Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui E. P. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Iš į bylą pateiktos 2019-06-08 Vilniaus AVPK pažymos apie eismo įvykio informaciją nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo E. P., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“, veikdamas ieškovo vardu ir atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį bei ją atlygino, išmokėdamas 314,76 Eur dydžio draudimo išmoką. Dėl padarytos žalos atlyginimo ieškovas su pretenzijomis kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas nuostolių neatlygino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra nustatyta tvarka įregistruota. Remiantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumoka draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Pagal CK 6.280 straipsnį bei TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

Remiantis aukščiau aptartais įrodymais ir nurodytais argumentais, darytina išvada, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą bei atsakovas, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, turi pareigą atlyginti ieškovo išmokėtą draudimo išmoką. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs žalą, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo reikalavimų neginčija, nors ieškinys atsakovui įteiktas asmeniškai. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 314,76 Eur žalos atlyginimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (314,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas, 125709291, naudai 314,76 Eur (tris šimtus keturiolika eurų ir 76 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (314,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.