Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas E. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, VAVPK) 2020 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 20-IL-10-00479-e ,,Dėl E. A. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą grąžinti išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0005008 (toliau – ir Leidimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad leidimas nešiotis ginklus buvo panaikintas, nes pareiškėjas 2019 m. spalio 12 d. apie 23.45 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,77 promilių girtumas), automobilyje (duomenys neskelbtini) gabeno graižtvinį šautuvą TIKKA T3, kal. 3006 Springfield, Nr. K32617 ir du šovinius. Vilniaus apygardos prokuratūroje 2019 m. lapkričio 13 d. priimtu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės Rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtintu nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-43698-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio l dalį dėl minėto įvykio, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktais, 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nutrauktas pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Pareiškėjas dėl minėto įvykio 2019 m. gruodžio 10 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 227 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjui paskirta 300 Eur bauda, kurią jis sumokėjo, priimto nutarimo neskundė.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Leidimas panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu nepagrįstai, nes šioje normoje nurodyti saugomi teisiniai gėriai yra išdėstyti alternatyviai, t. y. užtenka sukelti grėsmę ne visiems kartu, bent vienam ir galima taikyti šią teisės normą. Abstraktus nurodymas Sprendime – „pareiškėjas nesilaikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatytų reikalavimų, taip pat keldamas tikėtiną grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir ar Visuomenės saugumui“ – teisiškai nepagrįstas, niekinis, nes neaišku, kodėl laikoma, kad pareiškėjas sukėlė grėsmę visiems gėriams; neaišku, kaip pareiškėjas sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, žmonių sveikatai, juolab – nuosavybei; nepateikti jokie motyvai, pagrindžiantys kilusios grėsmės konkrečiam Įstatymo saugomam gėriui faktą. Įstatymo formuluotė ,,sukelta grėsmė“ – tiesiogiai sietina (galima) tik su toje pačioje normoje numatytu padarytu konkrečiu pažeidimu, įstatymo leidėjo apibrėžiamu kaip „padarytu naudojantis ginklu“. Pavojingumas yra kildintinas iš naudojimo. Įstatymo leidėjo valia tokie veiksmai kaip ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymas, saugojimas, gabenimas, nešiojimas, naudojimas, laikytini savarankiškais ir skirtingais savo turinio prasme ir alternatyviais vienas kito atžvilgiu, t. y., negali būti tapatinami, laikomi, kad padaromi tokiais pat veiksmais. Sprendimą priėmęs pareigūnas nenustatė ir Sprendime nenurodė jokių akivaizdžių ir informatyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas neabejotinai atitiktų Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto sąlygas leidimo laikyti (nešioti) ginklą panaikinimui. Buvo privalu motyvuotai konstatuoti ir teisiškai pagrįsti, kad pareiškėjas, pirmiausia – naudojosi ginklu pažeisdamas teisės aktus; antra – jo pažeidimas kėlė grėsmę konkrečiam gėriui – žmonių gyvybei ar sveikatai, ar nuosavybei, ar viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas nesutiko, kad nesilaikė Įstatyme nustatytų reikalavimų, nes jam nėra aišku, kaip ši subjektyvi išvada yra susijusi su Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymu, t. y. pareiškėjo Leidimo panaikinimu. Įstatymas nereikalauja, kad naikinant Leidimą minėtu pagrindu būtų reikalinga įvertinti asmens pažiūras į įstatymų laikymąsi, būtų atliktas jo charakterizavimas, padarytos išvados apie tokio asmens gebėjimus laikytis galiojančių įstatymų. Viena pareiškėjo, kaip jauno žmogaus gyvenimo klaida, įvertintina vienkartiniu teisės pažeidimu, savaime nereiškia ir nepatvirtina, kad jis laikytinas antivisuomenišku piliečiu, nelinkusiu laikytis teisinio reguliavimo. Pareiškėjas anksčiau jokių nuobaudų dėl įstatymų pažeidimų, neturėjo, šiuo atveju visiškai prisiėmė kilusią tiek baudžiamąją, tiek administracinę atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus, tai jam bus didelė pamoka ateičiai.