Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir nustatyta laisvės atėmimo 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmė.

Iš J. A. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteista 1626,22 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai dvidešimt šeši eurai 22 ct) ekstradicijos išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. A. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, bendrai veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, 2016 m. vasario 17 d. 11 val. 52 min., nenustatytiems asmenims paskambinus į O. T. fiksuoto ryšio telefoną ir iš pradžių melagingai prisistačius jos broliene, o vėliau policijos pareigūnu, melagingai pranešus apie eismo įvykį, kurio metu esą buvo sužalotas jai artimas žmogus, O. T. patikėjus melaginga informacija, apgaule įkalbėjus ją perduoti savo AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su PIN kodu, jis – J. A., atvykęs į O. T. namus, esančius (duomenys neskelbtini). paėmė, taip neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę AB ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą O. T. vardu su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis – PIN kodu, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2016 m. vasario 17 d. 12 val. 59 min. (duomenys neskelbtini)esančiame AB ,, Swedbank“ bankomate Nr. H217, neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - AB ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą O. T. vardu ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, neteisėtai atliko finansinę operaciją - įdėjęs mokėjimo kortelę į bankomatą ir surinkęs PIN kodą, iš O. T. sąskaitos nuėmė 50 eurų; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2016 m. vasario 17 d. apie 14.00 val., Lazdijų miesto autobusų stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), pinigus – 50 eurų, O. T. AB ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su PIN kodu, nenustatytų asmenų nurodymu perdavė nenustatytam asmeniui.Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, skirtina sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė.Apeliaciniame skunde J. A. prašo peržiūrėti bylą bei tinkamai įvertinti visas aplinkybes ir paskirti daug švelnesnę bausmę.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas E. Blažys prašė tenkinti apeliacinį skundą. Prokuroras T. Dorelaitis apeliacinį skundą prašė atmesti.Nuteistojo J. A. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Nuteistasis iš esmės išreiškė nuomonę dėl jam paskirtos per griežtos bausmės rūšies ir dydžio. Apeliacinės instancijos teismas neišeidamas už skundo ribų patikrina bylą dėl paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teismas remiantis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, tai yra: atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingą dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

8. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, skirdamas J. A. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje.

8.1.Teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę J. A., atsižvelgė į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį - padaryti du apysunkiai nusikaltimai, kaltės formą – nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, į kaltinamojo asmenybę - praeityje yra dvidešimt kartų teistas, teistumai neišnykę ir nepanaikinti. Teismas taip pat pažymėjo, kad J. A. nusikalto nepraėjus mėnesiui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo įkalinimo įstaigoje. Skiriant bausmę įvertinta ir tai, jog J. A. padaryti nusikaltimai baigti. Apeliantas ne kartą baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (3 t., b.l. 1-11). Apeliantas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Psichikos sveikatos skyriaus psichikos ligų registre neįrašytas (3 t., b.l. 16). Aukštesniojo teismo įsitikinimu nurodyti duomenys pagrįstai leido apylinkės teismui spręsti, kad švelniausių sankcijoje įtvirtintų bausmių rūšių apelianto nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka ir jomis bausmės tikslai nebūtų pasiekti, juolab, jog praeityje J. A. yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau įstatyme nustatytos griežčiausios bausmės skyrimas nepaveikė J. A. taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016 m. birželio 15 d. charakteristikoje nurodyta, kad J. A. iki patekimo į įkalinimo įstaigą, kaimo bendruomenės ir aplinkinių gyventojų buvo charakterizuojamas neigiamai, kaip neatsakingas, lengvabūdiškas jaunuolis (3 t., b.l.19). Nagrinėjamu atveju J. A. atlikti veiksmai nebuvo atsitiktiniai, už panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą yra teistas ir anksčiau. Todėl įvertinusi apelianto asmenybę, padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei kitas pirmiau nurodytas aplinkybes, kolegija mano, kad J. A. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirta sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė yra teisinga bei optimali BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti.

8.2.Dėl laisvės atėmimo bausmės dydžio. BK 61straispnio 2 dalis nustato, kad teismas įvertinęs lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, atsižvelgė į tai, kad J. A. nukentėjusiajai savo noru atlygino žalą, kurią padarė neteisėtai prisijungdamas prie jos banko sąskaitos elektroniniu būdu ir iš jos sąskaitos paimdamas 50 Eur, ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas J. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ir nors, pasak apelianto, tai padaryta nepagrįstai, nes nei vienas teismas nėra jo pripažinęs recidyvistu, tačiau su tokiu argumentu nesutiktina. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veiką padarė recidyvistas. Recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kur nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą, o nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime.

8.3.Nagrinėjamoje byloje Alytaus apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu J. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų tyčinių apysunkių (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų padarymą. Šios nusikalstamos veikos padarytos 2016 m. vasario 17 d., t.y. esant neišnykus ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju J. A. ne kartą teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, paskutinį kartą Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą. Minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi subendrinta su ankstesniais nuosprendžiu skirtomis bausmėmis. Po to J. A. buvo teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendžiu ir subendrinus minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi paskirta bausme, J. A. paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Paleistas iš įkalinimo vietos 2016 m. sausio 22 d. (1 t., b.l. 163-164). Akivaizdu, kad šioje baudžiamojoje byloje išnagrinėtų nusikalstamų veikų padarymo metu dar nebuvo praėjęs BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nustatytas 3 metų terminas, todėl laikytina, kad J. A. šioje baudžiamojoje byloje išnagrinėtas tyčines nusikalstamas veikas padarė esant neišnykus ankstesniam teistumui, kuris taip pat nebuvo panaikintas ir įstatymų nustatyta tvarka. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis daug kartų yra teistas už tą patį (t.y. buvo daug epizodų), o prokuratūra galėjo juos sujungti į vieną bylą, šiuo atveju teisiškai nėra svarbi, nes nusikaltimų recidyvui konstatuoti pakanka, kad asmuo anksčiau būtų teistas bent už vieno tyčinio nusikaltimo padarymą ir būtų kitos BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. A. padarė nusikalstamas veikas būdamas recidyvistas ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tai pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8.4. Apelianto nuomone, teismas turėjo taip pat vertinti, jog J. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai ir davė išsamius parodymus bei sutiko, kad būtų taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-942/2015). Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiformavusią teismų praktiką, be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, reikalaujama ir aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išaiškinant nusikaltimą, o vien prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas, dar nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88/2008). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. A. savo kaltę pripažino, davė parodymus, tačiau tokie jo veiksmai nevertini, kaip aktyvi pagalba ikiteisminiam tyrimui, pats nusikaltimas buvo atskleistas be jokių aktyvių nuteistojo pastangų, t.y. net 2016 m. balandžio 28 d. liudytojo apklausos metu J. A. dėl įvykio nieko nepaaiškino (1 t., b.l. 77), todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nepripažino J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės. Apelianto argumentas, jog jis sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip pat nėra pagrindu dar labiau švelninti bausmės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas taikydamas J. A. atžvilgius BK 64 ¹ straipsnį ir sumažindamas vienu trečdalius nuteistajam skiriamos bausmės terminą. Teisėjų kolegija sutinka, su pirmosios instancijos teismo nustatytomis J. A. atsakomybę lengvinančia ir sunkinančia aplinkybėmis bei kitų aplinkybių - kaltinamojo asmenybės, nusikaltimo pavojingumo, pasekmių - įvertinimu, taip pat su paskirtųjų bausmių J. A. už abiejų nusikalstamų veikų padarymą, dydžiais (skirta už BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo 2 metams bausmė, už BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausmė), kurios ženkliai mažesnės nei įstatyme numatytas sankcijos vidurkis (vidurkis 3 metai 1,5 mėnesio), kas iš esmės neprieštarauja BK 61 straipsnio 1,2 dalies nuostatoms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) 8 (aštuoniems) mėnesiams. Dėl nurodytų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo dar labiau švelninti ir taip paskirtą palyginus švelnią bausmę.

9. J. A. skunde teigia, kad teismas nevertino to, jog jis su drauge augina mažametį vaiką, jog yra jauno amžiaus jaunuolis, taip pat, jog turi legalų darbą ir deklaruotą gyvenamąją vietą. Tačiau, kolegijos vertinimu, pastarosios J. A. nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtosios bausmės, nes šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, ir tai J. A. neprivertė susimąstyti ir nesustabdė nuo nusikaltimų darymo.

10. Aptartų aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmių skyrimą ir bendrinimą, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o bausmę už nusikalstamų veikų padarymą parinko proporcingą padarytų veikų pavojingumui. Dėl nurodytų priežasčių J. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.