Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1768-1058/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-08
Bylos Nr.
1-1768-1058/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50655-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
V. J.
Civilinis ieškovas
D. K.
Advokatai
Arūnas Alekna, Kazimiras Poplovuchinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1768-1058/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50655-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorams Linai Urbonienei, Mantui Januškevičiui,kaltinamajam V. J. (V. J.) ir jo gynėjui advokatui Kazimirui Poplovuchinui,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. K. atstovams advokatui Arūnui Aleknai ir mamai O. G.,

Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos atstovei D. Č.,teismo psichologei S. T.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, teistas: 1) 2006 m. birželio 2 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant 3 mėn. laisvės apribojimo bausmę; 2) 2006 m. liepos 1 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 m.; 3) 2011 m. lapkričio 10 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nebus trukdoma darbui, be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 4) 2014 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant 1 m. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu bei per bausmės laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. pagal pažeidė viešąją tvarką, 2020 m. gruodžio 29 d., apie 22.49 val., adresu: (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, viešojoje vietoje – namo laiptinėje, dėl menkos priežasties kitų žmonių akivaizdoje sukėlė konfliktą, užpuolė bei rankomis sudavė iki 10 (dešimt) smūgių D. K. į galvą, rankas, pilvą, taip pat ranka suėmęs ir spausdamas D. K. kaklą, jį smaugė, dujų balionėliu purškė nenustatytos lakios cheminės medžiagos į D. K., taip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, bei padarė akių junginių, veido, plaštakų I laipsnio nudegimus, pasireiškusius junginių ir paveiktų odos sričių hiperemija, paraudimu ir perštėjimu – nežymų sveikatos sutrikdymą, tokias veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis V. J. teismo posėdyje parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Buvo namuose, apie 23 val. praeidamas koridoriumi pajuto šaltį ir išgirdo triukšmą. Išėjęs į laiptinę pamatė dvi merginas ir sėdintį vaikiną bei atidarytą langą, kurį prieš tai buvo užkalęs. Paklausė, kam langą išlaužė, jie pasakė, kad tiesiog sėdi, nieko nedaro. Į pastabą dėl lango vaikinukas pasakė, kad čia nieko tokio, gali jį uždaryti, bet jam nepavyko. Paprašė jų išeiti, bet vaikinukas pasakė: „kodėl turiu tavęs klausytis?“ ir jie susigrūmė. Merginos tuo metu sėdėjo ant laiptų, apie 3-4 metrų atstumu, jos pradėjo rėkti, kad paleistų vaikiną ir jis paleido, tada pajuto smūgį į galvą ir šilumą, pamatė kraują, tada ir panaudojo dujų balionėlį. Paskui į laiptinę išėjo jo sesuo, praplovė nukentėjusiajam akis. Jis daugiau iš buto neišėjo, vonioje pamatė, kad buvo prakirsta ausis. Negali pasakyti, kaip viskas tiksliai vyko, kas pirmas pradėjo. Jis vaikinui nesmūgiavo, tik ranka kažkaip stūmė į veido pusę. Dėl smaugimo – kai paleido vaikiną, pastebėjo, kad jis norėjo kažką išimti iš kišenės, tada su dilbiu prispaudė vaikiną prie sienos ir ištraukė dujų balionėlį. Nebūtų smūgio, nebūtų panaudojęs ir dujų balionėlio. Tai nebuvo smaugimas, bet jam gal ir galėjo pritrūkti oro. Mano, kad nukentėjusysis galėjo jausti skausmą, tačiau jo smūgiai nebuvo stiprūs, net kraujosruvų neliko. Į galvą gal kokį vieną smūgį ir sudavė, ten daugiau grumtynės buvo, kurių metu galėjo suduoti į galvą, rankas, į pilvą. Galėjo iki 10 smūgių ir susidaryti. Gailisi, kad iš karto neiškvietė pareigūnų, nenorėjo padaryti žalos. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, prieš susitikdamas su nukentėjusiuoju nebuvo nuėjęs parūkyti laiptinėje. Dujų balionėlį laikė lengvame bluzone, kurį užsivilko išeidamas, buvo net pamiršęs apie jį. Išsitraukė, kai pajuto, kad bėga kraujas. Merginos galėjo ne viską matyti, jos net nebuvo atsikėlusios nuo laiptų, o jis buvo atsisukęs į jas nugara. Nežino, kiek metų buvo vaikinui ir merginoms. Vizualiai vertino apie (duomenys neskelbtini) metų, vaikinas buvo jo ūgio. Negalėjo žinoti, kad jie nepilnamečiai, jie 23 val. vakaro buvo svetimo namo laiptinėje, per karantiną. Anksčiau jų nėra matęs, jie ten negyvena, nežino, kaip pateko į namo laiptinę, tam reikia žinoti durų kodą. Laiptinės lango rėmą buvo prisukęs medvaržčiais, nes kitaip neužsidarinėjo ir į butą patekdavo šaltis. Tiek jis, tiek jo šeimos nariai serga (duomenys neskelbtini). Suprato, kad buvo viešoje vietoje – laiptinėje, tą konfliktą galima buvo išspręsti kitaip. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys nepagrįstas. Tie asmenys atėjo į bendras patalpas, išlaužė langą, neišėjo gražiuoju. Be to, jis neturi tokių pinigų, yra bedarbis, gauna 150 eurų pašalpą, už butą moka tėvai, turi daug ligų, sirgo (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) norėjo važiuoti gydytis, bet prasidėjo Covid`as ir taip viskas liko. Priklausomybių neturi, registruotas (duomenys neskelbtini) programoje, darbą susirasti trukdo sveikatos būklė. Ligonių kasų ieškinį sutiko atlyginti. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 30 d. apklaustas V. J. parodė, kad 2020 m. gruodžio 29 d., apie 22.45 val. (duomenys neskelbtini), eidamas į lauką parūkyti pamatė ant laiptų tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukštų sėdinčius nepažįstamus jaunuolius: dvi merginas, kurios atrodė ne vyresnės, nei (duomenys neskelbtini) m. amžiaus ir vaikiną, kuris atrodė maždaug (duomenys neskelbtini) m. amžiaus. Pamatė atidarytą laiptinės langą. Kadangi 2020 m. gruodžio 28 d. minėtą langą buvo užsukęs varžtais, kad niekas nedarinėtų, supyko ant jaunuolių, kad jie išlaužė jį. Pradėjo moralizuoti, klausė, kodėl jie išlaužė langą. Vaikinas jam nurodė, kad jis lengvai darinėjasi ir niekas jo nelaužė. Jiems stovint ant laiptų tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukštų žodinis konfliktas peraugo į fizinį. Kas buvo konflikto iniciatorius, negali įvardyti. Jie apsistumdė, pamena, kad per nugarą jaunuoliui sudavė porą kartų dešine alkūne, daugiau jokių smūgių jam suduota nebuvo. Jiems besigrumiant, minėtas jaunuolis kažkokiu daiktu pradūrė kairės pusės ausį. Pajutęs skausmą jis išsitraukė dujų balionėlį, esantį jo dešinės pusės kišenėje, ir nutaikęs į asmenį purškė maždaug 2 sekundes laiko, tarp jų buvo maždaug pusė metro atstumas. Dujas purškė tik vieną kartą. Baigęs purkšti, pastūmė asmenį, su kuriuo vyko grumtynės, ir nieko nesakęs nuėjo į savo butą. Viso konflikto metu minėtos merginos stovėjo kiek atokiau nuo jų, atstumo negali įvardyti, tačiau jos viską matė. Nuėjęs į butą pradėjo bendrauti su seserimi V. J., nurodė, kad tarp jo ir jaunuolių įvyko konfliktas, kurio metu vaikinas jam pradūrė ausį, o jis jam papurškė dujų. V. J. nedelsiant puolė į laiptinę, suteikė pagalbą jaunuoliui, prieš kurį panaudojo dujas. Kaip viskas vyko, negali pasakyti, nes tuo metu buvo bute. Daugiau po konflikto su vaikinu ir merginomis nebendravo. Maždaug 23.30 val. atvyko policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad dėl prieš tai vykusio konflikto bus sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Gailisi, kad nepavyko žodinio konflikto suvaldyti ir jis peraugo į fizinį (b. l. 108-111). 2021 m. balandžio 22 d. V. J. parodė, kad 2020 m. gruodžio 29 d. išgirdo triukšmą namo laiptinėje, kur gyvena, adresu: (duomenys neskelbtini), šalia jo buto durų Nr. (duomenys neskelbtini), išėjo į laiptinę ir pamatė, kad sėdi ant laiptų dvi merginos ir vaikinas, tuo metu taip pat pamatė, kad išlaužtas vienas iš langų, jis paklausė vaikino, kodėl išlaužė langą, jis atsakė, kad neišlaužė ir gali uždaryti, pabandė ir uždaryti nesugebėjo, nes tas langas nesidarinėja, vieną dieną prieš šį įvykį buvo jį sutvarkęs, prisukęs varžtais. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, žodžių įvardinti negali, supykęs jį rankomis pastūmė į krūtinės sritį, abu grūmėsi kažkurį laiką, gali būti, kad jam smūgiavo į kūną kelis smūgius, gali būti, kad pataikė ir į veidą, bet pasakyti tiksliai negali, nes neprisimena, kadangi viskas įvyko labai greitai, tačiau nori parodyti, kad 10 smūgių jam tikrai nesudavė. Vaikino tikrai nesmaugė. Merginos pradėjo šaukti, kad paleistų tą vaikiną. Paleido, atsisuko į merginų pusę ir gavo nuo vaikino smūgį į savo kairę ausį, ausis buvo prakirsta, bėgo kraujas, pas gydytojus dėl šio įvykio nesilankė. Po to, kai pajuto, kad jam prakirto ausį, tą vaikiną prispaudė prie sienos, nes pasirodė, jog jis kažką turi rankoje, galbūt peilį, ir pipirinėmis dujomis purškė jam į veido pusę, kad nieko neišsitrauktų iš kišenių. Apipurškęs jį dujomis išėjo namo, į laiptinę išbėgo jo sesuo, ji tam vaikinui su pienu plovė akis. Kur pirko minėtas pipirines dujas nurodyti negali, nes neprisimena. Jis net nenumanė, kad tas vaikinas yra nepilnametis. Gailisi dėl savo veiksmų, mano, jog konfliktą buvo galima išspręsti kitaip (b. l. 116-118).

Nukentėjusysis D. K. teismo posėdyje nebuvo apklaustas, nes bylos nagrinėjimo teisme metu dar buvo nepilnametis. BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka perskaityti jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad jam (duomenys neskelbtini) metų. Jis su dviem draugėmis A. ir M. atėjo pas draugą D. G. į laiptinę. Dienos ir mėnesio nepamena, kada viskas įvyko, apie 20 valandą, laiptinėje. Adreso tiksliai nežino, prie (duomenys neskelbtini). Jie buvo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto. Kadangi draugo langas buvo prie laiptinės lango, jis langą atidarė ir kalbėjosi. Langui atidaryti jokių įrankių nereikėjo, atidarė patraukęs už rankenos. Paskui išėjo kaimynas ir pasakė, ar žino, kad jam gali būti problemos dėl atidaryto lango. Jis pasakė, kad gali uždaryti, pradėjo uždarinėti langą, bet langas užstrigo, neužsidarė. Tada jis pažiūrėjo į vyrą ir jis jam trenkė alkūne į veidą. Pradėjo stumti į kampą, papurškė dujų, smaugė. Jis jį atstūmė, vyras pradėjo purkšti su balionėliu į veidą. Paskui pradėjo vėl smaugti. Draugės prašė jį paleisti, jis to nepadarė, pasiuntė jas. Jis jį atstūmė, tada jie susimušė, jis antrą kartą ištraukė dujų balionėlį ir papurškė į akis. Vyras galėjo suduoti iki 10 smūgių. Į veidą, pilvą ir rankas. Labai oro trūko, kai jį smaugė. Kaimynas išėjo iš (duomenys neskelbtini) aukšto, (duomenys neskelbtini) durys po kaire. Vyrui daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų tikrai. Trumpais plaukais, su cigarete, 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Dešine alkūne pataikė jam į žandikaulį iš kairės pusės. Jam buvo baisu, nes pradėjo smaugti ir daužyti. Tarp nosies ir lūpos pataikė. Tiksliai nepamena, kiek kartų pataikė rankomis į žandikaulį. Kai susilenkė, nieko nematė. Kaimynas laikė jį ranka aplink kaklą. Vieną kartą trenkė į galvą. Jo veidas ir akys buvo raudonos, mėlynių nebuvo. A. viską filmavo. Grumtynių metu pats rankose nieko neturėjo. Paskui vyras pakilo laiptais ir išėjo namo. Jis nieko negalėjo matyti, iškišo galvą per atidarytą langą, nes negalėjo kvėpuoti. Tada atsisėdo ant laiptų, draugės paskambino tėvams, norėjo paklausti, ką daryti tokiu atveju. Išėjo kaimynė, atrodo, iš to buto, kur nuėjo tas vyras, atnešė pieno, juo plovė veidą, kad palengvėtų. Nepadėjo. Ji atsiprašė, sakė niekur nesikreipti. A. pasakė, kad moteris siūlė pinigus, pats negalėjo matyti, tik girdėjo. Pasakė „Nesikreipkit niekur“. Ir jis jai paliko savo telefono numerį. Suprato, kad atėjo atsiprašyti dėl šito įvykio. Jo draugės padėjo nueiti jam iki namų. Kol ėjo, veidą labai skaudėjo, visiškai nieko nematė, jį tempė. Nuėjo į dušą, drabužius atidavė. Bandė su pienu praplauti akis, kad atsimerktų. Plovė veidą ir visą galvą šaltu vandeniu 20-30 min. Bandė nuo plaukų nuplauti dujų liekanas. Drebėjo jau po dušu, pabandė atsimerkti ir galiausiai pavyko. Jam davė švarius drabužius, sulaukė greitosios. Apie valandą praleido ligoninėje, patikrino akis, pasakė, kad viskas gerai. Po įvykio gal savaitę laiko veidas buvo raudonas, išdžiūvęs, skaudėjo akis. Per nuotolinius mokymus buvo labai sunku prie kompiuterio sėdėti ir į ekraną žiūrėti (b. l. 52-56).

Liudytoja A. I. teismo posėdyje parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Pernai, prieš Naujuosius metus D. K. turėjo perduoti pinigus draugui. Atėjo į laiptinę atiduoti, bet draugui neleido išeiti, gal namų areštas buvo. D. sugalvojo pinigus perduoti per (duomenys neskelbtini) aukšte esantį langą. Langą jis atidarė paėmęs už rankenų, neišlaužė, tiesiog patraukė ir atidarė. Lango rėmas buvo medinis, senas, atidarant sunkumų nekilo. Laukiant D. draugo išgirdo, kaip (duomenys neskelbtini) aukšte kažkas išėjo ir rūkė, paskui tas vyras nusileido pas juos ir paklausė, ką čia daro, kam langą atidarė. Pradėjo rėkti, sakyti, kad jie išlaužė langa, kad bus blogai. D. pasakė, kad nieko blogo nebus, kad jie ne išlaužė, o atidarė, kad tuoj uždarys. Tas vyras priėjo prie D. ir sudavė jam alkūne. D. nuo smūgio „atskrido“ ir tas vyras pradėjo jį mušti ranka. Atrodo, bandė taikytis į veidą, gal kur ir kitur pataikė. Jos pradėjo rėkti, kad kvies policiją, prašė nustoti mušti. Vyras du kartus pripurškė dujų. D. negalėjo kvėpuoti, ji nuo dujų irgi pradėjo kosėti. Vyras pradėjo smaugti D., tada D. bandė atstumti jį nuo savęs, stūmė stipriai. Vyras bandė keliu suduoti D. Ji prašė M. filmuoti, nors telefonai buvo beveik išsikrovę nuo šalčio. Ji pasakė vyrui, kad filmuoja, jis gal išsigando ir išėjo. Gal po 23 min. išėjo to vyro sesuo, atsiprašinėjo, pasakė, kad taip įvyksta, jis neadekvatus, atnešė vandens, pieno, atsiprašė ir prašė nekviesti policijos. Atnešė 50 eurų. Tuo metu paskambino mama paklausė, kur jie yra, ką daro. Viską papasakojus mama liepė ateiti namo. D. buvo visiškai blogai, jis sakė, kad mirs, negali kvėpuoti. Vėliau į jų namus atvažiavo D. mama, nusprendė iškviesti policiją. Kai su policija nuvažiavo į tą pačią vietą, ten jau viskas buvo išplauta, nors prieš tai buvo prilaistyta pieno. D. vyrą tik pastūmė nuo savęs, gal netyčia trenkė jam į veidą, bet čia buvo gynyba. Kai papurškė dujų, D. susilenkė, o vyras priėjo iš nugaros ir apkabinės per alkūnę sulenkta ranka smaugė, bandė dar su keliu pataikyti į veidą. D. aukštesnis už tą vyrą, tai galimai todėl ir nepavyko. D. neturėjo jokio daikto, kuriuo galėtu sužaloti, bet, atrodo, vyrui iš ausies bėgo kraujas. Nežino, kas sužalojo. Jiems visiems buvo šokas. Po įvykio su D. buvo susitikusi, jam buvo labai bloga, skaudėjo akys, tai minėjo ir kalbantis telefonu. Sakė, kad buvo pas gydytoją, jam liepė vaistus vartoti. Akis skaudėjo gal du mėnesius ir dabar dar būna paskauda, kai ilgai prie kompiuterio sėdi. Į laiptinę pateko, nes D. žinojo lauko durų kodą, jie dažnai pas draugą užeidavo. Tas vyras jai su M. nieko nedarė, jos stovėjo šalia ir bandė nuraminti. Viskas įvyko labai greitai, joms buvo šokas, tiesiog nespėjo pagalbos pašaukti, labai išsigando. Kai vyro sesuo išėjo ir atsiprašė, pats vyras tikrai neatsiprašinėjo. Ikiteisminio tyrimo metu A. I. parodė, kad ji, D. ir M. nuėjo į draugo namą, adreso neprisimena. Laiptinėje atidarė langą, nes norėjo per langą perduoti pinigus draugui, kuriam nebuvo galima išeiti iš namų, o jo langas buvo prie pat to lango, kurį atidarė. Jie atidarė langą, kai vaikinas, kuris mušė D. buvo (duomenys neskelbtini) aukšte ir rūkė, po ko atėjęs prie jų pradėjo rėkti, o vėliau tik ant D., nes jis pasakė, kad jis atidarė langą, bet paaiškino, jog tuoj uždarys, vaikinas aprėkė negerais žodžiais. D. bandant uždaryti langą tas vaikinas trenkė iš alkūnės į veidą, po ko pradėjo mušti su ranka į veidą, apipurškė D. pipirinėmis dujomis, pradėjo smaugti, po to spardyti kojų keliais į galvą. D. pasakė, kad tas vaikinas baigtų ir tada dar kartą apipurškė su pipirinėmis dujomis D.. Apipurškęs antrą kartą vaikinas, kuris mušė D., išėjo. Kai jis išėjo į namus, atėjo iš jo buto sesuo ir pradėjo atsiprašinėti, atnešė vandens, pieno, paaiškino, kad brolis girtas. D. negalėjo normaliai kvėpuoti, duso, negalėjo atsikelti nuo grindų, nieko nematė, jos su drauge pakėlė jį, D. netgi sakė, kad galvojo, jog mirs, kaip jam buvo blogai. Tada į jos namus su drauge M. parsivedė D. ir pradėjo plauti jam veidą, plaudama jam veidą pati apsitaškė tuo vandeniu ir pačiai pradėjo graužti akis, veidą, rankas. D. to vaikino atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, tik gynėsi. Niekaip negalėjo jo užgauti, net žodžiais (b. l. 65-67).

Liudytoja M. P. teismo posėdyje parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Su D. ėjo į laiptinę atiduoti D. draugui pinigus. Jam buvo areštas, nusprendė pinigus atiduoti per laiptinės langą. D. atidarė langą. Rėmas buvo medinis, jo neišlaužė, tačiau atsidarė sunkiai, reikėjo patraukti stipriau. Kai atidarė langą, į laiptinę išėjo parūkyti vyras, gal jis girdėjo, kai langą atidarinėjo ar kalbėjosi. Nusileido pas juos. Žino, kad rūkė, nes buvo su cigarete. Vyras pasakė, kad jie išlaužė langą. D. pasakė, kad tuoj uždarys. Vyras priėjo ir sudavė D. į veidą. D. „nuskrido“. Ji pradėjo filmuoti, o A. klausė: „kam jūs taip darote?“. Pradėjus filmuoti vyras pabėgo. Tada atėjo jo sesuo, atnešė 50 eurų, pieno akims praplauti. A. mama liepė eiti namo. Filmavimas trumpas, nes telefonas išsikrovinėjo, filmuoti pradėjo, kai vyras pradėjo mušti D., jau po to, kai sudavė alkūne. Mušė ranka, dusino ir užlaužė ranką. Kiek smūgių ranka sudavė, kur pataikė, nežino. D. buvo susilenkęs, gal į pilvą pataikė. Rankomis paėmęs už kaklo dusino ir purškė dujomis. Kai D. pradėjo mušti, jis bandė pasitraukti nuo vyro, atstumti nuo savęs. Kai papurškė dujomis, D. susitraukė, rėkė nes jam skaudėjo akys. Ji buvo labai išsigandusi, abi su A. buvo šoke. D. labai skaudėjo akis, jos buvo raudonos ir negalėjo žiūrėti. Visas veidas raudonas. Jam skaudėjo visą vakarą, kitą dieną ir paskui. Pas vyrą kraujuojančių ir kitokių sužalojimų nematė. Muštynių metu D. rankose nieko neturėjo. Ji tiksliai dujų papurškimo momento nematė, tik pajuto, kad pasidarė sunku kvėpuoti. Matė A. D. su vyru buvo toliau, nišoje, A. stovėjo prie jų, o ji buvo toliau, prie lango. Nepamena, ar vyras ką nors sakė muštynių metu. Į namo laiptinę pateko, nes D. žinojo durų kodą. Draugui pinigus nešė vakare, nes jis pasakė, kad jam reikės pinigų, o jie buvo netoliese.

Liudytoja V. J. teismo posėdyje parodė, kad paties įvykio nematė, apie 22.30 val. išgirdo laiptinėje triukšmą, kad kažkas barasi, atidarė duris, į butą užėjo brolis su pradurta ausim. Žaizda buvo apie pusę centimetro. Matė, kad buvo išlaužtas langas. Laiptinėje buvusių merginų paklausė, kas įvyko. Jos paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl išlaužto lango, susimušė brolis (V. J.) ir vaikinas, kad pripurškė dujomis. Matė, kad buvo papurkšta į akis, jos buvo paraudusios, ašarojančios, nukentėjusysis negalėjo prasimerkti. Mušimo žymių, nematė. Ji atnešė vandens, pieno ir servetėlių praplauti akis. Suteikė pirmą pagalbą. Matė, kad reikia medikamentų, todėl pasiūlė atlyginti žalą. Brolis sakė, kad jie atėjo į laiptinę, išlaužė langą, jis paprašė uždaryti tą langą, vaikinas kažką ne taip atsakė ir kilo konfliktas. Nežino, kaip brolis juos pamatė ir kodėl išėjo į laiptinę. Yra rūkantis. Kai laiptinėje langas atviras, einant buto koridoriumi iš laiptinės traukia šaltis. Brolis bedarbis, turi daug ligų ir negali dirbti. Ieško darbo, bet turėjo labai stiprų (duomenys neskelbtini), atsirado dusulys. Ji bute gyvena su mama, tėvu R. ir broliu. Tėvui yra daroma dializė, jis taip pat jautė didelį dusulį. Nežinojo, kad brolis turi dujų balionėlį. Jis yra normalaus būdo, nekonfliktiškas. Tuo metu buvo dideli šalčiai, tas langas buvo išlaužtas ne kartą, žodis prie žodžio ir, matyt, taip išėjo. Dėl brolio sužalojimo greitosios pagalbos nekvietė. Matėsi, kad ausis buvo pradurta, netvarstė, pareigūnai turėjo matyti.

Liudytoja, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovė O. G. teismo posėdyje parodė, kad D. K. yra jos sūnus. Jai paskambino A. mama ir pasakė, kad D. pas juos, trumpai nupasakojo situaciją – kad sūnus buvo užpultas laiptinėje, apipurkštas dujomis, kad šiuo metu jam skauda akis ir jis duše. Atvažiavusi pas juos iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Sūnus buvo jau persirengęs, visas bordinis, negalėjo atsimerkti, visas drebėjo nuo šalto dušo, ar nuo streso. Mergaitės sėdėjo šalia, buvo susijaudinusios. Visi pasakojo kas įvyko, parodė vaizdo įrašą, nes mergaitės filmavo. Papasakojo, kad sėdėjo laiptinėje, pro laiptinės langą kalbėjo su D., nes laiptinės ir D. buto langas yra prie pat. Nežino, kodėl sūnus su draugu kalbėjosi pro langą, gal draugo tėvai neleido visai kompanijai užeiti į namus. Suprato, kad viskas vyko prie lifto šachtos. Priėjo kaimynas su cigarete ir liepė uždaryti langą, jie bandė, bet sūnui nepavyko ir kaltinamasis sūnų užpuolė. Smaugimą sūnus nupasakojo kaip apkabinimą už kaklo, tada kaltinamasis pradėjo jį mušti. Taip pasakojo mergaitės ir D. Dujų balionėlį kaltinamasis buvo panaudojęs ne kartą, kai kartą papurškė, jie nesuprato, gal dujos nesureagavo. Kai sūnus bandė gintis, tas vyras dar kartą ištraukė balionėlį ir papurškė jam į akis. Merginos pradėjo rėkti, sakyti, kad kvies policiją, prašė paleisti jį, jos nesėdėjo, o reagavo į situaciją. Mergaitės buvo išsigandusios. Akivaizdžių mėlynių pas sūnų nepastebėjo, bet veidas ir rankos buvo bordinės, sausa oda, labai ašarojo akys, lašino vaistus. Konflikto pasekmes sūnus dar ilgai jautė. Jautė diskomfortą dėl odos ir akių būklės, nes perštėjo, niežėjo. Oda sausa buvo apie kelias savaites. Akies nudegimo nebuvo, didelių pažeidimų nebuvo. Dėl akių buvo apsunkintas bendravimas, nes tuo metu buvo nuotolinis mokymasis, akis perštėjo ir tas trukdė. Dabar psichologiškai sūnus jaučiasi gerai. Mano, kad neturtinės žalos reikalavimas adekvatus, nes buvo užpultas nepilnametis vaikas. Ikiteisminio tyrimo metu O. G. parodė, kad 2020 m. gruodžio 29 d., apie 22.49 val., jai paskambino sūnaus draugės A. mama O. ir pranešė, kad D. yra pas ją, papasakojo, kad sūnų užpuolė nepažįstamas vyras ir pripurškė dujų į akis. Ji bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešė apie įvykį ir nuvažiavo pas sūnų. Jį rado visą šlapią, paraudusiomis akimis ir labai išsigandusį. Su juo kartu buvo draugė A. ir jos mama. Po kelių minučių į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba. Ji su sūnumi išvyko į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas. Oftalmologas patikrino sūnų ir pasakė, kad nudegimų nėra, sulašino nuskausminamuosius ir išrašė lašų. Sūnus pasakojo, kad su draugėmis - A. ir jos drauge, sugalvojo aplankyti savo draugą D., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Laiptinėje belaukiant D. iš (duomenys neskelbtini) buto išėjo vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, vilkintis sportinę aprangą su cigarete dantyse, ir pasakė, kad dėl atidaryto laiptinės lango turės didelių problemų. Sūnus atsakė, kad langą gali uždaryti ir pradėjo daryti. Kai sūnus darė langą, minėtas vyras priėjo prie sūnaus ir alkūne trenkė nežinomą smūgių skaičių į galvos sritį, po to jos vaiką nustūmęs prie šiukšlių išmetimo angos smūgiavo daug kartų į įvairias kūno vietas ir išsitraukęs dujų balionėlį papurškė vaikui į veidą. Gindamasis nepilnametis sūnus nepažįstamam vyrui trenkė atgal. Po smūgio nepažįstamas vyras dar kartą papurškė dujų sūnui ir iš karto vyras pasišalino. Kai vyras pasišalino, iš (duomenys neskelbtini) buto išėjo moteris ir sūnui pasiūlė stiklinę vandens bei pasiūlė konfliktą išspręsti be policijos, siūlė sumokėti bei paprašė sūnaus telefono numerio. Po įvykio sūnus labai blogai pasijuto, negalėjo atsimerkti, skaudėjo visą veidą, degino tam tikras kūno vietas, nieko nematė tam tikrą laiką, atsisėdo ant grindų ir pasakė, kad kviestų greitąją, nes miršta. A. viską filmavo telefonu (b. l. 28-30).

Liudytoja O. I. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo nėra mačiusi, ji yra A. I. mama. Vakare ji paskambino dukrai ir paklausė, kur ji yra. Pasakė, kad su D. ir M., papasakojo, kas įvyko. Liepė greitai eiti namo. Pamačius D. jai pasidarė baisu, net negalėjo žiūrėti, nesuprato kaip iki namų parėjo. Jis net akių atmerkti negalėjo, nematė kur ėjo, nieko nematė. Visas veidas buvo raudonos, akys užmerktos. Jam labai skaudėjo, sakė mirs. Jautėsi labai stiprus kvapas nuo rūbų ir plaukų, todėl nusiuntė jį į vonią, ten 45 min. stovėjo. A. klausė, kas atsitiko, ji papasakojo, kad nuėjo pas draugą atiduoti pinigus, bet jo tėvai jo neišleido. Jie atidarė langą ir norėjo per langą atiduoti pinigus. Išėjo vyras ir pradėjo mušti. Tas vyras dar ir rūkė, kai negalima laiptinėje. Dukra parodė video, matė kaip kaltinamasis D. laikė už gerklės. A. bandė nuraminti vyrą, sakė, kad filmuoja kvies policija. Ikiteisminio tyrimo metu O. I. davė analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad D. K. duše stovėjo apie 20 minučių. Kai pagerėjo, ji paskambino D. mamai O., kai ji atvyko jis jau buvo apsirengęs vyro rūbus, veidas rožinis, raudonos akys. Liepė O. spręsti, ar kreipsis į policiją, ji pasakė, kad būtinai kreipsis, nes nenormalu, kad suaugęs vyras sumušė nepilnametį. Ir iškvietė policiją. A. su pareigūnais nuėjo į laiptinę, kur įvyko įvykis, bet laiptinėje jau buvo viskas sutvarkyta. Po ko pareigūnai sulaikė vyrą. Tuo metu O. ir D. su GMP buvo išvažiavę į ligoninę (b. l. 73-74).

2020 m. gruodžio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra laiptinė, esanti (duomenys neskelbtini) aukšte adresu (duomenys neskelbtini). Namas gyvenamosios paskirties, 9 aukštų. Ant namo yra baltos spalvos lentelė, kurioje parašyti skaičiai Nr. (duomenys neskelbtini). Į laiptinę patenkama per rudos spalvos metalines duris, kurios atsidaro į išorę. Ant laukinių durų yra skaičiai (duomenys neskelbtini), žymintys butus. Durims iš dešinės yra domofonas. Patekus į laiptinę iš dešinės yra įėjimas link rudos spalvos medinių durų, kurios atsidaro į išorę. Praėjus duris kairėje iš galo yra liftas, priekyje yra laiptai, vedantys į kitą aukštą. Užlipus į (duomenys neskelbtini) aukštą, tiesiai yra pilkos spalvos liftas, kairėje yra medinis, baltos spalvos praviras langas, už lango nedidelė patalpa, kurioje yra šiukšlių išmetimo anga, šviesiai rudos spalvos, kuri yra uždaryta. Sienos yra gelsvos spalvos. Užlipus laiptais į (duomenys neskelbtini) aukštą, kairėje yra durys, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-25).

2021 m. balandžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas, kuriame užfiksuotas pranešėjos skambutis ir pokalbis su BPC darbuotoju dėl įvykio (b. l. 17-18).

2021 m. vasario 23 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, pateiktas liudytojos A. I.. Vaizdo įrašas filmuotas koridoriuje. Koridoriaus kairiame kampe stovi du vyrai: vienas apsirengęs juodai, kitas – pilku džemperiu ir džinsais. Vyras, pilku džemperiu, laiko juodai apsirengusį vyrą ties kaklu, vyras, kuris juodai apsirengęs, susiėmęs rankomis už galvos ir pasilenkęs į priekį. Vyras pilku džemperiu, laikydamas juodai apsirengusį vyrą, užsimoja savo dešine ranka ir smūgiuoja į nugaros sritį. Prie jų prieina mergina (A.), apsirengusi juodas kelnes, juodą striukę su pilku kapišonu ir baltais kedais. Vaizdo įrašas nutrūksta (b. l. 69-70).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. G 548/2021 (01) konstatuota, kad: D. K. nustatytas akių junginių, veido plaštakų I laipsnio nudegimas, pasireiškęs junginių ir paveiktų odos hiperemija, paraudimu ir perštėjimu. Remiantis pateiktomis įvykio aplinkybėmis ir medicininių dokumentų duomenimis, nustatytas sužalojimas padarytas cheminiu poveikiu (purškus dujų), iki kreipiantis medicininės pagalbos 2020 m. gruodžio 29 d., 23.09 val.; duomenų, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats, nėra; nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu; labiausiai tikėtina, kad sužalojimas padarytas cheminiu poveikiu (papurškus dujų); nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; tikėtina, kad nustatyto sužalojimo padarymo metu ir po jo, nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 94-95).

Alkotesterio šaknelėje, užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 30 d., 00.18 val. V. J. buvo blaivas, nustatytas 0.00 promilių girtumas (b. l. 101).

Dėl kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Būtinuoju šio nusikaltimo sudėties požymiu yra padariniai, t. y. visais atvejais būtina nustatyti, kad BK 284 straipsnyje nurodytais būdais realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

Nustatyta, kad D. K. buvo sužalotas bendro naudojimo patalpose – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje. Nors, kaip parodė teisme apklausti asmenys, namo laiptinės lauko durys yra rakinamos ir norint patekti į vidų reikia surinkti durų kodą, laiptinėje vis tiek bet kuriuo metu gali pasirodyti tiek namo gyventojai, tiek ir įėjimo kodą žinantys pašaliniai asmenys, todėl namo laiptinė kaltinamajame akte teisingai įvardinta viešąja vieta.

D. K., A. I., M. P. ir V. J. parodė, kad konfliktas prasidėjo dėl atidaryto laiptinės lango. Liudytoja V. J. iš kaltinamojo pasakojimų taip pat parodė, jog konfliktas prasidėjo dėl lango, kai nukentėjusysis kaltinamajam kažką ne taip atsakė. V. J. nurodė, kad dieną prieš lango rėmą buvo užkalęs, todėl supyko pamatęs, jog pašaliniai asmenys jį vėl atidarė. Pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad į laiptinę išėjo parūkyti ir tik tuomet išgirdo pašalinius asmenis bei pamatė atidarytą langą, t. y. priešingai nei teigė vėlesnių apklausų metu – jog į laiptinę išėjo namuose pajutęs šaltį, sunerimęs dėl savo ir tėvo sveikatos, tokiu būdu siekdamas bent iš dalies pateisinti savo veiksmus. Tai, jog kaltinamasis išėjo į laiptinę parūkyti, patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame jis matyti su cigarete burnoje. Nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu V. J. neprisiminė, kaip prasidėjo jo ir D. K. grumtynės, tuo tarpu tiek nukentėjusysis, tiek kartu su juo buvusios liudytojos A. I. ir M. P. parodė, jog D. K. nepavykus uždaryti laiptinės lango V. J. sudavė jam alkūne į veidą. Po to nukentėjusysis nukrito. Netiesioginės įvykio liudytojos O. G. ir O. I. taip pat parodė, jog iš savo vaikų žino, kad D. K. neuždarius lango, V. J. jo atžvilgiu pradėjo smurtauti. Aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampa, atitinka D. K. bei A. I. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Nurodyti įrodymai patvirtina, jog kaltinamojo smurtinį elgesį sąlygojo menkavertė priežastis – laiptinės lango atvėrimas. V. J. parodė, kad suprato, jog D. K. norėjo jį sužaloti – grumtynių metu kažko siekė kelnių kišenėje, grumtynių metu prakirto ausį, tačiau bet kuriuo atveju kaltinamasis tokius nukentėjusiojo veiksmus įvardijo „grumtynių“ metu, vadinasi ir pats nelaikė jų „grumtynių“ priežastimi. Nukentėjusysis bei liudytojos A. I. ir M. P. parodė, kad D. K. mušimo metu rankose nieko neturėjo. Nukentėjusysis parodė, kad V. J. stūmė jį į kampą, mušė į veidą, pilvą, rankas, apkabinęs iš nugaros sulenkta ties alkūne ranka smaugė, į įvairias kūno vietas galėjo būti suduota iki 10 smūgių. Liudytojos A. I. ir M. P. teigė dėl patirto šoko visų smūgių neįsidėmėjusios, bet patvirtino jog buvo suduota į pilvą ir galvą. Vaizdo įraše matyti smūgiai į nugaros ir rankų sritį. D. K., A. I. ir M. P. parodė, kad kaltinamasis du kartus purškė nukentėjusiajam dujas. Liudytojos O. G. ir O. I. parodė, jog iš savo vaikų pasakojimų žino, kad V. J. D. K. sudavė daugiau smūgių, smaugė, purškė dujas, abi patvirtino mačiusios dujų poveikį nukentėjusiajam. Pastarają aplinkybę patvirtino ir liudytoja V. J.. Tokius parodymus taip pat atitinka 2020 m. gruodžio 30 d. traumą patyrusio paciento apžiūros lapas, kuriame D. K. konstatuotas ašarinių dujų toksinis poveikis, akių, veido, plaštakų nudegimas. Ligos anamnezėje pažymėta, kad užpuolė laiptinėje nepažįstamas asmuo, pripurškė ašarinių dujų į veidą (b. l. 33). Nors ikiteisminio tyrimo metu V. J. pripažino panaudojęs dujų balionėlį, tačiau parodė nukentėjusiajam sudavęs tik pora kartų per nugarą, t. y. patvirtino tik tuos smūgius, kurie užfiksuoti vaizdo įraše. Teisme V. J., vis tik, pripažino, jog konflikto metu D. K. galėjo suduoti iki 10 smūgių į kaltinime nurodytas vietas, buvo prispaudęs nukentėjusiojo kaklą dėl ko jam galėjo trūkti oro ir purškė dujas. Vaizdo įraše matyti, kaip ties šiukšlių šachta esančioje nišoje V. J. viena ranka už kaklo laiko D. K., o kita smūgiuoja šiam į nugarą. Pastebėtina ir tai, kas kaltinamasis be vieno grumtynių metu D. K. suduoto smūgio į galvos sritį, kurį pripažino ir nukentėjusysis, daugiau jokių pastarojo veiksmų savo atžvilgiu neįvardijo. Vaizdo įraše matyti, jog V. J. mušant D. K. nukentėjusysis jokių atsakomųjų veiksmų nesiima, bando rankomis užsidengti galvą. Aptarti įrodymai patvirtina, kad D. K. kaltinamojo atžvilgiu nebuvo agresyvus, o V. J. suduotų smūgių kiekis bei intensyvumas rodo, jog jie buvo puolamojo, o ne gynybinio pobūdžio. V. J. buvo konflikto iniciatorius, pirmasis sudavė D. K. į galvos sritį, vėliai ir į kitas kūno vietas, jį smaugė, pripurškė dujų, tai atliko namo laiptinėje, kitų žmonių akivaizdoje, todėl suvokė, kad tokiais veiksmais ne tik žaloja nukentėjusįjį, bet ir rodo nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo. Tiek D. K., tiek A. I. ir M. P. parodė, jog V. J. veiksmai juos šokiravo ir išgąsdino, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. kilo tiesioginės pasekmės – buvo sutrikdyta ne tik asmens sveikata, bet ir visuomenės rimtis bei tvarka. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai.

D. K. nurodė, jog V. J. jam sudavė iki 10 smūgių, su šia aplinkybe sutiko ir kaltinamasis, duomenų, jog nukentėjusiajam galėjo būti suduota daugiau smūgių, byloje nėra, todėl kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog V. J. D. K. sudavė iki 10 smūgių. Be to, D. K., A. I. ir M. P. parodė bei vaizdo įraše užfiksuota, jog V. J. nukentėjusiajam už kaklo buvo suėmęs viena ties alkūne sulenkta ranka, o ne abejomis rankomis, kaip nurodyta kaltinime, atsižvelgiant į tai ši aplinkybė taip pat patikslintina nurodant, kad V. J. D. K. kaklą spaudė suėmęs viena ranka.

Dėl skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta nusikalstama veika prisikariama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta reali žala – nežymiai sutrikdyta asmens sveikata. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors V. J. teisme pripažino iš esmės visas kaltinime nurodytas aplinkybes, tačiau ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę siekė sumenkinti, nurodydamas, jog sudavė tik pora kartų, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog dujas purškė gindamasis. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. J. asmenybę – anksčiau teistas, paskutinį kartą 2014 m., teistumas išnykęs, už smurtinius nusikaltimus neteistas (b. l. 98-100), todėl padaryta nusikalstama veika laikytina labiau atsitiktinio pobūdžio, baustas už administracinius nusižengimus, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (b. l. 96-97), t. y. už nedidelio pavojingumo nusižengimus. Nuo 2017 m. gegužės 5 d. registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 194), nuo 2007 m. lapkričio 22 d. gydomas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) programoje (b. l. 195), turi kitų sveikatos sutrikimų (b. l. 200-204), duomenų apie psichikos ligų gydymą nėra. Atsižvelgiant į tai, jog V. J. už paskutinę nusikalstamą veiką atlikęs laisvės apribojimo bausmę nuo 2015 m. liepos 10 d. naują nusikalstamą veiką padarė praėjus daugiau nei šešiems metams, taip pat atsitiktinį šios nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo sveikatos būklę, tai, jog teisme smurtavimo fakto neneigė, atsiprašė nukentėjusiojo ir jo mamos, spręstina, kad prokuroro pasiūlyta arešto bausmė V. J. yra per griežta, o BPK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus 1 m. laisvės apribojimo bausmę.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei aplinkybes, taip pat siekiant užtikrinti civilinio ieškovo interesus, bausmės atlikimo laikotarpiu kaltinamajam tikslinga skirti įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokslu (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6 dalis). Nors kaltinamasis teigė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu nedirba dėl prastos sveikatos, duomenų, kad sveikatos būklė šiuo metu jam trukdo dirbti (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažymos) byloje nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, nuo 2020 m. gruodžio 29 d. 23.40 val. iki 2020 m. gruodžio 30 d. 14.38 val. (vieną dieną) (b. l. 121, 127). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 123) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 18,80 EUR turtinės žalos, susijusios su D. K. gydymo išlaidomis, priteisimu bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo. Kartu pateiktas gydymo išlaidas pagrindžiantis gydymo paslaugų apskaitos lapas (b. l. 77-78, 84). Nustatyta, kad D. K. sveikata buvo sutrikdyta dėl V. J. nusikalstamų veiksmų, todėl nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo padarytu nusikaltimu ir priteistinos visa apimtimi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

D. K. civiliniame ieškinyje nurodyta, jog dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 3 000 EUR, prašo šią sumą priteisti iš V. J.. Pažymima, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį laiką apsunkinta galimybė bendrauti ir mokytis, jis patyrė pažeminimą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus (b. l. 86). Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovai palaikė civilinio ieškinio reikalavimus, atkreipė dėmesį, kad nuo nusikalstamos veikos nukentėjo nepilnametis, kilo ilgalaikės pasekmės, kurios trukdė kokybiškai gyventi. Iš liudytojų A. I., M. P., O. I. parodymų matyti, jog iš karto po sužalojimo D. K. pakankamai ilgai kentė didelį fizinį skausmą, jam trūko oro, degino veidą, „galvojo, kad mirs“, šalinant dujų liekanas ilgai turėjo kentėti šaltame duše (20-45 min.). O. G. parodė, kad iš karto po sužalojimo ir dar kelias savaites po to D. K. veidas ir rankos buvo labai paraudę, sūnus jautė diskomfortą dėl odos ir akių būklės, ją perštėjo, niežėjo, oda buvo sausa. Akių perštėjimas ypač trukdė nuotoliniam mokymuisi. Tai patvirtina, jog nukentėjusysis patyrė ne tik fizinius, bet ir bendravimo, mokymosi sunkumų. Iš medicininių dokumentų matyti, kad dėl sužalojimų D. K. vyko į gydymo įstaigą, sužalotas vietas reikėjo tepti tepalu, į akis lašinti dirbtines ašaras, taigi – vartoti medikamentus. Jis buvo sumuštas draugių akivaizdoje, viešoje vietoje, brandaus amžiaus asmens, nieko nematydamas negalėjo pats pareiti namo, buvo vedamas, dėl to neabejotinai galėjo jausti pažeminimo jausmą ir sukrėtimą. Be to, nemalonius įvykius turėjo prisiminti dar kartą duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Visi šie neigiami išgyvenimai buvo patirti nepilnamečio asmens, todėl turėjo gilesnį ir ilgesnį poveikį. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, teismų analogiško pobūdžio bylose priteistiną neturtinės žalos dydį (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-112-697/2018, 2K-382-1073/2017 ir kt.) bei atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis šiuo metu yra bedarbis, tačiau darbingo amžiaus asmuo, todėl turi galimybę susirasti darbą, spręstina, kad teisingumo ir protingumo kriterijus atitiks 1 000 EUR neturtinės žalos priteisimas, likusi reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo dalis atmestina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. birželio 15 d. ir 2021 m. rugsėjo 15 d. pažymas, kuriomis prašo iš V. J. priteisti 399,06 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiajam teiktą teisinę pagalbą. Šiuo atveju nepilnametis nukentėjusysis nukentėjo nuo smurtinio nusikaltimo, todėl jį atstovaujančio advokato dalyvavimas buvo pripažintas būtinu (BPK 55 straipsnio 4 dalis). Nagrinėta byla nėra didelės apimties, visos aplinkybės buvo aiškios, byla išnagrinėta per du teismo posėdžius, prašomos priteisti išlaidos yra protingo dydžio bei atitinka bylos sudėtingumą ir apimtį. Kita vertus, kaltinamasis V. J. šiuo metu yra nedirbantis, tačiau pakankamai jaunas, darbingo amžiaus asmuo. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei priteistos pakankamai didelės neturtinės žalos dydį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas iš dalies, iš V. J. priteisiant 100 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktiniai diskai su BPC garso įrašu (saugomas bylos 19 lapu pažymėtame voke), D. K. apklausos įrašu (saugomas 57 bylos lapu pažymėtame voke), A. I. pateiktu vaizdo įrašu (saugomas bylos 71 lapu pažymėtame voke), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, bausmės atlikimo laikotarpiu V. J. įpareigoti:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. J. paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme nuo 2020 m. gruodžio 29 d. 23.40 val. iki 2020 m. gruodžio 30 d. 14.38 val. (vieną dieną) išbūtą laiką, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš V. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 18,80 EUR turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

D. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. J. 1 000 EUR neturtinę žalą D. K. naudai, likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. J. 100 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nurodant priteistą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele“ bankas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB „SEB bankas“ Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 ir kt.), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinius diskus su BPC garso įrašu (saugomas bylos 19 lapu pažymėtame voke), D. K. apklausos įrašu (saugomas 57 bylos lapu pažymėtame voke), A. I. pateiktu vaizdo įrašu (saugomas bylos 71 lapu pažymėtame voke), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė