- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-27
- Bylos Nr.
- 2KT-39/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- S. D. N., D. J., L. N., J. L., R. P.
- Kategorijos
- 93.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su ieškovo A. R. pareiškimu ir pareiškimo papildymu dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-25-767/2010, iškeltos pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovėms S. D. N., D. J. , L. N. , J. L. , R. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, nagrinėjimo ir šios perdavimo nagrinėti kitam teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo gautas šio teismo pirmininko persiųstas ieškovo A. R. pareiškimas ir pareiškimo papildymas. Šiais dokumentais ieškovas prašo nušalinti Radviliškio rajono apylinkės teismą nuo civilinės bylos Nr. 2-25-767/2010, iškeltos pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovėms S. D. N., D. J. , L. N. , J. L. , R. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus, Ukmergės, Panevėžio ar Kaišiadorių rajone esančiam apylinkės teismui. Raštuose nurodoma, kad bylą nagrinėjantis Radviliškio rajono apylinkės teismas nepagrįstai nešaukia į teismo posėdžius atsakovių, o tenkina jų atstovės advokatės J. B. prašymus. A. R. nuomone, Radviliškio rajono apylinkės teismas nepagrįstai nesiima priemonių atvesdinti atsakoves į teismo posėdžius, kadangi bylą nagrinėjanti teisėja su atsakovėms atstovaujančia advokate yra susitarusios dėl bylos eigos ir jos baigties.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl teismo nušalinimo atmestinas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie objektyviam stebėtojui keltų protingų abejonių dėl teisėjų nešališkumo (2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).
Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą teisėjui (teismui) nušalinti, turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne spėjimais ar prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. 2KT-32/2009; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis byloje Nr. 2KT-59/2009). Aplinkybes, kurios sudaro pagrindą nušalinti teisėją ar teismą nuo bylos nagrinėjimo turi įrodyti pareiškimą dėl nušalinimo teikiantis asmuo (CPK 12 str.).
Teisingumas vykdomas ne pagal asmenų pageidavimus, o griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Teisėjas yra valstybės įgaliotas asmuo, kuris į šias pareigas skiriamas tik tuomet, jei atitinka visus nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir praeina atrankos procedūras. Tačiau, be abejo, tai nereiškia, kad jis neklysta procese. Siekiant užtikrinti asmenims teisės į teisingą procesą realų įgyvendinimą, proceso įstatyme įtvirtinta apeliacijos, o įstatymų nustatytais atvejais ir kasacijos teisė. Tai reiškia, kad teisėjo priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas tik remiantis proceso įstatymo nuostatomis, o ne dalyvaujančių byloje asmenų ar aukštesnės pakopos tam tikrų teisėjų prielaidomis apie galimai neteisingų sprendimų (nutarčių) priėmimą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam Radviliškio rajono apylinkės teismui. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėjanti teisėja yra susitarusi su atsakovėms atstovaujančia advokate ir nepagrįstai į teismo posėdžius nešaukia atsakovių. Atstovavimas teisme asmenims ir jų šaukimas į teismo posėdį yra procesiniai veiksmai, kurie sprendžiami laikantis civilinio proceso kodekso reikalavimų. Vienokie ar kitokie teisėjo priimti procesiniai sprendimai šiais klausimais nesudaro pagrindo nušalinti teisėją, o juo labiau teismą nuo bylos nagrinėjimo. Ieškovas nepateikė jo teiginius apie bylą nagrinėjančios teisėjos galimą suinteresuotumą bylos baigtimi pagrindžiančių įrodymų. Jis taip pat neišdėstė aplinkybių ir nepagrindė jų įrodymais apie kitų Radviliškio rajono apylinkės teisme dirbančių teisėjų galimą šališkumą byloje, juo labiau neįrodė, kad bylą reikėtų perduoti nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.
Nesant duomenų apie tai, jog civilinės bylos Nr. 2-25-767/2010 negali nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismas, kuriam teisminga ši byla, tenkinti ieškovo pareiškimo dėl šio teismo nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 35 straipsnio antrąja dalimi ir 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas,
n utaria:
Ieškovo A. R. pareiškimą ir pareiškimo papildymą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-25-767/2010, iškeltos pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovėms S. D. N., D. J. , L. N. , J. L. , R. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo nagrinėjimo, atmesti.