Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

N. P. (N. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta numatyta (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, išsiskyręs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 258 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. P. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis, 2025 m. birželio 21 d. apie 21 val. 30 min. viešoje vietoje, vaikų žaidimo aikštelėje adresu Geležinkeliečių g. 1, Valčiūnų k., Vilniaus r., aplinkinių asmenų akivaizdoje, būdamas neblaivus (nustatyta 1.70 prom.), vartodamas necenzūrinius žodžius „dalbajobas, lochas ir kt." kumščiu, ant kurio turėjo užsidėjęs kastetą, užsimojo trenkti G. B. į veidą, tačiau pastarajam pasitraukus, pataikė į jo laikrodį, kuris slinkdamas žemyn nuo nukentėjusiojo dešinės rankos nutrūkus apyrankei sužalojo dešinės rankos du pirštus, dėl ko G. B. patyrė fizinį skausmą,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Taip pat, N. P. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent:

jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei iki 2025 m. birželio 21 d., įgijo ir nešiojo kišenėje metalinį kastetą, kuris, remiantis 2025 m. liepos 4 d. specialisto išvada, yra pramoninės gamybos kastetas, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, iki kol 2025 m. birželio 22 d. apie 01:26 val. adresu Geležinkeliečių g. 1, Valčiūnų k., Vilniaus r., reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu pateikė policijos pareigūnams,

tai yra padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu N. P. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu išgyvena sunkų laikotarpį – mirė močiutė, sutriko sveikata. 2025 m. birželio 21 d. dieną laiką leido su dvejų metų keturių mėnesių dukra, kuri gyvena su motina. Apie 18 val. pakeliui iš parduotuvės namo nusipirko 0,5 l sidro, jį išgėrė, vėliau įsigijo ir išgėrė dar 1 l sidro butelį, po to dar nusipirko sidro. Iš viso vienas pats išgėrė apie 5,5 l sidro. Po alkoholio vartojimo pradėjo dinginėti atmintis – prisimena buvęs namuose, vėliau žaidimų aikštelėje prie skersinių, nepamena, ką ten veikė. Atsimena konfliktą su nukentėjusiojo G. dėde „V.“. Po to prisimena tik nuotrupas – stovėjo už žaidimų aikštelės ribų ir kalbėjosi su vyriškiu baltais marškinėliais, kuris sakė eiti namo. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai, jį apieškojo, sulaikė, pasodino į automobilį, vėliau atėjo jo mama ir prašė pareigūnų jį paleisti. Policijos automobilyje užmigo, pabudęs atrakino telefoną, po kiek laiko pareigūnai išleido į tualetą ir įteikė šaukimą atvykti į komisariatą 2025 m. birželio 25 d. Pareigūnai paėmė pas jį rastą kastetą, kurį, kaip teigė kaltinamasis, turėjo nuo vaikystės, pats buvo pasigaminęs, nors neatmetė galimybės, kad tai galėjo būti ir kito asmens kastetas. Kastetą laikydavo namuose, nenaudodavo ir nežinojo, kad jo turėjimas yra draudžiamas. Kastetą pareigūnams atidavė pats. Apie muštynes jam pasakojo mama. Susisiekęs su nukentėjusiojo G. mama atlygino žalą – 160 eurų už sugadintą laikrodį ir 200 eurų už moralinę žalą, atsiprašė. Dėl savo veiksmų gailisi, pažada ateityje neteisėtos veikos nebedaryti, alkoholio nebevartoja, stengiasi gyventi sveikai ir prižiūrėti sveikatą.

- 2025 m. birželio 22 d. Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele nurodyta, kad apžiūros objektas – vieša vieta, esanti Valčiūnuose, vaikų žaidimo aikštelėje prie kavinės „Valčiūnai“, adresu Geležinkeliečių g. 3. Aikštelė dalinai aptverta žalios spalvos metaline segmentine tvora ir dalinai – raudonų plytų mūrine tvora. Į teritoriją galima patekti tiek nuo kavinės pusės, tiek nuo Geležinkeliečių g. 8 namo pusės. Nuo kavinės „Valčiūnai“ pusės einant šaligatviu apie 50 metrų link aikštelės vidurio, dešinėje matyti keturi suoliukai aplink gėlyną, kairėje – raudonų plytų mūrinė tvora, kurioje yra praėjimas, uždarytas segmentinės tvoros dalimi. Prie tvoros žolė neapgadinta, grumtynių požymių nėra. Teritorijoje vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Daiktų, reikalingų tyrimui, nerasta ir nepaimta;

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012).

Teismų praktikoje pažymima, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-124-719/2022).

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad N. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis viešoje vietoje – vaikų žaidimo aikštelėje adresu Geležinkeliečių g. 1, Valčiūnų k., Vilniaus r., aplinkinių asmenų akivaizdoje, būdamas neblaivus, vartodamas necenzūrinius žodžius, kumščiu, ant kurio turėjo užsidėjęs kastetą, užsimojo trenkti G. B. į veidą, tačiau pastarajam pasitraukus, pataikė į jo laikrodį, kuris slinkdamas žemyn nuo nukentėjusiojo dešinės rankos nutrūkus apyrankei sužalojo dešinės rankos du pirštus, dėl ko G. B. patyrė fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, BPC garso įrašus, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami N. P. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 284 straipsnį.

Pagal 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti ne tik objektyvųjį nešaunamojo ginklo įsigijimo neteisėtumą, bet ir šiam baudžiamajam nusižengimui būdingą tyčią, t. y. kad asmuo suvokė, jog jo veiksmai yra neteisėti ir pavojingi įstatymo saugomai vertybei (įstatymo reglamentuotai ginklų ir šaudmenų apyvartai, visuomenės saugumui), ir norėjo taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-312-788/2018). Neribotas nešaunamųjų ginklų nešiojimasis kelia pavojų, kad ginklai gali būti neatsakingai naudojami įvairiose konfliktinėse situacijose, taip sukeliant grėsmę visuomenės saugumui, o ginklo panaudojimo atveju kyla padidinta rizika padaryti žalą žmogaus gyvybei ar sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-341-511/2015).

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad N. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įgijo ir nešiojo kišenėje metalinį kastetą, kuris, remiantis 2025 m. liepos 4 d. specialisto išvada, yra pramoninės gamybos kastetas, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, iki kol 2025 m. birželio 22 d. apie 01:26 val. adresu Geležinkeliečių g. 1, Valčiūnų k., Vilniaus r., reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu pateikė policijos pareigūnams. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, specialisto išvadą, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami N. P. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais bei draudimais, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais bei draudimais. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.

Dėl bausmės individualizavimo ir kitų klausimų

N. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams bei baudžiamiems nusižengimams (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę: neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, turintis mažametį vaiką. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnį paskyrus kaltinamajam prokurorės pareiškime teismui siūlomą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devynių) mėnesių terminui su įpareigojimais ir draudimais, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje paskyrus taip pat prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešių) mėnesių terminui su įpareigojimais ir draudimais.

BK 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai teismas bausmes bendrina apėmimo būdu, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Teismas, atsižvelgdamas, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas idealiąja sutaptimi, už kurias yra skirtinos 9 (devynių) bei 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės su įpareigojimais bei draudimais, konstatuoja, kad N. P. skiriama subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devynių) mėnesių terminui su įpareigojimais ir draudimais (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi, ir nepagrįstai neapsunkinanti kaltinamojo padėties, įtvirtinta BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 6 dalimi, todėl tikslinga kaltinamąjį įpareigoti: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; dalyvauti elgesio pataisos programoje; bei uždrausti per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

BK 75⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, t. y. į tai, jog abi nusikalstamos veikos, nagrinėjamos šiuo įsakymu, buvo padarytos N. P. būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, konstatuoja, kad kaltinamajam skirtinas dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant tai padaryti per 1 (vienerius) metus.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nusikaltimo įrankis – kastetas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir sunaikintinas, pavedant tai padaryti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybai.

Skaitmeniniai dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašai, paliktini saugoti prie bylos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. P. (N. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant: 1) per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

N. P. (N. P.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant: 1) per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, N. P. (N. P.) paskirtas bausmės subendrinti apėmimo būdu bei paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant: 1) per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, N. P. (N. P.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant: 1) per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 75⁵ straipsniu, N. P. (N. P.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant tai padaryti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nusikaltimo įrankį – kastetą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti pavedant tai padaryti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybai.

Skaitmeninius dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašus palikti saugoti prie bylos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.