Kauno apygardos teismo nuosprendis

2017-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-444-478/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-06
Bylos Nr.
1A-444-478/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39943-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
N. N.
Nukentėjusysis
S. L.
Advokatai
Ona Klinavičienė, Loreta Daukšienė, Ona Klina
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-444-478/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39943-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.3.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam N. N., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,nukentėjusiajam S. L., jo atstovei advokatei Onai Klinavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. L. atstovės advokatės Onos Klinavičienės apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo N. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 24.00 iki 6.00 valandos, jei tai nesusiję su darbu, taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos N. N. įpareigotas atlikti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

N. N. paskirtos bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

N. N. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinta.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas pilnai, iš N. N. priteista 483,42 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt trys eurai 42 ct) žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam S. L. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

N. N. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. liepos 11 d., apie 24.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namo Nr. 5 laiptine, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia pargriovė ant žemės nukentėjusįjį S. L., sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, padarydamas kūno sužalojimus - kraujosruvas odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, nugaros dešinėje pusėje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus pakaušio srityje, dešinio momenkaulio gumburo srityje, kairio žasto apatinio trečdalio alkūnės srityje ir abiejose blauzdose, kraujosruvas ir nubrozdinimus viršutinės ir apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje, nosies kaulų lūžimą, dėl ko nukentėjusiojo S. L. sveikata sutriko ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo S. L. atstovė advokatė Ona Klinavičienė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendį pakeisti: pašalinti iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies teiginius apie tariamai netinkamą nukentėjusiojo S. L. elgesį 2015 m. liepos 11 d. vakarą; naujai išspręsti civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą – visiškai patenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl 3062,01 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, šias sumas priteisiant iš N. N.; priteisti iš N. N. proceso išlaidas, nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas; baudžiamąją bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skunde advokatė nurodo, kad susipažinęs su teismo nuosprendžiu, nukentėjusysis S. L. pastebėjo, jog jame ne visiškai teisingai užfiksuotos faktinės ir teisinės aplinkybės, padarytos kai kurios nepagrįstos išvados. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamasis N. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažino. Tai neatitinka faktinių aplinkybių. 2017 m. sausio 3 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad kaltinimą suprato, kaltę pripažįsta iš dalies. Duodamas parodymus, bandė įtikinti teismą, kad nukentėjusysis jį puolė, o jis tik gynėsi. Taigi, iš esmės neigė tyčinę nusikalstamą veiką - nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis siekė būti išteisintas, esą veikė būtinosios ginties sąlygomis. Teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė kaltinamojo ir jo draugų parodymams, t. y. tiki jų nurodoma įvykių seka, konflikto kilimo versija. N. N. buvo apklaustas praėjus daugiau kaip dviems mėnesiams po įvykių, todėl turėjo daug laiko suderinti savo parodymus su liudytojais. N. N., M. P. ir Ž. K. yra draugai. Šios aplinkybės visiškai nebuvo vertinamos skundžiamame nuosprendyje. Nukentėjusysis S. L. skunduose dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir 2017 m. sausio 3 d. teisiamajame posėdyje davė analogiškus parodymus, patvirtino, kad išgirdęs, jog ant laiptų, netoli durų į daugiabutį pastatą, kažkas sėdi, priėjo, pasisveikino, paspaudė ranką ir paprašė vaikinų netriukšmauti, nes miega vaikas. Nukentėjusysis nebuvo agresyviai, priešiškai nusiteikęs ant laiptų sėdėjusių vaikinų atžvilgiu, neprovokavo konflikto. Tačiau ant laiptų sėdėję vaikinai buvo nepatenkinti, kad jų paprašė netriukšmauti, pradėjo vartoti keiksmažodžius, necenzūrinius žodžius. Kaltinamasis N. N. pripažino, kad nukentėjusysis priėjęs pasisveikino, tačiau jis esą neprisimena, ar prašė netriukšmauti, neprisimena, nuo ko prasidėjo konfliktas. Liudytoja G. S. paliudijo, kad S. L. užkalbino vaikinus, paprašė tylos, prieš tai paspaudė rankas. Į prašymą laikytis tylos sekė nurodymas, kad neaiškintų, kaip jiems elgtis, nuo to prasidėjo žodinis konfliktas. Vaikinai labai piktai atsakinėjo, o S. L. bandė normaliai kalbėti. M. P. pasiuntė nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, tada visi sukilo ir kvietė S. L. į apačią, bet jis nėjo. Taigi, nepagrįstas nuosprendžio teiginys, kad kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl konflikto pradžios patvirtino liudytojai, t. y. esą liudytojai patvirtino, kad žodinį konfliktą inicijavo nukentėjusysis, be reikalo užsipuolęs jaunuolius dėl triukšmo. Nepagrįsti nuosprendžio teiginiai, kad nukentėjusiojo namų langai nėra ties laiptais, todėl esą triukšmas negalėjo trukdyti vaiko miegui. Pažymima, jog konfliktas vyko vasarą, liepos 11 d., vėlų vakarą, kai langai dažniausiai laikomi atidaryti. Be to, bylos medžiagoje nėra nustatytas atstumas nuo laiptų iki nukentėjusiojo buto langų. Todėl pateikiamos dvi fotonuotraukos, kurių vienoje užfiksuota pastato dalis su laiptais, siena ir balkonais, o kitoje - nukentėjusiojo ranka užrašytos pastabos. Iš esmės tai nėra nauji faktiniai duomenys, nes įvykio vietos apžiūros protokole nurodytos trys fotonuotraukos, tiesiog nukentėjusiojo pateikiamos fotonuotraukos labiau informatyvios. Skunde nesutinkama su nuosprendžio teiginiu, kuriuo tikima kaltinamojo pateikta versija, jog būtent nukentėjusysis S. L. pirmiausia sukėlė ne tik žodinį konfliktą, bet ir pradėjo fizinį kontaktą, bandydamas smūgiuoti M. P.. Nukentėjusysis S. L. nurodė, kad ne jis išprovokavo žodinį konfliktą, ne jis pradėjo muštynes. Pažymima, kad nukentėjusysis buvo vienas, o kaltinamasis su dviem draugais. Taigi, nors nukentėjusysis neneigė, kad buvo neblaivus, tai nesutrukdė suvokti jėgos persvaros vaikinų pusėje. Teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino, nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo teiginius, kad jis nesiekė suduoti smūgio M. P., bet žengdamas paslydo ant laiptų ir bandymas išlaikyti pusiausvyrą galėjo būti suprastas kaip ketinimas suduoti smūgį. Tiek N. N., tiek M. P. tvirtina, esą M. P. išvengė nukentėjusiojo smūgio ir kojomis atsispyrė. Tai visiškai nelogiški parodymai. Veiksmas vyko ant laiptų. Jeigu M. P. būtų atsistūmęs kojomis nuo nukentėjusiojo, pastarasis būtų ne suklupęs, bet nukritęs nuo laiptų. Teismas nevertino aplinkybės, kad jaunuoliai sėdėjo ant laiptų ir vartojo alkoholinius gėrimus. Šią aplinkybę pripažįsta N. N. ir M. P.. Kai nukentėjusiojo artimieji iškvietė pagalbą, jie pabėgo, todėl nebuvo nustatytas jų apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis. Taigi, nepagrįsti nuosprendžio teiginiai, jog fizinio kontakto iniciatorius buvo nukentėjusysis. Taip pat nepagrįstas teiginys, kad pats nukentėjusysis elgėsi agresyviai ir provokuojamai. Skunde pažymima, kad priimant skundžiamą nuosprendį, nebuvo vadovaujamasi kasacinio teismo formuojama praktika dėl įrodymų vertinimo. Advokatės teigimu, apylinkės teismas nevisiškai laikėsi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20, 301, 305 straipsnių nuostatų, pagal kurias įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tai sukliudė teismui priimti teisingą procesinį sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo S. L. ieškinio klausimas iš esmės neišspręstas, pripažįstant teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka. Su tokia teismo išsakyta pozicija nukentėjusysis nesutinka, mano, kad netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai, todėl padarytos nepagrįstos išvados ir neteisingai išspręstas civilinio ieškinio klausimas, teismas nesivadovavo teismų praktika. S. L. ikiteisminio tyrimo eigoje buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Teismas, nuspręsdamas nenagrinėti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, paliekant teisę jį nagrinėti civilinio proceso tvarka, paneigė nukentėjusiojo teisę reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojo proceso tvarka, pažeidė asmens teisių garantijas, nustatytas BPK 44 straipsnio 10 dalyje. Ši aplinkybė vertintina kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Teismas, vertindamas įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad baudžiamajame procese negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio. Pažymima, kad baudžiamosios bylos medžiagoje (t. 1, b. l. 41, 42, 43) yra išrašai iš medicinos dokumentų, kuriuose užfiksuotas sužalojimas, atliktos sveikatos priežiūros paslaugos, nustatyta diagnozė. Nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad didžioji ieškinio dalis susijusi su būsimomis išlaidomis už plastinę operaciją, kurios būtinybė esą nebuvo įrodinėjama. Kaip minėta, civilinis ieškinys buvo pateiktas atliekant ikiteisminį tyrimą. Teisme buvo pateikti duomenys apie susirašinėjimą su plastikos chirurgu dėl nosies plastinės operacijos kainos. Nukentėjusysis šiuo metu negali skirti tokios pinigų sumos nosies plastinei operacijai. Tačiau ta aplinkybė, kad tai būsimos išlaidos, negali būti pagrindu nesvarstyti civilinio ieškinio baudžiamajame procese ir nepriteisti turtinės ir neturtinės žalos. Baudžiamojoje byloje Nr. lA-177-245/2014 Kauno apygardos teismas priteisė būsimo gydymo išlaidas, nes nurodytos kainos realios, protingos, racionalios. Teismo posėdyje buvo pažymėta, kad nosies plastinės operacijos kaina 2100 Eur pateikta 2016 metų vasarą, šiuo metu kainos padidėję, tačiau nukentėjusysis dėl šios aplinkybės neprašo priteisti didesnės sumos būsimo gydymo išlaidoms. Advokatės vertinimu, nepripažintina pakankamu pagrindu nenagrinėti nukentėjusiojo civilinio ieškinio baudžiamajame procese dėl to, kad pažyma apie darbo užmokestį yra pateikta vokiečių kalba. Šia pažyma nukentėjusysis įrodinėja valandinį įkainį - 9,5 Eur, kuris suprantamas be vertimo į valstybinę kalbą. Teismų praktikoje pasisakoma, kad vertimas į valstybinę kalbą yra būtinas, kai tekste užsienio kalba yra svarbios aplinkybės, kurios gali būti vertinamos tik pateikus vertimą į valstybinę kalbą. Šiuo atveju toks reikalavimas būtų perteklinis ir didintų nukentėjusiojo išlaidas vertimo paslaugų apmokėjimui. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas. Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas, t. y. svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Įvertinti neturtinės žalos dydį yra teismo kompetencija, nes tai yra fakto klausimas. Skunde pažymima, kad nukentėjusiojo S. L. pareikštas 3000 Eur reikalavimas neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, protingo dydžio, buvo sužalota veido dalis - nosis. Nosies kaulo lūžimas sukėlė didelį fizinį skausmą, dvasinį diskomfortą, kvėpavimo apsunkinimą. Atlikta operacija pakeitė nukentėjusiojo gyvenimo kokybę, jam atimta galimybė užsiimti nardymu, ypač giluminiu.Kadangi priimant nuosprendį neobjektyviai įvertinti byloje esantys įrodymai, padarytos nepagrįstos išvados, netinkamai išspręsti civilinio ieškinio klausimai, nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, netinkamai taikytos ir aiškintos materialinės ir procesinės teisės normos, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendis turėtų būti pakeistas. Įvertinus apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, rašytinius bylos dokumentus, dalyvaujančių byloje asmenų parodymus ir paaiškinimus, jų visuma patvirtina, jog teismas šioje baudžiamojoje byloje netinkamai įvertino įrodymus, turinčius reikšmės nukentėjusiajam bei civilinio ieškinio išsprendimui.Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistasis N. N. prašo apelianto skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendį. Atsiliepime nuteistasis nurodo, kad pilnai sutinka su jam inkriminuota nusikalstama veika, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Apeliaciniame skunde prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tačiau nenurodoma, kokiu pagrindu tai reikėtų padaryti. Nuteistasis pažymi, kad apeliantas visą laiką melavo teismui, kad ne jis pirmas sukėlė konfliktą. Pretekstas prikibti buvo nukentėjusiojo siekis pasirodyti, t. y. kad jis, kaip suaugęs vyras, gali jėga išvaikyti nepilnamečius. Nuteistojo teigimu, apelianto žmonos parodymai yra prieštaringi, be to, ji įvykio vietoje nebuvo ir nieko nematė. Teisme nebuvo apklausti du liudytojai – Ž. K. ir D. B., tačiau teismui ir be jų apklausos užteko jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Nuteistasis pažymi, kad apylinkės teismas neatėmė apeliantui teisės ir neužkirto kelio turtinės ir neturtinės žalos iš jo reikalauti civilinio proceso nustatyta tvarka. Apeliantas neieškojo būdų ir nesirūpino tinkamai parengti dokumentus kaip įrodymus, kad jo civilinis ieškinys būtų išnagrinėtas ir patenkintas baudžiamojoje byloje. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nukentėjusysis S. L. ir jo atstovė advokatė Ona Klinavičienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis N. N. prašė apeliacinį skundą atmesti, tam pritarė ir jo advokatė Loreta Daukšienė, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – priteisti bylinėjimosi išlaidas, nustatyti, kad nukentėjusysis turėjo teisę ir pareigą nuraminti triukšmą, dėl civilinio ieškinio skundą atmesti.Nukentėjusiojo S. L. atstovės advokatės Onos Klinavičienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktai).Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas neginčija nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos bei nuteisimo pagrįstumo, taip pat bausmės individualizavimo, tačiau nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl nukentėjusiojo S. L. neva provokuojančio elgesio konflikto pradžioje, be to, teigiama, jog buvo nepagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, nepagrįstai nenagrinėtas pareikštas civilinis ieškinys bei nepriteistos bylinėjimosi išlaidos. Taigi, būtent šiais aspektais ir pasisako aukštesnės instancijos teismas.Pažymėtina, jog teismas, vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku: 1) jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos; 2) jog išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. darytos įvertinus tos aplinkybės nustatymui svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringų duomenų, teismo baigiamajame akte turi būti nurodyta, kodėl teismas išvadas grindžia vienais įrodymais ir reikšmingais, nustatant tiesą byloje, nelaiko kitų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nevisiškai teisingai vertino 2015 m. liepos 11 d. naktį vykusio konflikto pradžią bei eigą, taip pat netinkamai įvertino nukentėjusiojo atliktus veiksmus, kas lėmė nepagrįstų išvadų formulavimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog žodinį konfliktą inicijavo nukentėjusysis S. L., kuris, būdamas neblaivus, be jokio reikalo užsipuolė ant laiptų sėdinčius jaunuolius, esą šie per garsiai nakties metu triukšmauja. Apylinkės teismas nurodė, jog nukentėjusiojo elgesys buvo agresyvus ir provokuojantis. Apygardos teismas su šiais teiginiais nesutinka. Smurtu pasibaigusiame konflikte dalyvavo S. L., nuteistasis N. N. bei jo draugas M. P., įvykį tiesiogiai stebėjo ir kartu buvęs Ž. K.. Visų šių asmenų parodymai sutampa dėl fakto, jog pirmasis prie trijų ant laiptų sėdinčių jaunuolių priėjo nukentėjusysis, kuris buvo neblaivus ir prašė nekelti triukšmo. Vis dėlto, vien neblaivumas ir prašymas netriukšmauti nesudaro pagrindo teigti, jog nukentėjusysis elgėsi rizikingai ar provokuojančiai.Nuteistasis N. N. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad įvykio metu kartu su M. P. ir Ž. K. sėdėjo ant laiptų prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) mieste. Jie visi gėrė alų ir kalbėjosi. Jiems bekalbant, prie jų atėjo S. L. su mažamete mergaite. S. L. buvo neblaivus, pradėjo reikšti pretenzijas, kad jie nesėdėtų ant laiptų ir nekeltų triukšmo, nes jo mažametis vaikas negali miegoti. Dėl šio pasakymo jie susiginčijo, tuomet S. L. mėgino suduoti M. P., tačiau nepataikė, nes šis koja nuspyrė S. L.. Tuomet nukentėjusysis apkabino jį ir bandė pargriauti, bet gavosi priešingai, t. y. jis pargriovė nukentėjusįjį ir sudavė rankomis tris smūgius į veidą (2 t., b. l. 5-6). Iš esmės tas pačias aplinkybes N. N. dėstė ir pirmosios instancijos teisme, t. y. parodė, kad įvykio metu prie jų priėjęs nukentėjusysis pradėjo rėkti, kad jie trukdo vaikui miegoti, ir trenkė M. P., bet nepataikė, nes šis kojomis bandė nustumti S. L.. Tuomet nukentėjusysis puolė jį, o jis, parsivertęs šį, sudavė tris smūgius į veidą. N. N. aiškino, kad nukentėjusysis atėjo negražiai kalbėti, rėkė, gąsdino, jog atvažiuos „centras“, akivaizdžiai matėsi, jog buvo daug girtesnis už juos. Panašiai incidento pradžią aiškino ir M. P.. Jis nurodė, kad S. L. priėjo būdamas stipriai neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius, pats prikibo ir liepė jiems pasitraukti nuo laiptų, nes jie trukdo miegoti. Jiems atsisakius skirstytis, kilo žodinis konfliktas, S. L. bandė jam smūgiuoti, bet nesėkmingai, nes jis nusispyrė šį nuo savęs (1 t., b. l. 90-91, 95-96, 104-105). Teisminio nagrinėjimo metu M. P. paliudijo, jog nukentėjusysis pirmas prisikabino, keikėsi, gąsdino, kad jiems bus čia dėl keliamo triukšmo, suspaudęs kumščius ruošėsi muštis, bandė jam trenkti, bet nepataikė.Fizinio kontakto su nukentėjusiuoju visiškai neturėjo liudytojas Ž. K., kuris visą konfliktą stebėjo iš šalies. Šis asmuo buvo apklaustas tik ikiteisminio tyrimo metu, o teisme jo apklausti nebuvo galimybės, nes jis buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Tyrimą atliekantiems pareigūnams Ž. K. aiškino, kad S. L., būdamas akivaizdžiai neblaivus, nes svirduliavo, priėjo prie jų, nors iš paskos einanti mergaitė kalbino šį eiti namo, ir pradėjo reikšti pretenzijas, kodėl jie sėdi ant laiptų, kas jie čia per vieni ir pan. S. L. keikėsi, buvo agresyviai nusiteikęs, davė jiems suprasti, kad jie turi pasišalinti nuo laiptų, tačiau jie nesutiko to padaryti. Prasidėjo žodinis konfliktas. S. L. ranka kirto M. P. į veidą, bet ar pataikė, negali pasakyti, nes M. P. bandė gintis, kojomis atsispirti (1 t., b. l. 75-77). Sutiktina su nukentėjusiojo atstove, kad visi trys įvykio metu ant laiptų sėdėję asmenys yra draugai, be to, ikiteisminio tyrimo metu M. P. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, taigi, jam nebuvo taikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą, todėl visų šių asmenų parodymus reikia vertinti itin atidžiai, vis dėlto, visiškai nesivadovauti šiais parodymais nėra objektyvaus pagrindo. Pripažintina, jog gindamiesi jaunuoliai hiperbolizavo nukentėjusiojo elgesį, bandydami jį pavaizduoti agresyvesnį bei priešiškesnį jų atžvilgiu, nei buvo iš tiesų. Su kiekviena apklausa S. L. elgesys buvo vaizduojamas vis labiau provokuojantis, t. y. iš pradžių aiškinta, jog jis tiesiog reiškė pretenzijas dėl keliamo triukšmo, vėliau nurodyta, jog buvo rėkiama, gąsdinama, provokuojamos muštynės. Vis dėlto, šie apibūdinimai nesutampa su kitų liudytojų parodymais.Įvykio pradžią stebėjo ir nukentėjusiojo žmonos sesuo G. S., kuri tyrimo pradžioje nurodė, kad prie jaunuolių priėjęs S. L. gražiai paaiškino, jog jis gyvena pirmame aukšte ir bute miega jo mažametis vaikas, todėl paprašė vaikinų pereiti į kitą vietą, kad nesigirdėtų jų keliamo triukšmo. Jaunuoliai atsisakė išeiti, tuomet S. L. užlipo iki laiptinės, arčiau prie ten sėdėjusių asmenų. M. P. pasakė S. L. atžvilgiu necenzūrinių žodžių, todėl šis ranka kirto M. P., bet nepataikė (1 t., b. l. 60-61, 62-63). Pirmosios instancijos teisme G. S. aiškino, jog nukentėjusysis pats prisikabino prie jaunuolių, tačiau elgėsi normaliai, pasakė, kad vaikas miega kambaryje, ir gal vaikinai gali kalbėti tyliau, netriukšmauti. Po to, kai M. P. necenzūriniu žodžiu pasiuntė S. L., šis norėjo ranka kirsti jam, bet nepataikė, pats paslydo. Ji matė, kad bręsta konfliktas, todėl ėjo namo kviesti sesers, kad ši parsivestų vyrą namo. Taigi, G. S. paneigė, jog nukentėjusysis buvo agresyvus ar priešiškai nusiteikęs, tačiau ji pripažino, jog S. L. pirmas priėjo prie ant laiptų sėdėjusių vaikinų.Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme aiškino, jog norėjo tik paprašyti jaunuolių, kad jie pereitų į kitą vietą ir netrukdytų miegoti vaikui (1 t., b. l. 17-18, 19-20). Priėjęs jis pasisveikino, paspaudė ranką ir gražiai paprašė netriukšmauti. Jam buvo liepta neaiškinti, pasakyti necenzūriniai žodžiai, dėl to kilo žodinis konfliktas. Jis matė, kad viskas krypsta bloga linkme, todėl liepė kartu su juo buvusiai žmonos seseriai G. S. bėgti namo ir kviesti pagalbą. M. P. jis smūgio nesudavė ir nebandė suduoti. Teisėjų kolegija įvertina, kad abi konfliktuojančios pusės buvo apsvaigusios nuo alkoholio, kas didino jų nepakantumą vienas kitų atžvilgiu išsakytiems žodžiams ar teiginiams. Įvykio vakarą S. L. šventė savo ir uošvės gimtadienius, buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, taigi, jo paties namuose buvo keliamas triukšmas, kas neabejotinai taip pat trukdė mažamečiui vaikui miegoti. Nepaisant to, šventei pasibaigus ir jos dalyviams išsiskirsčius, S. L. nusprendė, kad vaikui miegoti gali trukdyti ir jaunuoliai, sėdintys ant laiptų ties jo gyvenamuoju namu, kadangi jo butas yra pirmame aukšte, o vasarą langai buvo atidaryti. Tiek pats nukentėjusysis, tiek liudytoja G. S. patvirtino, kad jaunuoliai, vartodami alkoholį, garsiai bendravo, juokėsi, kas kėlė triukšmą. Iš bylos medžiagoje esančių fotonuotraukų (2 t., b. l. 144-145) matyti, kad laiptinės aikštelę (įvykio vietą) ir S. L. buto balkoną skiria du langai, atstumas nuo laiptų iki balkono nėra didelis, nakties metu yra gerokai tyliau nei dienos metu, todėl net ir garsesnės kalbos ar juokas gali trikdyti besiilsinčių žmonių ramybę. Daroma išvada, kad S. L. turėjo pagrindą prieiti prie jaunuolių ir paprašyti jų netriukšmauti ar paeiti kiek toliau nuo gyvenamojo daugiabučio namo. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y. veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, S. L. elgesys nebuvo provokuojantis ar rizikingas. Nukentėjusysis nebuvo agresyvus, o ir jėgų santykis (trys prieš vieną) nebuvo lygus. Jaunuoliams nepatiko tai, jog yra raminami, jų prašoma susirasti kitą vietą alkoholinių gėrimų vartojimui, tačiau tai nedaro S. L. pavojingu asmeniu, provokuojančiu tolimesnį konfliktą. Todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta aplinkybė šalintina iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies.Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apylinkės teismo nustatytai aplinkybei, jog pirmasis M. P. bandė smūgiuoti nukentėjusysis, tokiu būdu inicijuodamas fizinį smurtą. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis nuteistojo ir jo draugų aiškinimais bei G. S. parodymais. Jaunuoliai savo parodymus kreipė savigynos linkme, tačiau gintis nuo rankomis gestikuliuojančio asmens nebuvo pagrindo. S. L. nuosekliai aiškino, kad nesiekė suduoti smūgio, tiesiog žengdamas ant laiptų paslydo ir, bandydamas išlaikyti pusiausvyrą, galėjo nevalingai gestikuliuoti, kas galėjo būti suprasta kaip bandymas smūgiuoti. Tai, jog nukentėjusysis iš tiesų pats suklupo, pripažino ir G. S.. Įvykio metu ši liudytoja buvo mažametė, gim. (duomenys neskelbtini), todėl galėjo netiksliai įvertinti nukentėjusiojo gestus. Pažymėtina, jog S. L. buvo neblaivus, todėl nelabai koordinuotas, jo judesiai nebuvo tikslūs ar staigūs, laikysena nevisiškai stabili, kas kitiems įvykį stebėjusiems asmenims galėjo sudaryti klaidingą įvykių eigos suvokimą. Nevalingas mostelėjimas ranka nesudarė pagrindo M. P. kojomis spirti suklupusiam nukentėjusiajam. Todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina nustatyta aplinkybė, jog fizinio kontakto prieš M. P. iniciatorius buvo nukentėjusysis S. L.. Atkreiptinas dėmesys, kad M. P. šioje byloje nebuvo kaltinamasis, jam suteiktas liudytojo statusas, todėl plačiau analizuoti fizinio kontakto tarp nukentėjusiojo ir M. P. aplinkybes netikslinga. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje nustatyta nuteistojo N. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe – prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi. Advokatės teigimu, N. N. kaltę pripažino tik iš dalies, bandė įtikinti teismą, kad jis tik gynėsi, t. y. veikė būtinosios ginties sąlygomis, todėl jis siekė būti išteisintas, nes iš esmės neigė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuos teiginius baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, todėl teisėjų kolegija juos laiko pagrįstais. Norint konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas turi nustatyti ne tik tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bet ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius inkriminuotą nusikaltimą nustatomas tada, kai jis pripažįsta esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų visumos, duodant teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo konstatuojamas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl to ir kt. Teismai turi įvertinti, ar asmens gailėjimasis yra nuoširdus, tikras, ar neapsimestinis. Nustatydami kaltininko nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, teismai paprastai įvertina jo elgesį tuoj po šio nusikaltimo padarymo ir vėliau. Iš nuteistojo N. N. parodymų matyti, kad jis viso proceso metu laikėsi daugiau gynybinės versijos, kad ne pats puolė, tačiau tik gynėsi nuo nukentėjusiojo netinkamų veiksmų, t. y. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Ikiteisminio tyrimo metu N. N. aiškino, kad jį S. L. apsikabino ir bandė pargriauti, todėl jis pats pargriovė nukentėjusįjį ir sudavė tris smūgius į veidą (2 t., b. l. 5-6, 15-16). Tai, kad nukentėjusįjį pargriovė tik gindamasis, nuteistasis akcentavo ir akistatos su S. L. metu (2 t., b. l. 7-10). Pirmosios instancijos teisme N. N. parodė, kad nukentėjusysis jį puolė, todėl jis atliko smurtinius veiksmus. Nuteistasis bandė įteigti teismui, kad muštynes išprovokavo S. L., tačiau, jau minėta, teismas pagrįstai tokios išvados nepadarė. Teismų praktikoje atvejai, kai kaltinamieji kelia įvairias savigynos versijas, nelaikomi visišku kaltės pripažinimu bei nuoširdžiu gailėjimusi dėl atliktų neteisėtų veiksmų (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-214-202/2017). N. N. neneigia, jog iš karto po fizinio smurto panaudojimo, išsigandęs ateinančių nukentėjusiojo artimųjų, iš įvykio vietos pasišalino, t. y. pabėgo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis nukentėjusiojo neatsiprašė, nesikreipė į nukentėjusįjį dėl galimybės atlyginti bent dalį padarytos turtinės žalos, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl savo atliktų veiksmų. Todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje netinkamo išsprendimo. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam S. L. pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau nukentėjusiojo atstovės advokatės teigimu, civilinis ieškinys tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos priteisimo turėjo būti patenkintas, nes nukentėjusysis pateikė visus reikiamus dokumentus bei duomenis, kuriais remiantis įrodoma patirta žala. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad didelę ieškinio dalį sudaro ne realiai patirti dėl įvykio nuostoliai, bet nukentėjusio asmens būsimos išlaidos už plastinę operaciją, be to, ieškinio dalis dėl prarasto darbo užmokesčio grindžiama rašytiniais vokiečių kalba surašytais įrodymais, kas baudžiamajame procese nėra leidžiama. Apeliacinės instancijos teismas su šia argumentacija sutinka ir pritaria, jog nukentėjusysis, būdamas atstovaujamas teisinį išsilavinimą turinčio asmens, advokatės, nepasirūpino, jog civilinį ieškinį pagrindžiantys dokumentai būtų parengti tinkamai. Byloje esantis vienas elektroninis laiškas (2 t., b. l. 78), gautas iš plastikos chirurgo V. J., laikytinas formaliu ir visiškai nepagrindžiančiu nei būtinybės atlikti plastinę operaciją, nei šios operacijos kainos tikslumą. S. L. elektroniniu laišku kreipdamasis į plastikos chirurgus nurodė tik tai, kad po nosies traumos ji liko kreiva. Esant tokiems duomenims, joks specialistas negali objektyviai įvertinti nei operacijos būtinumo, nei sudėtingumo, nei preliminarios kainos. Todėl formaliai laiške nurodyta 2100 eurų suma nelaikytina būsimomis gydymo išlaidomis. Apeliaciniame skunde nurodyta baudžiamoji byla Nr. 1A-177-245/2014 šiuo atveju nėra aktuali, kadangi minėtoje byloje buvo priteista turtinė žala dėl esamo ir būsimo gydymo, įvertinus tai, kad nukentėjusiajam buvo sudarytas dantų gydymo ir protezavimo planas, kuris buvo realiai vykdomas. Analizuojamu atveju pateikta tik prielaida, jog plastinė operacija yra reikalinga, o prielaidomis bei spėjimais teismas vadovautis neturi pagrindo.Teisėjų kolegija nepritaria advokatės teiginiui, jog vokiečių kalba pateiktos pažymos nereikia versti į lietuvių kalbą, nes valandinis įkainis išreikštas skaičiais 9,5 Eur yra suprantamas be vertimo į valstybinę kalbą. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai numato, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. Bylos dokumentai, kurie įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka (BPK 8 straipsnio 1, 3 dalys). Tai, jog 9,5 Eur yra išreikštas valandinis nukentėjusiojo darbo įkainis, tėra paties nukentėjusiojo bei jo atstovės advokatės pateiktas teiginys. Kaltinamasis, nesuprasdamas vokiečių kalbos, negalėjo tinkamai įvertinti pateiktų dokumentų ir tinkamai gintis, todėl apylinkės teismas šiuo atveju baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, jog neturtinės žalos priteisimo klausimas, šiuo atveju, taip pat nebuvo analizuojamas, nes, teismo vertinimu, neturtinė žala negali būti teisingai įvertinta, nenustačius turtinės žalos dydžio. Apygardos teismas pažymi, kad ne visais atvejais neturtinė žala negali būti nustatyta neatsietai nuo turtinės žalos nustatymo. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju sutiktina, kad ir šis klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat yra susirūpinęs savo ateitimi, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs atitinkamų kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs, ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., lieka randai, kuriuos pašalinti galima būsimomis operacijomis), tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant plastines operacijas, išgyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes – išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Taigi, nagrinėjamu atveju būtina tiksliai nustatyti, kokios operacijos reikalingos nukentėjusiajam, ir ar jos reikalingos, nes tik tuomet bus galima spręsti ir apie jo dvasinių išgyvenimų apimtį. Todėl nukentėjusiojo atstovės advokatės skundas šioje dalyje atmetamas.Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito Nr. 816239 (2 t., b. l. 108) matyti, kad S. L. advokatei Onai Klinavičienei už suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 300 Eur. Advokatė pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu prašė šias atstovavimo išlaidas priteisti iš nuteistojo N. N., tačiau apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje dėl minėtų išlaidų nepasisakė ir jų nepriteisė. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, bet, šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nustatant išieškotinos pinigų sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Analizuojamu atveju nukentėjusiojo sumokėta 300 Eur suma laikytina adekvačia ir proporcinga advokatės atliktiems veiksmams byloje. Advokatė dalyvavo trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose, išsamiai pasisakė baigiamųjų kalbų metu, todėl 300 Eur suma laikytina bylinėjimosi išlaidomis ir pilnai priteisiama iš nuteistojo N. N.. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateiktas pinigų priėmimo kvitas Nr. 816280 (2 t., b. l. 175), kuris patvirtina, kad nukentėjusysis advokatei sumokėjo 200 Eur už atstovavimą bei reikiamų dokumentų surašymą. Ši suma taip pat laikytina pagrįsta, todėl priteistina iš nuteistojo.Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma (2 t., b. l. 158), patvirtinanti, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam N. N., išlaidas sudaro 60,80 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nukentėjusiojo S. L. atstovės advokatės Onos Klinavičienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies N. N. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose, t. y. kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nustatytą aplinkybę, kad fizinio kontakto prieš M. P. iniciatorius buvo nukentėjusysis S. L., nes ši išvada neatitinka bylos aplinkybių.

Priteisti nukentėjusiajam S. L. iš nuteistojo N. N. 500 Eur (penkis šimtus eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika