- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- e2-3204-723/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02571-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Atsakovas
- A. T.
- Kategorijos
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui A. T. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, ieškiniu atsakovui A. T. prašo priteisti iš atsakovo 2 259,04 Eur, o bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Ieškinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje 2012 m. gruodžio 20 d. buvo gautas A. S. prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, kuriame patikslintas žalos pobūdis bei dydis. Išnagrinėjus gautus dokumentus buvo konstatuota, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu nustatė, kad A. T. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje. Iš A. T. buvo teismas priteisė A. S. 5 792,40 Eur turtinės žalos. Smurtinis nusikaltimas buvo padarytas 2011 m. Vilniaus rajone, už žalą atsakingas asmuo savanoriškai neatlygino žalos, t.y. konstatuotos visos privalomos sąlygos kompensuoti žalą. Teisingumo ministerija 2013 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą Nr. (1.34.)7R-789 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo. Teisingumo ministerijoje 2013 m. kovo 3 d. iš antstolės P. K. buvo gautas patvarkymas dėl skolininkui A. S. priklausančių mokėtinų piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą, kuriame buvo numatytas turto arešto mastas – 2 440,91 Eur. Pagal minėtą patvarkymą Teisingumo ministerija 2013 m. balandžio 10 d. mokėjimo pavedimu Nr. 6820 į antstolės P. K. depozitinę sąskaitą sumokėjo 2 259,04 Eur. Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo redakcijos 14 straipsnyje reglamentuota, kad įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Analogiška nuostata yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 punkte: atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Taigi, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu buvo konstatuota, kad už žalą, atsiradusią dėl nusikaltimo padarymo, yra atsakingas būtent atsakovas. Kadangi valstybė atlygino jo padarytą 2 259,04 Eur žalą, valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo regreso tvarka. Teismo nuosprendžiu yra konstatuota, kad atsakovas atliko kaltus neteisėtus veiksmus – padarė nusikaltimą, dėl kurio, esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui, atsirado žala. Nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas, ieškinys turi būti tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-441-137/2011 pripažino A. T. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir priteisė iš jo nukentėjusiajam A. S. 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt) turtinei žalai atlyginti ir 27,55 Eur (95,11 Lt) proceso išlaidų. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendis nebuvo skundžiamas ir įsiteisėjo 2012 m. sausio 3 d.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje 2012 m. gruodžio 20 d. buvo gautas A. S. prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, atsiradusią dėl nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo. Be to, Teisingumo ministerijoje 2013 m. kovo 8 d. iš antstolės P. K. buvo gautas patvarkymas dėl skolininkui A. S. priklausančių mokėtinų piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą, kuriame buvo numatytas turto arešto mastas – 2 440,91 Eur sumai. Teisingumo ministerija 2013 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą Nr. (1.34.)7R-789 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo tuo metu galiojusią redakciją kompensuojamos turtinės žalos dydis, jeigu smurtiniu nusikaltimu buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, negalėjo viršyti 60 MGL (7 800,00 Lt), ieškovas nusprendė išmokėti maksimalią 2 259,04 Eur (7 800,00 Lt) dydžio kompensaciją. Kadangi A. S. gaunamos lėšos buvo areštuotos, todėl ieškovas 2013 m. balandžio 10 d. šią sumą pervedė antstolei P. K. pagal minėtą patvarkymą dėl areštuotų lėšų.
Antstolis, vykdantis išieškojimą pagal vykdomąjį raštą dėl 20 000,00 Lt turtinės žalos ir 95,11 Lt proceso išlaidų išieškojimo iš atsakovo nukentėjusiam asmeniui, teismo priteistų sumų išieškoti negalėjo dėl objektyvių priežasčių – atsakovas nedirbo, kredito įstaigose piniginių lėšų neturėjo, taip pat ir registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Kadangi atsakovas žalos geruoju neatlygino įstatymų nustatyta tvarka, laikytina, kad jis prievolės neįvykdė, todėl ieškinys tenkintinas, ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai iš atsakovo A. T. priteistina 2 259,04 Eur, nes valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atlygino atsakovo padarytą žalą A. S. išmokėdama ir įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo regreso tvarka (Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3, 8, 14 str., CK 6.280 str.).
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 51,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p, 7 d., 83 str. 1 d. 10 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 262 – 264 straipsniais, 428 straipsniu, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai 2 259,04 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 04 ct) žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 51,00 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Preliminarus sprendimas turi būti įvykdytas per 20 dienų nuo jo įteikimo arba jį priėmusiam teismui turi būti raštu pateikti motyvuoti prieštaravimai.
Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos atsakovas nepateikia prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka, sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.
Preliminaraus teismo sprendimo patvirtintą kopiją kartu su ieškinio bei jo priedų kopijomis išsiųsti atsakovui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos.
Per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo, jo patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.