- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- e2A-576-555/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01075-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- L. A.
- Ieškovas
- I. U.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-190-805/2023 pagal ieškovo I. U. patikslintą ieškinį atsakovei L. A. dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nuostolių ir palūkanų priteisimo ir pagal atsakovės L. A. patikslintą priešieškinį ieškovui I. U. dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) būsto energijos taupymo agentūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas I. U. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir jo pakeitimu, prašydamas atidalinti 4 kambarių butą su rūsiu 8,75 kv. m, pažymėtu R-15, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti atsakovei L. A. visą šį butą natūra asmeninės nuosavybės teise, o ieškovo naudai iš priteisti 61 069,23 Eur dydžio kompensaciją už atsakovei atitenkančią šio buto ½ dalį, priteisti penkių procentų metines procesines palūkanas nuo 61 069,23 Eur sumos, skaičiuojant nuo šios civilinės bylos iškėlimo dienos (2022 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 800,00 Eur nuostolių atlyginimą ir 310,00 Eur (t. y. penkių procentų metines) palūkanas, paskaičiuotas nuo 2021 m. birželio 23 d. iki šios civilinės bylos iškėlimo 2022 m. spalio 7 d., penkių procentų metines procesines palūkanas nuo 4 800,00 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo šios civilinės bylos iškėlimo dienos (2022 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jam su atsakove, jo seserimi L. A., bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ dalį priklauso 4 kambarių butas su rūsiu R-15, 78,61 kv. m. ploto (rūsys turi dar 8,75 kv. m. ploto), esantis (duomenys neskelbtini), kurį šalys paveldėjo iš savo tėvo A. U., mirusio (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 15 d. ir 2021 m. lapkričio 25 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu lygiomis ½ dalimis. Atsakovė jau daugiau kaip metus gyvena ginčo bute su trijų asmenų šeima, ieškovas ginčo bute negyvena, juolab, kad bute gyvenant atsakovei, ieškovui naudotis bendrosios dalinės nuosavybes teise jam priklausančios ½ buto dalimi yra beveik neįmanoma, kadangi visas 78,61 kv. m. ploto ginčo butas be ieškovo sutikimo yra naudojamas atsakovės ir jos šeimos narių bendram ūkiui bei buičiai vystyti. Natūra atidalinti į apylyges dvi dalis ginčo buto be neproporcingos žalos jo naudojimo paskirčiai nėra įmanoma. Šalims nepavyko rasti atidalijimo natūra varianto, todėl ginčo atveju taikytas atidalijimo, išmokant kompensaciją būdas. Iš 2023 m. gegužės 17 d. teismo eksperto M. K. rašytinės konsultacijos dėl ginčo turto objekto vertės paaiškėjus dabartinei ginčo buto rinkos 131 200,00 Eur vertei, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 61 069,23 Eur kompensaciją. Ieškovas laikotarpiu 2018-2020 m. taip pat mokėjo renovacijos paskolos grąžinimo išlaidas, vadovaujantis sąžiningumo principu, iš atsakovės jo naudai taip pat yra priteistina šios 2 313,48 Eur sumos ½ dalis. Reikalavimą į ją jis yra perėmęs iš A. V. 2023 m. gegužės 9 d. reikalavimo perleidimo sutartimi. Taigi, ieškovas turi reikalavimo teisę į 1 156,74 Eur sumos priteisimą iš atsakovės dėl 2018-2020 m. už ją atliktų paskolos mokėjimų. Sudengus šiuos šalių priešpriešinius reikalavimus, net jei nebūtų nagrinėjamas ginčas dėl buto atidalinimo, ieškovas taptų skolingas atsakovei tik už būsimas 4 530,77 Eur renovacijos paskolos dengimo išlaidas. Šia 4 530,77 Eur suma mažintina ieškovui priteistinos 65 600 Eur kompensacijos už atidalinamą butą galutinė suma, kuri tokiu atveju sudaro 61 069,23 Eur sumą (131 200 Eur / 2 + 1 156,74 Eur – 951,53 Eur – 4 735,98 Eur arba 13 1200 Eur / 2 – 4 530,77 Eur). Ieškovas siuntė atsakovei pasiūlymą pirkti jo buto ½ dalį už 50 000,00 Eur, tačiau atsakovė lėšų į ieškovo nurodytą banko sąskaitą nepervedė, ginčo buto dalies nenupirko. Atsakovė į ginčo būtą su šeima įsikėlė vėliausiai iki 2021 m. birželio 23 d. ir juo naudojasi be ieškovo sutikimo, taip pat jo reikalavimu senokai nemoka jokių mokesčių už buto ½ dalies naudojimą, aiškaus susitarimo dėl naudojimosi turtu neatlygintai tarp šalių taip pat nėra. 2022 m. spalio 3 d. butų nuomos rinkos duomenimis, trijų kambarių butų kaip šio kaina rinkoje yra 490‑650 Eur / mėn., t. y. trijų kambarių butų nuomos kaina yra po 7,07-7,21 Eur už 1 kv. m., o atsakovė naudojasi 78,61 kv. m. ploto, taigi, naudojasi mažiausiai po 555 Eur / mėn. kainuojančiu ginčo butu. Atsakovė neišsikrausto ir be teisėto pagrindo naudojasi ieškovo ½ ginčo buto dalimi, dėl to ieškovas negali išnaudoti jam nuosavybės teise priklausančios buto dalies pagal paskirtį, negali jo išnuomoti ir kitiems asmenims bei pelningai parduoti, todėl ieškovas per visą atsakovės su šeima naudojimosi ginčo butu laikotarpį nuo 2021 m. patyrė nuostolių negautų pajamų forma. Šie nuostoliai siekia mažiausiai 4 800,00 Eur už pastaruosius pilnus 24 mėnesius (24 x 200 Eur). Naudojimosi tvarka nėra nustatyta, dėl to neįmanoma reikalauti iškeldinti atsakovės, iš ne jos turto dalies. Dėl pateikto rašytinio įrodymo (teismo eksperto rašytinės konsultacijos) galios, patikimumo bei teisinės reikšmės nurodė, kad teismo eksperto rašytine konsultacija kaip rašytiniu įrodymu atsakovė abejoja nepagrįstai. Šio formato bei pavadinimo dokumentas yra tiesiogiai numatytas Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje bei 21 straipsnio 1-2 dalyse ir yra visiškai teisėtas, be to, dėl savo ekspertinių žinių labiau patikimas ginčo turto vertinimo dokumentas, be to, jis yra daug išsamesnis bei savo turiniu faktiškai atitinka tiek Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus Turto vertinimo ataskaitos turiniui, tiek ir visus Teismo ekspertizės akto turiniui keliamus reikalavimus. Pastarųjų reikalavimų Turto vertinimo ataskaitai nėra keliama ir į bylą atsakovės pateikta 2023 m. liepos 18 d. ataskaita tokių reikalavimų neatitinka.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir kreipėsi į teismą su patikslintu priešieškiniu, prašydama atidalinti butą su rūsiu R-15, esantį (duomenys neskelbtini), iš jos ir ieškovo I. U. bendrosios dalinės nuosavybės: priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise visą butą su rūsiu R-15, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės ieškovui už jai atitenkančią ½ dalį buto 53 312,49 Eur piniginę kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodė, kad ieškovas neatskleidė aplinkybės, kad butas yra renovuotas, kad už renovacijos paskolą atsakovė moka kasmėnesines įmokas. Ieškovas iki šiol nėra atlikęs nė vieno mokėjimo buto renovacijos paskolai padengti. Kadangi ieškovo pasiūlyta ½ dalies buto pirkimo kaina (50 000 Eur) buvo didesnė už jo paties pasamdyto turto vertintojo nustatytą buto ½ dalies rinkos vertę (43 000 Eur), bei nebuvo atsižvelgta į negrąžintą buto renovacijos paskolos dalį, joks protingas asmuo nebūtų priėmęs pasiūlymo pirkti ½ buto dalį už 50 000 Eur. Atsakovė sutiko, kad šioje situacijoje pats optimaliausias atidalijimo variantas būtų palikti visą butą atsakovės nuosavybėje, sumokant ieškovui kompensaciją, lygią ½ daliai dabartinės buto rinkos vertės, atėmus iš jos ½ dalį buto renovacijos paskolos sumos. Su ieškovo reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo nesutiko, kadangi nėra būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Ieškovas negali turėti teisėtų lūkesčių gauti iš nuomos arba buto pardavimo pajamų, būdamas ne viso buto, o tik ½ dalies buto savininku, juo labiau, nesant nustatytos naudojimosi buto patalpomis tvarkos. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovė neišsikrausto ir be teisėto pagrindo naudojasi ieškovo ½ buto dalimi. Išsikeldinimas (išsikraustymas) apskritai yra galimas iš konkrečių patalpų, o ne iš trupmena išreikštos idealinės buto dalies. Tai reiškia, kad ieškovas neteisėtu veiksmu laiko tai, ko neįmanoma atlikti. Šiuo atveju naudojimosi buto patalpomis tvarka nėra nustatyta ir reikalavimų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovas niekada nereiškė. Atsakovė, būdama buto bendraturtė, nėra atlikusi ieškovo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų, jokio neteisėto neveikimo taip pat nėra. Ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl ieškinio dalis dėl nuostolių atlyginimo turi būti atmesta visiškai. Atsakovės teigimu, neatitinka tikrovės ieškinio teiginys, jog atsakovė įsikėlė į butą (duomenys neskelbtini) vėliausiai iki 2021 m. birželio 23 d., nes faktiškai bute ji apsigyveno tik 2021 m. rugsėjo 1 d. Su ieškovo pateikta rašytine konsultacija dėl buto rinkos vertės atsakovė nesutiko, nes joje nurodyta 131 200 Eur buto rinkos vertė yra aiškiai per didelė. Atsakovė pateikė Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus atitinkančią UAB „OBER-HAUS“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad buto rinkos vertė 2023 m. liepos 18 d. buvo 118 000 Eur, t. y. ½ dalies buto rinkos vertė yra ne 65 600 Eur, bet 59 000 Eur. Prašė teismą, nustatant buto rinkos vertę, vadovautis atsakovės pateikta UAB „OBER-HAUS“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. pabaigos yra iš viso sumokėjusi 1 903,06 Eur renovacijos paskolos ir su jos grąžinimu susijusių mokesčių. Negrąžintos paskolos likutis 2023 m. sausio 5 d. sudarė 9 471,96 Eur. Kadangi šalims nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, šalys privalo vykdyti renovacijai paimtos paskolos grąžinimo pareigą lygiomis dalimis. Kadangi ji gyvena bute ir prašo visą butą palikti jos nuosavybėn, ji ir toliau viena vykdys renovacijos paskolos grąžinimo pareigą. Todėl ieškovui mokėtinos kompensacijos dydis turėtų būti sumažintas ½ dalimi atsakovės jau faktiškai gražintos paskolos 951,53 Eur (1 903,06 Eur / 2) ir ½ dalimi (pagal 2023 m. sausio 5 d. būseną) negrąžintos paskolos likučio 4 735,98 Eur (9 471,96 Eur/ 2). Atėmus ieškovui tenkančią ½ paskolos dalį, atsakovė turėtų sumokėti ieškovui 53 312,49 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovė neturi pareigos padengti 2018-2020 m. A. V. mokėtas renovacijos paskolos grąžinimo išlaidas. Minėtu laikotarpiu ginčo butą buvo užvaldę ieškovas ir A. V., dėl ieškovo iniciatyva pareikšto A. V. ieškinio Kauno apygardos teisme atsakovė negalėjo gauti paveldėjimo teisės liudijimo ir negalėjo realizuoti savo, kaip įstatyminės įpėdinės, teisių. Bute iki 2021 m. balandžio 9 d. (tai yra iki raktų perdavimo dienos) ieškovo leidimu gyveno A. V., kuri naudojosi atliktos renovacijos teikiamu papildomu komfortu, todėl ji iki raktų perdavimo dienos turėjo pareigą mokėti einamuosius renovacijos paskolos mokėjimus. A. V. niekada neturėjo ir neturi teisės reikalauti iš atsakovės renovacijos paskolos grąžinimo išlaidų atlyginimo, todėl neegzistuojančios reikalavimo teisės perleidimas atsakovei nesukuria jokių teisinių pasekmių. Dėl ieškovo veiksmų daugiau kaip du metus atsakovė negalėjo įgyvendinti savo nuosavybės teisių į butą (duomenys neskelbtini). Atsakovė taip pat pažymėjo, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo butas yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, pareiga sumokėti teismo nustatyto dydžio kompensaciją už ½ dalį buto gali atsirasti tik teismo sprendimui įsiteisėjus, civilinės bylos iškėlimo ir bylos nagrinėjimo metu tokia pareiga neegzistuoja, todėl procesinės palūkanos nuo šios sumos negali būti skaičiuojamos.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ (duomenys neskelbtini) būsto energijos taupymo agentūra nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) kredito likutis 2023 m. rugpjūčio 29 d. – 8 983,08 Eur. 2023 m. liepos mėnesio įmoka – 84,25 Eur sumokėta 2023 m. rugpjūčio 24 d. Dėl patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio pagrįstumo paliko spręsti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu patenkinto patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalino ieškovui ir atsakovei priklausantį butą su rūsiu 8,75 kv. m, pažymėtu R-15, esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisė atsakovei visą šį butą natūra asmeninės nuosavybės teise; tenkino dalyje patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už atsakovei atitenkančią ½ dalį ieškovo buto priteisimo: ieškovui iš atsakovės priteisė 57 769,23 Eur kompensaciją už ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto dalies priteisimą atsakovei, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (57 769,23 Eur) sumą nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusioje dalyje priešieškinį atmetė; ieškovui iš atsakovės priteisė 862,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 65,75 Eur žyminį mokestį; iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 52,50 Eur žyminį mokestį; iš ieškovo valstybės naudai priteisė 6,00 Eur, o iš atsakovės – 3,00 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.
7. Dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl paties turto atidalijimo ir atidalijimo būdo nėra. Esminis ginčas nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs dėl atidalijamo turto vertės pagal skirtingus šalių teiktus įrodymus, apibūdinančius ginčo nekilnojamojo turto-buto esamą rinkos vertę. Byloje šalys minėto turto vertę grindžia VĮ Registrų centras esamais masinio vertinimo duomenimis, ieškovo iniciatyva atlikta ir pateikta nekilnojamojo turto konsultacija ir atsakovės pateikta vertinimo ataskaita, pagal kuriuos nekilnojamojo turto vertė yra skirtingo dydžio. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, nesant tarp šalių ginčo šioje reikalavimų dalyje, teismas tenkino patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl turto atidalinimo iš bendrosios nuosavybės.
8. Dėl kompensacijos. Teismas sprendė, kad, atidalijant bendrosios nuosavybės teise bendrasavininkams priklausantį nekilnojamąjį turtą iš bendros dalinės nuosavybės ir priteisiant atsakovei turtą natūra, o ieškovui iš atsakovės piniginę kompensaciją, šios dydis nustatytinas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertinant tai, kad abi šalys buto rinkos, nuo kurios skaičiuotinas kompensacijos dydis, vertę įrodinėja skirtingais duomenimis, t. y., konsultacine išvada ir turto vertinimo ataskaita, kurių kiekvienas yra atskiri įrodymų šaltiniai, kurias atliko turinčių specialių žinių šioje srityje bei teisės aktų nustatytą pasirengimą ir kompetenciją turto vertintojai (ekspertai), įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, pagal kurių atliktą analizę ginčo buto vertė nurodoma skirtingų dydžio, būtent – 131 200,00 Eur ir 118 000 Eur, dėl kurių kiekvienas turto vertintojas, pagal ieškovo ir atsakovės užsakymus atlikę užduotis, apklausti teisminio proceso metu nurodė atliktam darbui, tikslu nustatyti buto rinkos kainą, pagrįsti reikšmingas aplinkybes, abu sutikdami, kad galima 10 procentų dydžio paklaida, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtų teisinga ir sąžininga nustatant kompensacijos sumos dydį atsižvelgti į abiejų turto vertintojų sumas (131 200,00 Eur ir 118 000 Eur), kurias sudėjus gautume 249 200 Eur sumą, kurią, padalijus pusiau, buto rinkos vertė sudarytų 124 600 Eur, nuo kurios už atsakovei natūra tenkantį butą proporcingai turimai nuosavybei ieškovui kompensuotina sudarytų 62 300 Eur. Tokia suma adekvati ir protinga, teismo vertinimu, ir tuo aspektu, kad abu ekspertai nurodė galimą 10 procentų paklaidą nuo jų nurodomos turto vertės. Teismas pažymėjo, kad iš M. K. konsultacinėje išvadoje nustatytos 131 200,00 Eur turto vertės atėmus10 procentų paklaidą, gaunama 118 080 Eur suma, kas faktiškai atitinka atsakovės nurodomą turto vertę, vis tik, atsižvelgiant į tai, kad K. L. turto vertinimo ataskaitoje į atliktą renovaciją atsižvelgta kaip į prielaida, tuo tarpu eksperto M. K. į gyvenamo namo / buto renovacijos rodiklį atsižvelgta, teismo vertinimu, susidaręs kompensacijos sumos 3 300,00 Eur skirtumas, skaičiuojant nuo 59 000,00 Eur iki 62 300 Eur sumos, nėra per didelis ir atitinkantis faktines bylos aplinkybes, atsižvelgiant ir į infliaciją, kainų augimo pokyčius ir pan.
9. Nustatant kompensacijos dydį tiek ieškovas, tiek ir atsakovė nurodo sumas, kurios pirmiau jų sumokėtos už atskirus laikotarpius ir į ateitį mokėtinos turėtų būti išskaitytos iš kompensuotinos buto vertės už minėto buto renovaciją, kurių kiekvieno sumokėtas ieškovas ir atsakovė interpretuoja savaip, nurodant faktinio gyvenimo ginčo turte pradžią, raktų perdavimo momentą, faktinį galėjimą / negalėjimą naudotis turtu, užtrukusius teisminius procesus bei kitus buvusius ieškovo ir atsakovės tarpusavio nesutarimus. Teismas vertino, kad šioje situacijoje svarbu ne ginčo šalių nurodomos aplinkybės: paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momentas, raktų perdavimas ar faktinis apsigyvenimas bei gyvenamosios vietos deklaravimas minėtame turte, bet palikėjo mirties momentas, kuris laikomas palikimo atsiradimo laiku, juolab, kad padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą. Pati atsakovė patvirtino, kad pasikreipusi į notarą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, 2019 m. sausio 9 d. priėmė palikimą. Taigi, ginčo dėl atsakovės valios išreiškimo, kad palikimas jos buvo priimtas savalaikiai, nėra. Įpėdinis, kuris priėmė palikimą padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Teismas sprendė, kad abi šalys, kaip bendraturtės, privalo lygiomis dalimis padengti renovacijos išlaidas, susidariusius iki ginčo ir likusias apmokėti ateityje, juolab, kad, nustatant turto vertę, buvo atsižvelgta į atliktą renovaciją ir būsto renovacija turėjo įtakos tam, kad nekilnojamojo turto vertė pakilo. Ginčo namo rekonstrukcijos darbų išlaidos yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl šalys turi pareigą apmokėti už daugiabučio namo modernizacijos darbus proporcingai savo nuosavybės daliai. Teismas, nustatęs kompensacijos sumą ir priteisęs atsakovei turtą natūra, o ieškovui iš atsakovės piniginę kompensaciją, sudėtinos šalių turėtos renovacijos išlaidos: 2 313,48 Eur ir 1 903,06 Eur sumoje, iš viso gavus 4 216,54 Eur sumą, kurią padalijus pusiau gauta suma 2 108,27 Eur, iš kurios atėmus 1 903,06 Eur sumą, gautas 205,21 Eur skirtumas tekęs ieškovui, kuris įskaitytinas į ieškovui kompensuotiną sumą, kompensaciją mažinant būsimomis 4 735,98 Eur renovacijos paskolos dengimo išlaidomis (negrąžintos paskolos likutį 9 471,96 Eur padalijus pusiau), įskaitant priešpriešinius reikalavimus. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas padarė išvadą, kad ieškovui iš atsakovės priteistinos kompensacijos dydis yra 57 769,23 Eur už ieškovei tenkančią atsakovo turto dalį.
11. Teismas sprendė, kad pareiga sumokėti teismo nustatyto dydžio kompensaciją už ½ dalį buto gali atsirasti tik teismo sprendimui įsiteisėjus, tuo tarpu civilinės bylos iškėlimo ir bylos nagrinėjimo metu tokia pareiga neegzistuoja, todėl procesinės palūkanos nuo šios sumos negali būti skaičiuojamos, nes tai nėra skolinis įsipareigojimas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintas iš dalies ir iš atsakovės ieškovo naudai priteista penkių procentų dydžio metinės palūkanos, sutinkant su atsakovės atstovo išsakyta pozicija, nuo priteistos sumos, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o ne tuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. spalio 7 d.
12. Dėl nuostolių atlyginimo. Teismas nurodė, kad ieškovas net neįrodinėjo aplinkybių, kad jis siekė nusistatyti su atsakove naudojimosi minėtu turtu tvarką, siekė jame apsigyventi pats ar keisti kitiems asmenims minėto turto dalimi naudotis. Priešingai, atsakovės teiktais paaiškinimais dėl ieškovo nesąžiningo elgesio ankstesniu laiku jos finansinė padėtis buvo sunki, užtruko ieškovo valia inicijuoti procesai, dėl ko jai taip pat buvo apribota galimybė naudotis ne tik šia paveldėto turto dalimi, bet ir kitu po tėvo mirties paveldėtu nekilnojamuoju turtu. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas duotuoju laiku būtų siekęs realizuoti – parduoti, išnuomoti, suteikti naudotis neatlygintinai kitiems asmenims jam tekusią šio buto nuosavybės dalį. Be to, jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais ar neveikimu būtų trukdžiusi ieškovui naudotis ginčo buto dalimi taip pat nėra pateikta, tokių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo. Atsakovė, būdama buto bendraturtė, nėra atlikusi ieškovo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų, jokio neteisėto neveikimo ieškovo atžvilgiu taip pat nėra bylos duomenimis nustatyta. Ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtų veiksmų ir to pasėkoje kilusios žalos, todėl ieškinio dalis dėl nuostolių atlyginimo atmesta, kaip neįrodyta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė L. A. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir sumažinti ieškovui priteistą kompensacijos sumą už ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto dalies atsakovei priteisimą nuo 57 769,23 Eur iki 53 312,49 Eur, padidinti atsakovei iš ieškovo priteistas bylinėjimosi išlaidas – iš ieškovo atsakovei priteisiant 2 305 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 1 600 Eur atstovavimo išlaidos už advokato paslaugas, 105 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už priešieškinį ir 600 Eur išlaidos, sumokėtos ginčo buto vertės nustatymą, o ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, kitą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, iš ieškovo atsakovei priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė šalių reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Teismas netinkamai pritaikė turto vertės nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos. Teismas ginčo buto rinkos vertę nustatė netinkamai, be pagrindo atsakovei priskyrė dalį ginčo buto renovacijos kaštų ir, kaip to pasekmė, buvo priteista iš atsakovės ieškovui per didelė kompensacija.
Atsiliepimas
1.2. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo buto rinkos vertė yra 124 600 Eur, sudėjus pagal ieškovo ir atsakovės pateiktus ginčo buto vertinimo metu gautus dydžius (131 200 Eur ir 118 000 Eur) ir sumą padalinus pusiau. Toks ginčo buto rinkos vertės paskaičiavimas šiuo atveju negalėjo būti taikomas, nes teismo ieškovo į bylą pateikta 2023 m. gegužės 17 d. M. K. rašytine konsultacija negalėjo vadovautis. Ieškovo pateikta konsultacija negali prilygti turto vertinimo ataskaitai, nes tik ataskaitai, o ne konsultacijai, galioja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, leidžianti laikyti ją teisinga. Pateikta konsultacija yra iš esmės ydinga ir pagal savo turinį. Joje lyginamuoju metodu paskaičiuota turto vertė lyginamaisiais analogais pasirenkant turto objektus, kurių negalima buvo pasirinkti ir dėl šios priežasties buvo dirbtinai padidinta vertinamo ginčo buto vertė.
1.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad konsultacijoje vieno iš analogais pasirinktų butų vieno kvadratinio metro pirkimo pardavimo 2 646 Eur kaina yra žymiai didesnė už kitas analogais pasirinktų trijų butų vieno kvadratinio metro kainas. Ji beveik du kartus viršija kitų trijų analogais pasirinktų butų vieno kvadratinio metro kainos vidurkį, kuris yra 1 363 Eur ((1 504 Eur +1 157 Eur + 1 428 Eur) / 3). Esant tokiam dideliam skirtumui, butas, kurio vieno kvadratinio metro pirkimo pardavimo kaina yra 2 646 Eur, negali būti laikomas analogišku arba panašiu turtu, todėl pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 57 ir 58 punktus negalėjo būti pasirinktas analogu. M. K., analogu pasirinkdamas butą, kurio vieno kvadratinio metro pirkimo pardavimo kaina yra 2 646 Eur, pažeidė Metodikos reikalavimus ir dirbtinai padidino vertinamo ginčo buto rinkos vertę. Dėl to visų keturių analogais pasirinktų butų vieno kvadratinio metro kainos vidurkis yra 1 684 Eur (2 646 Eur + 1 504 Eur + 1 157 Eur + 1 428 Eur) / 3), tai yra 321 Eur arba 24 procentais didesnis.
1.4. M. K. konsultacijoje klaidingai interpretuotas sandorio laiko-kainos priklausomybės grafikas, be pagrindo nurodant, jog tiesinė regresinė analizė parodė vieneto kainos augimą. Viešai prieinamų interneto šaltinių duomenimis, sandorio laiko-kainos priklausomybės grafike esanti koreliacijos koeficiento reikšmė R2=0,0937 reiškia labai silpną koreliaciją (labai silpna koreliacija būna kai koreliacijos koeficientas yra nuo 0 iki 0,2). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. K. nepaneigė fakto, kad koreliacijos koeficiento reikšmė R2=0,0937 reiškia labai silpną koreliaciją, tačiau pirmosios instancijos teismas ir į tai neatsižvelgė. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog konsultacija dėl galimos turto vertės yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, neatitinkantis turto vertės nustatymo nuostatų, o turto vertinimo ataskaita yra didesnę įrodomąją galią turintis dokumentas (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-703-372/2015). Vertinant M. K. konsultacijos patikimumą, atsižvelgtina ir į tai, kad teismų praktikoje yra buvęs atvejis, kai teismas konstatavo, jog M. K., be pagrindo taikęs vieną iš vertinimo metodų, padidino turto vertę 14 300 Eur (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A‑1076‑413/2019, 31 punktas). Ieškovas vietoje teismo ekspertizės akto ar turto vertinimo ataskaitos įrodinėjo savo reikalavimų pagrįstumą turto vertės nustatymo konsultacija, kuri, kaip minėta, savo įrodomąja galia negali prilygti nei ataskaitai, nei juo labiau teismo paskirtos ekspertizės aktui.
1.5. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalį, visiškai nepasisakė dėl argumentų, susijusių su M. K. konsultacijos ydingumo. Jeigu teismo sprendimas bus paliktas nepakeistas, bus sudarytas nepageidaujamas teisminis precedentas, leidžiantis be jokios teisinės atsakomybės nustatinėti iškreiptas vertinamo turto vertes konsultacijomis, kuriomis netaikomos nei CPK 214-218 straipsnių, nei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio nuostatos.
1.6. Kadangi ieškovo prašymu pirmosios instancijos teismui paskyrus turto vertės nustatymo ekspertizę, ieškovas jos atsisakė, be to, ieškovas pateikė ne turto vertės nustatymo ataskaitą, bet rašytinę konsultaciją, atsakovė užsakė ginčo buto vertinimą, kuri patvirtina, kad ginčo buto rinkos vertė 2023 m. liepos 18 d. buvo 118 000 Eur. Šioje ataskaitoje pažymėta, kad ji skirta pateikti teismui. Ją parengė K. L., kuri įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, jos ekspertizės rūšis – Nekilnojamo turto vertinimo ekspertizė. Teismas jokių pateiktos vertinimo ataskaitos trūkumų nenustatė. Be to, nuo datos, kuriai nustatyta ginčo turto vertė, iki bylos išnagrinėjimo priėmimo praėjo nežymus laiko tarpas, ginčo turto vertė dėl infliacijos negalėjo padidėti. Teismas, nustatydamas ginčo buto rinkos vertę, privalėjo ieškovo pateiktą konsultaciją pripažinti nepatikimu įrodymu ir vadovautis atsakovės pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kuri patvirtina, kad ginčo turto rinkos vertė yra ne 124 600 Eur (kaip nustatė teismas), bet 118 000 Eur, o ½ dalies ginčo buto vertė yra ne 62 300 Eur, bet 59 000 Eur.
1.7. Dėl renovacijos kaštų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsakovei priskyrė ½ dalį ginčo buto renovacijos kaštų už 2018-2020 m. laikotarpį. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šioje situacijoje svarbu ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momentas ar raktų perdavimas, bet palikėjo mirties momentas, kuris laikomas palikimo atsiradimo laiku. Vien tas formalus faktas, kad atsakovė notarų biurui buvo padavusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo, negali sukurti jai pareigos padengti 2018-2020 m. A. V. mokėtas renovacijos paskolos grąžinimo išlaidas ar jų dalį. Pažeisdama atsakovės, kaip įstatyminės įpėdinės, teises, A. V., neteisėtai užvaldžiusi ginčo butą, niekada neturėjo ir neturi teisės reikalauti iš atsakovės grąžinti renovacijos paskolos įmokas, sumokėtas laikotarpiu, kai ji ginčo butą buvo neteisėtai užvaldžiusi. Neegzistuojančios reikalavimo teisės perleidimas yra niekinis ir nesukuria jokių teisinių pasekmių. Teismas be pagrindo skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į 1 156,74 Eur dėl 2018-2020 m. A. V. atliktų paskolos mokėjimų.
1.8. Dėl mokėtinos kompensacijos dydžio paskaičiavimo. Atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. pabaigos yra iš viso sumokėjusi 1 903,06 Eur renovacijos paskolos ir su jos grąžinimu susijusių mokesčių, negrąžintos paskolos likutis 2023 m. sausio 5 d. sudarė 9 471,96 Eur. Kadangi visas ginčo butas paliekamas atsakovės nuosavybėn, ji ir toliau viena vykdys renovacijos paskolos grąžinimo pareigą, todėl ieškovui mokėtinos kompensacijos dydis turėtų būti sumažintas ½ dalimi (pagal 2023 m. sausio 5 d. būseną) atsakovės jau faktiškai gražintos paskolos 951,53 Eur (1 903,06 Eur / 2) ir ½ dalimi (pagal 2023 m. sausio 5 d. būseną) negrąžintos paskolos likučio 4 735,98 Eur (9 471,96 Eur / 2). Kadangi ginčo vertė yra 59 000 Eur, atsakovė turi sumokėti ieškovui 53 312,49 Eur piniginę kompensaciją (59 000 Eur – 951,53 Eur – 4 735,98 Eur).
1.9. Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovas turėtų atlyginti visas atsakovės bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, kurios sudaro 2 305 Eur (1 600 Eur atstovavimo išlaidos už advokato paslaugas, 105 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už priešieškinį ir 600 Eur išlaidos, sumokėtos ginčo buto vertės nustatymą), o ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti atmestas.
14. Ieškovas I. U. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, tačiau nustačius, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovė niekada nereiškė jokių reikalavimų A. V. dėl jos neva neteisėtų ar nuostolingų atsakovei veiksmų, į šią bylą jos įtraukti net neprašė. Atsakovė niekada nepranešė trečiajam asmeniui, kad prieštarauja, jog A. V. vykdytų atsakovės ir ieškovo paveldėto buto renovacijos paskolos grąžinimo mokėjimus. Šiuo atveju svarbiausi du juridiniai faktai, sukėlę atsakovei pareigą grąžinti ieškovui (perėmusiam atitinkamą reikalavimo teisę iš A. V.) jos sumokėtą renovacijos paskolos grąžinimo įmokų 2 313,48 Eur sumos ½ dalį, yra palikėjo A. U. mirtis ir atsakovės pareiškimas apie palikimo priėmimą.
2.2. Atsakovės nesutikimas kompensuoti ieškovui jo (pradinės kreditorės A. V.) 2018-2020 m. patirtų ginčo buto namo renovacijos paskolos grąžinimo išlaidų, sumokėtų už ieškovą, ½ dalį (t. y. 1 156,74 Eur sumą), yra visiškai neteisėtas, nesąžiningas ir teisiškai nepagrįstas jokiomis teisės normomis, jų net nenurodant. Atsakovė nepagrįstai siekia ieškovo sąskaita praturtėti 1 156,74 Eur suma ir nepagrįstai skaičiuoja savo prievoles pagal paveldėto buto naudai sudarytą paskolos sutartį, o taip pat skunde nurodo nepagrįstai per žemą ginčo buto rinkos vertę ir prašo ieškovui nepriteisti su antrąja šio ginčo dalimi susijusios turto atidalinimo kompensacijos 3 300 Eur sumos (iš viso 4 456,74 Eur).
2.3. Teismo eksperto rašytine konsultacija, kaip rašytiniu įrodymu, atsakovė abejoja nepagrįstai. Šio formato bei pavadinimo dokumentas yra tiesiogiai numatytas Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje bei 21 straipsnio 1-2 dalyse ir yra visiškai teisėtas, be to, dėl savo ekspertinių žinių labiau patikimas ginčo turto vertinimo dokumentas. Pateikta konsultacija taip pat yra daug išsamesnė bei savo turiniu faktiškai atitinka tiek Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus turto vertinimo ataskaitos turiniui, tiek ir visus teismo ekspertizės akto turiniui keliamus reikalavimus. Pastarųjų reikalavimų turto vertinimo ataskaitai nėra keliama ir į bylą atsakovės pateikta 2023 m. liepos 18 d. ataskaita tokių reikalavimų neatitinka.
2.4. Atsakovei į bylą pateikus Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus atitinkančią nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą matyti, kad pastarasis įstatymas nereglamentuoja dokumentų, teikiamų teismui kaip didesnę įrodomąją galią civilinėje byloje turinčių rašytinių įrodymų sukūrimo. Atsakovės pateiktoje ataskaitoje nėra nurodoma, kad vertintoja ar jos įmonė veikia kaip teismo ekspertai. Tai savo ruožtu reiškia, kad atsakovės pateiktai turto vertinimo ataskaitai nekeliami reikalavimai ekspertinio tyrimo dokumentui, o konkreti vertintoja K. L. ir jos darbdavys įmonė UAB „OBER-HAUS“ nėra saistomi teismo eksperto kvalifikacijai ir asmeniui keliamų reikalavimų, jų surašytas dokumentas nėra numatytas Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje.
2.5. Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti ne į abiejų dokumento pavadinimus, o į ekspertų kvalifikaciją ir jų parengtų bei teismui pateiktų rašytinių dokumentų turinį, juose daromų išvadų dėl turto vertės pagrįstumą, nuoseklumą ir patikimumą. Be to, jokiame teismo sprendime ir teismų praktikoje nėra išaiškinama, kad teismo eksperto rašytinė konsultacija yra mažiau patikimas rašytinis įrodymas CPK 185 straipsnio nuostatų taikymo bei įrodymų vertinimo prasme. Atsakovė ir nenurodo jokių tokių teismo praktikos išaiškinimų, nes jų tiesiog nėra. Abi ginčo šalys teismui teikė jų pačių užsakymu parengtus ginčo turto vertinimo dokumentus, teise prašyti byloje skirti teismo ekspertizę galiausiai abi nepasinaudojo. Abu šie teismo ekspertų statusą turintys vertintojai M. K. ir K. L. buvo apklausti tame pačiame teismo posėdyje.
2.6. Abiejų pasitelktų vertintojų parengtuose vertinimo dokumentuose nebuvo nustatyta jokių neatitikimų, išskyrus tai, kad K. L. turto vertinimo ataskaitoje renovacijos domuo imtas kaip prielaida, tuo tarpu eksperto M. K. į gyvenamo namo / buto renovacijos rodiklį atsižvelgta. Tai reiškia, kad teismas turėjo pagrindą mažiau pasitikėti atsakovės pateikta turto vertinimo ataskaita, nei ieškovo pateikta teismo eksperto rašytine konsultacija. Ir nors ieškovas apeliacinio skundo dėl to neteikė, tačiau turėjo tam pagrindą, kadangi tuo yra pripažįstama dalis gausios ieškovo kritikos atsakovės pateiktos turto vertinimo ataskaitos turiniui.
2.7. Nors tai ir netiesioginis realių rinkos kainų santykio su masinio vertinimo būdu VĮ Registrų centro nustatinėjamų ir skelbiamų vidutinių rinkos kainų santykis, akivaizdu, kad šiuo metu ir įsiteisėjant ginčijamam teismo sprendimui, t. y. realiai padalinant ginčo turtą bei išmokant ieškovui kompensaciją, jo rinkos kaina yra ženkliai aukštesnė nei šalių pasitelktų vertintojų vykdytų apžiūrų metu, t. y. reali ginčo buto rinkos kaina šiuo metu siekia apie 168 720 Eur, tuo tarpu atsakovė ketina išmokėti ieškovui 57 769,23 Eur arba 53 312,49 Eur piniginę kompensaciją. Tokia suma būtų visiškai neadekvati 2024 m. esamoms ginčo turto rinkos kainoms.
2.8. Ginčo turto realaus atidalinimo momentu (apeliacinio skundo išnagrinėjimo teismo procesinio sprendimo paskelbimo metu) tikroji ginčo turto vertė akivaizdžiai nebeatitiks teismo sprendimo priėmimo metu buvusios, 2023 m. gegužės ir liepos mėn. nustatytos ginčo turto vertės bei tai neabejotinai pažeis ieškovo interesus. Apie tai teismui ir šalims negalėjo būti žinoma. Apeliaciniuose skunduose šalims nebegalint keisti ieškinio dalyko ar pagrindo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra situacija, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to, panaikinus teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kompensacijos dydžio, atidalijus bendrosios nuosavybės objektą, bei bendraturčio prievolės apmokėti bendrosios nuosavybės teise valdomo objekto renovacijos išlaidas.
17. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas I. U. ir atsakovė (apeliantė) L. A. yra 4 kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo 2021 m. birželio 15 d. ir 2021 m. lapkričio 25 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu lygiomis ½ dalimis, po savo tėvo A. U. mirties ((duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai. Naudojimosi tvarka ginčo butu nenustatyta. Byloje ginčo, kad butu naudojasi tik atsakovė, nėra. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto bendrasavininkiai nepriėmė bendro sutarimo dėl turto valdymo, naudojimo, disponavimo ar atidalijimo, taikė turto atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais būdą.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios dalinės nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą.
19. Įstatymas suteikia teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnis). Tokia kompensacija reiškia, kad bendraturtis atidalijamas su sąlyga, jog piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę ir ji laikoma teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. Sprendžiant ginčą dėl atidalijimo, turi būti vertinamos šios aplinkybės: bendraturčių poreikis dalijamam daiktui; galimybė išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui, galimybė įsigyti kitą tokį, ar panašų daiktą, galimybę išsaugoti ir neprarasti daikto, kitos svarbios ir reikšmingos ginčo nagrinėjimui aplinkybės.
20. Šioje byloje ginčas tarp šalių dėl atidalijimo būdo nekyla, ginčas kyla tik dėl kompensacijos dydžio. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio neriboja šalių įvardintos sumos. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą.
21. Tokia kompensacija visais atvejais turi atitikti tiek proporcingumo, tiek teisingumo principus, tai reiškia, kad paprastai (pagal bendrąją taisyklę) kompensacija pinigais turi atitikti turto dalies, kurią po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės gavo natūra kitas bendraturtis, rinkos vertę. Todėl CK 4.80 straipsnio 2 dalyje reglamentuota atidalijamam bendraturčiui mokama kompensacija pinigais turi būti aiškinama tiek kaip teisingas atlyginimas pinigais už jo iki atidalijimo turėtą bendrosios dalinės nuosavybės dalį, tiek kaip bendraturčio, kuris po atidalijimo tampa viso buvusio bendro turto savininku, teisingas atlyginimas pinigais už natūra po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įgytąją turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021, 29 punktas). Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017, 23 punktas).
22. Apeliantė L. A. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą kompensacijos dydį, teigdama, jog jos pateikta įrodinėjimo priemonė yra didesnę įrodomąją galią turintis dokumentas, be to, apeliantės vertinimu, ieškovo užsakymu parengta konsultacija yra ydinga, nes joje nepagrįstai lyginamuoju objektu pasirinktas turtas, kurio kainą neįprastai aukšta.
23. Su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti pagrindo neturi. Apeliantės instancijos teismas nustatė, kad byloje pateiktos keturios rašytinės įrodinėjimo priemonėmis, kuriomis grindžiama ginčo turto rinkos vertė: VĮ Registrų centras 2023 m. liepos 19 d. duomenys, ieškovo užsakymu parengtos 2021 m. gruodžio 3 d. vertinimo ataskaita ir teismo eksperto kvalifikaciją turinčio turto vertintojo M. K. 2023 m. gegužės 17 d. rašytinė konsultacija bei atsakovės užsakymu parengta UAB „OBER-HAUS“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybė yra ta, kad esant skirtingiems duomenims apie ginčo turto vertę, šalys nepasinaudojo teismo siūlymu nustatyti ginčo buto rinkos vertę teismo paskirto specialisto pagalba, tokiu būdu, teismui kilo būtinybė įvertinti šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti teisingą, bendraturčių interesus užtikrinančią, kompensaciją.
24. Įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys pripažįstami įrodymais tik jei jie atitinka leistinumo ir sąsajumo reikalavimus. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑42‑684/2019, 30 punktas; 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑282-403/2023, 36 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, vertino šalių pateiktas įrodinėjimo priemones, detaliai argumentavo, kodėl yra pagrindas nustatant vertę remtis abiejų šalių pateiktose rašytinėse įrodinėjimo priemonėse nurodyta verte, jos dydį apskaičiuoti imant vertintojų nurodytų sumų vidurkį. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad teismas būtų pažeidęs įrodymų leistinumo reikalavimą ar pagrindo pripažinti, kad apeliantės teikta įrodinėjimo priemonė pagal objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių yra patikimesnė už ieškovo teiktą įrodinėjimo priemonę.
26. Pažymėtina, kad net ir eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas analizavo šalių rašytiniuose įrodymuose pateiktus duomenis, nustatė juos parengusių asmenų kompetenciją, teismo posėdžio metu juos apklausęs patikrino ar pateikti duomenys apie ginčo turto vertę yra pagrįsti įrodymuose aprašytais tyrimais. Nustatęs, kad abiejų šalių pateiktuose įrodymuose apie turto vertę yra galima paklaida, t. y. galimas vertės pokytis, taip pat įvertinęs, kad ieškovo pateiktoje konsultacijoje, nustatant turto vertę, yra atsižvelgta į ginčo buto renovacijos rodiklį, o atsakovės parengtoje ataskaitoje daroma prielaida, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalių pateikti duomenys nėra prieštaringi, skirtumas tarp abiejų nurodytų verčių nėra didelis, todėl, apeliacinės instancijos vertinimu, teismo ginčo turto vertės nustatymas paklaidos ribose yra teisingas, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą.
27. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos sprendimu, nurodo, kad teismas be pagrindo atsakovei priskyrė ½ dalį ginčo buto renovacijos kaštų už 2018-2020 m. laikotarpį. Apeliantės teigimu, jai nekyla pareiga padengti 2018-2020 m. A. V. mokėtas renovacijos paskolos grąžinimo išlaidas, kadangi A. V., pažeisdama atsakovės, kaip įstatyminės įpėdinės, teises, neteisėtai nurodytu laikotarpiu užvaldė ginčo butą.
28. Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad buto ar kitų patalpų perleidimo atveju, išskyrus paveldėjimo atvejus, įsiskolinimus pagal atnaujinimo projektą, susidariusius iki buto ar kitos patalpos perleidimo dienos, padengia buto ar kitos patalpos pardavėjas (perleidėjas), o vykdytinos prievolės perduodamos buto ar kitų patalpų pirkėjui (įgijėjui). Paveldėjimo atveju įsiskolinimus, susidariusius iki buto ar kitos patalpos paveldėjimo momento, apmoka ir vykdytinas prievoles pagal atnaujinimo projektą perima paveldėtojas. Tai reiškia, kad apeliantei tapus renovuojamo ar renovuoto daugiabučiame gyvenamajame name, kurio renovacijos išlaidos dar nėra padengtos, buto ar kitų patalpų savininke, po palikėjo mirties nuo palikimo atsiradimo momento tenka vykdyti susidariusias prievoles.
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, po A. U. (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą kartu su ieškovu priėmė ir apeliantė. Atsakovė neginčija faktinės aplinkybės, jog nuo palikimo atsiradimo momento ji nevykdė prievolės mokėti įsiskolinimo pagal namo atnaujinimo projektą, šią prievolė vykdė bute gyvenęs asmuo – A. V., kuri reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovui perleido teisę reikalauti pagal namo atnaujinimo projektą sumokėtų sumų. Apeliantė neginčija ieškovo su A. V. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties, taip pat byloje nėra pareikšta priešpriešinių reikalavimų A. V. dėl atsakovės pažeistų teisių gynimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant pagrindui spręsti, kad po palikimo atsiradimo momento prievolė, taip pat ir įsiskolinimus, pagal namo atnaujinimo projektą tenka palikimą priėmusiam asmeniui, apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl faktinio naudojimosi ginčo butu, neatleidžia apeliantės, kaip ginčo buto bendraturtės, nuo prievolės išlaikyti bendrą turtą (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
30. Atsižvelgdama į anksčiau nurodytus motyvus ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dydį atidalijus bendrosios nuosavybės objektą bei spręsdamas dėl bendraturčio prievolės apmokėti bendrosios nuosavybės teise valdomo objekto renovacijos išlaidas, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendro turto atidalijimą bei išlaikymą, todėl atsakovės L. A. apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 15 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
32. Iš apeliantės apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo pilna apimtimi yra susijęs su jos apeliacinio skundo reikalavimų patenkinimu. Tačiau šiuo atveju netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, nėra pagrindo perskirstyti ir bylinėjimosi išlaidų, šalių turėtų pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgė į šalių pareikštų reikalavimų patenkintas / atmestas dalis ir atitinkamai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje ginčo dėl sprendimo dalies, kuria paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
33. Apeliantės L. A. apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos taip pat nėra priteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovas I. U. pateikė prašymą iš apeliantės priteisti 1 230,00 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK-4492).
34. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma sudarytų 2 623,66 Eur (2 018,20 (2023 m. III ketvirtis) x 1,3)) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš apeliantės.
35. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui I. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 230,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.