Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 90 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2021 m. sausio 29 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2023 m. kovo 26 d., apie 22 val. 39 min., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), tyčia G. B. sugriebdamas už plaukų kasos juos tempdamas, o pastarajai griūnant ant žemės ir susižalojant dešinės kojos kelį, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, puodeliu G. B. spausdamas ties lūpa ir nosimi, o pastarajai bandant atsistoti nuo žemės, jis toliau tęsė savo nusikalstamą veiką ir rankos kumščiu tris kartus suduodamas smūgius į dešinę veido pusę, G. B. lenkiantis į priekį jis toliau tęsė savo nusikalstamą veiką sugriebdamas pastarajai už plaukų juos pešdamas atversdamas jai galvą, vieną kartą spirdamas į dešinės pusės raktikaulį, t. y. šiais savo veiksmais padarydamas G. B. kraujosrūvą dešinės akies apatiniame voke, apatinės lūpos gleivinėje ir dešinio kelio priekiniame paviršiuje, taip G. B. sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. V. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad panašiai viskas ir vyko kaip nurodė prokuroras kaltinamajame akte, tik nebuvo smūgių. Pasak kaltinamojo, jis smūgių nenorėjo suduoti, jis tik nukentėjusiajai spaudė veidą. Kaip nurodė kaltinamasis, jis nukentėjusiąją buvo parvertęs ant žemės ir spaudė su kumščiu, tačiau neigia, kad spaudė su puodeliu. Taip pat pripažįsta, kad tempė už plaukų. Kaip nurodė kaltinamasis, jis visą laiką neigė, kad sudavė tris smūgius į dešinę veido pusę. Buvo blaivus ir pamena aplinkybes. Pasak kaltinamojo, jis nutempė nukentėjusiąją už plaukų ant žemės, įrėmė kumštį į veidą ir antrą kartą tą pakartojo, kai ji atsistojusi jam pagrasino. Antrą kartą ją parsivertė už plaukų. Jos galva buvo įremta į žemę. Kaltinamojo vertinimu, jeigu jis būtų jai sudavęs iš viršaus, tai būtų buvusios žymės tikrai didelės, nes jis yra boksininkas. Pasak kaltinamojo, nukentėjusioji jį žodžiais ilgai provokavo. Sutinka, kad peržengė ribas. Kaltinamasis pripažįsta padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą, tik neigia, kad puodeliu spaudė veidą ir neigia sudavęs tris kartus kumščiu.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš 2023 m. kovo 27 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint nukentėjusiosios kūną ant veido srities dešinės pusės, po akimi matomas įbrėžimas, ant nosies dešinės pusės matomas įdrėskimas, apatinėje lūpoje matoma žaizda, ant krūtinės srities matomi paraudimai, matomi nutraukti plaukai, paraudusi nosis. Apžiūrint asmens drabužius matomos įdrėkstos dešinės pusės kelnių kelio sritis (1 t., b. l. 63-68).

Specialisto išvadoje Nr. pG 694/2023 konstatuota, kad G. B. yra padaryti šie sužalojimai: kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, apatinės lūpos gleivinėje ir dešinio kelio priekiniame paviršiuje ir šie sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 73, 79-80)

Aplinkybę, kad šių sužalojimų priežastis buvo kaltinamajam inkriminuoti veiksmai, patvirtina pačios nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Kaip nurodė nukentėjusioji, A. jau buvo pas S., kai ji atvyko. S. ir ji norėjusios gerti šampaną, tai buvo kovo 26 d. po dešimtos valandos vakare, kai jau ji buvo grįžusi iš darbo. Ji su S. sėdėjo prie stalo, A. sėdėjo ant sofos prie televizoriaus. Kaip nurodė nukentėjusioji, ji išgėrė su S. po vieną taurę šampano, kalbėjosi su ja apie viską ir išėjo kalba apie būstą. Jos diskutavo su S. ir A. apie būstą, A. buvo minėjęs, kad nori pirkti būstą Klaipėdoje ir ji jo paklausė, ar jis jį nusipirkęs? Taip viskas ir prasidėjo. Ji dar jo paklausė, tai ką jis darys toliau? Ar gyvens pas mamą? Jis bandė jai aiškinti, atsirado pakeltas balso tonas, ji nežino, kodėl jis taip agresyviai sureagavo, bet ji jokio blogo žodžio jam nepasakė. Jis agresyviai nusiteikęs atėjo prie jos ir pasakė, kad aiškina ką toliau darys ir paėmęs ją už plaukų nuvertė nuo kėdės. Ir tada prasidėjo kumščiai į veidą, spyris į krūtinę, plaukų tąsymas. Jis jai sudavė gal tris smūgius iš kumščio ir iš kojos vieną kartą spyrė į krūtinę. Jis valgė košę puodelyje, tai tą puodelį jai į veidą, viskas vyko labai greitai, ji bandė stotis, jis ją ant žemės už plaukų nutrenkė, ištraukė daug plaukų ir iš nosies jai kraujas pasileido. Buvo prakirsta lūpa. Ji nuolat prašė, kad jis baigtų, ji norėjo keltis nuo žemės, tačiau jis vėl ją už plaukų - nuolat buvo plaukų rovimas ir smūgiai. Kaip nurodė nukentėjusioji, jis ją taip pat buvo prirėmęs su savo keliu, kai smūgiavo jai į veidą.

Taip pat aplinkybę, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją patvirtino ir liudytoja apklausta teisimojo posėdžio metu S. Ž..

Nepaisant to, kad liudytoja nurodė, kad ji nemačiusi, kad kaltinamasis būtų spyręs nukentėjusiajai ir sudavęs smūgius ir tai iš esmės atitinka kaltinamojo pateiktą įvykių versiją, tačiau vien tik tai, kad ji teigia nemačiusi smūgių ir spyrio nereiškia, kad jų nebuvo. Be to, kaip nurodė liudytoja, viskas vyko labai greitai, ji buvo susijaudinusi, todėl suduotų smūgių galėjo ir neužakcentuoti. Aplinkybę, kad kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajai ir jai spyrė vieną kartą į krūtinės sritį kaip nurodyta kaltinime patvirtina ir 2023 m. kovo 28 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Taip pat faktą, kad kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajai į veido sritį patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. S., kuris nurodė, kad G. B. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti buvo reikalingi smūginiai poveikiai, rasta kraujosruva kelio srityje galėjo būti padaryta tiek griūviminės, tiek kritiminės traumos metu. Sužalojimai veide – kraujosruva dešinės akies apatiniame voke ir apatinės lūpos gleivinėje yra būdingi trauminiam smūginiam poveikiui, šie sužalojimai padaryti neatsikišusiose kūno dalyse, todėl nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai trenkiant į buką kietą paviršių. Eksperto vertinimu, spaudžiant kumščiu gal ir įmanoma padaryti tokį sužalojimą, bet turi būti labai stiprus poveikis, kad sutraiškyti audinius ir tada būtų dar papildomi paviršiniai sužalojimai atsiradę – kraujosruvos ir nubrozdinimai, todėl sužalojimams padaryti buvo reikalingi tiesioginiai smūgiai į veido sritį.

Šie įrodymai patvirtina, kad A. V. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Kaltinamojo poziciją dėl smūgių nesudavimo teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją siekiant sumažinti brutalaus smurto aplinkybes.

Pažymėtina, kad už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis ne kartą baustas administracine tvarka, vieną kartą teistas ir turi neišnykusį teistumą. Akcentuotina tai, kad nepaisant to, jog teistumas yra už viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau jo metu, jis taip pat naudojo fizinį smurtą. Už šią nusikalstamą veiką jis buvo nuteistas arešto bausme, tačiau ši bausmės rūšis savo tikslų nepasiekė ir asmuo vėl nusikalto padarydamas smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Dėl to jam skirti dar kartą arešto bausmę ir dar ją atidedant, kaip to prašė prokuroras, teismas neturi pagrindo, kadangi tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės tikslų, devalvuotų bausmės instituto tikslinę paskirtį – sulaikyti asmenį nuo nusikaltimų darymo ateityje ir nubausti už padarytą nusikalstamą veiką. Be to, kaip matyti iš įtariamųjų kaltinamųjų nuteistųjų registro kaltinamasis ne kartą teistas ir už užsienyje padarytas nusikalstamas veikas tarp kurių ne tik eismo taisyklių pažeidimai, vairavimas apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, bet ir su vagystėmis susiję nusikaltimai. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad kaltinamajam gali būti skirta tik pati griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis), o maksimalus vieneri metai (BK 140 straipsnio 1 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad paskirtos bausmės vidurkį atitinka 7 mėnesiai ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Sunkinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas skirdamas bausmės dydį įvertina, konflikto priežastis ir aplinkybę, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra itin pavojinga, viena iš lengvesnių nusikalstamų veikų, kuri susijusi su žmogaus sveikata. Nepaisant to, kad kaltinamasis neprisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką, o tik iš dalies, tačiau jis šį poelgį įvertino kritiškai, kaip ribų peržengimą. Teismo vertinimu, bausmės dydžio parinkimo kontekste ši aplinkybė yra esminė ir nepaisant to, kad veikos padarymo būdas yra pakankamai brutalus, tačiau asmens savo veiksmų vertinimas kritiškai nulemia faktą, kad kaltinamajam turi būti skirta mažesnė nei bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė, todėl kaltinamajam skirtina – 4 mėnesių laisvės atėmimas.

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Kaip ir minėta parenkant bausmės rūšį teismas įvertino asmenį charakterizuojančią medžiagą, kuri suponuoja išvadą, kad asmuo nusikalta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių vertybių ir požiūrio į gyvenimą, kurio sėkmingai spręsti probacijos priemonėmis teismas nemato perspektyvų. Pažymėtina, kad kaltinamąjį nuteisus Telšių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu jam buvo paskirtas dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau tai teigiamos įtakos jam neturėjo. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste taip pat pažymėtina, kad nukentėjusiosios kaltinamasis neatsiprašė, visiškai nepripažino padaręs jai neturtinę žalą. Dėl to esant nurodytų aplinkybių visetui atidėti bausmės vykdymą dar kartą asmeniui paskiriant baudžiamojo poveikio priemones nėra tikslinga. Be to, akcentuotina ir tai, jeigu teismas būtų skyręs iš esmės netgi švelnesnę bausmės rūšį areštą, jos atidėti nebūtų buvę galima, nes asmeniui ne pirmą kartą paskiriama arešto bausmė, todėl paskyrus iš esmės savo pobūdžiu griežtesnę bausmės rūšį laisvės atėmimą ir ją atidėjus būtų paneigta ne tik bausmės paskirtis, bet ir teisinė logika.

Šioje byloje ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusioji G. B..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais. Vienas iš įstatyme numatytų atvejų yra atvejis, kai žala padaroma dėl nusikaltimo sveikatai. Tos pačios normos 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai dėl nusikaltimo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir ji dėl to patyrė fizinį skausmą, kuris sukėlė jai dvasinius išgyvenimus pasireiškusius neturtinės žalos padarymu. Nustatant neturtinės žalos dydį įvertintina tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir nepaisant to, kad ji nurodo, kad dėl nusikaltimo ji turėjo emigruoti, tačiau tai nėra aplinkybė didinanti neturtinės žalos dydį. Esminę aplinkybę priteisiant neturtinės žalos dydį yra sveiktos sutrikdymo mastas, kurį teismas kaip neturtinės žalos atlyginimą vertintina 1 000 Eur. Teismo vertinimu, įvertinus sužalojimo mastą 2 000 Eur suma, neturtinės žalos atlyginimas būtų pernelyg didelis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2023 m. kovo 27 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš nuteistojo A. V. nukentėjusiosios G. B. naudai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.