Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla A. J. nutraukta, nesant jo veikoje pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d., sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriuo buvo prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. J. ir paskirti jam Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą administracinę nuobaudą.

Teismas, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo atstovo, Inspekcijos įgalioto atstovo paaiškinimų, susipažinęs ir įvertinęs bylos rašytinę medžiagą padarė išvadą, kad A. J. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. sudėties, todėl bylą jo atžvilgiu nutraukė (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str.1 d.1 p.).

Skunde pažymima, jog pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo dienai, t.y. pagal 2014 m. vasario 17 d. duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. 302478233, turėjo 1121736,78 Lt mokestinę nepriemoką.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui susidarė 2012 m. lapkričio 29 d. pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2012 m. spalio mėn.

Pažymėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. kovo 27 d. su VMI prie FM pasirašė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-2282 laikotarpiui nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d., tačiau bendrovei sutartinių įsipareigojimų nevykdant, VMI prie FM viršininko 2013 m. liepos 24 d. sprendimu (23.24-08)-327-5366 buvo nutraukta 2013 m. kovo 27 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-2282.

Vykdant mokestinės nepriemokos išieškojimą 2013 m. birželio 6 d., 2013 m. liepos 30 d., atitinkamai priimti sprendimai Nr. (23.17-08)-320-41371 ir Nr. (23.17-08)-320-54048 išieškoti 54306,93 Lt mokestinę nepriemoką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų. Bankas minėtų sprendimų neįvykdė. Kadangi mokestinės nepriemokos nepavyko išieškoti iš sąskaitų, VMI prie FM viršininkas 2013 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą Nr. (23.17-08)-320-61609 išieškoti 690295,59 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, kurį perdavė vykdyti antstoliui Gintautui Puodžiukui.

Antstolis pateiktoje 2014 m. sausio 27 d. pažymoje Nr. 19-S-765 „Apie vykdymo eigą vykdomojoje byloje“ pažymėjo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos areštuotos, VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis registruoto turto nerasta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu procesinių dokumentų įteikti nepavyko, įmonės vadovo ir vienintelio akcininko A. J. surasti nepavyko.

Antstolis sprendimo vykdymo laikotarpiu lėšų neišieškojo ir į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nepervedė.

Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 3556076,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 2135789,00 Lt, t. y. bendrovės įsipareigojimai sudarė 60,06 proc. viso balanse apskaitomo turto vertės, kas rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau 2012 metais buvo nemoki, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (Žin., 2001, Nr. 31-1010, 2012, Nr. 4-112) 2 str. 8 d. Informacijos apie balanse apskaitomo turto rūšį VMI neturi.

Antstolių informacinės sistemos duomenimis Bendrovės atžvilgiu vykdoma 1 byla VMI prie FM naudai.

A. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovauja nuo 2013 m. rugpjūčio 3 d. ir jis žinojo apie bendrovės finansinę padėtį jau 2013 m. pabaigoje, kai tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, kas yra reikalinga nustatyti pripažįstant asmenį kaltu pagal ATPK 50⁶ str. 1 d.

Teismo posėdžio metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. J. pripažino, jog bendrovė veiklos nevykdo, turto iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimus neturi.

Skunde pažymima, jog pagal pateiktą 2012 m. balansą, turto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo už 3 556 076 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 148 149 Lt. Teismas, priimdamas ginčijamą nutarimą, vadovavosi pateikta informacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 metais suteikė paskolų 2 948 789,09 Lt sumai, negrąžintas skolų likutis 2 793 478,07 Lt.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomone, teismas neįvertino tai, kad pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. J. atsirado 2013 m. rugpjūčio mėn., kai buvo nustatytos bankroto bylai keltinos sąlygos (įsiskolinimų viršijamas turimo turto), ir nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo A. J. tęsė neteisėtus veiksmus ir taip blogino valstybės, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus, padėtį.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. atsako tas, kas pažeidžia įmonių ir įstaigų kreditorių teises (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais).

Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. numatytas pažeidimas padaromas tyčia, t.y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais). Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog šios aplinkybės A. J. veikoje nenustatyta, atsižvelgdamas į tai, kad jis aiškino, jog bendrovė turi laikinų finansinių problemų, tačiau metų pabaigoje jas įveiks, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nes manė, kad yra pakankamai pagrindų tikėtis, kad įmonė tęs savo veiklą. Metų pabaigoje įmonei turi būti grąžintos skolos, kurių dydis žymiai viršija įsiskolinimus. Nors apeliaciniame skunde yra teigiama, jog teismo posėdžio metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. J. pripažino, jog bendrovė veiklos nevykdo, turto iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimus neturi, tačiau būtent A. J. aiškinimus, jog, jo manymu, bendrovės finansinės problemos yra laikino pobūdžio, patvirtina VMI prie Finansų ministerijos 2013-03-25 išvada Nr. (23.23-08)-326-848 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimo ir išdėstymo“, kurioje yra pažymima, kad „<...> išanalizavus bendrovės prašymą, finansinę atskaitomybę bei kitus pateiktus dokumentus, darytina išvada, kad Bendrovė turi laikino pobūdžio finansinių sunkumų <...>, kad <...> susigrąžinusi suteiktas paskolas, Bendrovė yra pajėgi išspręsti laikino pobūdžio finansinius sunkumus“ ir mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas buvo pratęstas iki 2013 m. rugsėjo 25 d. (b.l. 82-83). Be to, 2014-04-03 raštu Nr. (23.28-08-1)-RNA VMI informavo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kad ji privalo iki 2014-04-03 sumokėti nepriemoką, priešingu atveju ketinama kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b.l. 84).

Prievolė vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo atsiranda tuomet, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, jei finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir yra objektyviai patvirtintas (pagrįstas) pagrindas manyti, kad įmonė atsikaitys su kreditoriumi (kreditoriais), vadovui ši pareiga neiškyla.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovauja tik nuo 2013 m. rugpjūčio 3 d., t.y. pakankamai trumpą laikotarpį ir tų pačių metų spalio mėnesį jo vadovaujama bendrovė VMI grąžino 42400 Lt nepriemokos. Aukštesnės instancijos teismo manymu, skundžiamame nutarime pagrįstai atsižvelgta į A. J. atstovo atsiliepime į VMI pareiškimą nurodytas aplinkybes, jog A. J. pradėjo vadovauti bendrovei, kuomet ji jau buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau nedelsiant pradėjo imtis veiksmų šiai padėčiai ištaisyti (naujos derybos su klientais, derybos dėl technikos pirkimo ir pardavimo ir kt.), teigiami veiklos rezultatai bus matyti metų pabaigoje, kai bus grąžintos įmonei paskolos, dėl ko vadovas neturėjo pagrindo inicijuoti įmonei bankroto bylą (b.l.23-28).

Be to, VMI prie Finansų ministerijos 2013-03-25 išvada Nr. (23.23-08)-326-848 tvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 metais suteikė paskolų 2.948.789,09 Lt sumai, negrąžintas skolų likutis 2.793.478,07 Lt. Paskolos turi būti grąžintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2014 m. pabaigos (b.l. 82-83), dėl ko apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog 2014 m. pabaigoje atsiras reali galimybė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti visus įsiskolinimus, taigi, atsiskaityti ir su valstybe.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje administracinėje byloje nėra neginčijamų įrodymų patvirtinančių A. J. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d. padarymo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.