Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-10-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-4952-957/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
A8.-4952-957/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Pažeidėjas
I. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-4952-957/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04153-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 9.46 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), nedirbančiai, neregistruotai Užimtumo tarnyboje, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. K., būdama VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadove (direktore) ir atsakingu asmeniu už įmonės dokumentų bei duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, pagal kuriuos, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Taip neveikimu I. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Apklausiama teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama I. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad vadovavo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, buvo oficiali vadovė. Realiai įmonė veiklos nevykdo 15 m. ir tik 2016 m. buvęs sutuoktinis paprašė sutvarkyti finansinę ataskaitą. Sutvarkė visas finansines atskaitomybes ir viskas, tačiau veiklos niekas nevykdė. Kadangi dabar vyksta skyrybų procesas su baudžiamosiomis bylomis, mano, kad ši byla yra tiesiog kerštas ir Registrų centrui buvo paduotas anoniminis pranešimas. Šiuo metu ataskaitos yra pateiktos, jos tvarkingos, bet pavėluotai. Įmonė, kuri tvarkė dokumentaciją, turėjo problemų dėl įvykių korupcijos byloje, negalėjo sutvarkyti buhalterijos, todėl pasamdė kitą įmonę. Negali pasakyti, kada buvo sudaryta sutartis su naująją buhalterine įmone, kažkur prieš 1,5 – 2 mėn., bet dar prieš Registrų centro pranešimą. Turėtų patikslinti, ar prieš birželio 1 d., ar jau po. Gali būti, kad po birželio 1 d. Prisipažįsta, kad už įmonę yra atsakinga, nebuvo laiko ir žiūrėjo ganėtinai atsainiu požiūriu, nes buvo užtikrinta, kad turi paramą ir kažkas padeda. Dabar gyvena iš likusių santaupų, finansiškai yra labai blogoje padėtyje, prašo labai nebausti, nes viską išleidžia advokatams baudžiamosiose ir civilinėse bylose.

Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyriaus vyriausiosios registratorės L. S. 2019 m. rugsėjo 23 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. RC-ANR_P-191-2019 matyti, kad jame nurodyta I. K. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys, be kita ko, pažymint, kad 2018 m. VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktas 2019 m. rugsėjo 16 d., pažeisti teisės aktų reikalavimai, ANK straipsnis, numatantis atsakomybę už jo padarymą, kitos žinios, būtinos bylai išspręsti. Prie administracinio nusižengimo protokolo pridedami Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, I. K. rašytinis paaiškinimas su priedais, pažymėta, kad I. K. su šiuo protokolu susipažino, jį gavo, teisės ir pareigos jai paaiškintos (b. l. 2).

Iš VĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadove nuo 2003 m. gruodžio 2 d. yra I. K.. VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansinių metų pradžia – sausio 1 d., finansinių metų pabaiga – gruodžio 31 d. 2017 m. VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktas 2018 m. liepos 20 d., 2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktas 2019 m. rugsėjo 16 d. (b. l. 3-5).

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamos I. K. 2019 m. rugsėjo 23 d. paaiškinimų matyti, kad VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku nepateikė 2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kadangi buhalterines paslaugas teikusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovė buvo suimta. Buvo sudarytos sutartys dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo su kita įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri turėjo susipažinti, išanalizuoti visus praėjusių metų finansinius dokumentus ir tinkamai juos parengti, todėl užtruko ir buvo vėluojama pateikti finansinių atskaitomybių dokumentus. Be kita ko, paaiškinime nurodoma, jog šiuo metu vyksta sudėtinga santuokos nutraukimo procedūra su sutuoktiniu A. K. dėl turto ir VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ pasidalijimo. Taip pat jai tenka rūpintis nepilnamečiu vaiku, kuris turi sveikatos problemų. Šiuo atveju nebuvo padaryta jokios žalos ir dėl minėto administracinio nusižengimo nebuvo tyčios. Dėl susiklosčiusios situacijos ji nuoširdžiai gailisi ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus prašo neskirti administracinės nuobaudos. Pridedami dokumentai (b. l. 6-19).

Iš VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutarties matyti, kad 2003 m. lapkričio 27 d. buvo pasirašyta, notariškai patvirtinta steigimo sutartis ir įsteigta VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios steigėjai A. K., I. K. ir V. B.. Steigimo sutartyje numatyti įstaigos steigėjai, adresas, statusas ir veikla, steigėjų įsipareigojimai, išlaidų kompensavimas, atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka bei steigimo sutarties galiojimo laikas (b. l. 8-12).

Motyvuojamoji dalis

I. K. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi ir Nuostatų 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – ir VŠĮĮ) 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalį turi įvykti kiekvienais metais per keturis mėnesius nuo viešosios įstaigos finansinių metų pabaigos, o pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens finansiniai metai yra kalendoriniai metai, todėl VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., tačiau šie dokumentai Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateikti tik 2019 m. rugsėjo 16 d.

Pagal CK 2.67 straipsnį, VŠĮĮ 9 straipsnio 5 dalies 3 punktą (pagal 2018 m. gegužės 24 d, įstatymo redakciją Nr. XIII-1177, įsigaliojusią nuo 2019 m. sausio 1 d.; anksčiau 9 straipsnio 4 dalis pagal 2016 m. gegužės 12 d. įstatymo redakciją Nr. XII-2346, galiojusią nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) ir Nuostatų 38 bei 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas, šiuo atveju viešosios įstaigos vadovas. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadove nuo 2003 m. gruodžio 2 d. iki šiol yra administracinėn atsakomybėn traukiama I. K.. Vadinasi, ji buvo atsakinga už tai, kad šios bendrovės 2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys tinkamai ir laiku, t. y. atitinkamai, iki 2019 m. birželio 1 d., būtų pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis, esančius byloje, finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti pavėluotai ne tik 2019 metais, bet ir 2018 metais (b. l. 3-5). I. K. apklausiama teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo oficiali įmonės vadovė. Realiai įmonė veiklos nevykdo 15 m. ir tik 2016 m. buvęs sutuoktinis paprašė sutvarkyti finansinę ataskaitą. Sutvarkė visas finansines atskaitomybes ir viskas, tačiau veiklos niekas nevykdė. Šiuo metu ataskaitos yra pateiktos, jos tvarkingos, bet pavėluotai. Prisipažįsta, kad už įmonę yra atsakinga, nebuvo laiko ir žiūrėjo ganėtinai atsainiu požiūriu, nes buvo užtikrinta, kad turi paramą ir kažkas padeda. I. K. savo paaiškinime taip pat pripažino, kad 2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė laiku, kadangi dėl susiklosčiusių aplinkybių, sudarius naują sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ užtruko duomenų susipažinimas, išanalizavimas bei jų parengimas, todėl pavėlavo pateikti finansinių atskaitomybių dokumentus. Be kita ko, paaiškinime nurodoma, jog šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo procedūra su sutuoktiniu dėl turto ir VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ pasidalijimo, taip pat ji rūpinasi nepilnamečiu vaiku, kuris turi sveikatos problemų (b. l. 6-7). Tokie I. K. nurodyti teiginiai nelaikytini pateisinančiais jos neveikimą. Juolab, kad iš I. K. pateiktų dokumentų matyti, jog minėta buhalterinės įmonės vadovė buvo sulaikyta tik 2019 m. vasario 21 d. (b. l. 14), kai dar buvo likę daugiau kaip 2 mėn. iki įstatymu nustatyto termino, per kurį finansinių ataskaitų rinkinį turi tvirtinti visuotinis dalininkų susirinkimas. Maža to, iš I. K. teismui pateikto paaiškinimo matyti, kad ji su naująją buhalterine įmone sutartį sudarė jau po 2019 m. birželio 1 d. Tuo tarpu byla dėl santuokos nutraukimo Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta 2019 m. birželio 17 d. (b. l. 15), t. y. praėjus daugiau kaip 2 sav., kai, ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. metinių finansinių ataskaitų rinkiniai turėjo būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Teismas šiame kontekste pažymi, kad tai neturi reikšmės atsakomybei pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį atsirasti, kadangi finansinės atskaitomybės dokumentai turėjo būti pateikti iki 2019 m. birželio 1 d. ir ji, būdama atsakingu asmeniu už minėtų dokumentų pateikimą, atsižvelgiant į I. K. nurodytas aplinkybes, turėjo pakankamai laiko įgyvendinti įstatymu nustatytą pareigą bei juos pateikti laiku. Juo labiau, kad, kaip nurodo pati I. K., įmonė jokios veiklos nevykdo jau keletą metų ir objektyviai ataskaitų pateikimas daugiau formalus veiksmas, nes iš esmės joms suformuoti nėra būtina skirti daug laiko. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria nei juridinio asmens teisinės formos, nei statuso ar kitų kriterijų (turėtos metinės apyvartos, pelno ir nuostolių ir pan.), kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Todėl ši pareiga imperatyviai privaloma visų formų juridiniams asmenims, nepaisant to, ar jie atskaitiniais metais gavo pelno, ar ne (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Kaip jau buvo minėta, jog ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už finansinių ataskaitų nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, todėl bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, o pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. Todėl I. K. paaiškinime bei teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nepaneigia nusižengimo padarymo fakto ir neatleidžia jos nuo atsakomybės.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama I. K., būdama VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadove ir atsakingu asmeniu už bendrovės dokumentų bei duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., nesiėmė atitinkamų veiksmų ir neužtikrino, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui būtų pateikti 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Dėl šio savo neveikimo I. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokole administracinio nusižengimo esmė yra išdėstyta nurodant labai daug aplinkybių, todėl teismas, iš esmės jų nepakeisdamas, sukonkretino nusižengimo esmę.

Dėl I. K. skirtinos nuobaudos

ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, I. K. skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį – neatsargiai (nerūpestingai) padarytas administracinis nusižengimas, susijęs prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, nusižengimas yra nutrauktas pačios I. K., Juridinių asmenų registro tvarkytojui pavėluotai pateikiant reikiamus dokumentus, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – gana jauno amžiaus, šiuo metu nedirbanti, auginanti mažametį vaiką (b. l. 17), kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO sistema) bausta administracine tvarka, tuo tarpu duomenų apie teistumą byloje bei LITEKO sistemoje nėra. I. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pripažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015). Nagrinėjamu atveju I. K. teismo posėdžio metu prašė labai nebausti, tačiau jos nurodytos aplinkybės tiek teismo posėdžio metu, tiek rašytiniame paaiškinime, nelaikytinos išskirtinėmis, leidžiančiomis jai taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog I. K. skirtina minimali sankcijoje numatyta piniginė nuobauda. Teismo vertinimu, tokia nuobauda nėra per griežta, neteisinga ar neproporcinga. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su ribojimais ir suvaržymais. Ja siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, šiuo atveju jos neskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiami paskirtosios nuobaudos padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 25 straipsnio 1-2 dalimis, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1-4 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1-2 dalimis,

nutaria:

I. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai dviejų šimtų eurų (200 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19105976708.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Marijus Kursevičius