Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. U. ieškinį atsakovui K. U., trečiajam asmeniui K. U. dėl materialinės paramos pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo K. U. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo ar prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (CPK 248 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovas D. U. yra atsakovo K. U. ir trečiojo asmens K. U. sūnus. Ieškovo tėvai gyvena atskirai.

Atsakovas K. U. šiuo metu priverstinai gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo (duomenys neskelbtini).

Šiuo metu ieškovas D. U. gyvena kartu su motina K. U. ir yra jos visiškai išlaikomas, tačiau jos parama yra minimali, motinos teikiamos paramos pakanka tik patiems būtiniausiems ieškovo poreikiams tenkinti: maistui ir būtiniausiems rūbams. Ieškovo teigimu, jo poreikiams mokslo priemonėms, geresniems rūbams įsigyti, pramogoms ir ieškovo laisvalaikiui lėšų nelieka.

Įvertinus tai, kad atsakovas gera valia ieškovui išlaikymą teikė tik iki jo pilnametystės bei įvertinus tai, kad ieškovas nors ir sulaukęs pilnametystės, tačiau vis dar mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, ieškovas teismo prašo iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą nuo (duomenys neskelbtini) (kai ieškovas sulaukė pilnametystės) iki jis mokysis pagal vidurinio ugdymo programą.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo reglamentuota CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, yra reglamentuota CK 3.192¹ straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ str. 2 d.). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (CK 3.192¹ str. 3, 4 d.). (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1682-619/2016).

Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos šios sąlygos: ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas bei įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Tačiau svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015 ir kt.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas turėtų turto ar gautų pajamų, iš kurių galėtų patenkinti savo būtinuosius poreikius. Akivaizdu, kad ieškovui mokantis gimnazijoje didžioji laiko dalis yra skiriama mokslui, todėl dirbti ir gauti su darbo santykiais susijusių pajamų būtų itin sudėtinga ir neatitiktų išsilavinimo siekiančio asmens interesų. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovas siektų prabangos ar ne pagal turimas tėvų pajamas naudotųsi kokiomis nors paslaugomis.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovo turtinė padėtis yra gera ir dėl to finansinė parama jam nėra reikalinga arba jis per daug didelės sumos siekia prisiteisti (LR CPK 178 str.).

Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Duomenų, kad atsakovas būtų neįgalus į bylą nepateikta. Aplinkybė, kad jis šiuo metu priverstinai gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas yra neįgalus. Nėra įrodymų, jog atsakovas turėtų kokių nors kitų papildomų išlaidų – kredito, draudimo įmokos ar pan. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį teigia, kad jo gaunamos mėnesinės pajamos sudaro 359 eurus, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų nepateikė. Nepateikta duomenų, kur atsakovas išleidžia savo gaunamas pajamas ir kuo materialinės paramos sūnui priteisimas pažeis atsakovo teises. Ieškovas jau suaugęs asmuo, lygiai su tokiais pat poreikiais kaip ir atsakovas, todėl nesuprantamas ir kritiškai vertintinas atsakovo atsisakymas teikti sūnui materialinę paramą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas, gydomas ligoninėje ir turėdamas visišką priežiūrą bei gaudamas 359 eurų pajamas per mėnesį, galėtų kiekvieną mėnesį pilnamečiui paramos reikalingam sūnui skirti po 250 Eur. Parama priteistina nuo (duomenys neskelbtini). Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, ieškinys tenkintinas (CK 3.192¹ str.).

Kiti šalių teismo posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 98 straipsnių nuostatos. Abiems šalims skirta nemokama teisinė pagalba, todėl nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo atleistini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. U., a/k (duomenys neskelbtini) materialinę paramą ieškovui D. U., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo (duomenys neskelbtini) iki D. U. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.