Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-1663-932/2018

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-05-30
Bylos Nr.: 1-1663-932/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-09935-2018-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis: J. M.
Advokatai: Bogdanas Chranovskij

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-1663-932/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09935-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.4.2.6. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,prokurorei Loretai Martinaitytei,kaltinamajam J. M. (J. M.),kaltinamojo gynėjui advokatui Bogdan Chranovskij,

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis, 2018 m. kovo 1 d., apie 15.09 val., Vilniuje, L. Sapiegos g. 15, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,90 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kadangi J. M., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. M. pilnai pripažino savo kaltę padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, kad nusikalstamą elgesį paskatino susidariusios finansinės problemos. Kaltinamasis paaiškino, kad vienam asmeniui buvo paskolinęs didelę sumą pinigų, po ko skolininkas pradėjo slapstytis. Sužinojęs, kad išieškoti skolos neįmanoma, kaltinamasis labai susinervino. Nusikaltimo dieną, nuvažiavo į garažą, esantį Mildos g. 99, Vilniuje, kur išgėrė nusipirktą 0,7 l talpos butelį degtinės. Norėjo pabūti vienas, viską apgalvoti, išgerti. Suvartojęs tiek alkoholio, jautėsi gerokai apsvaigęs, buvo sudėtinga save kontroliuoti. Būdamas tokioje būsenoje, sėdo už automobilio vairo ir važiavo namo. Visą laiką į namus važiuodavo pro Sapiegos gatvę, pasuko į ją ir tąkart, tačiau dėl remonto gatvė buvo uždaryta, dėl ko buvo priverstas sustoti. Dėl girtumo ne visus veiksmus atsimena tiksliai, negali pasakyti, ar buvo išlipęs iš automobilio Sapiegos gatvėje, ką darė. Po to įvykio visai nebevartoja alkoholio, labai išgyvena. Automobilis priklauso įmonei, kurios direktorius yra jis. Faktiškai automobilį naudoja jis, tačiau automobilis yra reikalingas įmonės reikmėms. Dėl savo veiksmų jam labai gėda, daugiau niekada tokios būsenos už vairo nesės (tai buvo pirmas ir paskutinis kartas gyvenime).

Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. M. savo kaltės iš pradžių neprižino, nurodydamas, kad alkoholį gėrė tik po to, kai automobilis sustojo (b. l. 45), tačiau vėliau savo poziciją pakeitė, kaltę pripažino, parodė 2018-02-28, vėlai vakare, tiksliai laiko nepamena, vienas namuose išgėręs degtinės butelį, nes darbe turėjo rimtų problemų dėl finansų. Kitą dieną, t. y. 2018-03-01, atvyko į darbą, esantį Daukšos g. 8, Vilniuje. Būdamas streso būsenos darbe, savo kabinete, maždaug apie 13.00 val., vienas išgėrė 350 gramų degtinės. Prie darbovietės stovėjo automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis, būdamas neblaivus, atsisėdo prie minėto automobilio vairo ir nusprendė vykti namo, (duomenys neskelbtini). Gyvenime niekada nevairuoja neblaivus, tai buvo pirmas kartas. Automobilis priklauso įmonei (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra jis. J. M. važiavo link Antakalnio gatvės, prie L. Sapiegos g., Vilniuje, esančio pastato visiškai sustabdė vairuojamą automobilį, nes savijauta pablogėjo, toliau nusprendė nevažiuoti. Kas buvo toliau, sunkiai atsimena, atrodo, kai atvyko pareigūnai, jis ne iškart sutiko pūsti į alkotesterį, negali paaiškinti dėl kokių priežasčių, po ko geranoriškai sutiko pasitikrinti alkotesteriu, įpūtė virš 2 promilių. Po to jis kartu su pareigūnais vyko į Vilniaus priklausomybės ligų centrą priduoti kraujo mėginį. Niekada nevairuoja neblaivus, po padaryto pažeidimo padarė išvadą, labai gailisi, prašo duoti šansą, nebausti stipriai. Jis yra dirbantis, tvarkingas, vedęs, neteistas (b. l. 73, 77).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas H. A. (Vilniaus apskrities VPK rinktinės „Vytis“ 3 kuopos vyriausiasis patrulis) parodė, kad 2018-03-01, apie 14.12 val., patruliuodamas tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gavo iškvietimą iš VPK OVS, jog L. Sapiegos g. 15, Vilniuje, galimai atvažiavo neblaivus vairuotojas, sustojo ir užmigo. Nuvykęs minėtu adresu, rado stovintį automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie automobilio vairo sėdėjo J. M., kuris sunkiai orientavosi, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paprašius vairuotoją pateikti automobilio registracijos liudijimą bei kitus dokumentus, šis pateikė tik vairuotojo pažymėjimą, kitų dokumentų neturėjo. Paklausus J. M., ar jis vairavo minėtą automobilį, jis atsakė teigiamai. Vairavimo faktą matė ir apie įvykį pranešė V. G.. Taip pat šalia įvykio vietos ant pastato, L. Sapiegos g. 15, Vilniuje, yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios galėjo užfiksuoti vairavimo faktą. Vėliau atvykus ekipažui AP 1710, vairuotojui alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARJK 0145“ buvo nustatytas 2,76 promilių girtumas. Automobilis uždarytas į saugomą aikštelę, esančią Minsko pl. 27, Vilniuje, automobilio rakteliai liko automobilyje. Vairuotojas J. M. buvo pristatytas į 1 PK tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 19). Vilniaus apskrities VPK rinktinės „Vytis“ 3 kuopos vyr. patrulio H. A. bei Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 4 būrio vyr. patrulio E. S. 2018-03-01 tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 8, 17).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. G. parodė, kad 2018-03-01, apie 14 val., Vilniuje, prie Nacionalinės teismų administracijos, esančios adresu L. Sapiegos g. 15, jis atvažiavo Kauno apylinkės teismui priklausančiu automobiliu „Škoda Octavia“, kadangi Kauno apylinkės teisme dirba vairuotoju. Jis išleido darbuotojus, o pats, sėdėdamas automobilyje (vairuotojo vietoje) liko laukti. Jis prie Nacionalinės teismų administracijos sustojo priekine automobilio dalimi priešais pakeliamą užtvarą. Sėdint automobilyje, buvo matoma L. Sapiegos gatvės dalis prie akligatvio. L. Sapiegos gatvė atkarpoje ties akligatviu iš abiejų pusių buvo apstatyta automobiliais, pravažiavimas tarp automobilių buvo siauras. Sėdėdamas automobilyje, naudojosi telefonu, kai vienu metu pamatė priešais jį už pakeliamo atitvaro atvažiuojantį automobilį „Škoda“, baltos spalvos, kuris sustojo prie pakeliamo užtvaro. Jį ir sustojusį automobilį „Škoda“ skyrė maždaug 10 metrų atstumas, jis matė vairuotojo vietoje sėdintį ir besidairantį vyriškį. Pamanė, kad žmogus sustojo ir dairosi, nes privažiavo akligatvį ir nežino, kaip išvažiuoti. Automobilyje daugiau žmonių nebuvo, tik vairuotojo vietoje sėdėjęs vyras. Liudytojas tuomet vėl naudojosi telefonu ir nekreipė dėmesio į priešais sustojusį automobilį. Maždaug po dviejų minučių pamatė, kad vairuotojo vietoje sėdėjęs vyriškis, apie 45 metų amžiaus, vidutinio ūgio ir sudėjimo, rusvų plaukų, jau buvo išlipęs iš automobilio ir stovėjo prie vairuotojo pusės durelių, besilaikydamas už automobilio durelių ir vairo. Vyras smarkiai svirduliavo, jo judesiai buvo nekoordinuoti, todėl V. G. iš karto suprato, kad minėtas vyras yra stipriai neblaivus. Kiek prisimena, vyras dėvėjo tamsią striukę ir džinsus. Vyras, išlipęs iš automobilio, svirduliuodamas nuėjo už savo automobilio galinės dalies, pasišlapino ir vėl grįžo į automobilio vairuotojo vietą, kur atsisėdęs sukniubo ir, kaip V. G. atrodė, užmigo. Vyriškiui grįžtant į vairuotojo vietą, liudytojas paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad galimai neblaivus žmogus bando važiuoti automobiliu, nes pamanė, kad vyriškis bandys važiuoti toliau. Po jo skambučio praėjus maždaug 3 min. į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnas. V. G. išlipo iš automobilio, nurodė pareigūnui įvykio aplinkybes. Pareigūnas bendravo su automobilio „Škoda“ vairuotoju, kuris tuo metu vis dar sėdėjo vairuotojo vietoje. V. G. tuo metu buvo šalia, kai automobilio „Škoda“ vairuotojas nerišlia kalba neadekvačiai klausinėjo, kas ko iš jo nori ir, kaip jam atrodė, nesiorientavo aplinkoje, nesuvokė, ko klausia pareigūnas. Vairuotojas iš pradžių atsisakė pūsti į alkoholio matuoklį. Į įvykio vietą atvykus antram policijos ekipažui, vairuotojas pūtė į alkoholio matuoklį, buvo įsodintas į pareigūnų tarnybinį automobilį. Jis nematė, kad automobilio „Škoda“ vairuotojas, atvažiavęs prie pakeliamo užtvaro, būtų vartojęs kokius nors gėrimus. Kai prie pakeliamo užtvaro atvažiavo minėtas automobilis „Škoda“, iki kol atvyko policijos pareigūnai, prie automobilio „Škoda“ nebuvo priėjusių jokių kitų žmonių. Automobilis „Škoda‘ ir jo vairuotojas visą laiką buvo V. G. akiratyje. Pats liudytojas su automobilio „Škoda“ vairuotoju nebendravo (b. l. 28, 29). Liudytojas V. G. 2018-03-01 dėl minėto įvykio pateikė pareiškimą (b. l. 22)

2018-03-16 vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota Nacionalinės teismų administracijos Turto valdymo skyrius (L. Sapiegos g. 15, Vilnius) pateiktų 2018-03-01 vaizdo įrašų nuo 15.08 val. iki 16.26 val., padarytų iš 2 vaizdo stebėjimo kamerų apžiūra. Pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota: 1) (Camera Nr. 2). Įraše rodomas įrašo pradžios laikas 15.06 val. (20180301150631). Vaizdo įrašas prasideda 2018-03-01, 15:06:48 val., yra spalvotas, kokybiškas. Įraše matyti, kaip15.07 val. į aikštelę įvažiuoja pilkos spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš minėto automobilio išlipa vyriškis ir nueina link minėto pastato. 15.09 val. atvažiuoja baltos spalvos lengvasis automobilis „Škoda“, valst. Nr. nesimato, ant automobilio kairės pusės šono yra raudonos spalvos užrašai (duomenys neskelbtini) ir pilnai sustoja. 15.10 val. įraše matosi, kaip iš minėto automobilio vairuotojo pusės sunkiai išlipa aukštas vyriškis, apsirengęs juodais rūbais, svirduliuodamas nueina prie automobilio bagažinės, atsistoja, nusišlapina ir 15.12 val. vėl įlipa į automobilio „Škoda“ vairuotojo vietą. 15.14 val. automobilių stovėjimo aikštelėje pasirodo vyriškis, kuris, rodydamas pirštu į automobilį „Škoda“, kažką aiškina kitam priėjusiam vyriškiui. 15.20 val. iš automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipa vyriškis, dėvintis striukę, ir tuo metu privažiuoja policijos ekipažas, pareigūnas 15.20 val. prieina prie automobilio vairuotojo pusės, atidaro vairuotojo pusės dureles, o vyriškis stovi netoli pareigūno prie keleivio pusės durelių. 15.21 val. vyriškis sugrįžta prie pilkos spalvos automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 15.22 val. prie jo prieina kitas vyriškis ir jie kartu stebi aplinką. 15.24 val. pareigūnas uždaro vairuotojo pusės dureles ir eina link tarnybinio automobilio. 15.25 val. pareigūnas paduoda vienam iš vyriškių baltą popierių, vyras nueina į automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisėda į jį. 15.26 val. pareigūnas vėl prieina prie automobilio „Škoda“, jo vairuotojas paduoda kažkokius dokumentus ir pareigūnas užrašo duomenis į užrašų knygelę. 15.30 val. prie automobilio pasirodo du policijos pareigūnai. 15.31 val. privažiuoja dar vienas ekipažas, prie automobilio „Škoda“ prieina trys pareigūnai. Automobilio „Škoda“ vairuotojas visą laiką sėdi vairuotojo vietoje. 15.34 val. vairuotojas išlipa, matyti, kad sunkiai pastovi. 15.35 val. pareigūnas nuveda vairuotoją prie tarnybinio automobilio. Automobilis „Škoda“ paliekamas L. Sapiegos g. 15, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje. 15.55 val. matyti, kaip vyriškis valo pilkos spalvos automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 15.56 val. minėtas automobilis išvažiuoja iš aikštelės. Vaizdo įrašas baigiasi 15:59:54 val.; 2) (Camera Nr. 3) Šį vaizdo įrašą sudaro 2 epizodai. Įraše rodomas įrašo pradžios laikas 16.00 val. (20180301160000). Įraše matosi, kad iš automobilių stovėjimo aikštelės nei vienas automobilis neišvažiuoja. Automobilis „Škoda“ stovi prie pakeliamo užtvaro. 16.09 val. minėtu adresu atvažiuoja krovininis automobilis, skirtas priverstiniam transporto priemonės nuvežimui. 16.17 val. automobilis „Škoda“ pakrautas ir išvežtas iš aikštelės. 16.28 val. vaizdo įrašas baigiasi. Įraše rodomas įrašo pradžios laikas 15.06 val. Medis užstoja vaizdą, tačiau matyti, kad 15.09 val. adresu L. Sapiegos g. 15, Vilniuje, atvažiuoja baltos spalvos lengvasis automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 15.20 val. adresu L. Sapiegos g. 15, Vilniuje, privažiuoja policijos ekipažas. 15.30 val. aikštelėje stovi du policijos ekipažai. 15.59 val. vaizdo įrašas baigiasi. Įraše rodomas įrašo pradžios laikas 16.00 val. 16.08 val., adresu L. Sapiegos g. 15, Vilniuje, atvažiuoja policijos ekipažas. 16.19 val. automobilis „Škoda“ pakrautas ir išvežtas iš aikštelės. 16.28 val. vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 33, 34, kompaktinis diskas su vaizdo įrašais yra prie bylos viršelio).

2018-03-05 transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra (b. l. 56-60).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2018-03-01, 14.41 val., J. M. buvo nustatytas 2,67 promilių (neatėmus paklaidos) girtumas (b. l. 36).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018-03-02 specialisto išvadoje Nr. T-A 2165/2018(01), nurodyta, kad J. M. kraujyje nustatyta mažiausia 2,90 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 69).

Vilniaus priklausomybės ligų centro Apsvaigimo nustatymo kabineto 2018-03-01 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, kad J. M., eidamas tiesiai svyruoja, Rombergo pozoje vos nenukrito, ant vienos kojos nepastovi, jo mąstymas sulėtėjęs, kalba stokoja rišlumo, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 70).

VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Škoda Octavia 1.9 TDI DPF Classic M5“ (kėbulo tipas – hečbekas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1 896 cm³, variklio galia – 77 kW, gamybos metai - 2008) kaina yra 3 980 eurų (b. l. 54).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)valdytoju-savininku nurodyta (duomenys neskelbtini) (b. l. 52).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 skyriaus 2018-03-05 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (duomenys neskelbtini) vardu registruotam automobiliui „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimo terminas nustatytas nuo 2018-03-05 iki 2018-09-05 (b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis J. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,90 promilių etilo alkoholio. Kaltinamojo J. M. kaltė pilnai įrodyta jo paties, taip pat liudytojų H. A., V. G. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, alkotesterio rodmenimis, specialisto išvada, apžiūrų protokolais, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl plačiau neanalizuotini. J. M. kaltė pilnai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. M. kartu su gynėju pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo sutuoktinę B. S.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis J. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 86), administracine tvarka baustas, didesne dalimi už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, paskirtos baudos sumokėtos, (b. l. 87-89), savo kaltę pripažįsta pilnai (kaltę neigė tik ikiteisminiame tyrime atliktos pirmos apklausos metu, vėliau tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme kaltu prisipažino visiškai). Nors kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu duotuose parodymuose yra tam tikrų neatitikimų dėl alkoholio vartojimo aplinkybių, tačiau šios aplinkybės nėra esminės, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, prisipažino suvartojęs didelį kiekį alkoholio, po ko iš karto sėdo už vairo ir tokioje būklėje vairavo transporto priemonę. Dėl įvykdyto nusikaltimo J. M. gailisi. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju nusikaltimu žala nepadaryta, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Paskutinė sąlyga, kurą būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jo kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į žalos padarymo fakto nebuvimą, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis praeityje neteistas, taigi, teisiamas pirmą kartą, tačiau šiuo atveju teismas negalėjo nevertinti to, kad J. M. yra padaręs ne vieną administracinį nusižengimą, kurie beveik visi yra susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymų. Be to, nusikalstamos veikos padarymo metu pastarasis dar turėjo ir dvi galiojančias administracines nuobaudas. Tokios aplinkybės, be abejo, yra reikšmingos, ypač svarstant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kai atleidimas yra dėl įstatymo uždraustos veikos, susijusios su transporto eismo saugumu. Visgi, teismo vertinimu, administraciniai nusižengimai, kurie J. M. atveju nėra šiurkštūs, dalis jų nebegaliojantys, visos administracinės nuobaudos sumokėtos, negali nulemti išvados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, jeigu byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog kaltinamasis ateityje elgsis tinkamai ir nebenusikals. Objektyvūs duomenys dėl kaltinamojo įvykdytų administracinių nusižengimų sudaro pagrindą nustatyti griežtesnes atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas (skirti ilgesnį terminą, parinkti baudžiamojo poveikio priemonę), tačiau vien tai, kad tokie nusižengimai, kurie, pasikartotina, nėra šiurkštūs, buvo padaryti, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, kas užkirstų kelią atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis J. M. savo kaltę pilnai pripažįsta, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis Kelių eismo taisyklių. J. M. teisiamas pirmą kartą, nors už Kelių eismo taisyklių pažeidimus praeityje yra baustas, tačiau nei vienas iš jo padarytų pažeidimų nėra itin šiurkštus. Kaltinamasis dirbantis, įmonės (duomenys neskelbtini) akcininkės charakterizuojamas kaip darbštus, rūpestingas ir pareigingas darbuotojas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis J. M. padarė tinkamas kritiškas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti kaltinamąjį J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdyje apklausta laiduotoja prašanti būti kaltinamojo sutuoktinė B. S. parodė, kad jos tarpusavio santykiai su vyru yra artimi, jie gyvena kartu. Po įvykio ji kalbėjosi su sutuoktiniu, mato, kad jis labai išgyvena, kaip žmona padarys viską, kad ateityje toks poelgis nepasikartotų, nors yra įsitikinusi, kad ir pats vyras pilnai viską suprato ir daugiau niekada išgėręs nesės prie automobilio vairo. Prašo vyrą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai laiduojant. Vertindamas, ar B. S. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog pastaroji praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, (duomenys neskelbtini) charakterizuojama kaip nuoširdi, jautri, darbšti bei atkakli žurnalistė. Atsižvelgiant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada esant pagrindą laikyti B. S. tinkama laiduotoja, kuri būdama kaltinamojo sutuoktinė turi visas galimybes daryti teigiamą įtaką vyrui.

Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog yra tikslinga atleisti kaltinamąjį J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal B. S. laidavimą, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Kartu su laidavimu užstatas neskirtinas, laidavimo terminas nustatytinas 2 (dvejiems) metams. Kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už BK 71 straipsnyje nustatytą galimą skirti šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį (vidurkio dydis 65 MGL, o šiuo atveju teismas įmokos dydį skiria daugiau nei dvigubai mažesnį už vidurkį). Pažymėtina, jog teismo sprendimui skirti nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę nemažai reikšmės turėjo aplinkybė dėl pastarojo anksčiau įvykdytų administracinių nusižengimų, už kuriuos dalis paskirtų administracinių nuobaudų nusikalstamos veikos padarymo dienai buvo, o ir šiuo metu yra galiojančios.

Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent šios teisės atėmimo paskyrimo klausimą. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta net 2,90 promilių etilo alkoholio. Kaltinamasis suvartojo didelį alkoholio kiekį, po ko, nors ir būdamas apsvaigimo būsenoje, nutarė sėsti prie automobilio vairo. Kaltinamajam buvo nustatytas sunkus girtumas, tiek iš liudytojų parodymų, tiek iš kaltinamajam atliktos medicininės apžiūros akto turinio matyti, jog J. M. būklė buvo itin sunki – pastarasis dėl girtumo iš esmės vos pastovėjo ant kojų, sunkiai orientavosi aplinkoje. Šie J. M. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Pažymėtina, jog teismas, nusprendęs atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neturi juridinės galimybės spręsti klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimas yra iš esmės privalomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017), tačiau atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Tokiu atveju teismas įvertina šios teisinės priemonės suderinamumą su tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Nagrinėjamu atveju teismas kaltinamajam jau skyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones, kurios laikytinos kaip pilnai pakankamos. Dar vienos nurodyto pobūdžio priemonės, šiuo atveju numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, taikymas būtų perteklinis, juo labiau, kad transporto priemonė, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, priklauso ne kaltinamajam, o jo darbovietei. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje situacijoje automobilis kaltinamajam priklauso ne asmeniškai, o yra juridinio asmens (duomenys neskelbtini) nuosavybė, tai reiškia, jog nebūtų net juridinės galimybės taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas, o transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas tarp baudžiamojo poveikio priemonių nėra numatytas.

Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 skyriaus 2018-03-05 nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas (b. l. 61).

J. M. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“ (b. l. 47).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. M. (J. M.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 2 (dvejų) metų terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1663-932/2018 dėl J. M. (J. M.) nutraukti.

Paskirti J. M. (J. M.) baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Paskirti J. M. (J. M.) baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir įpareigoti J. M. (J. M.) įmokėti 30 MGL (atitinkamai 1 500 eurų) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

J. M. (J. M.) paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą, esantį voke prie baudžiamosios bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 skyriaus 2018-03-05 nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Išaiškinti J. M. (J. M.), kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai B. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė