- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- 2S-1602-798/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03810-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Suinteresuotas asmuo
- K. K.
- Skolininkas
- G. K.
- Pareiškėjas
- AB SEB banko
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.20.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. K. ir skolininko G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10500-235/2014 pagal pareiškėjo AB SEB banko pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, kurioje suinteresuoti asmenys yra G. K., K. K. ir antstolis I. G., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas AB SEB bankas prašė nustatyti, kad G. K. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro pusė viso bendroje jungtinėje nuosavybėje esančio turto ir piniginių lėšų bei nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką. Paaiškino, kad antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2013-07-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3299-392/2012 dėl 1 530 110 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojo AB SEB banko naudai. Pažymi, kad pareiškėjas gavo antstolio patvarkymą, kuriuo buvo nustatytas 2 mėn. terminas nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl sutuoktinių G. K. ir K. K. turto, esančio bendrojoje nuosavybėje, dalies nustatymo. Antstolis pažymėjo, kad G. K. yra santuokoje su K. K.. Taip pat buvo areštuotas skolininko ir jo sutuoktinės K. K. vardu registruotas santuokoje įgytas turtas.
Atsiliepimas
Suinteresuotą asmenį antstolį I. G. pavaduojanti antstolė V. M. atsiliepime į pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko turto dalį taip, kad galima būtų iš jos išieškoti.
Suinteresuotas asmuo G. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad išieškotojo pareiškimas neargumentuotas, nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Jame nėra nurodyta, kaip turi būti padalintas turtas, kokia turto vertė, nėra pateikti įrodymai, koks yra turtas.
Suinteresuotas asmuo K. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė tokius pačius motyvus, kaip ir suinteresuotas asmuo G. K. savo atsiliepime, be to siūlė turtą padalinti kitaip.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjo AB SEB banko pareiškimą tenkino ir nustatė, kad skolininko G. K. turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, į kurią nukreiptinas išieškojimas yra ½ dalis šiame turte: transporto priemonėje Thule Trailers Brenderup, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonėje Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 0,1500 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); 1.2735 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patalpoje-bute su rūsiu, 32.40 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. 1097-3015-2015:0044, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvenamojoje patalpoje-garaže (bokse), 17,10 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); patalpoje-bute, 77.28 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); 2665/15990 dalys 15.9900 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini); ¼ dalyje pastato-gyvenamojo namo, 75 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalyje pastato-tvarto, 20.00 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalyse pastato-malkinės, 21.00 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalyse pastato-malkinės, 20.00 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. 4400-0287-4080, esančio (duomenys neskelbtini); transporto priemonėje Lexus RX400h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 vnt. paprastųjų vardinių akcijų UAB „KGM turtas“ (registruotose K. K. vardu); G. K. reikalavimo teisė iš M. V. 500 000 Lt sumai, iš M. P. 635 000 Lt sumai ir V. V. 70 000 Lt sumai.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis I. G. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2013-07-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3299-392/2012 dėl 1 511 000 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojo AB SEB banko naudai. Suinteresuoti asmenys G. K. ir K. K. santuoką sudarė 1996-11-16, o 2013-10-30 sudarė povedybinę sutartį (v. b. l. 156-159). Pažymėjo, kad pradedant vykdyti išieškojimą suinteresuoti asmenys vedybinės sutarties sudarę nebuvo. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Kadangi suinteresuotų asmenų turtas įgytas santuokoje, todėl teismas jį laikė bendrąja jungtine nuosavybe. Atsižvelgdamas į tai nustatė, kad G. K. dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje yra ½ dalis.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo K. K. ir skolininkas G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniau miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas nenustatė realiosios G. K. turto dalies, iš kurios būtų galima išieškoti. Pažymėjo, kad išieškotojo pareiškime nėra nurodyta, koks turtas turi būti padalintas ir kokia yra jo vertė, taip pat teismas neatsižvelgė į turimus įsipareigojimus. Konkretus turto padalinimas, kaip atsiliepime siūlė K. K., leistų išieškoti iš vientiso turto, taip padidinat jo vertę. Taip pat teismas pasisakė dėl reikalavimo teisių iš M. V. ir V. V., tačiau šie asmenys apeliantams jau seniai nėra skolingi.
Atsiliepimas
Pareiškėjas AB SEB bankas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantų pasiūlytas turto padalinimas yra šališkas, nes savininkams reikalingesnė ir vertingesnė turto dalis atitektų G. K. sutuoktinei K. K.. tokiu būdu sutuoktiniams atsirastų galimybė išvengti skolos išieškojimo iš likvidaus turto, o tai sumažintų išieškotojo reikalavimo patenkinimo galimybes.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis I. G., vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo 2013-07-23 vykdomuoju raštu Nr. 2-3299-392/2012, vykdo 1 530 110 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojo AB SEB banko naudai. Byloje taip pat nustatyta, kad santuoka tarp skolininko G. K. ir jo sutuoktinės K. K. sudaryta 1996-11-16. 2013-10-30 sudaryta povedybinė sutartis (v. b. l. 156-159). Turto padalijimo faktų viešuosiuose registruose nėra įregistruota. Nustatyta, kad G. K. niekur nedirba, o jo sutuoktinė K. K. dirba UAB „Vilniaus vandenys“. Vykdymo metu antstolis nustatė, kad skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šis turtas: transporto priemonė Thule Trailers Brenderup, valst. Nr. BA 464; transporto priemonė Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 0,1500 ha ploto žemės sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1.2735 ha ploto žemės sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); patalpa-butas su rūsiu, 32.40 kv. m. bendro ploto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Sausio (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa-garažas (boksas), 17,10 kv. m. bendro ploto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); patalpa-butas, 77.28 kv. m. bendro ploto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2665/15990 dalys 15.9900 ha ploto žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ¼ dalis pastato-gyvenamojo namo, 75 kv. m. užstatyto ploto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalis pastato-tvarto, 20.00 kv. m. užstatyto ploto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalis pastato-malkinės, 21.00 kv. m. užstatyto ploto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalis pastato-malkinės, 20.00 kv. m. užstatyto ploto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); transporto priemonė Lexus RX400h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 vnt. paprastųjų vardinių akcijų UAB „KGM turtas“ (registruotas K. K. vardu); K. K. pajamos iš jos darbinės veiklos bei skolininko reikalavimo teisės iš M. V., M. P. ir V. V. (v. b. l. 16-24, 31, 76-77, 81, 88-91). Nenustatyta, kad į aukščiau minėtą turtą nebūtų galimybės nukreipti išieškojimo.
Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.). Kadangi išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto, o pagal skolininko asmeninę prievolę, tai nagrinėjamu atveju yra atliekama skolininko dalies nustatymo procedūra.
Apeliantai savo atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė viso jų turto, todėl byla nebuvo visapusiškai išnagrinėta. Su tokiais atskirojo skundo argumentais apeliacines instancijos teismas sutinka. Tačiau atkreipiamas apeliantų dėmesys, kad jie, žinodami apie vykstantį procesą dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo, turėjo teismui pateikti visą informaciją apie turimą turtą. Pažymėtina, kad informaciją apie tai, jog M. V. ir V. V. yra atsiskaitę su apeliantais, pastarieji nurodė tik atskirajame skunde.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nustatant turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turėjo būti nustatoma naudojimosi turtu tvarka. Tuo labiau, kad tokį prašymą savo pareiškime suformulavo ir pats pareiškėjas AB SEB bankas.
Teismas išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius nekilnojamojo daikto skolininko dalį, naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra užtikrinti kreditoriaus bei skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2005; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005). Taigi atsižvelgdamas į minėtas CPK nuostatas ir kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nustatęs skolininko dalį, pirmos instancijos teismas turėjo nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, prieš nustatydamas naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, turėjo nustatyti terminą proceso dalyviams pateikti reikiamus duomenis ir jų siūlomus naudojimosi tvarkos projektus, parengtus nustatyta tvarka. Kaip matyti iš skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas nenustatė skolininko turto dalies taip, kad būtų galima išieškoti, remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 667 str. 4 d.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad apylinkės teismas neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, nenustatė skolininkui priklausančios dalies bendrame turte taip, kad būtų galima išieškoti, nenustatė naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos, todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta, nes nebuvo atskleista bylos esmė, ir byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Aukščiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.