Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-12 · Civilinė byla Nr. e2S-1699-431/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-12
Bylos Nr.
e2S-1699-431/2020
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-01063-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
J. A.
Atsakovas
A. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1699-431/2020Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01063-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; (S) 3.2.6.12.2; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 757,05 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 560 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei 718,72 Eur skolos, 316 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 1034,72 Eur, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (718,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ir papildomai priteisti ieškovei iš atsakovo 232 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog ieškovė patyrė 560 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teismas ieškinį patenkino iš dalies, tai yra patenkino 95 proc. ieškinio reikalavimų. Todėl proporcingai patenkintai ieškinio daliai teismas turėjo priteisti 532 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau priteisė tik 300 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi netenkino ieškovės J. A. prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo.

4. Teismas nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu išnagrinėjo ieškovės reikalavimą, jį patenkino iš dalies. Sprendime teismas nurodė ieškovei iš atsakovo priteistą sumą ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, tai yra iš atsakovo ieškovei priteisė dalį (300 Eur) jos turėtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teismas priteisė iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio daliai ieškovės sumokėtą žyminį mokestį. Teismo sprendime yra išdėstyti motyvai, kodėl teismas sumažino prašomą priteisti sumą advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teismas sprendime pasisakė dėl visų CPK 277 straipsnio 1 dalyje nurodytų klausimų, todėl nėra pagrindo priimti papildomą sprendimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė J. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti papildomą sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovo papildomai 232,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 757,05 Eur skolos, tačiau teismas priteisė tik 718,72 Eur, tai yra patenkino 95 proc. ieškovės reikalavimų. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 560 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Teismas nusprendė, kad 300 Eur suma yra pakankama už suteiktas teisines paslaugas, tai yra priteisė tik 54 proc. nuo pateikto reikalavimo. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Todėl teismui buvo pateiktas prašymas priimti papildomą sprendimą. Ieškovė teismui buvo laiku pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį pateikusi prašymą su išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apskaičiavimu ir pagrindimu.

5.2. Ieškovės prašoma priteisti 560 Eur bylinėjimosi suma susidarė už teisinę konsultaciją, pareiškimo teismui dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą ir pateikimą teismui, ieškinio parengimą, rašytinių paaiškinimų ir kitų procesinių dokumentų parengimą ir pateikimą teismui, ieškovės atstovavimą teisme. Visas atstovavimo procesas ir dokumentų rengimas truko 7 valandas. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose nurodytų priteistinų dydžių už advokato pagalbą. Todėl ieškovei turi būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

5.3. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, nurodė, jog ieškovės atstovas nei parengiamajame teismo posėdyje, nei teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, nedalyvavo, byla nėra sudėtinga, todėl priteisė ieškovei tik 300 Eur jos patirtų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti. Tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovė jos nagrinėjimo metu netinkamai naudotųsi procesinėmis teisėmis. Ieškovės atstovo nevykimas į teismo posėdžius, laiku pateikiant procesinius dokumentus, sąlygojo mažesnes sąnaudas, tai yra prisidėjo prie proceso ekonomiškumo. Todėl teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

6. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

7. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 277 straipsnyje įtvirtinta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

9. Papildomas sprendimas gali būti priimamas tik CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas papildomo sprendimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plačiai. Papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti. Teismo sprendimo nevisapusiškumas pasireiškia tuo, kad teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs ir ištyręs atitinkamus reikalavimus, dėl jų nepasisakė teismo sprendime, t. y. jų neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019).

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė laiku pagal CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus pateikė teismui duomenis apie jos patirtas 560 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančius duomenis. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu, bylą išnagrinėjęs iš esmės, motyvuojamojoje dalyje aptarė visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, aiškiai nurodė, jog nustatyta, kad realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra 560 Eur. Tačiau teismas, remdamasis tiek aplinkybe, jog ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tiek kitomis CPK nuostatomis, leidžiančiomis mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, tai yra atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga, ieškovės atstovas nedalyvavo teismo posėdžiuose, sumažino ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 300 Eur ir būtent tokį dydį nurodė ir sprendimo rezoliucinėje dalyje.

11. Taigi klausimas dėl visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo buvo išspręstas iš esmės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendime. Todėl, atsižvelgiant į CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, jog papildomas sprendimą galimą priimti tada, kai teismas nėra išsprendęs bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, nėra teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje priimti papildomo sprendimo. Ieškovė atskiruoju skundu teigdama, jog jai pagal CPK nuostatas ir teismų praktiką turėjo būti priteistos didesnės bylinėjimosi išlaidos, iš esmės ginčija pirmos instancijos teismo argumentus, nurodytus 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendime. Tokiu atveju ieškovė turėjo teikti ne prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo, tačiau pagal CPK 301-307 straipsnių taisykles teikti apeliacinį skundą ir prašyti pakeisti teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias papildomo teismo sprendimo priėmimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

13. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė