Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Vilniaus VPK 2020 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 20-IL-10-00479-e bei įpareigoti atsakovą grąžinti išduotą leidimą Nr. 0005008 laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus.

2.1. Paaiškino (b. l. 1-10), kad leidimas nešiotis ginklus panaikintas dėl to, kad 2019 m. spalio 12 d. apie 23.45 val., būdamas neblaivus, nustatytas 2,77 promilių girtumas, automobilyje (duomenys neskelbiami), gabeno graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbiami) ir du šovinius. Vilniaus apygardos prokuratūroje 2019 m. lapkričio 13 d. priimtu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės Rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtintu nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-43698-19 pagal BK 281 straipsnio l dalį dėl aukščiau nurodyto įvykio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktais, 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu nutrauktas pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų 6 mėn. laidavimo terminą. Tačiau dėl nurodyto įvykio 2019 m. gruodžio 10 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 227 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad būdamas neblaivus gabeno graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbiami) ir du šovinius. Pareiškėjui paskirta 300 eurų bauda, kurią jis sumokėjo, priimto nutarimo neskundė.

2.2. Teigia, kad leidimas nešioti ginklus panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, yra nepagrįstai, nes šioje normoje nurodyti saugomi objektai (gėriai) yra išdėstyti alternatyviai, kas reiškia, kad užtenka sukelti grėsmę ne visiems kartu, bent vienam ir galima taikyti šią teisės normą. Mano, kad abstraktus parašymas, kaip yra nurodyta skundžiamame Sprendime - „pareiškėjas nesilaikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatytų reikalavimų, taip pat keldamas tikėtiną grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir ar Visuomenės saugumui“ yra visiškai teisiškai nepagrįstas, laikytinas niekiniu, nes: pirma, neaišku, kodėl yra laikoma, kad aš sukėliau grėsmę visiems gėriams; antra, neaišku kaip aš sukėliau grėsmę žmonių gyvybei, žmonių sveikatai, tuo labiau sukėliau grėsmę nuosavybei, kieno nuosavybei; trečia, nepateikti apskritai jokie būtini pateikti motyvai, pagrindžiantys kilusios grėsmės konkrečiam Įstatymo saugomam gėriui faktą.

2.3. Akcentuoja, kad ši norma yra suformuluota taip, kad Leidimas yra panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Taigi ši įstatymo normos formuluotė logiškai reiškia, kad „sukelta grėsmė“ yra tiesiogiai sietina (galima) tik su toje pačioje normoje numatytu padarytu konkrečiu pažeidimu, įstatymo leidėjo apibrėžiamu kaip „padarytu naudojantis ginklu“. Pavojingumas yra kildytinas iš „naudojimo“, kas logiškai įtvirtinta normos struktūroje. Įstatymo leidėjo valia tokie veiksmai kaip ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymas, saugojimas, gabenimas, nešiojimas, naudojimas yra laikytini savarankiškais ir skirtingais savo turinio prasme ir alternatyviais vienas kito atžvilgiu, o kartu tai reiškia, kad negali būti tapatinami, laikomi, kad padaromi tokiais pat veiksmais.

2.4. Mano, kad jo atžvilgiu taikant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui buvo pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyvūs ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 57 straipsnis), tačiau šio įstatymo nuostatų nesilaikyta, ginčijamą sprendimą priėmęs pareigūnas nenustatė, ginčo sprendime nenurodė jokių akivaizdžių ir informatyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas neabejotinai atitiktų 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto sąlygas leidimo laikyti (nešioti) ginklą panaikinimui. Todėl nagrinėjamomis aplinkybėmis privalu buvo motyvuotai konstatuoti, ir teisiškai pagrįsti, kad jis, pirmiausia - naudojosi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir antra - tas jo pažeidimas kėlė grėsmę konkrečiam gėriui - ar tai žmonių gyvybei, ar sveikatai, ar nuosavybei, ar viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

2.5. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad nesilaikė Ginklų ir Šaudmenų įstatyme nustatytų reikalavimų, nes jam nėra aišku, kaip ši subjektyvi išvada yra susijusi su Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymu, t. y. pareiškėjo Leidimo panaikinimu. Įstatymas nereikalauja, kad naikinant Leidimą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu būtų reikalinga įvertinti asmens pažiūras į įstatymų laikymąsi, būtų atliktas jo charakterizavimas, padarytos išvados apie tokio asmens gebėjimus laikytis galiojančių įstatymų. Mano, kad viena jo, kaip jauno žmogaus gyvenimo klaida, kuri įvertintina vienkartiniu teisės pažeidimu, savaime nereiškia ir nepatvirtina, kad jis laikytinas kaip antivisuomeninis pilietis, nelinkęs laikytis teisinio reguliavimo. Priešingai, anksčiau jokių nuobaudų, susijusių su įstatymų pažeidimu, neturėjęs, o nagrinėjamu atveju pilnai prisiėmė kilusią tiek konkrečią baudžiamąją, tiek konkrečią administracinę atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus, kas jam bus didelė pamoka ateičiai.