjęs. Nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. birželio 4 d. sūnaus išlaikymui mokėjo po 145 Eur. 2019 metų birželio mėn., dienos nepamena, Alytaus apylinkės teismas priėmė naują sprendimą, kuriuo padidino vaiko išlaikymą nuo 140 Eur iki 350 Eur. 2019 m. balandžio 24 d. jis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, norėjo įsidarbinti logistikos specialistu, tačiau tuo laikotarpiu dar neturėjo vairavimo teisių C, CE kategorijoms. Užimtumo tarnyba jam darbą siūlė tik vieną kartą. Jis buvo darbo pokalbyje, tačiau į darbą jo nepriėmė, pasirinko kitą asmenį. Vėliau jo prašymu Užimtumo tarnyba siuntė jį į vairavimo kursus C, CE kategorijoms gauti. Vairavimo teises jis įgijo 2020 m. vasario mėn. ir pradėjo vairuotojo-ekspeditoriaus darbo paiešką per Užimtumo tarnybą, tačiau ji buvo nesėkminga. Jam pavyko savarankiškai įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau 2020 m. kovo mėn. Lietuvoje prasidėjo karantinas, jokie reisai nevyko ir darbo įmonėje buvo mažai. Kad gautų nors kokių pajamų, jis pradėjo perpardavinėti automobilius, iš viso yra pardavęs keturis automobilius. Kadangi buvo parduoti pavieniai automobiliai, jis jokios individualios veiklos nevykdo, verslo liudijimo neturi, todėl gautų už parduotus automobilius pinigų nedeklaravo. Iš šių pinigų jis mokėjo savo paskolas ir skolas. 2021 m. kovo mėn. jis prarado teisę vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams, nes nesustojo prie „STOP“ ženklo. Po teisių atgavimo jis dirbs ir mokės sūnui išlaikymą (2 t., b. l. 127–128, 146–147).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš R. M. 2020 m. balandžio 9 d. pareiškimo Kauno apygardos prokuratūrai matyti, kad ji kreipėsi į prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą buvusiam sutuoktiniui A. F., nes šis vengia teikti teismo priteistą išlaikymą sūnui V. F.. Pareiškime nurodyta, kad išlaikymo išieškojimą vykdo antstolė A. K.. A. F., būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti pareigą išlaikyti vaiką, be pateisinamų priežasčių nemoka lėšų vaiko išlaikymui, dėl ko 2020 m. kovo 1 d. duomenimis susidarė 5 702,01 Eur išlaikymo įsiskolinimas (1 t., b. l. 10–17).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. M. parodė, kad su A. F. susituokė 2012 m. rugpjūčio 17 d., santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus V.. Tuo metu sutuoktinis dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo stabilias pajamas ir prisidėdavo prie šeimos išlaikymo. Jis pirko maistą, drabužius vaikui, tačiau didžiąją dalį reikmenų tiek vaikui, tiek šeimai, pirkdavo ji iš gaunamos vaiko auginimo pašalpos, kuri tuo metu siekė vos 700 Lt. 2015 m. balandžio mėn. ji kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, nes A. F. susirado kitą moterį. Teismo sprendimu sūnaus V. F. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina ir visa sūnaus priežiūra buvo paskirta jai. Nuo 2015 m. balandžio mėn. iš A. F. sūnaus V. F. išlaikymui buvo priteista po 140 Eur kas mėnesį. Maždaug keturis mėnesius nuo išlaikymo priteisimo A. F. mokėjo vaikui priteistą išlaikymą. Po to jis buvo atleistas iš darbo (duomenys neskelbtini)ir išlaikymo sūnui nemokėjo. A. F. buvo išvykęs į Norvegiją dirbti, tačiau jokios materialinės paramos vaikui tuo laikotarpiu taip pat neteikė. 2016 m. vasarą jis įsidarbino logistikos įmonėje, tačiau ir vėl prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. 2016 m. balandžio 28 d. ji kreipėsi į antstolius dėl susidariusios vaiko išlaikymo skolos išieškojimo. Tuomet A. pradėjo mokėti išlaikymą sūnui po 145 Eur kas mėnesį. Tuo laikotarpiu, kai A. F. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, įmokos vaiko išlaikymui buvo išskaitomos iš jo gaunamos bedarbio pašalpos. 2018 m. kovo mėn. ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui padidinimo. Teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimu nuo 2018 m. kovo 5 d. išlaikymo vaikui suma buvo padidinta iki 350 Eur. Visuose teismo posėdžiuose A. F. dalyvavo, jis žinojo, kokio dydžio išlaikymą ir nuo kada jis turi mokėti. Tačiau po 2019 m. birželio 18 d. teismo sprendimo A. F. įmokas mokėjo vis rečiau, ne kiekvieną mėnesį, o maždaug nuo 2019 m. balandžio mėn. jis apskritai išlaikymo sūnui nemokėjo. Sūnus V. yra neįgalus, nustatyti autizmo spektro sutrikimai, diagnozuotas įvairiapusis raidos sutrikimas, specifinis judesių raidos sutrikimas, kalbos išraiškos sutrikimas, todėl vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra, jam reikia specialaus maisto, specialių svarelių vaikščiojimui bei avalynės, taip pat reikalinga speciali sensorinė erdvė bei specialistai vaiko ugdymui, auklė sūnui prižiūrėti tuo metu, kai ji dirba. Visiems šiems dalykams reikia pinigų, tačiau buvęs sutuoktinis prie vaiko išlaikymo neprisideda. Per visą laiką, kai jie kartu su A. negyvena, jis sūnų V. su gimtadieniu pasveikino tik du kartus ir tai darė tik žodžiu, 2015 m. vieną kartą buvo pasiėmęs vaiką pas save ir tik vieną ar du kartus per Kalėdas padovanojo vaikui dovaną. Buvęs sutuoktinis dėmesio vaikui neskiria, neskambina ir nesidomi, kaip sūnus gyvena, ar jam nereikia kokios nors pagalbos, teismo nustatyto bendravimo su vaiku tvarkos jis nesilaiko, nerodo jokio noro bendrauti su vaiku, nors ji to nedraudžia. Paskutinį kartą su A. F. ji bendravo 2020 m. vasario mėn., tą kartą jam skambino pati, o su vaiku jis paskutinį kartą bendravo 2020 m. sausio 11 d. per sūnaus gimtadienį. Ji bendrauja su A. F. motina, su ja susiskambina, nusiunčia jai anūko nuotraukas. 2020 m. sausio 11 d. anyta davė V. apie 150 Eur gimtadienio proga. A. F. turi draugę, su kuria gyvena Vilniuje, jis niekur nedirba, tačiau internete nukentėjusioji matė skelbimus, pagal kuriuos A. F. pardavinėjo automobilius. Paskutiniu metu lėšas vaikui išlaikyti, kurias jai perveda antstolė A. K., ji gauna nereguliariai (1 t., b. l. 113–114).

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 18 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-181-470/2019, patvirtina, kad A. F. turi pareigą mokėti išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. F. po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. kovo 5 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išmokomis pavesta disponuoti uzufrukto teise vaiko motinai R. M. (1 t., b. l. 18–27).

Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. balandžio mėn. rašte nurodyta, kad A. F. paskutinės registracijos Užimtumo tarnyboje metu, t. y. nuo 2019 m. balandžio 24 d., jis nebuvo siųstas dirbti sezoninių darbų. A. F. organizuotas profesinis mokymas laikotarpiais nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d., nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. vasario 5 d. Dalyvavimo profesiniame mokyme metu A. F. buvo iš viso paskirta ir išmokėta 925,42 Eur mokymo stipendija (1 t., b. l. 65–66).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo G. S. 2020 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant tyrimą Nr. M-2-03-00289-20, telefonu susisiekta su R. M. atstove teisininke R. K., kuri nurodė, kad turimais duomenimis A. F. 2017 m. liepos mėn. padengė 2 550 Eur išlaikymo įsiskolinimą, vėliau nuo 2017 rugpjūčio mėn. iki 2018 kovo mėn. jis išlaikymą mokėjo tiesiogiai R. M.. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pagal antstolio patvarkymą buvo išieškota 613 Eur iš A. F. bedarbio išmokos (1 t., b. l. 81).

2020 m. rugpjūčio 3 d. antstolės A. K. rašte nurodyta, kad pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-229-743, išduotą 2016 m. balandžio 28 d., iš A. F. buvo vykdomas išlaikymo nepilnamečiam sūnui V. F. išieškojimas po 140 Eur kas mėnesį mokamomis, išieškotoja – R. M.. Skolininkas išlaikymą mokėjo, tačiau nereguliariai. Iki 2018 m. balandžio 11 d. A. F. buvo sumokėjęs visą išlaikymo įsiskolinimą. 2019 m. vasario 6 d. pateiktas vykdomasis raštas Nr. e2-181-470, išduotas 2019 m. gruodžio 3 d., dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, mokant išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. kovo 5 d. A. F. nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. birželio 4 d. išlaikymą moka kas mėnesį po 145 Eur. 2019 m. rugpjūčio 19 d. nuo skolininko A. F. sąskaitos nurašyta ir R. M. pervesta 229 Eur. Nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. VSDFV Utenos skyrius išskaičiavo ir išieškotojai R. M. pervedė 690 Eur. 2020 m. balandžio 14 d. nuo skolininko sąskaitos nurašyta ir išieškotojai pervesta 105 Eur. 2020 m. gegužės 7 d. patvarkymas išskaičiuoti išlaikymą išsiųstas į A. F. darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota pašto siunta, patvarkymas grįžo neįteiktas, 2020 m. gegužės 21 d. patvarkymas išsiųstas el. paštu. Kitų duomenų apie išlaikymo mokėjimą nėra. Išlaikymo įsiskolinimas 2020 m. gegužės 12 d. yra 6 462,98 Eur (1 t., b. l. 158).

2021 m. kovo 4 d. antstolės A. K. rašte nurodyta, kad nuo 2020 m. gegužės 12 d. iš A. F. nepilnamečio sūnaus V. F. išlaikymui išieškota ir išieškotojai R. M. pervesta: 2020 m. liepos 31 d. – 172,92 Eur, 2020 m. rugsėjo 1 d. – 339,90 Eur, 2020 m. lapkričio 10 d. – 66,46 Eur. Teismo sprendimu priteisto iš A. F. išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimas 2021 m. kovo 1 d. yra 9 334,73 Eur (2 t., b. l. 69).

Iš Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gegužės 3 d. duomenų matyti, kad A. F. 2020 m. balandžio 2 d. išregistruotas iš Užimtumo tarnybos, savarankiškai įsidarbinus (2 t., b. l. 149).

Iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo rašto ir jo priedo matyti, kad A. F. vardu nuo (duomenys neskelbtini) sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. buvo registruota-išregistruota dvi transporto priemonės – „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37–38).

Iš duomenų apie asmenį SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad A. F. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. spalio 1 d. (2 t., b. l. 27).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 30 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad A. F. įmonėje dirba nuo 2020 m. balandžio 3 d., tačiau dėl karantino įmonė nevykdo jokios veiklos. Įmonėje gauti vykdomieji dokumentai dėl skolos išskaičiavimo iš A. F. atlyginimo, kuriuos vykdys tik pradėję darbus (1 t., b. l. 167).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. F. kaltė yra įrodyta.

Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. F., žinodamas, jog turi pareigą pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą mokėti lėšas nepilnamečio sūnaus V. F. išlaikymui, mokant kas mėnesį periodines išmokas po 350 Eur, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. gegužės 2 d. šios pareigos nevykdė ir tai darė tyčia, nes būdamas darbingo amžiaus, neturėdamas sveikatos sutrikimų, jis turėjo visas galimybes maksimaliai stengtis gauti pajamas pagal savo išsilavinimą, profesines galimybes, kad galėtų tinkamai vykdyti pareigą teikti vaikui išlaikymą, tačiau to sąmoningai nedarė, taigi, kaltinamasis vengė teismo nustatytos pareigos ir tai darė ilgą laiką. Kaltinamasis nurodo, kad neteikė išlaikymo, nes nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau įdarbintas nebuvo, o jam savarankiškai įsidarbinus UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl Lietuvoje paskelbto karantino įmonėje darbo nebuvo. Nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis ir pateisinamomis priežastimis nevykdyti prigimtinės tėvo pareigos, taigi, jos nešalina kaltinamojo atsakomybės už sąmoningą pareigos teikti vaikui reguliarų išlaikymą nevykdymą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. F. veikoje yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis numato prokuroro teisę nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Už kaltinamojo A. F. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, gali būti skiriamos bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK) 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, jis sutiko su prokuroro siūloma viešųjų darbų bausme ir jos dydžiu (2 t., b. l. 187).

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis A. F. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteistas (2 t., b. l. 25–26), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 30–34), nedirba (2 t., b. l. 28). Į Psichikos sveikatos centro ir Priklausomybės ligų kabineto apskaitą neįrašytas (2 t., b. l. 38). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina viešųjų darbų bausmė, kuri nustatytina tokio dydžio, kaip ir prokuroro siūloma, nes pagal nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes devynių mėnesių viešųjų darbų bausmė yra proporcinga padarytos veikos pavojingumui ir kaltinamojo asmenybei. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 18–20) paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su teismo posėdžio Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-181-470/2019, kurioje 2019 m. birželio 18 d. priimtu sprendimu iš V. F. priteistas išlaikymas sūnui V. F. po 350 Eur kas mėnesį, garso įrašu paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. F. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir skirti bausmę – viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. F. galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista bauda arba laisvės apribojimu pagal Baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti prie bylos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.