Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Sigitos Bieliauskienės ir Jolantos Čepukėnienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams, uždraudžiant bendrauti su V. P. ir lankytis namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini); pagal BK 286 straipsnį 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda; pagal BK 290 straipsnį 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams, uždraudžiant bendrauti su V. P. ir lankytis namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir 30 MGL (3900 litų) (1129 eurų) dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-01-20 iki 2013-01-21 (viena para), kas atitinka 2 MGL dydžio baudai arba dviem laisvės apribojimo dienoms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis 2013-01-20 apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, svetainėje be jokios priežasties staiga tyčia griebė buvusią žmoną V. P. už plaukų ir pradėjo tempti, taip išraudamas kuokštą plaukų, o po to virtuvėje užlaužė jai dešinę ranką ir, ištempęs į koridorių, sudavė jai ne mažiau tris kartus kumščiu į pilvą, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį smulkiais paviršiniais odos nubrozdinimais dešinio dilbio ir dešinio riešo srityje, kraujosruva odoje dešinio riešo srityje bei nedidelio ploto išrautais plaukais viršugalvio srityje.

Taip pat M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., 290 str. už tai, kad jis 2013-01-20 apie 15.30 val. policijos tarnybiniame automobilyje, stovėjusiame šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, sulaikytas už smurtą artimoje aplinkoje, praeivių akivaizdoje Vilniaus apskrities VPK PR (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiojo patrulio M. P. ir vyresniojo patrulio V. V. atžvilgiu pasakė „Ment, pydar, eik nachuj, jobani mentai, pizdinkit nachui, jūs man čiulpsite bybį, būsite atleisti iš darbo“, taip pažemindamas pareigūnų garbę ir orumą, bei bandė suduoti jiems smūgius galva, rankomis ir kojomis bei įkąsti, todėl pareigūnams teko prieš jį panaudoti elektroimpulsinį prietaisą, užlaužti rankas ir uždėti antrankius.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Pažymima, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis.

Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad smūgių rankomis bei kojomis nukentėjusiajai nesudavė, specialisto išvadoje taip pat nėra nustatyta jokių sužalojimų, būdingų suduodant smūgius rankomis ar kojomis. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus, atkreipiamas nuteistojo dėmesys į tai, kad smūgių sudavimas kojomis kaltinime jam nėra inkriminuotas. Tai, kad M. P. sudavė nukentėjusiajai ne mažiau tris kartus kumščiu į pilvą, patvirtina nukentėjusiosios V. P., liudytojos T. S. parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Būtent, V. P., kreipdamasi į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje, pareiškime nurodė, kad 2013-01-20 apie 15 val. jos buvęs vyras M. P. sugriebė ją už plaukų ir tempė nuo kėdės, kuomet ji kompiuteriu per programą „Skype“ kalbėjosi su dukra, o jai bandant gintis išrovė daug plaukų. Vėliau užlaužė jai ranką ir pradėjo mušti. Mušė į pilvo sritį (b.l. 9). Tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir 2013-01-20 pirminės apklausos metu apklausiama liudytoja, papildomai paaiškindama, kad M. P. mušė ją rankos kumščiu į pilvą apie tris kartus (b.l. 10). 2013-01-20 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 19) užfiksuota, kad V. P. iškvietė policiją, nes prieš ją smurtavo buvęs vyras M. P.; smurtas pasireiškė suduodant jai smūgius į pilvo sritį ir „išplėšiant“ plaukus. Iš teisme duotų nukentėjusiosios V. P. parodymų (b.l. 43-44) matyti, kad ji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad įvykio detalių nelabai atsimena, patvirtino, kad jai buvo išrautas kuokštas plaukų. Nukentėjusiosios parodymus dalyje dėl plaukų išrovimo patvirtina liudytojos J. P. parodymai, iš kurių matyti, kad ji, kalbėdama su V. P. (mama) kompiuteriu per programą „Skype“, matė, kaip M. P. paėmė pastarąją už plaukų ir pakėlė nuo kėdės (b.l. 116), o taip pat policijos pareigūnų V. V. ir M. P. parodymai, kad V. P. parodė jiems savo išrautų plaukų kuokštą. Be to, liudytoja I. D. teisme patvirtino po įvykio mačiusi išrautą „gabalą“ nukentėjusiosios V. P. plaukų, paraudimą galvoje. Liudytoja T. S. teisme parodė, kad matė paraudusią prie riešo nukentėjusiosios V. P. ranką, plaukus ant grindų. Taip pat parodė, kad nukentėjusioji jai sakė, kad M. P. ją mušė, tampė už plaukų, sudavė kumščiu į pilvo sritį. Liudytoja T. D. A. teisme taip pat patvirtino mačiusi išrautus V. P. plaukus kairėje galvos pusėje, paraudusią jos ranką. Minėtų asmenų parodymus patvirtina ir 2013-01-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G146/13(01) (b. l. 17-18). Pastebėtina, kad šiame dokumente išdėstant įvykio aplinkybes taip pat nurodyta, kad 2013-01-20 apie 15 val. bute, (duomenys neskelbtini), buvęs sutuoktinis M. P. sudavė tris smūgius kumščiu į pilvą, suko rankas, rovė plaukus V. P.. Šioje specialisto išvadoje konstatuota, kad V. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs smulkiais paviršiniais odos nubrozdinimais dešinio dilbio ir dešinio riešo srityje, kraujosruva odoje dešinio riešo srityje bei nedidelio ploto išrautais plaukais viršugalvio srityje. Sužalojimai galėjo atsirasti 2013-01-20 nuo trijų trauminių poveikių. Plaukai išrauti paveikus tempimo jėgai, kraujosruva dešinio riešo srityje galėjo atsirasti nuo suspaudimo pirštu, o smulkūs nubrozdinimai dešinėje rankoje galėjo atsirasti nuo įdrėskimo nagais (b. l. 17-18). Teismui netikėti minėta specialisto išvada, kuri nėra paneigta jokiais kitais įrodymais, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Šią išvadą teismo posėdyje patvirtino ją surašęs ekspertas. Pastebėtina, kad ir pats nuteistasis apeliaciniame skunde pripažįsta, jog su V. P. vyko susistumdymas sugriebiant rankas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad specialisto išvadoje nėra konstatuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai pilvo srityje, nereiškia, jog nukentėjusioji V. P. apie jai įvykio metu M. P. suduotus ne mažiau tris smūgius kumščiu į pilvo sritį duoda neteisingus parodymus. Vien dėl to, kad pastarosios nurodytų smūgių į pilvo sritį pėdsakai kūne nenustatyti, nėra pagrindo pripažinti, kad jų nebuvo. Objektyvių įrodymų, paneigiančių nukentėjusiosios V. P. parodymus, byloje nėra.

Įvertinus tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį šioje dalyje grindė nukentėjusiosios V. P., liudytojų J. P., I. D., T. S., T. D. A. parodymais, specialisto išvada, kitais rašytiniais įrodymais, kadangi jie sutampa tarpusavyje ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Nuteistojo M. P. parodymų, kad jis V. P. jokių smūgių nesudavė, nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas jais nesivadovavo pagrįstai.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad nukentėjusioji pradėjo konfliktą, ji nuteistąjį sužalojo (apdraskė veidą), yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Priešingai nei teigia nuteistasis, šio fakto nepatvirtina Vilniaus apskrities VPK VTV Areštinės ir konvojaus skyriaus duomenys, kad 2013-01-20 M. P. patalpinant į areštinę apžiūros ir kratos protokole kaip matomas kūno sužalojimas nurodytas veido nubrozdinimas, ir kad 2013-01-21 jį apžiūrėjusi medicinos darbuotoja J. N. sveikatos istorijoje nurodė, jog jam nustatyti veido nubrozdinimai, dešinės akies viršutinio voko kraujosruva bei patinimas kairės rankos alkūnės srityje (šie duomenys nurodyti 2014-04-29 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, b.l. 77). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas skunde nurodo tarpusavyje prieštaraujančius teiginius, tai yra iš pradžių tvirtina, kad jį sužalojo V. P., o vėliau, neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 286 str., 290 str., teigia, kad jį sužalojo policijos pareigūnai V. V. ir M. P..

Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jam pagal BK 140 str. 1 d. paskirta bausme, teigia, kad ji yra aiškiai per griežta. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. P., atsižvelgė į šios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę (dirbantis, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant nuteistajam laisvės apribojimo bausmę. Nuteistajam M. P. paskirta bausmė tiek rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga, aiškiai ne per griežta ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje.

Baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, atsižvelgiant į jos paskirtį, tai yra užtikrinti smurtą šeimoje patiriančių asmenų apsaugą nuo prieš juos daromų nusikalstamų veikų, nuteistajam M. P. taip pat paskirta teisingai. Nuteistasis padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš buvusią sutuoktinę. Šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama keisti kaltininko elgesį. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis nuo 2013-01-20 iš šio buto išsikraustė ir jame negyvena, nepalaiko jokių santykių su V. P., minėtos teismo išvados nepaneigia.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiajai V. P. priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžio, pažymima, kad nukentėjusioji V. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir iš nuteistojo M. P. priteisė jai 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši suma yra teisinga. Tokia išvada darytina, įvertinus tai, kad nukentėjusiajai V. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Pastarąsias aplinkybes apeliaciniame skunde pripažįsta ir pats nuteistasis, be to, neginčija ir paties neturtinės žalos atlyginimo fakto, sutikdamas sumokėti nukentėjusiajai 700 litų padarytai neturtinei žalai atlyginti. Pastebėtina, kad nukentėjusiajai priteistas civilinio ieškinio dydis neturtinei žalai atlyginti atitinka ir teismų praktikoje dėl nežymių sveikatos sutrikdymų priteisiamas sumas neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-412/2009). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgusi į susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, daro išvadą, kad nukentėjusiajai V. P. priteista 3000 litų suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 286, 290 straipsniuose

Nors nuteistasis neigia savo kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 286 str., 290 str., tvirtindamas, kad policijos pareigūnams nesipriešino, nei žodžiais, nei veiksmais nepažemino jų garbės ir orumo, šį jo aiškinimą paneigia nukentėjusiųjų V. V. ir M. P., liudytojos I. D. parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pastebėtina, kad apeliantas skunde nepagrįstai savaip interpretuoja minėtų nukentėjusiųjų parodymus, netinkamai juos vertina kaip neobjektyvius ir tarpusavyje prieštaraujančius. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino minėtų asmenų parodymų taip, kaip naudinga apeliantui, nereiškia, kad teismas buvo šališkas ir pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias įstatymo normas.

Iš 2013-01-20 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad jame užfiksuota, jog pristatant į policiją sulaikytasis M. P. elgėsi agresyviai, bandė galva ir koja suduoti vyr. patruliui V. V. (b.l. 20). Vyr. patrulio V. V. 2013-01-20 tarnybiniame pranešime dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams taip pat nurodyta, kad po smurto artimoje aplinkoje pavartojimo sulaikytasis M. P. policijos tarnybiniame automobilyje įžeidinėjo šį pareigūną necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti, vėliau įsiaudrino ir toliau įžeidinėjo, mosikavosi rankomis ir bandė pastarajam įspirti koja bei suduoti galva į veidą, todėl prieš jį buvo panaudota fizinė jėga. Iškvietus pagalbą ir laukiant porininko, M. P. bandė jam įkąsti į šoną. Atskubėjus porininkui į pagalbą, buvo panaudota spec. priemonė – elektroimpulsinis prietaisas, tačiau ir po to M. P. įžeidinėjo abu policijos pareigūnus (V. V. ir M. P.), vartodamas įvairius necenzūrinius žodžius, bandė rankomis suduoti M. P., tačiau nepataikė. Tada vėl buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas, fizinė jėga ir uždėti antrankiai. Visus M. P. neteisėtus veiksmus matė ir girdėjo praeiviai (b.l. 21). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju policijos pareigūnas V. V. patvirtino minėtame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, iš jų ir tai, kad buvo dienos metas, todėl praeiviai matė ir girdėjo, kaip M. P. įžeidinėjo policijos pareigūnų garbę ir orumą (b.l. 22).

Vyr. patrulio M. P. 2013-01-20 tarnybiniame pranešime dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams nurodyta, kad po smurto artimoje aplinkoje pavartojimo fakto jis kartu su kitu pareigūnu V. V. nuvedė M. P. į tarnybinį automobilį ir grįžo į butą priimti pareiškimą. Po porininko V. V. iškvietimo atskubėjęs į pagalbą, tarnybiniame automobilyje prieš M. P. panaudojo elektroimpulsinį prietaisą, po ko pastarasis asmuo trumpam apsiramino, tačiau vėliau vėl pradėjo įžeidinėti jį ir jo porininką V. V. necenzūriniais žodžiais bei pradėjo mosikuoti rankomis, bandydamas jam suduoti, tačiau nepataikė. Tada jis prieš M. P. vėl panaudojo elektroimpulsinį prietaisą, fizinę jėgą ir kartu su porininku uždėjo antrankius. Visus M. P. neteisėtus veiksmus matė ir girdėjo praeiviai (b.l. 24). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju policijos pareigūnas M. P. patvirtino minėtame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, iš jų ir tai, kad buvo dienos metas, todėl praeiviai matė ir girdėjo, kaip M. P. įžeidinėjo policijos pareigūnų garbę ir orumą (b.l. 22).

Teisme nukentėjusieji V. V. ir M. P. nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir tarnybiniuose pranešimuose bei pirminių apklausų ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad lauke buvo pašalinių žmonių. Be to, V. V. paaiškino, kad įvykį mačiusių žmonių paliudyti neprašė, nes fiziškai to negalėjo padaryti.

Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusieji policijos pareigūnai V. V. ir M. P. viso proceso metu davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Ta aplinkybė, kad nėra apklausti įvykį matę pašaliniai asmenys, minėtų asmenų parodymų teisingumo nepaneigia. Pastebėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas ne tik nukentėjusiųjų, bet ir liudytojos I. D. parodymais. Ši liudytoja teisme parodė, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams M. P. ilgai nenorėjo išeiti iš buto, policijos pareigūnų atžvilgiu išsakė „necenzūrinio pobūdžio“ teiginius. Nors teisme liudytoja apklausta T. S. parodė, kad lauke prie policijos tarnybinio automobilio jokio triukšmo negirdėjo, tai nuteistojo kaltės dėl policijos pareigūnų įžeidimo ir pasipriešinimo jiems nepaneigia.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad policijos pareigūnai V. V. ir M. P. jo atžvilgiu neteisėtai panaudojo fizinę prievartą, specialiąją priemonę – elektros impulsinį prietaisą, atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. P. pareiškimu kreipėsi į policijos įstaigą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl policijos pareigūnų V. V. ir M. P. veiksmų, 2014-01-20 prieš jį vartojusių fizinį smurtą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2014-04-29 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 str. 1 d., konstatavus, kad minėti policijos pareigūnai M. P. atžvilgiu panaudojo fizinę prievartą proporcingai, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, veikė įstatymo nustatytose ribose ir neviršijo savo įgaliojimų (šis nutarimas įsiteisėjęs) (b.l. 77-78). Kaip minėta aukščiau, apeliantas skunde nurodo tarpusavyje prieštaraujančius teiginius, tai yra iš pradžių tvirtina, kad jį sužalojo V. P., o vėliau, neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 286 str., 290 str., teigia, kad jį sužalojo policijos pareigūnai V. V. ir M. P.. Esant tokioms aplinkybėms, teismui tikėti šiomis apelianto nurodomomis aplinkybėmis nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiųjų V. V. ir M. P. parodymų teisingumu ir pagrįstumu, pirmosios instancijos teismas juos teisingai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo M. P. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 286 str., 290 str.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo M. P. apeliacinį skundą.