- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-23
- Bylos Nr.
- eA-2256-1188/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01363-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Rytis Krasauskas, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Alnersa“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Alnersa“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 25S65479 (toliau – ir Sprendimas), 2) įpareigoti Migracijos departamentą A. M. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo išnagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėja prašė priteisti jos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Pareiškėja paaiškino, kad bendrovei, kurioje ji (pareiškėja) siekia įsidarbinti, nėra priskirtinas nė vienas iš požymių, rodančių, kad įmonė yra fiktyvi. Pareiškėjos būsimas darbdavys veikia jau daugiau nei 8 metus, akcininkas ir vadovas – Lietuvos Respublikos pilietis, įmonės pajamos (kaip ir turtas bei nuosavybė) kasmet vis auga, atitinkamai auga ir darbuotojų skaičius. Įmonė veiklai turi įsigijusi nuosavus automobilius, paskelbtų blogų atsiliepimų nėra. Tai, kad įmonei reikalingi darbuotojai matyti iš viešų skelbimų dėl darbuotojų paieškos. Pareiškėja turi informatikos ir skaičiavimo technikos magistro laipsnį, taip pat darbo patirties – dirbo pardavimo vadybininke uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Alnersa“ nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2025 m. sausio 31 d.
2.2. 2025 m. kovo 5 d. UAB „Alnersa“ buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), tačiau ši skola buvo sumokėta Sprendimo priėmimo dieną, todėl 2025 m. kovo 7 d. skolų valstybės institucijoms nebuvo. Tai, kad mokestinių nepriemokų nėra ir šiuo metu patvirtina duomenys iš viešai prieinamų interneto šaltinių apie įmonę. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, turėjo pareigą prieinamose duomenų bazėse pasitikslinti informaciją, ar mokestinės nepriemokos egzistavo Sprendimo priėmimo metu, nes prieš tai tikrinta informacija buvo poros dienų senumo ir šioje situacijoje buvo neaktuali. Be to, nepriemoka vos 4,77 Eur viršijo nustatytą vieną bazinės socialinės išmokos dydį. Portalo rekvizitai.lt vertinimo metodika ir atnaujinimo greitis nėra patikimas, todėl surinkta informacija negali būti laikoma patikima ir naudojama valstybinių institucijų.
2.3. Dėl Sprendimo teiginio, kad automobilio nuomos sutartys, PVM sąskaitos-faktūros ir lengvojo automobilio priėmimo-perdavimo aktai, sudaryti 2024 m. kovo–spalio mėnesiais tarp bendrovės ir fizinių asmenų A. K., V. Y. ir A. S., kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi darbo bendrovėje pagrindu, sudaro rimtą pagrindą manyti, kad nurodyti dokumentai buvo sudaryti siekiant formaliai įrodyti bendrovės vykdomą veiklą, kuriai kviečiasi užsieniečius, neatitinka tikrovės, kadangi: 1) A.S. yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) administraciniai nusižengimai buvo padaryti naudojant nuomotus automobilius. Pareiškėjos teigimu, pridedamas 2025 metų pradžios pirkėjų sąrašas, paneigia atsakovo Sprendimo teiginį, kad nėra duomenų, jog bendrovė šiuo metu vykdo nuolatinio pobūdžio paslaugų veiklą, kuriai kviečiasi užsieniečius, ir gauna nuolatinio pobūdžio pajamų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:
3.1. Argumentai, jog bendrovė laiku moka mokesčius, vertintini kaip neatitinkantys tikrovės, nes iš pareiškėjos pateikto banko išrašo matyti, jog 2025 m. kovo 6 d. debeto mokėjimo nurodymu iš bendrovės sąskaitos buvo nurašytas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas, įskaitant – už sausio mėnesį. Migracijos departamentas neturi pareigos vertinti, ar įmonė pagrindžia savo nurodomą veiklą, vadovaudamasis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rekomendacijomis, kurios skirtos vertinti įmonės veiklos fiktyvumą. Nors pareiškėja pabrėžė, kad bendrovė yra įsigijusi nuosavus automobilius, tačiau šių automobilių, 2025 m. kovo 6 d. duomenimis, yra tik du, o vairuotojų – 6, pardavimo vadybininkų – 9. Taigi, pareiškėjos argumentai, kad bendrovei reikalingi darbuotojai, ir tai patvirtina bendrovės skelbimai dėl darbuotojų paieškos, atmestini kaip nepagrįsti.
3.2. Tai, kad mokestinės nepriemokos yra didesnės nei buvo Sprendimo priėmimo dieną, patvirtina VMI ir pareiškėjos nurodomo rekvizitai.vz.lt vieši duomenys. Pareiškėjos teiginiai dėl skolos nebuvimo kelia pagrįstų abejonių. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė duomenys iš oficialaus VMI tinklapio, ir šie vieši duomenys nesiskiria nuo pateiktų rekvizitai.lt duomenų, todėl nėra pagrindo teigti, kad anksčiau pateikti duomenys yra klaidingi.
3.3. Tai, kad vienas iš asmenų – A. K. – yra Lietuvos pilietis, nekeičia vertinimo, kad sutartys buvo pasirašytos tarp bendrovės ir darbuotojų. Atsiliepime taip pat pažymima, kad pareiškėjos skunde nurodomame 2025 m. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sąraše yra susiję su bendrove asmenys.
3.4. Migracijos departamentas neturi pagrindo vertinti, jog bendrovė šiuo metu vykdo nuolatinio pobūdžio paslaugų veiklą, kuriai kviečiasi užsieniečius, ir gauna nuolatinio pobūdžio pajamų. Įstatymas nenumato Migracijos departamentui prieš priimant sprendimą kreiptis į užsienietį paaiškinimų. Aplinkybė, jog Sprendimo priėmimo metu bendrovės nepriemoka nedaug viršijo vieną bazinės socialinės išmokos dydį, negali būti vertinama įmonei palankiu aspektu, nes, nors bendrovė ir neturėjo mokestinės nepriemokos 2025 m. kovo 9 d., tai tęsėsi tik labai trumpą laikotarpį, todėl Migracijos departamentas neturi pagrindo vertinti, kad mokestinių nepriemokų nėra ir šiuo metu. Priešingai, patikrinus viešus duomenis VMI duomenų bazėje nustatyta, kad 2025 m. balandžio 12 d. bendrovė turi 2725,94 Eur mokestinę nepriemoką, todėl tai, kad bendrovė mokestinę nepriemoką sumokėjo ir formaliai atitiko reikalavimą trumpą laikotarpį nuo 2025 m. kovo 9 d. iki 2025 m. kovo 30 d. negali pagrįsti, kad bendrovė laiku moka mokesčius.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alnersa“ atsiliepime į skundą prašo jį tenkinti. UAB „Alnersa“ nurodė, kad bendrovė atsakingai vykdo veiklą, Sprendimo priėmimo dieną skolų valstybės institucijoms nebuvo. Jei atsakovui, prieš priimant Sprendimą, kilo abejonių dėl trečiojo suinteresuoto asmens finansinės padėties (ar nežymios mokestinės nepriemokos), atsakovas galėjo kreiptis į trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl papildomų paaiškinimų (dokumentų) pateikimo.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
Šalies argumentai
6.1. Pareiškėja (per darbdavį) 2024 m. spalio 8 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. 2410-LLGK-1036, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį. Tarpininkavimo rašte Nr. 20240807-154286 nurodyta, kad pareiškėja dirbs pardavimų vadybininke UAB „Alnersa“, kuri vykdo šias veiklas: automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma (7711); keleivių vežimas miesto arba priemiestiniu sausumos transportu (4931).
6.2. Migracijos departamentas skundžiamu 2025 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 25S65479 nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Skundžiamo Sprendimo teisiniu pagrindu nurodytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 19 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktis.
7. Teismas išanalizavo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punktą, 16 punkto b papunktį.
8. Iš byloje esančio 2025 m. kovo 6–7 d. sąskaitos išrašo matyti, kad UAB „Alnersa“ 2025 m. kovo 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) pervedė 2 66,11 Eur, apmokėdama socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą už 2025 m. sausio mėnesį, o 2025 m. kovo 7 d. VMI pervedė 149,20 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė VMI 2025 m. balandžio 12 d. duomenis apie įmonės turimą 2 725,94 Eur mokestinę nepriemoką. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismų praktiką, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad vien formalus vertinimas, jog tam tikru momentu, pakankamai trumpą laiką, bendrovė nebuvo skolinga biudžetui, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjos atžvilgiu galėjo būti pagrindas priimti kitokį sprendimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ir ją ketinusi įdarbinti UAB „Alnersa“ neįrodė, kad bendrovė nebeturi jokių mokestinių nepriemokų. Teismas konstatavo, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunkčiu.
9. Teismo vertinimu, nors pareiškėja pateikė argumentus ir duomenis, pagrindžiančius, jog UAB „Alnersa“ vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma), kuriai kviečiasi asmenį, tačiau byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo Sprendime padarytą išvadą, kad UAB „Alnersa“ nepatvirtino savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su asmeniu realius darbo santykius tarpininkavimo rašte nurodytomis sąlygomis. Bendrovė turėjo ir turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką VMI. Iš pareiškėjos pateikto banko išrašo matyti, jog 2025 m. kovo 6 d. debeto mokėjimo nurodymu iš bendrovės sąskaitos buvo nurašytas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas už sausio mėnesį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Alnersa“ kredito rizika yra vertinama kaip aukščiausia. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Alnersa“ gali įgyvendinti įsipareigojimus sukurti su pareiškėja realius darbo santykius tarpininkavimo rašte nurodytomis sąlygomis, t. y. įdarbinti užsienietę pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, mokant 1100 Eur darbo užmokestį. Taigi atsakovas Sprendime pagrįstai, vadovaudamasi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punktu, atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi.
III.
10. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą.
11. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
11.1. Pareiškėja nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu.
11.2. UAB „Alnersa“ 2025 m. balandžio 13 d. kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, todėl skola VMI negali būti klasifikuota kaip skola.
11.3. Atsakovas priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjos nepilnamečiui vaikui.
11.4. Pareiškėjos šeima neteks galimybės gyventi kartu.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:
12.1. Teismas išsamiai pasisakė tiek dėl bendrovės mokestinės nepriemokos, tiek dėl kitų, skunde nenurodomų aplinkybių, o pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo vertinti nurodytas aplinkybes kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas.
Atsiliepimas
12.2. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad nebuvo skolos ir 2025 m. balandžio 12 d., nes jau 2025 m. balandžio 13 d. bendrovė kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo. Visų pirma, ginčijamas Sprendimas priimtas 2025 m. kovo 7 d., todėl ši aplinkybė nėra reikšminga; antra – prašymas niekaip nepatvirtina, kad VMI bendrovės prašymą patenkino ir mokestinės paskolos sutartis buvo sudaryta; trečia - net jei ir buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad šiuo faktu paneigiamos aplinkybės, kad bendrovė turėjo skolą VMI 2025 m. kovo 7 d., kai buvo priimtas ginčijamas Sprendimas.
12.3. Dėl pareiškėjos pateiktos metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos, atsakovas nurodo, kad šis įrodymas negali nei patvirtinti, nei paneigti ginčijamame sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, jog bendrovė nepagrindžia, kad vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma), kuriai kviečiasi asmenį, ir nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su asmeniu realius darbo santykius tarpininkavimo rašte nurodytomis sąlygomis, ir kad 2025 m. kovo 6 d. duomenimis, bendrovė turi didesnes negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestines nepriemokas VMI (74,77 Eur).
12.4. Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėja atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad bendrovė, ketinusi įdarbinti pareiškėją, nebeturi jokių mokestinių nepriemokų, konstatavo, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunkčiu. Teismas sprendė, kad UAB „Alnersa“ nepatvirtino savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su asmeniu realius darbo santykius tarpininkavimo rašte nurodytomis sąlygomis.
15. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjos nuomone, Sprendimo priėmimo metu bendrovės skolos neturėjo, be to, bendrovė kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, todėl skola VMI negali būti klasifikuota kaip skola.
16. Pareiškėja 2025 m. liepos 6 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes ketina pateikti taikos sutarties projektą (2025 m. birželio 26 d. nutartimi bylos nagrinėjimo posėdis paskirtas 2025 m. liepos 16 d. 10 val.). Atsakovo nuomone, taikos sutartis tarp šalių negali būti sudaryta. Atsakovas nurodė, kad bendrovės skola 2025 m. liepos 13 d. buvo 4246,60 Eur. Be to, viešai esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė vėluoja pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, nebeturi nė vienos transporto priemonės, Valstybinė darbo inspekcija fiksavo padarytus darbdavio ir jo vadovo ar kito atsakingo asmens padarytus pažeidimus. Valstybinė įmonė „Regitra“, atsakydama į Migracijos departamento raštą, informavo, kad Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre nėra duomenų apie UAB ,,Alnersa“ savininko ir (ar) valdytojo teise valdomas transporto priemones.
17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 79 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, kai į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus, kai ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu arba kai ginčo šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties sudarymo ir kitais reikiamais atvejais. Dėl taikos sutarties sudarymo bylos nagrinėjimas negali būti atidėtas daugiau kaip vieną kartą. Ginčo šalių prašymu terminas, kuriam atidėtas bylos nagrinėjimas dėl taikos sutarties sudarymo, ne daugiau kaip vieną kartą gali būti pratęstas teismo nutartimi. Bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį (ABTĮ 51 straipsnio 1 dalis).
18. Įvertinusi pareiškėjos prašymą ir atsakovo nuomonę, jog taikos sutartis tarp šalių negali būti sudaryta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.
19. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, o vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo pareiškėja, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
20. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. spalio 8 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. 2410-LLGK-1036, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį. Tarpininkavimo rašte Nr. 20240807-154286 nurodyta, kad pareiškėja dirbs pardavimų vadybininke UAB „Alnersa“, kuri vykdo šias veiklas: automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma (7711); keleivių vežimas miesto arba priemiestiniu sausumos transportu (4931).
21. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunkčiu, skundžiamu 2025 m. kovo 7 d. Sprendimu nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Atsakovo teigimu, UAB „Alnersa“, kurioje pareiškėja dirba vadybininke, nepagrindžia, kad vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma), be to, darbdavys turi mokestinę nepriemoką VMI (bendrovė turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestines nepriemoką).
22. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktis nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar valstybės socialinių fondų biudžetams (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai.
23. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. kovo 7 d., Migracijos departamento Sprendimo priėmimo metu, bendrovė turėjo 74,77 Eur pradelstą mokesčių nepriemoką. Iš byloje esančio 2025 m. kovo 6–7 d. sąskaitos išrašo matyti, kad UAB „Alnersa“ 2025 m. kovo 6 d. VSDFV pervedė 2 866,11 Eur, apmokėdama socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą už 2025 m. sausio mėnesį, o 2025 m. kovo 7 d. VMI pervedė 149,20 Eur. 2025 m. balandžio 12 d. duomenimis, įmonės turėjo 2 725,94 Eur mokestinę nepriemoką. Atsakovas 2025 m. liepos 13 d. nurodė, kad bendrovė turėjo 4246,60 Eur skolą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunkčiu, nes pareiškėja ir ją ketinusi įdarbinti bendrovė neįrodė, kad bendrovė nebeturi jokių mokestinių nepriemokų.
24. Dėl pareiškėjos argumento, jog UAB „Alnersa“ 2025 m. balandžio 13 d. kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė nekeičia išvados, jog bendrovė nebeturi jokių mokestinių nepriemokų.
25. Pareiškėja apeliaciniame skunde argumentų dėl kitos Sprendimo dalies, susijusios su Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytų aplinkybių vertinimu, neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šios Sprendimo dalies nevertina ir detaliau nepasisako.
26. Dėl kitų pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, jog dėl atsakovo sprendimų šeima negalės būti kartu, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka gali kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėja atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.