- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-1596-324/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03092-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- M. Č., Kauno miesto 1-ajam notaro biuras, valstybės įmonė Turto bankas
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-7973-615/2019 pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. Č., Kauno miesto 1-ajam notaro biuras, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. K. R. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, priėmė sutuoktinis V. R., miręs (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. R., gyvenęs (duomenys neskelbtini). Visą nekilnojamąjį turtą testamentu palikėjas paliko pareiškėjui. Po V. R. mirties liko nekilnojamasis turtas - dviejų kambarių butas su rūsiu (duomenys neskelbtini). Jo įregistravimo pagrindas – 1992 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374, kurios sudarymo metu V. R. buvo santuokoje su I. K. Č.. Ši santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) I. K. R. tai antroji santuoka. Pirmoje santuokoje I. K. R. (buvusi Č.) turėjo sūnų M. Č.. Mirus žmonai, V. R. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo, tačiau palikimą priėmė faktiniu turto valdymu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki pat savo mirties per dvidešimt dvejus turto valdymo metus juo naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius. Tokiais aktyviais savo veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojant nuo teisės į palikimą atsiradimo dienos, jis aiškiai išreiškė valią įgyti teises į palikimą ir tokiu būdu faktiškai šį palikimą priėmė. Per įstatymo nustatytą terminą niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo byla Kauno miesto 1-ajame notaro biure nebuvo užvesta.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo M. Č. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, nes V. R. dėl turto paveldėjimo nesikreipė, o suinteresuotas asmuo M. Č., kaip vienintelis I. K. R. sūnus, turėtų paveldėti dalį buto.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie palikėjos I. K. R. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškimą patenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. K. R. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, priėmė sutuoktinis V. R., miręs (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
6. Nurodė, kad I. K. R. ir V. R. buvo sutuoktiniai. I. K. R. mirė (duomenys neskelbtini). V. R. po sutuoktinės mirties į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo nesikreipė. Nekilnojamojo turto registre V. R. vardu yra įregistruotas butas (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokos metu. Po sutuoktinės mirties V. R. naudojosi butu, jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius. V. R. oficialiu testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjui V. M.. Teismas sprendė, kad po I. K. R. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinis V. R., pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti kaip savą. Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl teismas pareiškėjo pareiškimą patenkino. Sprendė, jog suinteresuoto asmens M. Č. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo netenkinti pagrįsto ir teisėto pareiškėjo prašymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo M. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1.1. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, susijusį su mirusių asmenų teisių įgyvendinimu, todėl šie asmenys patys parodymų teikti negalėjo. Pareiškėjas nėra itin artimas jiems asmuo. Byloje suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas priešingas aplinkybes, nei nurodė pareiškėjas. Dėl šių priežasčių teismas, priimdamas sprendimą, turėjo remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz., liudytojų parodymais, žodiniais šalių paaiškinimais), o byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kurio metu suinteresuoto asmens paaiškinimai būtų galėję suteikti daugiau aiškumo apie faktines aplinkybes. Teismas, vertindamas tik pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus, priėmė neteisingą sprendimą.
Šalies argumentai
1.2. Pareiškėjas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė I. K. R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Mirus žmonai V. R. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo, tačiau palikimą priėmė faktiniu turto valdymu, iki pat savo mirties per dvidešimt dvejus turto valdymo metus naudojosi šiuo turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius. Šios aplinkybės nėra visiškai tikslios, kadangi suinteresuotas asmuo (mirusios I. K. R. sūnus) taip pat gyveno šiame bute. Dar gyvai motinai esant ji sakydavo, kad butas liks sūnui, tačiau prašė, kad jis leistų bute gyventi ir jos sutuoktiniui V. R.. Dėl to po motinos mirties bute liko gyventi suinteresuotas asmuo, jis naudojosi visais savo mamos daiktais, rūpinosi butu ir mamos sutuoktiniu. Išėjus gyventi atskirai, jis reguliariai lankėsi šiame bute, atveždavo V. ne tik pinigus sumokėti už butą, bet ir maistą. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesigilino, kas mokėjo mokesčius už butą, be to, pareiškėjas pateikė tik du mokėjimo nurodymus, kurie nepatvirtina aplinkybės, kad, būtent V. R. savo lėšomis išlaikė ir prižiūrėjo suinteresuoto asmens mirusios mamos turtą.
Atsiliepimas
8. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas nėra artimas mirusiam V. R. asmuo – pareiškėjas yra V. R. krikštasūnis. Pareiškėjas vienintelis iš jam artimų žmonių paskutiniuosius penkerius metus juo rūpinosi, paskutinius 9 mėnesius iki jo mirties jį slaugė, nes V. R. sunkiai sirgo ir jam buvo reikalinga nuolatinė slauga.
Atsiliepimas
2.2. Apeliantas savo atsiliepime nenurodė nei vienos priešingos aplinkybės, nei nurodė pareiškėjas savo pareiškime, neprašė teismo apklausti liudytojus ar bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantas teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog jis po savo motinos mirties priėmė palikimą.
2.3. Butą (duomenys neskelbtini) dar tarybinės valdžios metais, apie 1970 m. gavo V. R., dirbdamas Kauno gelžbetonio gamyklos Nr. 3 cecho (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo privatizuotas, pirkimo-pardavimo sutartis įregistruota VĮ Registrų centre vien V. R. vardu.
Šalies argumentai
2.4. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog po motinos mirties jis liko gyventi tame bute, naudojosi visais savo mamos daiktais, rūpinosi butu ir pačiu mamos sutuoktiniu. 1989 m., motinai esant dar gyvai, jis išsikraustė iš šio buto ir niekada daugiau jame negyveno, taip pat nesirūpino V. R..
2.5. Apeliantas apeliacinį skundą su pretenzijomis į ginčo butą teismui pateikė praėjus dvidešimt penkeriems metams po motinos mirties. Nors apeliantas teigia, kad, jeigu byla būtų nagrinėta žodinio proceso tvarka, jis įrodytų aplinkybes, patvirtinančias, kad per įstatymo nustatytą terminą faktiniu valdymu priėmė savo motinos palikimą, jokių tai patvirtinančių įrodymų nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad valstybės įmonė Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Ji nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos I. K. R. palikimo perėjimą valstybei. Palikėja turi įpėdinių, kurie paveldės jos turtą, todėl valstybės įmonė Turto bankas neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi bei nemato pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų ir reikalavimų pagrįstumo, kadangi priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas neturės jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių jo nealiojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
12. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.). kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-147-687/2016). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika).
13. Apeliacinės instancijos teisme M. Č. paaiškino, jog atskirai nuo motinos ir patėvio V. R., t. y. kituose būstuose, jis gyvena nuo 1985 metų. Motina buvo prašiusi, kad po jos mirties apeliantas nedalintų buto, kuriame ji gyveno su V. R., t.y. neimtų savo dalies. Po motinos mirties su V. R. bendravo. Jam pranešė, jog nesiruošia kreiptis „į instancijas“. V. R. pasakė, kad viskas bus kaip reikia, pažadėjo butą palikti apeliantui su žmona. Mirus motinai, tris ar keturis kartus V. R. prašymu jų bute pernakvojo. Butą kaip savo valdė V. R., tačiau ir apeliantas prie to yra prisidėjęs. Kadangi V. R. „užgerdavo“, kelis kartus davė jam pinigų apmokėti buto išlaikymo mokesčius. Pastebėjęs, jog mokesčiai nebuvo sumokėti, du sykius juos sumokėjo pats. Po motinos mirties bute pakeitė kraną, tualete sutaisė klozeto bakelį, pakeitė išėjimo į balkoną durų stiklą ir virtuvės spintelės lankstus Šių darbų atlikimą patvirtinančių pirkimo čekių neturi, juos atvežė ir paliko bute. Praėjus metams po motinos mirties pas V. R. apsigyveno kita moteris. Kadangi V. R. apelianto paprašė jiems nemaišyti, į butą nebeužeidavęs. Apie pareiškėjo naudai surašytą V. R. testamentą sužinojo tik iš šios bylos.
14. Buvusi apelianto sutuoktinė liudytoja J. Č. apelianto paaiškinimus patvirtino. Parodė, jog apie metus laiko po motinos mirties jis rūpinosi V. R. buitimi, kad butas nebūtų apleistas, tačiau kita V. R. moteris paprašė nebesilankyti.
15. Pareiškėjas paaiškino, jog yra V. R. krikštasūnis. Po apelianto motinos mirties vedęs jos draugę, V. R. bažnytinėje santuokoje su ja pragyveno 22 metus. V. M. bendravimas su jais buvo ne kasdienis, susitikdavo esant progoms. Minėtai moteriai (duomenys neskelbtini) mirus, V. R. slaugė devynis mėnesius iki mirties. Materialinės pagalbos jam nereikėjo. Pripažįsta, jog palikėjas išgerdavo. M. Č. niekada nematė. V. R. testamentą buvo parašęs Amerikoje gyvenančiai dukrai, tačiau, dukrai atsisakius jį slaugyti, butą testamentu užrašė jam.
16. Iš šių paaiškinimų ir nutarties 12 punkte nurodyto įstatyminio reglamentavimo matyti, jog apelianto elgesys po motinos mirties neatitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotų kriterijų, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn. Bute (duomenys neskelbtini)jis neapsigyveno, nevaldė jo kaip savo, visi jo nurodyti veiksmai yra tik pagalba našliu likusiam patėviui. Apeliantas pripažino, jog, vykdydamas motinos valią, faktiškai atsisakė atlikti po jos mirties atsiradusio palikimo priėmimo veiksmus. Tarp bylos dalyvių nėra ginčo dėl to, kad palikimą faktiniu valdymu po apelianto motinos mirties priėmė pastarosios sutuoktinis V. K.. Tai, kad pareiškėjas nėra itin artimas jiems asmuo bei aplinkybės dėl testatoriaus valios pokyčių nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos.
17. Remiantis išdėstytais motyvais sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. Č. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo netenkinti pareiškėjo pagrįsto prašymo, todėl sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantas nuo CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų išlaidų atleistas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teisme valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš jo nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.