Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas 2015 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, 302 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta galutinė laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams bausmė, bausmė atlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta didesnė nei 1,5 promilės etilo alkoholio koncentracija. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: 2019 m. gruodžio 27 d., apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,25 promilių etilo alkoholio koncentracija.

A. M. pasipriešino savo tarnybines pareigas atliekantiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patruliams. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: A. M. 2019 m. gruodžio 27 d., apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,25 ‰ etilo alkoholio koncentracija), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vengdamas sulaikymo už padarytą nusikalstamą veiką bei bandydamas pasišalinti iš įvykio vietos, panaudojo fizinį smurtą prieš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyr. patrulį A. Š. bei vyr. patrulį L. L.: susistumdęs su pareigūnais vyr. patruliu A. Š. ir vyr. patruliu L. L., juos pastūmęs rankomis, pargriovė ant asfalto, dėl tokių kaltinamojo veiksmų vyr. patruliui L. L. buvo patemptas kairys petys, o vyr. patruliui A. Š. sumuštas kairės rankos plaštakos ketvirtas pirštas. Tokiais veiksmais A. M. pasipriešino savo tarnybines pareigas atliekantiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyr. patruliui A. Š. bei vyr. patruliui L. L..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. M. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.

VĮ Regitra duomenimis automobilis Volkswagen Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise A. M. (b.l. 18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G37/2020(01) nurodyta, kad A. Š. išorinių mechaninių sužalojimų nėra, patvirtinti ar paneigti, kad nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusysis jautė fizinį skausmą negalima (b.l. 67).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

I Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

A. M. kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto policijos pareigūno L. L. bei liudytojo K. E. parodymai bei alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0266 rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas. K. E. patvirtino, kad kaltinamasis vairavo automobilį VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juo važiuodamas sukėlė eismo įvykį, atsitrenkdamas į liudytojo vairuojamo ir priešais šviesoforą sustabdyto automobilio galą, priėjus pabendrauti su VW vairuotoju, pamatė, kad šis neblaivus. Pareigūno L. L. parodymai ir alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0266 rodmenys patvirtino, kad 2019 m. gruodžio 27 d. 17.54 val. A. M. nustatytas 2,25 promilių girtumas; 17.22 val. nustatytas 2,53 promilių girtumas.

Kaltinamasis nurodė, kad buvo išgėręs, prieš vairuodamas tą pačią dieną išgėrė didelį kiekį alkoholio: 0,25 l degtinės ir vieną 0,7 l talpos butelį vyno. Taigi kaltinamasis tikrai suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Įvertinus tai, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad A. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,25 promilių girtumas, konstatuotina, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Šie A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

II Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodyti šio nusikaltimo padarymo būdai: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017 ir kt.).

Teismas konstatuoja, jog šioje byloje surinktų duomenų pakanka pagrįsti, jog kaltinamasis A. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog visiškai prisipažįsta sulaikymo metu pasipriešinęs policijos pareigūnams: bėgo nuo policijos pareigūnų, po to vengė antrankių uždėjimo, tačiau kokiais veiksmais tai darė, ar stūmė pareigūnus dėl girtumo neatsimena, jį sulaikinėjo du policijos pareigūnai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti policijos pareigūnai L. L. ir A. Š. patvirtino, kad vengdamas sulaikymo A. M. bėgo, jie jį vijosi – A. Š. pėsčias, o L. L. tarnybiniu automobiliu, A. Š. pavijo kaltinamąjį prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, bandė vairuotoją sulaikyti, paimdamas už rankos, tačiau vairuotojas priešinosi, todėl A. Š. į pagalbą atbėgo L. L., sulaikydami asmenį, jie panaudojo ašarines dujas, kovinius imtynių veiksmus, kadangi A. M. aršiai priešinosi, stangrino rankas, stumdėsi, neleido uždėti antrankių, A. M. norėdamas išvengti sulaikymo, stipriai juos pastūmė, jie trise pargriuvo ant asfalto. L. L. nurodė, jog pargriuvęs pajuto fizinį skausmą kairio peties srityje, A. Š. nurodė, kad jam labai skaudėjo pirštą, kurį susižalojo vairuotojo sulaikymo metu. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019-12-27 medicinos dokumentų išrašais konstatuota, kad L. L. diagnozuotas kairiojo peties sąnario podyglinio raumens sausgyslės patempimas, o A. Š. kairės plaštakos IV piršto sumušimas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad neginčijamai įrodyta, jog A. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. jis 2019 m. gruodžio 27 d., apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,25 ‰ etilo alkoholio koncentracija), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vengdamas sulaikymo už padarytą nusikalstamą veiką bei bandydamas pasišalinti iš įvykio vietos, panaudojo fizinį smurtą prieš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyr. patrulį A. Š. bei vyr. patrulį L. L.: susistumdęs su pareigūnais vyr. patruliu A. Š. ir vyr. patruliu L. L., juos pastūmęs rankomis, pargriovė ant asfalto, dėl tokių kaltinamojo veiksmų vyr. patruliui L. L. buvo patemptas kairys petys, o vyr. patruliui A. Š. sumuštas kairės rankos plaštakos ketvirtas pirštas.

Taigi, kaltinamojo A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį, nes jis pasipriešino statutiniams valstybės tarnautojams.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis A. M. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė išdėstyti baudos mokėjimą dalimis 12 mėnesių terminui (b. l. 134-135).

Skirdamas bausmę A. M., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, vairuotojas vairavo transporto priemonę būdams neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 2,25 promilės – girtumas, dėl tokių veiksmų padarė realią žalą, sukeldamas eismo įvykį, taip pat sulaikymo metu jis pasipriešino statutiniams valstybės tarnautojams - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės policijos pareigūnams. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. A. M. praeityje teistas vieną kartą už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tame tarpe ir už analogišką nusikalstamą veiką (pasipriešinimą valstybės tarnautojui), dar du teistumai yra išnykę, baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nepateikta. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijose numatytą bausmę – baudą. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 286 straipsnio sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda - ir prokurorės siūlomi baudos dydžiai yra tinkami ir pakankami pasiekti bausmės tikslus – užtikrinti tiek bendrąją, tiek ir individualią prevenciją. Kadangi nusikaltimai padaryti realiąja sutaptimi, antras nusikaltimas padarytas, siekiant išvengti atsakomybės už pirmąjį nusikaltimą, bausmės bendrintinos visišku bausmių sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį bei kaltinamo išreikštą prašymą dėl baudos mokėjimo, tai, kad šiuo metu kaltinamasis nedirba, tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. A. M., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, dėl girtumo nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimų, sukėlė eismo įvykį. Teismas atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę bei siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą, sprendžia, kad A. M. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, transporto priemonė, kurią vairavo A. M. atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad transporto priemonės valdytojas ir savininkas yra A. M..

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio, požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. M. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, spręstina, kad A. M. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2019 m. gruodžio 30 d., 2020 m. kovo 25 d. nutarimais taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. M. priklausančiam turtui – automobiliui Volkswagen Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. birželio 30 d.; turto saugotoju paskirtas A. M. (b. l. 33-38), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Vadovaujantis BK 65 - 66 straipsnio nuostatomis, į skiriamą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinojo sulaikymo metu nuo 2019-12-27 17.22 val. iki 2019-12-28 14.25 val. (viena para) (b.l. 98-99).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2019-12-28 paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas bei specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintinos. A. M. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas VĮ „Regitra“.

Nukentėjusysis A. Š. nurodė, kad dėl jam padarytos turtinės ar neturtinės žalos civilinio ieškinio nereikš (b.l. 69). Nukentėjusysis L. L. nurodė, kad dėl jam padarytos turtinės ar neturtinės žalos civilinio ieškinio nereikš, nes šiuo metu nežinomas padarytos turtinės ar neturtinės žalos dydis, esant reikalui kreipsis civilinio proceso tvarka (b.l. 128).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,3 dalimis, paskirtas bausmes A. M. subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 102 MGL (5100 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę 68 MGL (3400 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2019-12-27 17.22 val. iki 2019-12-28 14.25 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad A. M. neatlikta baudos bausmės dalis sudaro 66 MGL, kas atitinka 3300 Eur (tris tūkstančius tris šimtus eurų).

Paskirti A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 28 d..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti A. M. priklausančią transporto priemonę - automobilį Volkswagen Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. M. priklausančiam turtui – automobiliui Volkswagen Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumentų paėmimą – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dokumentą – A. M. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00734114, - perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

6. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.