Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui V. D. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. B. pateiktu 2016 m. liepos 18 d. skundu prašo panaikinti 2016 m. liepos 5 d. antstolio patvarkymą, kuriuo antstolis nenagrinėjo jo pateikto skundo, ir įpareigoti antstolį peržiūrėti pareiškėjo pateiktą 2016 m. birželio 6 d. skundą, išreikalauti visą reikiamą medžiagą iš antstolio ir pataisos namų, atnaujinti vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo terminus. Skunde nurodo, kad antstolis V. D. išskaičiuoja dalį lėšų iš jo gaunamo darbo užmokesčio nepalikdamas būtiniausioms reikmėms. Pažymėjo, kad antstolio patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, kadangi iš skolininko išieškomos visos lėšos.Pareiškėja Antstolis V. D. nurodė, kad pareiškėjo pateiktas skundas buvo su trūkumais, pareiškėjui buvo pasiūlyta trūkumus ištaisyti. Nepašalinus visų skundo trūkumų, skundas grąžintas jį pateikusiam asmeniui. Pažymėjo, kad skundas paduotas praleidus 90 dienų skundo padavimo terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi 2016 m. liepos 18 d. skundą tenkino iš dalies, panaikino 2016 m. liepos 5 d. antstolio V. D. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 6 d. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas praleido 90 dienų terminą skundui dėl antstolio veiksmų – 2016 m. vasario 3 d. ir 2016 m. vasario 4 d. priimtų patvarkymų – pateikti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad patvarkymai buvo siunčiami Alytaus pataisos namams, o ne tiesiogiai skolininkui, teismas pasisakė dėl šių patvarkymų teisėtumo. Pažymėjo, kad antstolis nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2016 m. birželio 6 d. skundą ir jį grąžino pareiškėjui, vien todėl, jog pareiškėjas neištaisė visų antstolio nurodytų formalių skundo trūkumų. Antstolis 2016 m. vasario 3 d. ir 2016 m. vasario 4 d. patvarkymuose nurodė, jog reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų ir davinių sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko pagal kelis vykdomuosius dokumentus, todėl antstolis patvarkymais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 733-743 straipsnių nuostatų nepažeidė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. B. prašo pakeisti skundžiamą Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą visiškai. Nurodo, kad jis Z. J. pervedė 144, 81 Eur. Teismas nedarė jokių užklausų į banką dėl jo mokėjimų. Mokėjimo kvitų pateikti negali nes yra pataisos namuose. Pažymėjo, kad pagal aktualiausią kasacinio teismo praktiką, išieškojimas galimas tik iš tos sumos, kuri viršija minimalų mėnesinį darbo užmokestį.

Suinteresuotas asmuo Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateiktu atsiliepimu prašo palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį. Nurodo, kad nesutinka su skundo argumentais. Suinteresuotas asmuo antstolis V. D. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjo skundą. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie atliktus pavedimus. Teigia, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Byloje nustatyta, kad antstolis V. D. 2016 m. vasario 3 d. ir 2016 m. vasario 4 d. patvarkymais iš skolininko R. B. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalavo kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.CPK 733-743 straipsniai reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, kad iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Pareiškėjas į sąskaitą, esančią pataisos namuose, gauna darbo užmokestį. Antstolis 2016 m. vasario 3 d. ir 2016 m. vasario 4 d. patvarkymais nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų ir davinių sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad antstolio patvarkymai yra pagrįsti, kadangi antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko pagal kelis vykdomuosius dokumentus (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliantas teigia, kad jis Z. J. pervedė 144, 81 Eur, tačiau į bylą nepateikė lėšų pervedimą patvirtinančių duomenų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės nevertina. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti, todėl pareiškėjo R. B. atskirasis skundas atmetamas, o Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.