- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-13
- Bylos Nr.
- 2A-818-520/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15938-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
- Kategorijos
- 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje dėl atsisakymo paduoti prašymą teismui dėl proceso atnaujinimo, ginant viešąjį interesą, pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu (pavadintu „skundas“), kurį vėliau patikslino, atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuriuo prašė atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatytu pagrindu, CPK 371 str. pagrindu panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005-05-02 sprendimą (civilinė byla Nr. 2-941-541/2004) ir priimti naują sprendimą, kuriuo byla būtų išspręsta iš esmės. Nurodė, jog jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą su skundu „Dėl visuomenės interesų gynimo“, kuriame išsamiai išdėstė savo argumentus, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-941-541/2004 2005-05-02 priimtame sprendime padarė aiškias teisės normų taikymo klaidas, t. y. kadangi teismas, spręsdamas pakartotinio sodininkų bendrijos „Žalieji ežerai“ visuotinio narių susirinkimo, kuriame nebuvo kvorumo, nustatyto bendrijos įstatuose ir sodininkų bendrijų įstatyme, teisėtumo klausimą, padarė klaidingą išvadą, jog pakartotiniam susirinkimui neturi būti taikomas kvorumo buvimo reikalavimas. Tokia teismo išvada prieštarauja CK 1.8 str. 3 d., 2.90 str., Sodininkų bendrijų įstatymo 9 str. 4, 7 d., 15 str. 4 d., 16 str. 10 d. ir 31 str. nuostatoms, be to, CK 2.90 str. nuostatose imperatyviai įtvirtinta, jog susirinkimo protokole turi būti nurodytas kvorumo buvimas bei kvorumo buvimo reikalavimas yra nustatytas ir Sodininkų bendrijų įstatyme, o kadangi minėtas susirinkimas buvo ataskaitinis rinkiminis, kurio darbotvarkėje buvo numatytas ir naujų įstatų priėmimas, toks susirinkimas pagal įstatymą yra laikomas steigiamuoju ir, pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 10 str. 4 d. nuostatas steigiamajam susirinkimui, o taip pat ir pakartotiniam susirinkimui, turi būti taikomos šio įstatymo normos, t. y. reikalavimai keliami bendrijos narių susirinkimui dėl kvorumo, sprendimų priėmimo bei protokolo surašymo, tačiau teismas klaidingai taikė įstatymo normas konstatuodamas, kad kvorumas pakartotiniame susirinkime yra nebūtinas. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, išnagrinėjęs jo skunde nurodytas aplinkybes, 2009-08-07 raštu Nr. 17.2-13815 atsisakė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, ir tokiais savo veiksmais suvaržė jo konstitucinę teisę kreiptis į teismą bei nepagrįstai apsunkino jos įgyvendinimą. Aplinkybė, sudaranti proceso atnaujinimo pagrindą, yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-04-14 raštas Nr. (1.23)-7R-2756, kuriame yra nurodyta, jog, nesant kvorumo, ataskaitinis rinkiminis (steigiamasis) sodininkų bendrijos narių susirinkimas yra laikomas neįvykusiu, be to, įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia ne tik jo, bet ir visų sodininkų bendrijos narių teisėtus interesus, todėl tai yra viešojo intereso pažeidimas, kuris turi būti apgintas. Aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, jis sužinojo 2009-04-14, t. y. kai gavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą Nr. (1.23)-7R-2756, o į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą jis kreipėsi 2009-06-01 (mažiau nei per tris mėnesius), be to, nuo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005-05-02 sprendimo iki kreipimosi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą nepraėjo penkeri metai.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005-05-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-941-541/2004 dėl pažeistų teisių gynimo, ataskaitinio rinkiminio sodininkų bendrijos narių susirinkimo pripažinimo neteisėtu, priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais bei baudos bendrijos pirmininkui skyrimo iš dalies tenkino ieškovo J. K. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Žalieji ežerai“, t. y. įpareigojo atsakovą išduoti ieškovui CK 2.90 str. nustatyta tvarka ir sąlygomis 2004-07-10 – 2004-07-24 atsakovo ataskaitinio rinkiminio susirinkimo protokolo kopijas, ataskaitiniame rinkiminiame susirinkime priimtų sodininkų bendrijos „Žalieji ežerai“ įstatų (nauja redakcija) kopiją, sodininkų bendrijos „Žalieji ežerai“ vidaus tvarkos taisyklių kopiją, sodininkų bendrijos „Žalieji ežerai“ 2004 m. pajamų ir išlaidų sąmatos kopiją, o likusią ieškinio dalį atmetė, kad Vilniaus apygardos teismo 2005-08-22 nutartimi ieškovo apeliacinis skundas dėl minėto teismo sprendimo buvo atmestas, o teismo sprendimas paliktas nepakeistas, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2006-11-10, vadovaudamasi CPK 366 str. 1 d. 9 p. nuostatomis, nurodė, jog ji neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, gavusi pakartotinį J. K. prašymą atnaujinti procesą, nurodė, jog prašymas minėtais pagrindais bei motyvais jau yra išnagrinėtas. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas nurodė, kad sutinka su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išvadomis apie tai, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras nenustatė aiškios bei esminės teisės taikymo klaidos, kuri leistų pagrįstai abejoti sprendimo ir nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Teismas pabrėžė, kad 2006-11-10 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro išvadoje yra nustatyta, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. 10 p. nuostata pakartotiniam susirinkimui nenustatė kvorumo, o priešingai, nurodė, jog pakartotiniame susirinkime sprendimai yra priimami paprasta ar, įstatymo nustatytais atvejais, kvalifikuota pakartotiniame narių susirinkime dalyvavusių narių balsų dauguma. Teismas nurodė, kad visos ieškovo nurodytos aplinkybės teismams buvo žinomos priimant procesinius sprendimus bei buvo tinkamai ir kvalifikuotai įvertintos, kad ieškovas yra pasinaudojęs ir kasacinio skundo teise, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2005-11-23 nutartyje, atsisakydama priimti ieškovo kasacinį skundą, konstatavo, jog kasacinio skundo teisiniai argumentai (t. y. tais pačiais argumentais ieškovas grindė ir prašymą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui), neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir nedaro įtakos skundžiamų teismų sprendimų teisėtumui bei jais nepaneigiamos teismų sprendimuose padarytos išvados. Teismas, vadovaudamasis CPK 365 str. 1 d., padarė, išvadą, kad ieškovo argumentas, jog Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atsisakydama tenkinti jo prašymą dėl proceso atnaujinimo, suvaržė jo konstitucinę teisę kreiptis į teismą ir nepagristai apsunkino jos įgyvendinimą, nepagrįstas, nes, būdamas bylos šalimi, ieškovas turi galimybę realizuoti jam įstatymo suteiktą teisę ir pats kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo minėtoje Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-941-541/2004. Teismas nurodė, kad proceso atnaujinimo institutas negali būti vertinamas kaip dar viena galimybė byloje dalyvaujančiam asmeniui apskųsti jį netenkinantį teismo sprendimą, todėl kitoks nei įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose pateiktas faktinių bylos aplinkybių ar byloje pateiktų įrodymų vertinimas savaime negali būti laikomas pagrindu manyti, jog bylą nagrinėję teismai padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą CPK 366 str. 1 d. 9 p. nuostatų prasme.
Šalies argumentai
Ieškovas J. K. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimi naują sprendimą, kuriuo byla būtų išspręsta iš esmės. Nurodo, kad gavęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą, jis 2009-06-01 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą su pakartotiniu skundu „Dėl visuomenės intereso gynimo“ ir pagal CK 365 str. 2 d., 366 str. 1 d. 9 p. bei minėtu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštu paprašė paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, ginant viešąjį interesą. Jis 2009-06-18 gavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsakymą, pasirašytą ne Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, o civilinių bylų skyriaus prokurorės. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras netinkamai išnagrinėjo skundą, todėl jis 2009-08-03 skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą A. V. asmeniškai. 2009-08-13 gavo minėto prokuroro 2009-08-07 pasirašytą raštą, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismą. Šis atsisakymas nėra tinkamas procesinis dokumentas, todėl jis apskundė Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui. Nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, teismas įpareigojo sumokėti žyminį mokestį, tačiau Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija jo skundą patenkino ir nustatė, kad jis turi teisę skųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atsisakymą ginti viešąjį interesą ir kad teismas turi priimti nagrinėti tokį skundą. Nagrinėdamas skundą teismas netinkamai taikė šias CPK nustatytas ir minėto kodekso komentare aptartas normas: 1. Teismo posėdyje nebuvo tinkamo atsakovo, kadangi pagal CPK 365 str. 2 d. suteiktą teisę Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali įgyvendinti tik asmeniškai, pavesti šios teisės įgyvendinimo kitiems pavaldiems asmenims jis negali, tačiau visi atsakymai jam, išskyrus 2009-08-07 Nr. 17.2-13815, pasirašyti ne Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro; 2. Aplinkybė, sudaranti CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindą, paaiškėjo, kai jis gavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadas, o kad jo prašymu buvo siekiama apginti viešąjį interesą patvirtino Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs jo atskirąjį skundą, todėl jis įvykdė įstatymo reikalaujamas būtinas sąlygas, ir kliūčių kreiptis dėl proceso atnaujinimo nebuvo; 3. Sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl jis ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, kad jis paduotų prašymą dėl proceso atnaujinimo. Kadangi jis įvykdė visas įstatymo numatytas sąlygas, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą, nes tai yra jo pareiga, tačiau pirmosios instancijos teismas nesutinka su tokiu įstatymo reikalavimu ir teigia, kad jis pats galėjo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo; 4. Proceso atnaujinimo institutas būtent ir sudaro galimybę ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime padarytas teisines klaidas ir taip apginti ne tik privatų ginčo šalies, bet ir viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimą su teisėjos „palaiminimu“ užsimojo tikrinti ir vertinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skyriaus prokurorės. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CPK 370 str. Jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, pateikė pagrindą patvirtinančias aplinkybes bei prašė apginti viešąjį interesą, todėl Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui to turi pakakti, kad jis galėtų inicijuoti prašymą dėl bylos atnaujinimo ir jam nereikia tirti, vertinti civilinėje byloje Nr. 2-941-541/2004 priimtų sprendimų, nes tai jau kitų nagrinėjimo stadijų prerogatyva. Teisėja gina Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisę netinkamai vykdyti pareigas, o ne jo įstatymų saugomus interesus, teisę būti išklausytam, teisę į tinkamą procesą. CPK XVIII skyriaus nuostatoms prieštarauja ir tai, kad skundas nagrinėjamas ne civilinėje byloje Nr. 2-941-541/2004, o civilinėje byloje Nr. 2-4989-599/2010, nes CPK 367 str. 4 d. nurodyta, kad siekiant užtikrinti teismo proceso vientisumą, prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas toje pačioje byloje, kurioje yra įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) ir kurioje prašoma baigtą procesą atnaujinti. CPK normų pažeidimai neleidžia jo prašymui pasiekti nagrinėjimo stadijos, kurioje teismas, priėmęs ginčijamą sprendimą, iš naujo vertintų teisines ir faktines bylos aplinkybes ir priimtų galimai jam palankų sprendimą, apgintų ne tik jo, bet ir viešą interesą. Jeigu teismui kylą abejonių dėl jo pateiktų aplinkybių, kurias patvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialistų pateiktos išvados, pagal CPK 3 str. prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išaiškinimo: ar nuostata, jog sodininkų bendrijos narių pakartotiniam steigiamajam susirinkimui nekeliamas kvorumo buvimo reikalavimas, neprieštarauja Sodininkų bendrijų įstatymo 10 str., 16 str. 10 d. (2003 m. redakcija), CK 2.90 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str. reikalavimams.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendime teisingai pažymėta, jog pagal įstatymus prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar jo nėra, todėl kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti, o galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą pagal prokuroro ieškinį. Teismas sutiko su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išvadomis, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras nenustatė aiškios bei esminės klaidos, kuri leistų pagrįstai abejoti priimto teismo sprendimo ir nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d. ir 11 str. 2 d. prokuroras negali būti įpareigotas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, jeigu jis nenustatė pagrindų tokiam prašymui teikti. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra padarė išvadą, kad teismai, nagrinėdami civilinę bylą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, t. y. Sodininkų bendrijos įstatymo 16 str. 10 p. nuostatas. Nagrinėjamu atveju teismui buvo pateiktas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro D. V. pasirašytas bei prokuratūros antspaudu patvirtintas įgaliojimas, įformintas pagal įstatymo reikalavimus, todėl ieškovo teiginys apie tai, kad byla teisme išnagrinėta dalyvaujant neįgaliotam atstovui, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo J. K. ieškinio (skundo) dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atsisakymo paduoti prašymą teismui dėl bylos atnaujinimo. Byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti CPK 329 str. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui nurodė aplinkybę, kad bylą nagrinėjo ta pati teisėja, kurios priimta nutartis buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2010-05-27 nutartimi. Dėl to, kad nagrinėjamoje byloje sprendimą priėmė ta pati teisėja, kuri sprendė ieškovo J. K. ieškinio (skundo) priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 1 p. (byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo), nes CPK 71 str. 1 d. numato, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant, o nagrinėjamoje byloje teisėja nebuvo priėmusi sprendimo dėl ginčo esmės ir toks sprendimas nebuvo panaikintas, teisėja buvo priėmusi nutartį, kai dar net nebuvo užvesta ir nagrinėjama civilinė byla.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005-05-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-941-541/2004 iš dalies patenkino ieškovo J. K. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Žalieji ežerai“ dėl pažeistų teisių gynimo, ataskaitinio rinkiminio sodininkų bendrijos narių susirinkimo pripažinimo neteisėtu, priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais bei baudos bendrijos pirmininkui skyrimo, t. y. įpareigojo atsakovą išduoti ieškovui CK 2.90 str. nustatyta tvarka ir sąlygomis 2004-07-10 – 24 d. atsakovo ataskaitinio rinkiminio susirinkimo protokolo kopijas, ataskaitiniame rinkiminiame susirinkime priimtų : sodininkų bendrijos „Žalieji ežerai“ įstatų (nauja redakcija) kopiją, sodininkų bendrijos „Žalieji ežerai“ vidaus tvarkos taisyklių kopiją, sodininkų bendrijos „Žalieji ežerai“ 2004 m. pajamų ir išlaidų sąmatos kopiją, kitą ieškinio dalį atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2005-08-22 nutartimi ieškovo J. K. apeliacinis skundas dėl minėto teismo sprendimo buvo atmestas, sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2006-11-10 „Išvados dėl J. K. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-941-541/2004“ matyti, kad 2006-10-11 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas J. K. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-941-541/2004 ir konstatuota, jog pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-941-541/2004 (b. l. 59-61). Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2009-06-18 rašto Nr. 17.2-11094 matyti, kad 2009-06-02 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas pakartotinis J. K. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-941-541/2004 ir konstatuota, jog J. K. minėtas prašymas minėtais pagrindais bei motyvais Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje jau yra išnagrinėtas (b. l. 23). Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2009-08-07 rašto Nr. 17.2-13815 matyti, kad 2009-08-03 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas pakartotinis J. K. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-941-541/2004 ir konstatuota, jog J. K. minėtas prašymas minėtais pagrindais bei motyvais Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje jau yra išnagrinėtas (b. l. 24). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2006-11-10 „Išvadoje dėl J. K. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-941-541/2004“ nurodyta, kad remdamasis CPK 366 str. 1 d. 9 p. nuostatomis, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-941-541/2004, nes Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras nenustatė aiškios bei esminės teisės taikymo klaidos, kuri leistų pagrįstai abejoti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005-05-02 sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu bei Vilniaus apygardos teismo 2005-08-22 nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Išvadoje nurodyta, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. 10 p. nuostata pakartotiniam susirinkimui nenustatė kvorumo, o priešingai, nurodė, jog pakartotiniame susirinkime sprendimai yra priimami paprasta ar įstatymo nustatytais atvejais kvalifikuota pakartotiniame narių susirinkime dalyvavusių narių balsų dauguma, todėl konstatuota, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, priimdamas 2005-05-02 sprendimą, ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, t. y. Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. 10 p. nuostatas. Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtą veiksmą – apginti viešąjį interesą, kuriuo ginčijo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atsisakymą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo minėtoje civilinėje byloje. Šis ieškovo ieškinys buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2010-05-27 nutartimi (b. l. 48-49). Šia nutartimi nėra pripažinta, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atsisakymas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovas apeliaciniame skunde vadovaudamasis CPK 367 str. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo ieškinį turėjo nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-941-541/2004, o ne atskiroje byloje. Su tokiais argumentais nesutiktina, nes prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamas jau išnagrinėtoje byloje, kai yra paduodamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, o ieškovas nepadavė prašymo dėl proceso atnaujinimo, ir tai, kad ieškovo paduotas ieškinys nėra prašymas dėl proceso atnaujinimo, konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2010-05-27 nutartyje, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, kuriame pats ieškovas buvo nurodęs, kad skundžia Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atsisakymą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, ir nesutiko su teisėjos nustatyta aplinkybe, kad jis kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo nagrinėti ieškovo ieškinį CPK 370 str. nustatyta tvarka. Dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu jis teigia, kad turi būti atnaujintas procesas civilinėje byloje, jo ieškinys negalėjo būti tenkinamas, nes ieškovo nurodomos aplinkybės teisme gali būti nagrinėjamos tik tada, kai teismui yra paduodamas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Kadangi nagrinėjamu atveju toks prašymas nebuvo paduotas, o Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spęsti 2010-06-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, panaikinimo pagal pareiškėjų V. Š. ir J. A. skundą, nurodė, kad prokuroro atsisakymo kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, teisėtumo patikrinimas negali tapti paties pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje įvertinimu. Taip pat nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad teismo posėdyje nebuvo tinkamo atsakovo, nes byloje dalyvavo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įgaliotas asmuo (b. l. 66), įstatymas nenumato, kad byloje turi dalyvauti pats Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į teismą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo išsamiai išnagrinėtas, ieškovui buvo atsakyta, 2006-11-10 išvadą dėl J. K. prašymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo patvirtino ir 2009-07-07 atsakymą pasirašė Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras A. V..
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nenustatė, jog Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turėjo kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo pagal ieškovo prašymą ir neįpareigojo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. CPK 365 str. 1 d., reglamentuojanti proceso atnaujinimą civilinėse bylose, kurios yra užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), numato, kad procesas gali būti atnaujintas pagal prašymus šalių ir trečiųjų asmenų, taip pat neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Siekiant apginti viešąjį interesą, prašymus dėl proceso atnaujinimo gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (CPK 365 str. 1 d.). Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas sudaro galimybę byloje nedalyvavusiam asmeniui – Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui –inicijuoti proceso atnaujinimą, kaip išimtį iš bendrosios nuostatos, kad pagrindinė iniciatyva atitenka asmenims, kurių materialioji teisė pažeista ar yra ginčijama. Tokia išimtis sietina su siekiu apsaugoti viešąjį interesą, todėl Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras šią teisę gali įgyvendinti esant dviems būtinoms sąlygoms: 1) prašymu atnaujinti procesą turi būti siekiama apginti viešąjį interesą; 2) turi būti atsiradusios ar paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios bet kurį CPK 366 str. 1 d. 1-9 p. nurodytą pagrindą atnaujinti procesą. Tik esant šių aplinkybių visetui Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali įgyvendinti įstatyme įtvirtintą išimtį – inicijuoti proceso atnaujinimą. Įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas inicijuoti viešojo intereso gynimą teismine tvarka suteikė prokurorui, o ne kitiems asmenims (išnagrinėtose bylose dalyvavusiems asmenims ar teismui), t. y. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. numato, kad prokuroras, nustatęs asmens, visuomenės ar valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos pareiškimą arba savo iniciatyva, gindamas viešąjį interesą turi teisę ir pareigą kreiptis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgalinimus, o Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., neribojant prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžiami prokuroro įgalinimai pareikšti ieškinį ar prašymą teisme ir dėl to kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, gindamas viešąjį interesą, generalinis prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą, ir kurio pobūdis, generalinio prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010). CPK 369 str. 2 d. 9 p. numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Tai, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašymus atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi teisę paduoti ir dėl teismo nutarčių, kurios buvo peržiūrėtos apeliacine tvarka, savaime nereiškia Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigos inicijuoti proceso atnaujinimą, nenustačius viešojo intereso pažeidimo. Be to, ieškovas savo argumentus dėl proceso atnaujinimo grindė tuo, kad aplinkybė, sudaranti proceso atnaujinimo pagrindą, yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-04-14 raštas Nr. (1.23)-7R-2756, kuriame yra nurodyta, jog, nesant kvorumo, ataskaitinis rinkiminis (steigiamasis) sodininkų bendrijos narių susirinkimas yra laikomas neįvykusiu, t. y. aplinkybe, kurią ieškovas traktuoja kaip naujai paaiškėjusią, o dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ieškovas pats turėjo teisę paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais ir jų pagrindu netenkintinas apeliacinis skundas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 97). Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank” įmokos kodas 5660) iš ieškovo J. K. 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.