Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-310-606/2016

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14225-2016-6

2016 m. lapkričio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

gynėjams advokatams Daivai Ivanauskaitei, Alvydui Kvaščevičiui

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. M. ir R. N. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. M., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš R. D. R.) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš Z. S.) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams,

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams,

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš R. D. R.), 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš Z. S.), ir paskirta galutinė subendrinta dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 64¹straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė vienerių (1) metų keturių (4) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas.

R. N., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš R. D. R.) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš Z. S.) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams,

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams,

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš R. D. R.), 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš Z. S.), 178 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų (2) metų trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir paskirta galutinė vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas.

Iš T. M. ir R. N. solidariai priteista R. D. R. 1725 Eur, Z. S. 700 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš R. N. priteista Z. S. 2981,60 Eur turtinei žalai atlyginti.

460 eurų, paimti iš L. S., 200 eurų, paimti iš siuntinio, skirto L. S., 90 eurų, surasti pas T. M., 5 eurai, paimti pas R. N., automobilis „Fiat Brava“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip įgyti nusikalstamu būdu ir iš nusikalstamu būdu įgytų lėšų, konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. ir T. M. nuteisti už tai, kad 2016 m. kovo 25 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdami bendrai bei su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, pastarajam paprašius padėti apgaule įgyti svetimą turtą, dėl to 20.33 val. paskambinus telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai R. D. R. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius gydytoju ir paaiškinus, kad jos dukra sužalojo žmogų, kad siekiant išvengti problemų, reikia sumokėti 2200 eurų operacijos išlaidų, pinigus perduodant nukentėjusiosios broliui, o nukentėjusiajai sutikus mokėti, R. N. kartu su T. M. tą pačią dieną, apie 21 val., nuvyko pas nukentėjusiąją, kur R. N. apgaule prisistatė nukentėjusiosios broliu ir paėmė R. D. R. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę. Tęsiant nusikalstamą veiką, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, dar kartą paskambino telefonu nukentėjusiajai ir paaiškino, jog jos dukra paguldyta į ligoninę, imituodamas, kad perdavė ragelį dukrai, apgaule sužinojo D. R. R. vardu išduotos AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelės identifikavimo skaičius (PIN kodą), juos perdavė T. M., po to T. M. kartu su R. N., panaudodami netesėtai įgytą ir laikomą R. D. R. vardu išduotą mokėjimo instrumentą – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę ir jos tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), neteisėtai atliko finansines operacijas: 2016 m. kovo 25 d. laikotarpiu nuo 21.19 val. iki 21.22 val. įdėjęs į AB „SEB“ bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), R. D. R. vardu išduotą mokėjimo kortelę, surinkęs PIN kodą ir tokiu būdu pateikęs save kaip teisėtą mokėjimo kortelės naudotoją, per keturis kartus nuo R. D. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė iš viso 860 eurų, 2016 m. kovo 26 d. laikotarpiu nuo 00.11 val. iki 00.15 val. įdėjęs į AB „Swedbank“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), R. D. R. vardu išduotą mokėjimo kortelę, analogiškai per šešis kartus dar nuėmė iš viso 865 eurus. Tokiu būdu R. N. ir T. M. apgaule įgijo svetimą turtą ir nukentėjusiajai R. D. R. padarė iš viso 1725 eurų turtinę žalą.

Be to, R. N. ir T. M. nuteisti ir už tai, kad 2016 m. kovo 26 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdami bendrai bei su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, pastarajam paprašius padėti apgaule įgyti svetimą turtą, dėl to 13.13 val. paskambinus telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai Z. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius policijos pareigūnu ir paaiškinus, kad jos dukra sužalojo žmogų, jo gydymui reikalingi pinigai, kad pinigus reikia perduoti nukentėjusiosios tėvo broliui, o nukentėjusiajai Z. S. sutikus mokėti, R. N. kartu su T. M. tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 13.13 val. iki 15.29 val., nuvyko pas Z. S., (duomenys neskelbtini), kur R. N. apgaule prisistatė nukentėjusios tėvo broliu ir paėmė iš pastarosios 700 eurų. Tokiu būdu R. N. ir T. M. įgijo svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajai 700 eurų turtinę žalą.

R. N. nuteistas ir už tai, kad 2016 m. kovo 26 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas Z. S. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini) pagrobė Z. S. priklausančius pinigus, buvusius svetainės kambaryje ant fotelio: 600 JAV dolerių (681,60 Eur vertės) ir 2300 eurų. Tokių būdu R. N. pagrobė svetimą – Z. S. priklausantį bendros 2981,60 Eur vertės turtą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. M. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, nes savo kaltę pripažino visiškai, yra vedęs, turi mažamečių vaikų. Taip pat prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių 5 parų bausme.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų T. M. ir R. N. kaltės, jų nusikalstamas veikas kvalifikavo tinkamai, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliaciniais skundais nuteistieji T. M. ir R. N. kaltės padarius nusikalstamas veikas neneigia, T. M. padarytų nusikaltimų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, R. N. – pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį neginčija, tačiau prašo skundžiamu nuosprendžiu jiems paskirtas bausmes sušvelninti.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas nuteistiesiems T. M. ir R. N. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistųjų T. M. ir R. N. asmenybes, jų atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) aplinkybes. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Nuteistieji T. M. ir R. N., nors yra dar pakankamai jauno amžiaus, tačiau T. M. anksčiau teistas jau 13 kartų, iš jų net 12 kartų už nusikaltimų nuosavybei padarymą, R. N. – 11 kartų, iš jų 9 kartus už nusikaltimų nuosavybei padarymą, teistumui neišnykus T. M. vėl padarė 4 tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas, nukreiptas prieš vieną esminių, prigimtinių, įstatymu saugomų žmogaus teisių – asmens teisę į nuosavybę, taip pat į finansų sistemą, priskiriamas prie nesunkių ir apysunkių (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys) nusikaltimų, teistumui neišnykus R. N. vėl padarė 5 tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas, nukreiptas prieš vieną esminių, prigimtinių, įstatymu saugomų žmogaus teisių – asmens teisę į nuosavybę, taip pat į finansų sistemą, priskiriamas prie nesunkių ir apysunkių (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys) nusikaltimų, nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe, ši aplinkybė pripažinta nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, ir tai parodo jų didesnį pavojingumą visuomenei, abu niekur nedirbo, darbo biržoje neužsiregistravo, nusikaltimais padarytos žalos neatlygino. Be to, pažymėtina, kadangi nuteistieji T. M. ir R. N. nusikalstamas tyčines veikas, už kurias nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant neišnykusiems teistumams už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, todėl jie laikytini recidyvistais (BK 27 straipsnio 1 dalis), ir ši aplinkybė turėjo būti pripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau nesant apeliacinio skundo nuteistųjų padėtį bloginančiais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas pabloginti nuteistųjų padėtį, t. y. pripažinti šią aplinkybę nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe negali (BPK 320 straipsnio 3, 4 dalys).

Pažymėtina, kad nuteistieji T. M. ir R. N. turėjo daug galimybių gyventi sąžiningai ir dorai, tačiau jie nusikalstamas veikas daro vieną po kitos, tai nuteistuosius charakterizuoja kaip asmenis, linkusius daryti nusikalstamas veikas, savo elgesio kritiškai nevertinančius. Nuteistasis R. N. 2016 m. kovo 1 d., 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiais, T. M. 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžiu buvo nuteisti tik arešto bausmėmis, tačiau netrukus po to, t. y. 2016 m. kovo 25, 26 dienomis nuteistieji vėl padarė net kelias nusikalstamas veikas, už kurias nuteisti skundžiamu nuosprendžiu. Nuteistieji T. M. ir R. N. niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, nusikalstamų veikų darymas tapo jų gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu. Todėl nuteistųjų T. M. ir R. N. tvirtinimas, kad jie nori pasikeisti, daugiau nusikaltimų nebedarys, vertintinas tik kaip deklaratyvaus pobūdžio.

Siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti nuteistuosius T. M. ir R. N. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai juos nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau ir į nustatytą jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems T. M. ir R. N. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, be to, R. N. ir už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskyrė griežčiausias bausmės rūšis – laisvės atėmimo bausmes – bei teisingai nustatė jų dydžius. T. M. ir R. N. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį bei R. N. dar ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmes, žymiai mažesnes už sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius. Bausmes subendrino nuteistiesiems palankesniu būdu – bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Apeliaciniu skundu T. M. prašė skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių 5 parų bausme.

Šiuo atveju pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendis, kuriuo T. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas galutine subendrinta 6 mėnesių 5 parų bausme, skundžiamo nuosprendžio priėmimo ir šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu buvo neįsiteisėjęs, todėl subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme nebuvo ir nėra teisinio pagrindo. Šis klausimas spręstinas nuosprendį priėmusio teismo Lietuvos Respublikos BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendis apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nekeistinas.

Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą – iš nuteistojo T. M. priteisti 121,59 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ginant nuteistąjį apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo T. M. priteisti išlaidas, patirtas ryšium su gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos procese nagrinėjant nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmestinas, nes BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad gynėjo dalyvavimas nepriklausomai nuo nuteistojo apelianto valios apeliacinėje instancijoje yra būtinas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistųjų T. M. ir R. N. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 121,59 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo T. M. atmesti.