Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-3646-2023, kuriuo A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-3646-2023 buvo pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2023 m. sausio 30 d., 15 val. 38 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, kuriam neatlikta techninė apžiūra, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, kai ši teisė buvo atimta ir pasibaigus atėmimo terminui neįvykdė susigrąžinimo sąlygų. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta galutinė subendrinta 300 Eur dydžio bauda, paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui. Šiuo nutarimu buvo pripažinta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

ANK 415 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.

ANK 424 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, jog transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Nagrinėjamu atveju administracinių nusižengimų padarymo faktas, už juos paskirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas neginčijami, skunde keliamas klausimas dėl skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos sušvelninimo, neskiriant administracinio poveikio priemonės arba paskiriant trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, A. K. 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, paskirta 85 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesių terminui. Bauda sumokėta 2019 m. rugsėjo 13 d. Pareiškėjo teigimu, jis paskirtą baudą sumokėjo, tačiau nenumanė, kad norėdamas atgauti teisę vairuoti transporto priemones jis turi pareigą išklausyti papildomus kursus, todėl vėliau tai sužinojęs baigė papildomus vairuotojų mokymus. Jam vairavimo mokykloje buvo pasakyta, kad to užtenka ir jis gali toliau vairuoti transporto priemones, todėl nusižengimas, dėl kurio teikiamas skundas, padarytas dėl sąžiningo nežinojimo. Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais teismas neturi pagrindo.

Pareiškėjo teigimu, jis iki šio nusižengimo padarymo baigė papildomą vairuotojų mokymą, kad galėtų susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis), tačiau nesikreipė į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Tai padarė, tik po 2023 m. sausio 30 d., kuomet sužinojo, kad reikia atlikti ir šią procedūrą. Teismo vertinimu, nors vairuotojai privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti bei jais domėtis nuolatos, tačiau byloje nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. K. galėjo dėl nežinojimo klaidingai manyti, kad jis 2019 m. rugsėjo 13 d. sumokėjęs paskirtą baudą ir vėliau pabaigęs papildomus vairuotojų mokymus, turi teisę vairuoti transporto priemones. Juolab, kad jis buvo baustas dar prieš šį nusižengimą kelis kartus: 2021 m. rugsėjo 20 d. pagal ANK 415 str. 1 d. 415 str. 2 d. už vairavimą be transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir techninės apžiūros. 2021 m. liepos 8 d. pagal ANK 415 str. 1 d. už vairavimą be transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. 2021 m. rugpjūčio 17 d. pagal ANK 417 str. 2 d. Nagrinėjamu atveju nė vienas aukščiau išvardintus administracinius nusižengimus tyręs pareigūnas nenustatė, jog asmuo vairavo automobilį, dar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Ši teisė buvo atimta ir jis, pasibaigus atėmimo terminui, neįvykdė susigrąžinimo sąlygų. Nė vienas policijos pareigūnas nepaaiškino asmeniui, kad reikia kreiptis į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Tai akivaizdu, jog A. K. susidarė įspūdis, jog jis padarė viską ir teisę vairuoti transporto priemones susigrąžino.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju 2023 m. sausio 30 d. A. K. padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis gailisi dėl padaryto nusižengimo, sunkesnį administracinį nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, padarė dėl nežinojimo. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad A. K. neturėjo tyčios vairuoti transporto priemonę neturint teisės vairuoti. Tai leidžia vertinti padarytą pažeidimą kaip mažesnio rūšinio pavojingumo.

Nors įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuotina, kad institucija įvertinusi ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, nepagrįstai priėmė sprendimą netaikyti A. K. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į A. K. įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą, administracinės nuobaudos neskyrimas ir privalomo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymas, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų A. K. nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi pareiškėjas liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismo vertinimu, pareiškėjui nebuvo tinkamai individualizuota skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos minimalios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams skyrimas A. K. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir švelninant paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Parenkant A. K. skirtinos administracinio poveikio priemonės terminą, atsižvelgtina į anksčiau nurodytas aplinkybes, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant skundžiamą nutarimą ir sutrumpinant A. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-3646-2023, A. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.

Kita nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.