Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs d., , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „A “ - mechanizatoriumi, gyvenantis : Kretingos rajonas, deklaruota gyvenamoji vieta J. B. g. , S, faktiškai gyvenantis Kretingoje, anksčiau baustas administracine tvarka, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. K. sukėlė žmogui fizinį skausmą ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą:

K. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023-08-26 apie 15 val. gyvenamojo namo adresu, Kretinga, kieme, tarpusavio konflikto su A. J. metu, tyčia galva smogė A. J. į nosį, ne mažiau tris kartus, keliu trenkė į dešinįjį šoną, po ko pastūmė A. J. ir šiam pargriuvus ant žemės, tyčia ne mažiau 6 kartus spyrė į dešinįjį ir kairįjį šoną, į kairiąją pėdą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. J. krūtinės ląstos sumušimą su dešinės pusės VI šonkaulio priekinio galo lūžiu be poslinkio, kairės pėdos sumušimą su poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių sutinimu pėdos išorinėje dalyje bei V padikaulio skeveldriniu lūžiu be ženklesnio poslinkio. Tokiais savo veiksmais K. K. sukėlė nukentėjusiajam A. J. fizinį skausmą bei padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis K. K. kaltu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Sutiko bylą nagrinėti sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka. Paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d., tikslaus laiko neprisimena, namų kieme, Kretingoje, jis sukonfliktavo su kaimynu A. J. dėl darbų laiptinėje. Priėjęs prie A. J., jis pasakė „kas tau yra, nepatinka - eik ir dirbk pats“. A. J. atsakė „ką tu čia man aiškini, gaidy, tu, pideraste“. Jis labai supyko. Tarp jo ir A. J. kilo žodinis konfliktas. A. J. žodinio konflikto metu priartėjo prie jo, todėl jis, supykęs ant pastarojo jo atžvilgiu vartojamų necenzūrinių žodžių, savo kakta vieną kartą trenkė A. J. į veido sritį. Trenkė todėl, kad A. J. savo veidą buvo prikišęs prie pat jo veido. Kur tiksliai pataikė – nurodyti negali. A. J. toliau vadino jį įvairiais žodžiais. Kadangi A. J. nesiliovė konfliktavęs žodžiu, todėl jis supykęs priėjo prie A. J. ir dešinės kojos keliu sudavė A. J. į viršutinę pilvo dalį, arčiau dešinio šono. A. J. nukrito ant žemės. Tuomet jis, sėdinčiam ant žemės A. J., kelis kartus spyrė. Kur pataikė ir kiek kartų spyrė – nežino. A. J. liko sėdėti kieme ant žolės, o jis nuėjo namo. Įvykio metu jis buvo neblaivus. Civilinius ieškinius Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pripažįsta pilnai. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. civilinį ieškinį 4400 Eur sumai, iš kurių 2400 eurų turtinei, 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, pripažįsta pilnai. Jis atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Prašo išdėstyti civilinių ieškinių mokėjimą ilgesniam laikui, nes jo mėnesinės pajamos yra apie 850 Eur.

Motyvuojamoji dalis

4.1. Teismas konstatuoja, kad K. K. sukėlė žmogui fizinį skausmą ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. K. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023-08-26 apie 15 val., gyvenamojo namo adresu Kretinga, kieme, tarpusavio konflikto su A. J. metu, tyčia galva smogė A. J. į nosį, ne mažiau tris kartus, keliu trenkė į dešinįjį šoną, po ko pastūmė A. J. ir šiam pargriuvus ant žemės, tyčia ne mažiau 6 kartus spyrė į dešinįjį ir kairįjį šoną, į kairiąją pėdą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. J. krūtinės ląstos sumušimą su dešinės pusės VI šonkaulio priekinio galo lūžiu be poslinkio, kairės pėdos sumušimą su poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių sutinimu pėdos išorinėje dalyje bei V padikaulio skeveldriniu lūžiu be ženklesnio poslinkio. Tokiais savo veiksmais K. K. sukėlė nukentėjusiajam A. J. fizinį skausmą bei padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 138 str. 1 d. Nesunkus nusikaltimas padarytas tiesioginia tyčia.

5. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį bendrai 6400 Eur sumai, iš kurių 2400 eurų turtinei, 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 tomas, b. l. 69-75). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. J. civilinį ieškinį neturtinei žalai sumažino iki 2000 Eur.

5.1. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus.

Neturtinė žala, kurią A. J. padarė teisiamasis K. K., vertinama 2000 Eur.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir, kokiu būdu jos buvo pažeistos. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio A. J., pasisako, kad asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad nukentėjusysis A. J. buvo užpultas teisiamojo K. K. ir sumuštas. Fizinį smurtą teisiamasis naudojo prieš A. J. apsvaigęs nuo alkoholio. K. K. pasikėsino į vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių – sveikatą.

Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. J. dėl patirto smurto po įvykio vartojo vaistus, patyrė kitus nepatogumus.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog dėl patirto sumušimo A. J. kentė skausmą, nukentėjusysis patyrė ne tik didelį skausmą, bet ir nepatogumus judant, patyrė ir ateityje gali patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų, jautė ir ateityje gali jausti nepatogumus. Teismas pažymi, kad pasekmės taip pat yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje.

Aplinkybės, susijusios su nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdžiu, sunkumu, tiek patvirtinančios pasekmes, kurias kaltinamojo tyčiniai veiksmai nukentėjusiajam sukėlė, yra nustatytos baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais.

Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į nukentėjusiojo amžių, į tai, kad su nusikaltimo fizinėmis ir emocinėmis pasekmėmis jam gali tekti gyventi dar daugybę metų. Taip pat atsižvelgiama į teisiamojo turtinę padėtį, nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat vadovaujamasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisiamasis yra sveikas ir darbingas, gana jauno amžiaus, dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes, priešingu atveju, būtų pažeistos nukentėjusiojo teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms, todėl, nustatant neturtinės žalos dydį, vertinama ne tik kaltinamojo dabartinė padėtis, bet ir ateities galimybės dirbti ir atlyginti neturtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisiamasis yra pakankamai jauno amžiaus, dirba ir jo mėnesinės pajamos yra apie 850 Eur, be to, teisiamasi gali gauti papildomas pajamas.

5.2. Pasisakydamas, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai, atsižvelgdamas į analogiško pobūdžio bylose suformuotą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio bei kitus kriterijus, teismas tenkina nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir priteisia iš teisiamojo 2000 Eur sumą.

5.3. Teisiamasis K. K. teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. 2400 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti pripažįsta pilnai. Teismas vertina, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti pagrįstas, todėl priteistinas iš teisiamojo. Nustatytinas teisiamajam 4 (keturių) mėnesių terminas 4400 Eur ieškiniui sumokėti.

5.4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys (1 tomas, b. l. 104-106) ir patikslintas ieškinys (2 tomas, b. l. 43-44, 45) 3081,26 eurų sumai. Teisiamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus patikslintą 3081,26 eurų ieškinį pripažįsta pilnai. Teismas vertina, kad civilinio ieškovo ieškinys pagrįstas, todėl priteistinas iš teisiamojo.

5.5. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys – 204,59 eurai (1 tomas, b. l. 92-95). Teisiamasis su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 204,59 Eur civiliniu ieškiniu sutinka visiškai. Teismas vertina, kad civilinio ieškovo ieškinys pagrįstas, todėl priteistinas iš teisiamojo.

6. 1 vnt. CD su body kameros įrašais laikmenoje, saugomi prie bylos tom. Nr. 1.

7. Advokato darbo apmokėjimas, kaip atskira proceso išlaidų rūšis, reglamentuotas BPK 106 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas advokato išlaidas, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir, kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

7.1. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. atstovė advokatė Marina Saveljeva 2024-03-25 pateikė teismui prašymą ir prašo pripažinti 253,75 Eur proceso išlaidomis (advokato teisinės paslaugos ikiteisminio tyrimo metu) ir šią sumą priteisti iš teisiamojo. Nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyriaus 2023-11-24 sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų.

7.2. Teisiamasis K. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, todėl teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyriaus 253,75 Eur išlaidas, atstovaujant nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą A. J. ikiteisminio tyrimo metu, pripažįsta proceso išlaidomis ir teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš teisiamojo K. K.. Nustatomas 2 (dviejų) mėnesių terminas išlaidoms atlyginti.

Bausmės skyrimas

8. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi teisingumo principu ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

8.1. Kaltinamojo lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad K. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir pastarasis jam atleido, pasižadėjo ateityje nenusikalsti (BK 59 str.), pripažino civilinius ieškinius ir įsipareigojo juos atlyginti. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas laiko girtumą, nes tai turėjo įtakos nusikaltamai veikai padaryti.

8.2. Kaltinamasis K. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo, o šis jam atleido, dirba ir gauna legalias pajamas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, teistumas išnykęs, pripažįsta civilinį ieškinius ir pasižadėjo juos atlyginti. Teismas vertina, jog siekiant K. K. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti atlikus bausmę, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant laisvės apribojimo bausmę už nusikaltimą, kurios dydis bus artimas bausmės vidurkiui, paskiriant įpareigojimą. K. K. savo poelgį vertina kritiškai, pasižadėjo pakeisti savo gyvenimo būdą (nevartoja alkoholio), dirba, pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, dėl ko yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Paskirti įpareigojimai teigiamai paveiks teisiamąjį ir įpareigos jį laikytis visuomenėje priimtų elementarių elgesio taisyklių. Taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BK 50 str. ir LR BPK 297, 301, 302-308 str., teismas

nusprendžia:

9. K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems (1) metams, uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį, įpareigoti per 4 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam A. J. padarytą turtinę žalą.

9.1. Remiantis BK 64 ¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), galutinę bausmę - laisvės apribojimo bausmę aštuoneriems (8) mėnesiams, uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį, įpareigoti per 4 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam A. J. padarytą turtinę žalą.

10. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusiojo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

11. K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

12. 1 vnt. CD su body kameros įrašą CD laikmenoje, saugomą prie bylos tom. Nr. 1, nuosprendį paskelbus palikti saugoti byloje.

13. Civilinius ieškinius tenkinti ir priteisti iš nuteistojo K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) :

a) nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. naudai 2400 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, viso 4400 Eur. Nustatytinas teisiamajam 4 (keturių) mėnesių terminas 4400 Eur ieškiniui sumokėti;

b) civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai – 3081,26 Eur. Nustatomas 2 (dviejų) mėnesių terminas išlaidoms atlyginti;

c) civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai - 204,59 Eur. Nustatomas 2 (dviejų) mėnesių terminas išlaidoms atlyginti.

d) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyriaus naudai 253,75 Eur. Nustatomas 2 (dviejų) mėnesių terminas išlaidoms atlyginti. Įmokos kodas 5630, juridinio asmens kodas 188659752.

Nuosprendį per 20 dienų, nuo nuosprendžio gavimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.