Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui R. B., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokatui K. J. ir bendrovės direktoriui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, trečiasis asmuo – A. K., dėl žalos regreso tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

- priteisti ieškovei iš atsakovės 5 300,75 Eur draudimo išmoką;

- priteisti ieškovei iš atsakovės 77,55 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo reikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos;

- priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- priteisti ieškovei iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. 121 Eur už žyminį mokestį bei 570 Eur už advokato teisines paslaugas (1 t., b. l. 89–93).

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir ieškovės atstovas teismo posėdžiuose nurodė šias esmines faktines aplinkybes bei argumentus:

2.1. Šalys sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Draudimo laikotarpis – 2023 m. spalio 25 d. – 2024 m. spalio 24 d. Apdraustas draudėjos (atsakovės) turtas – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

2.2. 2024 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu atsakovės vairuotojas A. K., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, kai šios teisės niekada nebuvo įgijęs, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, sankryžoje sukdamas į dešinę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į priešpriešai atvažiavusią ir sustojusią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

2.3. Ieškovė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos išmokėjo 5 300,75 Eur draudimo išmoką. Bendros remonto išlaidos – 6 549,14 Eur. Iš šios sumos buvo išskaičiuotas nusidėvėjimas – 111,76 Eur bei 1 136,63 Eur pridėtinės vertės mokestis.

2.4. Atsakovė draudimo bendrovei pateikė informaciją, kad darbuotojas A. K. buvo savavališkai pasiėmęs automobilį ir apie įvykį sužinojo gerokai vėliau. Ieškovė akcentavo, kad įvykis įvyko 2024 m. balandžio 24 d., o atsakovė pareiškimą policijai parašė 2024 m. birželio 7 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio, gavus ieškovės pretenziją. Ieškovės vertinimu, visiškai neįtikima, jog per mėnesį laiko niekas nepasigedo dingusio atsakovės automobilio. Akivaizdu, jog atsakovė jau žinojo apie avariją ir kreipėsi į policiją tik „dėl akių“, apsimetant jog nežinojo, kur buvo atsakovės automobilis, o ne dėl to, jog pranešti apie automobilio dingimą. 2024 m. balandžio 24 d. įvykus eismo įvykiui pagal automobilio valstybinius numerius yra nustatomas savininkas ir jam pranešama apie įvykį. Tai, kad pareiškimas parašytas, siekiant tik užfiksuoti savavališką automobilio pasisavinimą, patvirtina policijos pažyma, kurioje nurodyta: „Prašote fiksuoti savavaldžiavimo faktą. 2024-06-20 pranešimu pažymite, kad kreipėtės tik dėl pačio fakto užfiksavimo, bet ne dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo A. K. atžvilgiu pagal LR ANK 518 str. dėl savavaldžiavimo“. Ieškovės manymu, akivaizdu, jog atsakovė nebuvo rūpestinga, atidi didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, todėl padarytą žalą privalo atlyginti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio pagrindu. Valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Ieškovė, remdamasi ieškinyje nurodyta teismų praktika, įrodinėjo, kad turi į atsakovę regreso teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos – 5 300,75 Eur.

2.5. Dėl įvykio atsiradusios žalos dydis sudaro 5 300,75 Eur, todėl kompensacinių palūkanų dydis, ieškovės skaičiavimu, sudaro 77,55 Eur sumą (5 300,75 Eur x 6 procentai / 365 (dienų skaičius metuose) x 89 (pradelstų dienų skaičius, skaičiuojant nuo reikalavimo įvykdyti prievolę 2024 m. birželio 6 d. + 15 dienų nuo 2024 m. gegužės 21 d. pranešimo atsakovui išsiuntimo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos 2024 m. rugsėjo 2 d.).

3. Ieškovės atstovas advokatas R. B. teismo posėdžių metu palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

II. Atsakovės atsiliepimo argumentai

4. Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovės atstovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose nurodė šiuos esminius apibendrintus argumentus:

5.1. Atsakovė pateikė su A. K. sudarytą Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, jog A. K. buvo priimtas į darbą trinkelių klojėjo pareigoms 2023 m. lapkričio 6 d., iš darbo atleistas 2024 m. kovo 15 d. Faktą, kad A. K. darbo santykiai atsakovės įmonėje buvo nutraukti dar 2024 m. kovo 15 d. patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašas. Šie rašytiniai įrodymai, atsakovės teigimu, paneigia ieškovės poziciją, kad 2024 m. balandžio 24 d. eismo įvykį sukėlęs ir kaltu pripažintas A. K. buvo atsakovės darbuotojas.

5.2. Pastaraisiais metais atsakovės įmonėje buvo įdarbinta nemažai Ukrainos piliečių įvairaus profilio darbams, įskaitant A. K. ir jo pažįstamus asmenis. Nuo 2023 m. gruodžio 1 d. šiems darbuotojams atsakovė buvo išnuomojusi būstą, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame būste nuolat gyveno atsakovės darbuotojai. Šiame būste anksčiau gyveno ir A. K., žinojęs, kur yra laikomi atsarginiai automobilio rakteliai ir kur laikomi įmonės automobiliai.

5.3. Atsakovė taip pat pateikė A. K. rašytinį paaiškinimą, patvirtinantį, kad 2024 m. balandžio 24 d. jis automobilį pasiėmė be atsakovės vadovo žinios tam, kad nuvežtų savo draugą I. į ligoninę, kelyje pateko į eismo įvykį ir labai gailisi dėl tokio savo neatsakingo poelgio. Policijos įstaigos pateiktoje eismo įvykio pažymoje nurodyta, kad 2024 m. balandžio 24 d. automobiliu (duomenys neskelbtini), kurį vairuodamas A.K. sukėlė autoįvykį, važiavo dar 3 asmenys – V. T., I. H. ir O. R. Atsakovės teigimu, nei vienas iš šių keleivių 2024 m. balandžio 24 d. nevykdė jokių darbinių funkcijų ar atsakovės direktoriaus nurodymų, nes šie asmenys nedirbo atsakovės įmonėje.

5.4. Atsakovė apie 2024 m. balandžio 24 d. eismo įvykį tapo žinoma tik 2024 m. birželio 4 d., atsitiktinai prisijungus prie įmonės draudimo administravimo ir Lietuvos draudimo informacinėje svetainėje pamačius įrašą apie 5 300,75 Eur regresinį reikalavimą. Atsakovė nedelsdama, t. y. tą pačią dieną, pateikė užklausą ieškovei pateikti išsamesnę informaciją. Ieškovė pateikė šį atsakymą: „jeigu darbuotojas neturėdamas teisių padarė įvykį su darbo automobiliu tai už žalą trečiajam asmeniui atsako tiek vairuotojas (darbuotojas), tiek darbdavys solidariai. Jeigu vairuotojas automobilį pasisavino be įmonės žinios tai prašome pateikti tai įrodančius dokumentus (policijos pranešimą, pažymą ir t.t“. Atsakovė savo ruožtu įvykdė ieškovės reikalavimus ir pateikė ieškovei policijos nutarimą, pareiškimą policijai dėl pasisavinto automobilio, buvusio darbuotojo paaiškinimą dėl savavališkai pasisavinto automobilio bei paprašė ieškovės panaikinti regresinį reikalavimą įmonei, o žalą išieškoti iš asmens, kuris ją padarė.

5.5. Atsakovei pradėjus gilintis į minėtą situaciją, paaiškėjo, kad 2024 m. balandžio 24 d. A. K. savavališkai paėmė raktelius iš atsakovės darbuotojo M. R., pastarajam to nematant. Nors 2024 m. gegužės 9 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, tačiau atsakovė negalėjo žinoti apie aplinkybę, kad automobilis dalyvavo avarijoje, nes, kaip patvirtina su atsiliepimu pridedamos fotonuotraukos, automobilis eismo įvykio metu nenukentėjo arba patyrė minimalius ir plika akimi sunkiai matomus apgadinimus. Priešingai nei teigiama ieškinyje, automobilis (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio niekur nebuvo dingęs, priešingai, buvo grąžintas atgal į stovėjimo aikštelę, automobilio rakteliai grąžinti atgal į vietą. Dėl šių priežasčių nei atsakovė, nei atsakovės darbuotojai nepastebėjo, kad automobilis buvo neteisėtai paimtas ir su juo sukeltas eismo įvykis.

5.6. 2024 m. balandžio 24 d. A. K. ne tik nebuvo atsakovės darbuotojas, bet ir praeityje, būdamas atsakovo darbuotoju, neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių. Atsakovė niekada nebuvo suteikusi jam teisės vairuoti jokios transporto priemonės (įskaitant ir (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir su ja vykdyti darbinių funkcijų. Svarbu ir tai, kad pats eismo įvykis įvyko 17 val. 20 min., t. y. po darbo valandų. Tai patvirtina aplinkybę, kad transporto priemonės naudojimas nebuvo susijęs su atsakovės interesais. Jokių darbinių pareigų asmuo nevykdė, savavališkai pasiėmęs atsakovei priklausantį automobilį važiavo asmeniniais tiksliais, niekaip nesusijusiais su atsakovės interesais. Taigi, nors eismo įvykis buvo padarytas atsakovei priklausančia transporto priemone, atsakovė dėl neteisėtų A. K. veiksmų neteko galimybės valdyti didesnio pavojaus šaltinio, kuriuo buvo padaryta žala.

5.7. Ieškovės prašoma žalos suma, atsakovės vertinimu, yra nepagrįsta. Į bylą pateiktose transporto priemonės apgadinimo fotografijose užfiksuoti nežymūs sugadinimai, susiję išimtinai su šios transporto priemonės kairės pusės priekinių durelių, priekinio sparno ir priekinio ratlankio įbrėžimais. Tuo tarpu ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės transporto priemonės remonto išlaidas, susijusias su važiuoklės darbais, vairo traukės antgalio, ventilių, rato guolio (neaišku kurio rato), kairės pusės žibinto, kuris nebuvo paliestas, keitimu. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės priekinio bamperio apdailos ir priekinio posparnio keitimo išlaidas, nors nei vienoje iš transporto priemonės apgadinimo nuotraukų nėra matyti, kad priekinio bamperio apdailos ar priekinio posparnio detalės būtų pažeistos. Atsakovei negali kilti prievolė atlyginti remonto išlaidas, nesusijusias su eismo įvykio metu patirtas sugadinimais.

6. Atsakovės atstovai advokatas K. J. ir direktorius A. M. teismo posėdžių metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas – 2 178 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas (1 t., b. l. 131–135).

III. Trečiojo asmens pozicija byloje

7. Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie ieškinio reikalavimus, teismo posėdžių vietą ir laiką informuotas viešo paskelbimo būdu, nustačius, kad trečiojo asmens gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos. Gyventojų registro departamento duomenimis, trečiasis asmuo deklaravo išvykimą į Ukrainą, tačiau savo kontaktinių duomenų nepateikė (1 t., b. l. 109). Byla išnagrinėta, trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Teismas ištyrė į bylą pateiktus įrodymus ir nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas) (žr. teismo sprendimo 8.1.–8.16. punktus):

8.1. Tarp šalių 2023 m. spalio 25 d. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (1 t., b. l. 8–9). Draudėja – UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudikė – AB „Lietuvos draudimas“. Sutarties galiojimo terminas – nuo 2023 m. spalio 25 d. iki 2024 m. spalio 24 d. Apdrausta transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

8.2. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2024 m. balandžio 26 d. Eismo įvykio informacijoje ((duomenys neskelbtini)) fiksavo šiuos eismo įvykio duomenis (1 t., b. l. 10–25):

· Eismo įvykio data ir laikas – 2024 m. balandžio 24 d., (duomenys neskelbtini).

· Eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini)Koordinatės: (duomenys neskelbtini).

· Eismo įvykio rūšis, įvykio schema ir kitos aplinkybės: susidūrimas su stovinčia transporto priemone; susidūrimas sukant į dešinę; transporto priemonės, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai: priekinis bamperis, priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas; atsakovei priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vairavo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apgadinimai (sugadinimai) – priekinis bamperis. Kartu transporto priemonėje, kaip keleiviai, važiavo šie asmenys: V. T., I. H., O. R.;

· Nutarimo esmė – vairuotojas A. K., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, kai šios teisės niekada nebuvo įgijęs, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, sankryžoje sukdamas į dešinę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į priešpriešai atvažiavusią ir sustojusią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

8.3. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje surašytas 2024 m. gegužės 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 26–28). Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K.; posėdyje asmuo nedalyvavo, atsakomybė pritaikyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalies pagrindu. Skirta nuobauda – 300 Eur bauda.

8.4. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo remontuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal 2024 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitos faktūros duomenis bendra remonto kaina – 6 549,14 Eur. Paslaugų pirkėja – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlikti šie remonto darbai (1 t., b. l. 30–31): kėbulo ardymo ir surinkimo darbai; kėbulo remonto darbai; kėbulo paruošimo ir dažymo darbai; važiuoklės darbai; dažymo medžiagos; „PR. DURYS K.P.“; ratlankis; K. P. guoliavietė; PR. K. P. buferio apdaila; PR. K. P. posparnys; K. P. žibintas; dangtelis; PR. BAMP. Tempimo kilpos dangtelis; PR. amortizatorius; veržlės (2 pozicijos); K. P. PR. sparnas; K. P. sparno laikiklis; PR. bamperio laikiklis K. P.; K. P. sparno garso izoliacija; durų guma; PR. BAMP. oro kreip. laikiklis K. P.; PR. K. P. arkos apdaila; kniedijama veržlė; rato guolis; varžtai (2 pozicijos); šarnyras K. P. (SE); veržlės (2 pozicijos); varžtas; veržlė; K. P. vairo traukės antgalis; veržlė; vairo traukė; apsauginė guma; sąvaržos (2 pozicijos); laikiklis; kniedijama veržlė; DA/garso izoliacija; WEGMANN ventilis; rato nuėmimas; plovimas 3 programa; ratų geometrijos patikra ir suvedimas.

8.5. Ieškovė, vykdydama 2025 m. gegužės 6 d. teismo žodinę nutartį, pateikė Transporto priemonės techninės apžiūros aktą / prašymą (draudiko atstovas / vertintojas – AB „Lietuvos draudimas“ atsakingas asmuo M. I.) dėl eismo įvykyje nukentėjusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės sugadinimų (1 t., b. l. 146–147).

8.6. Ieškovė 2024 m. gegužės 13 d. pranešimu informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad už eismo įvykio metu padarytą žalą kompensuos 5 300,75 Eur sumą, pinigus pervesdama tiesiogiai remonto darbus atlikusiai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 33–34 ).

8.7. Ieškovė 2024 m. gegužės 21 d. parengė pranešimą atsakovei „(duomenys neskelbtini)“ „Dėl išmokos išieškojimo“, kuriame buvo nurodyta informacija, kad dėl eismo įvykio atsiradusi žala buvo atlyginta nukentėjusiam asmeniui ir šios sumos atlyginimo reikalaujama iš draudėjos, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsniu, numatančiu, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu, turi teisę reikalauti, kad šią sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (draudėjas, apdraustos transporto priemonės valdytojas ar pan.), jeigu jis padarė žalos, neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (1 t., b. l. 35). Dėl šio pranešimo tarp šalių kilo ginčas, nes atsakovė paaiškino, kad toks pranešimas jai nebuvo atsiųstas. Ieškovė savo ruožtu negalėjo pateikti ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šis pranešimas atsakovei buvo išsiųstas kokiu nors būdu.

8.8. Atsakovės darbuotoja R. G. 2024 m. birželio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė policijos įstaigai, kad 2024 m. balandžio 24 d. be įmonės atsakingų asmenų žinios ir sutikimo buvo paimta transporto priemonė, su kuria buvo padarytas eismo įvykis. Automobilį pasisavinęs asmuo – A. K. Pranešime nurodyta, kad pranešimo teikimo metu automobilis yra sugrąžintas, o apie jo dingimą bendrovė sužinojo tik iš draudimo bendrovės (1 t., b. l. 36).

8.9. Trečiasis asmuo A. K. Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovės įmonėje dirbo trinkelių klojėju laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 6 d. iki 2024 m. kovo 15 d. (1 t., b. l. 71–75). Darbo sutartyje nebuvo numatyta, kad šiam asmeniui skiriama naudotis transporto priemone darbo funkcijoms atlikti. Šio asmens darbo santykių laikotarpį papildomai patvirtina atsakovės į bylą pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys „Apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas baigėsi per nurodytą laikotarpį, sąrašas“ (1 t., b. l. 79). Teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teikiamus duomenis, nustatyta, kad trečiasis asmuo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 7 d. iki 2024 m. kovo 15 d. (1 t., b. l. 94–95). Bylos duomenimis, trečiasis asmuo po darbo santykių atsakovės bendrovėje nuo 2024 m. liepos 10 d. vertėsi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, jokių kontaktinių duomenų, kuriais būtų galima su trečiuoju asmeniu susisiekti tiesiogiai, nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (1 t., b. l. 94–98). Gyventojų registro departamento duomenimis, trečiasis asmuo deklaravo išvykimą į Ukrainą (adresas nenurodytas) (1 t., b. l. 109).

8.10. Atsakovė į bylą pateikė A. K. ranka 2024 m. birželio 7 d. rašytą paaiškinimą, kuriame asmuo nurodė šias faktines aplinkybes: „paėmiau automobilį (duomenys neskelbtini) tam, kad nuvežčiau draugą I. į ligoninę, tačiau nei įmonė, nei direktorius A. apie tai nežinojo. Važiuodamas patekau į autoįvykį. Labai gailiuosi dėl savo poelgio.“ (1 t., b. l. 80–81).

8.11. Atsakovė 2024 m. birželio 4 d. el. laišku kreipėsi į draudimo bendrovę (ieškovę), prašydama pateikti daugiau informacijos, kokiu pagrindu yra pateiktas 5 300,75 Eur regresinis reikalavimas (1 t., b. l. 83).

8.12. Ieškovės atsakingas darbuotojas D. U. 2024 m. birželio 5 d. el. paštu atsakydamas į atsakovės laišką, nurodė, kad jei darbuotojas, neturėdamas teisių padarė įvykį su darbo automobiliu, tai už žalą (5 300,75 Eur) trečiajam asmeniui atsako tiek vairuotojas (darbuotojas), tiek draudėjas (darbdavys) solidariai; jeigu vairuotojas automobilį pasisavino be įmonės žinios, prašyta pateikti tai įrodančius dokumentus (policijos pranešimą, pažymą ir t. t.) (1 t., b. l. 83).

8.13. Atsakovė 2024 m. birželio 7 d. 17 val. 40 min. el. laišku išsiuntė ieškovės atsakingam darbuotojui D. U. ((duomenys neskelbtini)) el. laišką, kuriame paaiškino draudimo bendrovei aplinkybes, kad į eismo įvykį patekęs automobilis buvo paimtas be atsakingų asmenų sutikimo ir žinios, o apie įvykį bendrovė sužinojo tik pamačius draudimo sistemoje 5 300 Eur regresinį reikalavimą (1 t., b. l. 82).

8.14. Faktą, kad A. K. darbo santykiai atsakovės įmonėje buvo nutraukti dar 2024 m. kovo 15 d. patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašas. Šie rašytiniai įrodymai, atsakovės teigimu, paneigia ieškovės poziciją, kad 2024 m. balandžio 24 d. eismo įvykį sukėlęs ir kaltu pripažintas A. K. buvo atsakovės darbuotojas.

8.15. Ieškovė ne kartu su ieškiniu, bet vykdydama teismo 2025 m. gegužės 6 d. žodinę nutartį, pateikė į bylą visą likusią žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuri nebuvo pateikta kartu su ieškiniu (2 t., b. l. 1–80). Šioje byloje buvo pateiktos eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės nuotraukos iš karto po įvykio, transporto priemonės sugadintų ir remontuotų detalių nuotraukos, taip pat pridėta išsami remonto darbus atlikusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 3 d. parengta Remonto sąmatą (pagal (duomenys neskelbtini) programinę sistemą, specialiai skirtą transporto priemonių žalos vertinimui ir sąmatų sudarymui).

8.16. Teismo iniciatyva į bylą buvo išreikalauta Administracinio nusižengimo bylos medžiaga ((duomenys neskelbtini)), iš kurios duomenų nustatytos šios faktinės aplinkybės (2 t., b. l. 81–104):

· Administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2024 m. balandžio 24 d. (2 tomas 98 lapas);

· 2024 m. balandžio 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiosios patrulės G. E. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad po eismo įvykio A. K. iš pradžių neigė vairavęs automobilį, nurodė, kad vairavo kitas asmuo, tačiau vėliau prisipažino vairavęs, paaiškino, kad jau anksčiau buvo baustas už vairavimą be teisių;

· eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo A. N. (kitos transporto priemonės vairuotojas) policijos pareigūnams paaiškino, kad eismo įvykį sukėlęs vairuotojas iš karto siūlė tartis taikiai, nekviesti policijos, žadėjo sumokėti bet kokią sumą, vairuotojas atrodė sutrikęs ir išsigandęs;

· Nutarimas administracinio nusižengimo byloje surašytas 2024 m. gegužės 9 d. (išsamiau žr. teismo sprendimo 11 punktą).

Dėl ieškinio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo

9. Nors ieškinio reikalavimai pradinėje stadijoje buvo pateikti dėl atsakovės, kaip darbdavės, atsakomybės už darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, tačiau vėliau tarp šalių nelikus ginčo, kad darbo santykiai atsakovės ir trečiojo asmens nebesiejo žalos atsiradimo metu, ieškinio pagrindas buvo patikslintas 2025 m. kovo 4 d. parengiamojo teismo posėdžio metu – ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką CK 6.270 straipsnio pagrindu, t. y. nebeprašė taikyti CK 6.264 straipsnio nuostatų (2025 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 24 sek. – 4 min. 35 sek.).

10. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovei nuosavybės teise eismo įvykio metu (2024 m. balandžio 24 d.) priklausė transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su kuria buvo padaryta žala. Taigi, nėra ginčo, kad atsakovė žalos atsiradimo momentu pagrįstai buvo laikoma didesnio pavojaus šaltinio valdytoja.

11. Tačiau, išsamiai ir sistemiškai įvertinus visus į bylą pateiktus įrodymus (rašytiniuose įrodymuose esančius duomenis palyginus tarpusavyje ir palyginus su šalių atstovų paaiškinimais), teismo įsitikinimu, egzistuoja teisinis pagrindas nagrinėjamu atveju taikyti CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį.

12. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo valdytojos (atsakovės) kaltės nebuvo, todėl ir solidari atsakomybė atsakovei negali būti taikoma (CK 6.270 straipsnio 3 dalis).

13. Teismo sprendimo 11 ir 12 punktuose nurodytos teismo išvados grindžiamos šiais motyvais:

13.1. Atsakovės į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo A. K. tuo laikotarpiu, kai dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, atliko tokias darbo funkcijas (trinkelių klojimas), kurioms atlikti transporto priemonė nebuvo reikalinga (žr. teismo sprendimo 8.9.–8.10. punktus). Kaip nustatyta iš policijos pateiktos medžiagos, šis asmuo net neturėjo teisės vairuoti, todėl ir dėl šios priežasties asmeniui nebuvo ir negalėjo būti perduota naudotis transporto priemone darbo santykių laikotarpiu (žr. teismo sprendimo 8.16. punktą). Taigi, šiam asmeniui jokia transporto priemonė bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo perduota. Žalos atsiradimo metu šis asmuo jau nebuvo atsakovės darbuotojas ir tai patvirtina ne tik šalies paaiškinimai, bet ir oficialūs valstybės registro duomenys – oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad eismo įvykis įvyko 2024 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini), o darbo santykiai buvo nutraukti su trečiuoju asmeniu daugiau kaip prieš mėnesį iki įvykio, t. y. 2024 m. kovo 15 d. Byloje nebuvo nustatyta faktinė aplinkybė, kad eismo įvykį sukėlęs trečiasis asmuo būtų veikęs kokiais nors bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ interesais. Priešingai, iš policijos surinktos medžiagos nustatyta, kad iš karto po eismo įvykio trečiasis asmuo buvo labai išsigandęs, sutrikęs, siekė išvengti atsakomybės, nukentėjusio asmens prašė nekviesti policijos pareigūnų, o atsiskaityti tarpusavyje ir nefiksuoti eismo įvykio. Be to, policijos duomenimis, trečiasis asmuo net atvykus policijos pareigūnams iš pradžių neigė faktą, kad jis vairavo transporto priemonę ir tik vėliau patvirtino šią aplinkybę. Policijos pateikta medžiaga patvirtina ir dar vieną teisiškai reikšmingą aplinkybę – tiriant administracinio nusižengimo bylą transporto priemonės savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo informuota apie pradėtą tyrimą dėl transporto priemonės, priklausančios bendrovei, vairuotojo atsakomybės. Bendrovės atstovai nebuvo informuoti apie eismo įvykį nei iš karto po jo, nei vėliau taikant administracinę atsakomybę vairuotojui A. K.

13.2. Akcentuotina, kad ieškovė byloje taip pat neįvykdė ir jai tekusios įrodinėjimo pareigos – ieškovė nurodė negalinti pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei laiku ir tinkamai išsiuntė 2024 m. gegužės 21 d. pretenziją dėl išmokėtos draudimo išmokos. Išsamiai ištyrus draudimo žalos medžiagą, taip pat nenustatyta, kad žalos administravimo laikotarpiu atsakovė, kaip ieškovės klientė, buvo informuota apie pradėtą administravimą draudimo išmokos, dėl kurios planuojamas atgręžtinis reikalavimas į atsakovę, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoją. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės prašymu buvo nustatytas įpareigojimas ieškovei pateikti įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius atsakovės paaiškinimus, kad atsakovės darbuotoja R. G. nedelsdama telefonu kreipėsi į draudimo bendrovę, kai 2024 m. birželio 4 d., atsitiktinai prisijungus prie įmonės draudimo polisų administravimo, sužinojo apie 5 300,75 Eur regresinį reikalavimą. Ieškovė byloje neįvykdė teismo 2025 m. gegužės 6 d. žodinės nutarties, nepateikė duomenų apie pokalbių, (ne) vykusių tarp AB „Lietuvos draudimas“ atstovų ir R. G., ir išsamiau nepaaiškino, kodėl tokių duomenų negali pateikti (CPK 178 straipsnis).

13.3. Tai, kad atsakovė objektyviai iki 2024 m. birželio 4 d. net nežinojo apie tai, jog su jos transporto priemone buvo padarytas eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta turtinė žala nukentėjusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina ne tik rašytiniai (į bylą pateikta policijos medžiaga ir žalos administravimo byla), bet ir kiti įrodymai:

· byloje žodinius paaiškinimus 2025 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdyje dėl šių aplinkybių pateikė atsakovės direktorius A. M. Direktorius patvirtino, kad įmonei apie 2024 m. balandžio 24 d. eismo įvykį tapo žinoma tik 2024 m. birželio 4 d. Direktoriaus paaiškinimais, pateiktais atlikus priesaiką, teismas neturi pagrindo abejoti ar juos vertinti kritiškai, nes paaiškinimai buvo aiškūs, nuoseklūs ir visiškai sutampantys su byloje esančių rašytinių įrodymų duomenimis;

· atsakovė į bylą taip pat pateikė dar 2024 m. birželio mėn. trečiojo asmens A.K. ranka rašytą paaiškinimą, kad jis transporto priemonę, nuosavybės teise priklausančią buvusiam darbdaviui, pasiėmė savavališkai, be atsakingų asmenų sutikimo ir žinios. Tokio poelgio motyvas – siekis padėti sveikatos problemų turinčiam draugui, ketino jį kuo greičiau pristatyti į gydymo įstaigą.

Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė, neturėdama informacijos apie į eismo įvykį patekusią jos transporto priemonę, savalaikiai neturėjo galimybių tinkamai reaguoti ir draudimo bendrovei pateikti duomenis, būtinus draudimo įvykio aplinkybėms tinkamai nustatyti ir įvertinti. Šioje dalyje kritiškai vertintini ieškovės argumentai, kad atsakovė tik fiktyviai kreipėsi su pareiškimu į policijos įstaigą, pranešdama apie neteisėtai pasisavintą transporto priemonę. Šie ieškovės argumentai pirmiausia laikytini nesąžiningais atsakovės atžvilgiu, nes būtent pati draudimo bendrovė, gavusi iš draudėjos „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie pasisavintą transporto priemonę, viename iš elektroninių laiškų ir nurodė, kad tokiu atveju draudikui būtina pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad su pareiškimu buvo kreiptasi į policijos įstaigą (žr. teismo sprendimo 8.12. punktą). Taigi, ieškovės argumentai, kad atsakovė žinojo apie avariją ir kreipėsi į policiją tik „dėl akių“, yra įrodymais nepagrįsti teiginiai, prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms. Tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta ir atsakovės transporto priemonė (įlenktas automobilio priekinis bamperis kairėje pusėje) savaime nepatvirtina, jog atsakovei dėl to nedelsiant tapo žinoma apie avariją (ieškovė šioje dalyje rėmėsi atsakovės transporto priemonės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuotrauka, daryta iš karto po įvykio; 2 t., b. l. 92). Kaip nustatyta iš atsakovės direktoriaus žodinių paaiškinimų, įmonės veikla yra susijusi su statybos darbais, transporto priemonė buvo naudojama šiai veiklai. Todėl ne naujos transporto priemonės išoriniai pažeidimai galėjo būti nepastebėti iš karto po eismo įvykio. Antra vertus, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo galima nustatyti, kada tiksliai ir kokios būklės transporto priemonė buvo grąžinta į atsakovės veiklos teritoriją, nes apklausti trečiąjį asmenį nėra galimybių, o atsakovė šių duomenų negali pateikti, nes pati iš draudimo bendrovės laiku negavo pranešimo apie draudiminį įvykį ir tokių duomenų nefiksavo.

13.4. Pažymėtina, kad ieškovė, reikalaudama taikyti atsakovės atsakomybę, argumentavo, jog atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė visų būtinų priemonių, kad didesnio pavojaus šaltinis nebūtų prieinamas pašaliniams asmenis, šiuo atveju trečiajam asmeniui. Teismas šiuos ieškovės argumentus atmeta, kaip neįrodytus ir nepagrįstus:

13.4.1. Pirma, bendrovės direktorius A. M., teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad visos įmonei priklausančios transporto priemonės (kaip ir automobilis, dėl kurio yra kilęs šis ginčas) buvo ir yra saugomos bei laikomos pagal nustatytą vidaus tvarką atitinkamoje aikštelėje. Ieškovės atstovas, dalyvavęs teismo posėdyje, šių paaiškinimų nekvestionavo ir neprašė pateikti į bylą šiuos paaiškinimus pagrindžiančius rašytinius įrodymus, nors tokia teise turėjo galimybę pasinaudoti (pažymėtina, kad prieš baigiamąsias kalbas ieškovės atstovas nurodė nesinaudosiantis teise prašyti kuo nors papildyti bylos medžiagą; 2025 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 34 min. 41 sek. – 34 min. 48 sek.).

13.4.2. Antra, teismas bylos nagrinėjimo metu aiškinosi aplinkybę, ar abi šalys pripažįsta, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina tikslios vietos, iš kur buvo paimta transporto priemonė. Abiejų šalių atstovai pripažino, kad tokių duomenų byloje nėra. Tačiau ieškovės atstovas baigiamųjų kalbų metu laikėsi argumentų, kad transporto priemonė buvo paimta iš įmonės teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini). Teismas tuo pagrindu pateikė ieškovės atstovui pastabą, prašydamas patikslinti ieškovės poziciją ginčijamu klausimu. Ieškovės atstovas visgi pripažino, kad baigiamųjų kalbų metu pateiktas argumentas yra tik nuomonė, kurią atstovas susidarė iš direktoriaus žodinių paaiškinimų (2025 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 40 min. 45 sek. – 42 min. 04 sek.). Teismas šioje dalyje pažymi, kad byloje liko neįrodyta aplinkybė, iš kurios vietos konkrečiai trečiasis asmuo savavališkai užvaldė atsakovės transporto priemonę. Atsakovė, siekdama paneigti savo kaltę, pagal galimybes teikė įrodymus, kad operatyviai reagavo ir ėmėsi veiksmų aiškintis eismo įvykio aplinkybes (nedelsdama susisiekė su draudimo bendrove, kreipėsi į policiją, gavo paaiškinimą iš buvusio darbuotojo, šias aplinkybes atskleidė draudimo bendrovei). Tuo tarpu ieškovė, iš karto po eismo įvykio pradėjusi žalos administravimo bylą, nebuvo pakankamai rūpestinga, bendradarbiavo tik su eismo įvykyje nukentėjusiu asmeniu (taip pat AB „Lietuvos draudimas“ kliente UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir apie eismo įvykį neinformavo kitos klientės – atsakovės. Todėl nesąžiningais laikytini ieškovės argumentai, kad atsakovės veiksmai, aiškinantis aplinkybes, buvo apsimestiniai ir fiktyvūs. Akivaizdu, kad neturėdama informacijos, atsakovė ir negalėjo operatyviai reaguoti bei surinkti visus būtinus duomenis ir juos pateikti tiek draudikui, tiek teismui, nagrinėjančiam šį ginčą.

Nurodyti motyvai suponuoja išvadą, kad ieškovės argumentai, jog atsakovė nesiėmė visų būtinų priemonių apsaugoti didesnio pavojaus šaltinį nuo pašalinių asmenų yra tik deklaratyvi ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrįsta ieškovės nuomonė (prielaida). Akcentuotina, kad teismas teiravosi ieškovės, ar ji pageidauja remtis liudytojų parodymais, siekiant nustatyti faktines bylos aplinkybes, po parengiamojo teismo posėdžio nustatė terminą apsispręsti dėl procesinių prašymų formulavimo. Tačiau liudytojų parodymais, kaip įrodinėjimo priemone, ieškovė nutarė nesinaudoti, nors buvo iškėlusi klausimą, kad galbūt tikslinga išklausyti ir asmenį M. R. (atsakovės darbuotoją), kuriam buvo paskirta naudotis transporto priemone, bet kuris nedalyvavo eismo įvykyje (žr. 2025 m. kovo 4 d. parengiamojo teismo posėdžio informacinę pažymą ir ieškovės procesinį dokumentą Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).

14. Byloje tarp šalių kilo ginčas ir dėl trečiosios civilinės atsakomybės sąlygos – žalos dydžio.

14.1. Atsakovė nesutiko su išmokėtos draudimo išmokos dydžiu – ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad dalis remonto darbų nukentėjusio asmens transporto priemonei buvo pertekliniai, t. y. tiesiogiai nesusiję su eismo įvykio metu transporto priemonei padarytais sugadinimais. Ieškovė teikė šiuos vertinamojo pobūdžio paaiškinimus (žr. teismo sprendimo 5.7. punktą):

· į bylą pateiktose transporto priemonės apgadinimo fotografijose užfiksuoti nežymūs sugadinimai, susiję išimtinai su šios transporto priemonės kairės pusės priekinių durelių, priekinio sparno ir priekinio ratlankio įbrėžimais. Tuo tarpu ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės transporto priemonės remonto išlaidas, susijusias su važiuoklės darbais, vairo traukės antgalio, ventilių, rato guolio (neaišku kurio rato), kairės pusės žibinto, kuris nebuvo paliestas, keitimu;

· ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės priekinio bamperio apdailos ir priekinio posparnio keitimo išlaidas, nors nei vienoje iš transporto priemonės apgadinimo nuotraukų nėra matyti, kad priekinio bamperio apdailos ar priekinio posparnio detalės būtų pažeistos.

14.2. Tačiau teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka ir argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Į bylą ieškovė pateikė išsamius duomenis, patvirtinančius, kad žalos administravimo byloje remonto darbai ir atitinkamai draudimo išmokos dydis buvo vertinami draudimo bendrovės atsakingų vertintojų (vertintojas M. I.), remonto darbus atlikusios bendrovės paslaugos buvo įvertintos eismo įvykio metu padarytų sugadinimų aspektu pagal (duomenys neskelbtini) programinę sistemą (žr. teismo sprendimo 8.5., 8.15. punktus). Taigi, ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai paneigė atsakovės iškeltą deklaratyvią versiją, kad nukentėjęs asmuo nepagrįstai atliko transporto priemonės remonto darbus, visiškai nesusijusius su eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis.

15. Taigi, nustačius tik vieną civilinės atsakomybės sąlygą – žalos dydį, tačiau nenustačius kitų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. nenustačius atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų neteisėtumo ir kaltės dėl 2024 m. balandžio 24 d. eismo įvykio metu padarytos turtinės žalos, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas. Remiantis teismo sprendimo 9–14.2. punktuose nurodytais motyvais, konstatuojama, kad ieškovė byloje neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl atsakovės atžvilgiu taikyti atitinkamas teisės normas, reglamentuojančias pareigą atlyginti padarytą žalą, nėra pagrindo (CK 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priešingai, byloje esančiais įrodymais atsakovė paneigė savo kaltę ir neteisėtus veiksmus, sukeliant eismo įvykį 2024 m. balandžio 24 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytoja – atsakovė už padarytą žalą negali atsakyti, įrodžius, jog galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį ji prarado išimtinai dėl trečiojo asmens, pripažinusio savo atsakomybę, neteisėtų veiksmų (CK 6.270 straipsnio 3 dalis). Tuo pagrindu visi be išimties ieškinio reikalavimai (tiek pagrindinis reikalavimas dėl 5 300,75 Eur draudimo išmokos, tiek išvestiniai reikalavimai dėl 77,55 Eur kompensacinių palūkanų ir 6 procentų procesinių palūkanų) yra atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

17. Ieškinį atmetus, kaip pagrįstas, tenkintinas atsakovės prašymas priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 2 178 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas; 1 t., b. l. 131–135).

18. Pažymėtina, kad išlaidos už advokato teisines paslaugas yra patvirtintos mokėjimo dokumentais, priteistinos išlaidos laikytinos protingomis ir atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktas, 2 dalis, 98 straipsnis).

19. Byloje susidarė 7,93 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau nurodyta suma valstybei iš ieškovės nepriteistina, nes neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 8 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R- 386/1K- 411 įsakymas „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R- 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, bylinėjimosi išlaidas – 2 178 Eur (du tūkstančius šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) už advokato teisines paslaugas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.