- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- e2-1128-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00368-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Koduotojas“
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Koduotojas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Koduotojas“ iškelta bankroto byla civilinėje byloje Nr. eB2-2829-661/2020 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Koduotojas“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Koduotojas“ nemokumo bylą. Nurodė, kad atsakovė nepadengė įsiskolinimo net ir įspėta apie bankroto bylos iškėlimą, antstoliui skolos išieškoti taip pat nepavyko.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Koduotojas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su bankroto bylos iškėlimu. Įmonė ir toliau ketina tęsti veiklą, gauti pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo metu derasi su galimais investuotojais dėl naujų verslo projektų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Koduotojas“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto vizija“.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovei tris kartus buvo pratęstas terminas reikalaujamiems dokumentams pateikti, karantino sąlygos per kelis etapus buvo švelninamos, todėl nesutiko su atsakovės argumentu, kad dėl Lietuvoje paskelbto karantino ji neturėjo galimybės surinkti ir pateikti teismui visų reikiamų dokumentų. Nustatė, kad UAB „Koduotojas“ pateikė tik 2016 m. kovo 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, todėl, vertindamas įmonės (ne)mokumą, teismas rėmėsi šiais duomenimis.
5. Iš 2016 m. kovo 31 d. balanso nustatė, kad atsakovė turėjo 4 845 Eur vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 104 564 Eur. Tai, teismo vertinimu, patvirtino, kad jau 2016 m. įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai daug kartų viršijo balanse nurodyto turto vertę. Iš 2016 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, kad įmonė patyrė 11 153 Eur nuostolių.
6. Iš atsakovės pateikto kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad įmonės pradelstos skolos sudaro 10 824,74 Eur. Teismas sprendė, kad net jei būtų laikoma, jog atsakovės turtas sudaro 4 845 Eur, įmonės pradelstų įsipareigojimų suma vis tiek viršytų balanse nurodyto turto vertę.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kokiu būdu ketina tęsti veiklą, gauti pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais, nepateikė įrodymų, kad vyksta derybos su galimais investuotojais dėl naujų verslo projektų.
8. Vertindamas atsakovės padėtį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovei nepavyko išieškoti 3 913,04 Eur skolos. Antstolė 2020 m. sausio 20 d. pateikė ieškovei išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodyta, kad nėra jokio turto iš kurio būtų galima išieškoti skolą. Ši aplinkybė, teismo sprendimu, taip pat patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga.
9. Atsižvelgdamas išdėstytas aplinkybes, įvertinęs teismui šalių pateiktus argumentus ir duomenis apie turto ir įsipareigojimų santykį, teismas sprendė, kad UAB „Koduotojas“ yra nemoki, nes negali laiku vykdyti turtinių prievolių, o įsipareigojimai viršija į balansą įrašyto turto vertę, todėl iškėlė atsakovei bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė UAB „Koduotojas“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Legal Balance“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Koduotojas“ netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, neatsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes, susijusias su planuojamais veiklos pokyčiais ir investicijomis, visapusiškai ir išsamiai jų neišnagrinėjo, todėl priėmė bylos šalių interesų neatitinkančią nutartį.
10.2. Bankroto procedūra turi apsaugoti tiek kreditorių, tiek ir skolininkų interesus. Nors nenustatyta, kad atsakovė turėtų turto, kurį realizavus būtų gauta lėšų ir taip padengti kreditorių finansiniai reikalavimai, tačiau iš atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikto atsiliepimo matyti, kad bendrovė siekia tęsti veiklą, intensyviai komunikuoja su potencialiais investuotojais dėl tolimesnės veiklos. Iškėlus atsakovei bankroto bylą, potencialūs investuotojai atsisakytų bendradarbiauti, o atsakovė prarastų galimybę vykdyti veiklą, sukurti ekonominę vertę, skirtą ne tik kreditorių, bet ir valstybės interesams, sumokant mokesčius.
10.3. Nepaisant sudėtingos situacijos, atsakovei pavyko sėkmingai susitarti su investuotoju, 2020 m. gegužės 18 d. sudarant akcijų pasirašymo sutartį. Pagal šią sutartį investuotojas ketina investuoti į atsakovės veiklą 144 800 Eur, kurių pakaks tiek kreditorių reikalavimams patenkinti, tiek tęsti veiklą.
Atsiliepimas
11. Pareiškėja UAB „Legal Balance“ pateikė atsiliepimą, prašydama netenkinti atsakovės atskirojo skundo, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atsakovė realiai veiklos nevykdo jau ne vienerius metus ir nuo 2015 m. gruodžio 22 d. negali padengti 3 913,04 Eur skolos. Atnaujinti veiklą nusprendė, tik pareiškėjai iniciavus bankroto bylos iškėlimą.
11.2. Remdamasi CPK 314 straipsniu, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti apeliantės pateiktą naują įrodymą – 2020 m. gegužės 18 d. akcijų pasirašymo sutartį. Šia sutartį apeliantė turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pateiktą sutartį vertinų, būtina atkreipti dėmesį, kad paminėta sutartis negarantuoja įmonės veiklos tęstinumo, nes akcijas tik planuojama leisti ir planuojama parduoti. Nėra jokios garantijos, kad sutarties bus laikomasi ir ji bus vykdoma. Nėra pateikta jokio įmonės veiklos plano, atsiskaitymo su kreditoriais terminų. Mano, kad akcijų pasirašymo sutartis sudaryta tik dėl akių, siekiant išvengti bankroto bylos iškėlimo.
11.3. Pagal UAB „CreditInfo Lietuva“ 2020 m. sausio 22 d. ataskaitą, UAB „Koduotojas“ neturi darbuotojų, jokio turto ir transporto priemonių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
15. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtą teisės normą, yra išskyręs atitinkamus kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
16. Nustatyta, kad kartu su atskiruoju skundu atsakovė UAB „Koduotojas“ pateikė 2020 m. gegužės 18 d. akcijų pasirašymo sutartį, sudarytą su A. L., kuria įrodinėja, jog įmonė ketina toliau tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną (2020 m. gegužės 19 d.) paminėta 2020 m. gegužės 18 d. akcijų pasirašymo sutartis jau buvo sudaryta, o apeliantė pateiktame skunde nenurodė priežasčių, kodėl šios sutarties nepateikė pirmosios instancijos teismui, įrodinėdama, kad ketina tęsti veiklą ir atsiskaityti su esamais kreditoriais. Kita vertus, sprendžiant dėl UAB „Koduotojas“ pateikto įrodymo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia, kad ginčo dalykas yra susijęs su įmonės bankroto byla, t. y. jos (ne)mokumo vertinimu. Taigi kilęs ginčas susijęs su viešuoju interesu ir tokio pobūdžio bylose teismas, rinkdamas ir vertindamas įrodymus, turi būti aktyvus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą – 2020 m. gegužės 18 d. akcijų pasirašymo sutartį – ir jį vertina.
Dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei
17. Remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalimi, įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Darytina išvada, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.
18. Pažymėtina ir tai, kad nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1328-450/2019 ir kt.).
19. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, pateiktus duomenis apie UAB „Koduotojas“ turtinę (finansinę) padėtį bei pradelstas skolas, nustatė, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, jos įsipareigojimai viršija turto vertę ir konstatavo atsakovės nemokumą.
20. Bylos duomenys įrodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB „Koduotojas“ (ne)mokumo, vertino atsakovės pateiktus 2016 m. kovo 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus, t. y. balansą ir pelno nuostolių ataskaitą, kurie patvirtino, kad jau tuo metu UAB „Koduotojas“ turto vertė sudarė 4 845 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 104 564 Eur. Taigi jau 2016 m. įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos žymiai viršijo balanse nurodyto turto vertę. Teismui pateikta 2016 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtino, kad tuo metu įmonė patyrė 11 153 Eur nuostolių. Atsakovė pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė 2020 m. gegužės 13 d. sudarytą kreditorių sąrašą, patvirtinantį, kad įmonės pradelstos skolos siekia 10 824,74 Eur.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis apie atsakovės turimą turtą, pradelstas skolas, veiklos nuostolingumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Koduotojas“ finansinė (turtinė) padėtis yra prasta. Nors, kaip minėta, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti atsakovės seni 2016 m. kovo 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ne kartą atsakovei buvo pratęsęs terminą ir sudaręs galimybes surinkti ir pateikti visus dokumentus, reikalingus įmonės (ne)mokumui vertinti. Nepaisant to, apeliantė, pasiteisindama šalyje paskelbtu karantinu dėl COVID-19, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui jokių kitų aktualių duomenų apie turimą turtą nepateikė. Kita vertus, byloje esantys įrodymai patvirtina ir tai, kad nemokumo bylą iniciavusiai ieškovei UAB „Legal Balance“ nepavyko išsiieškoti iš atsakovės net 3 913,04 Eur skolos – antstolė B. P. 2020 m. sausio 20 d. ieškovei pateikė išieškojimo negalimumo aktą, nurodydama, kad nėra jokio turto, iš kurio būtų galimą išieškoti skolą.
22. Taigi paminėti duomenys patvirtina, kad atsakovė turto neturi, o pradelstos skolos kreditoriams siekia 10 824,74 Eur.
23. Pažymėtina, kad apeliantė iš esmės neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų aukščiau aptartų aplinkybių dėl turimo turto, įsiskolinimų bei veiklos nuostolingumo. Apeliacinį skundą iš esmės grindė tuo, kad nors ir neturi turto, tačiau pirmosios instancijos teismas, iškėlęs UAB „Koduotojas“ bankroto bylą, nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių apie planuojamus veiklos pokyčius ir investicijas, siekį tęsti veiklą, kad komunikuoja su potencialiais investuotojais. Apeliacinės instancijos teismui pateikė 2020 m. gegužės 18 d. akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią, apeliantės teigimu, investuotojas ketina į atsakovės veiklą investuoti 144 800 Eur, kurių pakaks tiek kreditorių reikalavimams patenkinti, tiek ir toliau tęsti veiklą.
24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, teismas turi išsamiai įvertinti visus duomenis apie bendrovės turimą turtą, pradelstus įsiskolinimus, taip pat atsižvelgti ir į įmonės veiklos perspektyvas bei galimybes tęsti veiklą. Kita vertus, paminėti apeliantės argumentai apie planuojamus veiklos pokyčius ir investicijas, veiklos tęstinumą, turi būti ne deklaratyvūs, o realūs, pateikiant teismui šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus. Bylos duomenys patvirtina, kad paminėtas aplinkybes patvirtinančių duomenų, išskyrus deklaratyvius teiginius, atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikusi nebuvo. Minėta, kad tik apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu UAB „Koduotojas“ pateikė 2020 m. gegužės 18 d. akcijų pasirašymo sutartį, sudarytą su A. L., pagal kurią UAB „Koduotojas“ įsipareigojo išleisti 5 000 naujų paprastųjų nematerialiųjų vardinių 28,96 Eur nominaliosios vertės į klases ir rūšis neskirstomų akcijų, o A. L. įsipareigojo apmokėti visą akcijų emisijos kainą – 144 800 Eur (Akcijų pasirašymo sutarties 1 punktas). Remiantis Akcijų pasirašymo sutarties 3 punktu, investuotojas įsipareigojo akcijų emisijos kainą apmokėti 2020 m. spalio 1 d. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas paminėtą apeliantės akcijų pasirašymo sutartį, sprendžia, kad nors akcijų emisijos kainos apmokėjimo terminas dar nėra suėjęs, tačiau vien šios sutarties pateikimas neįrodo atsakovės realaus ketinimo tęsti veiklą ir atsiskaityti su šiuo metu esamais kreditoriais. Byloje nustačius, kad bendrovė turto neturi, o pradelstos skolos kreditoriams siekia 10 824,74 Eur, taip pat nesant duomenų, kad UAB „Koduotojas“ pateikta 2020 m. gegužės 18 d. akcijų pasirašymo sutartis iš tiesų yra ir bus vykdoma, t. y. kad akcijos išleistos ir iš tiesų bus apmokėtos, sprendžia, jog apeliantė neįrodė, kad bendrovė nėra nemoki. Priešingai, šiuo metu esama UAB „Koduotojas“ turtinė (finansinė) padėtis visiškai atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą juridinio asmens nemokumo apibrėžimą bei atitinka JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatytas bankroto bylos iškėlimo sąlygas: juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, išskyrus 2020 m. gegužės 18 d. akcijų pasirašymo sutartį, apeliantė nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jos teiginius apie planuojamus veiklos pokyčius, derybas su potencialiais investuotojais, neginčijo ir nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apie turtinę (finansinę) padėtį, turimas skolas ir veiklos nuostolingumą, sprendžia, kad UAB „Koduotojas“ neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus ir (ar) kad yra moki (CPK 178 straipsnis).
26. Pažymėtina, kad JANĮ 78 straipsnio, reglamentuojančio bankroto bylos nutraukimo pagrindus, 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą, jeigu juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ar patvirtinama taikos sutartis (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bankroto byla gali būti nutraukta iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos (JANĮ 78 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad iškėlus bendrovei bankroto bylą, tačiau nusprendus toliau vykdyti prisiimtas prievoles (JANĮ 61 straipsnis) ar tęsiant ūkinę komercinę veiklą (JANĮ 63 straipsnis), atsakovei nėra užkirsta galimybė atsiskaityti su visais kreditoriais ar sudaryti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą.
27. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo ir negalėjimo laiku vykdyti turtinių prievolių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
.