Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Linos Nainienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. gynėjos advokatės V. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį - dvejų (2) metų trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė D. R. paskirta laisvės atėmimas vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - palikta nepakeista iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. Š. ir T. J. apeliacinių skundų nepateikė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iki 2022 m. liepos 17 d. bute, esančiame adresu (Duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 4,026 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą ją parduoti, kurių dalį - 3,393 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), tą pačią dieną, apie 20 val. 00 min., už ne mažiau kaip 40 eurų pardavė M. Š., o likusią dalį - 0,633 g narkotinės medžiagos - kanapės (antžeminių dalių), toliau neteisėtai laikė iki 2022 m. spalio 18 d. 10 val. 30 min., kuomet kratos metu policijos pareigūnai šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė.

M. Š. 2022 m. liepos 17 d., apie 20 val. 00 min., bute, esančiame adresu (Duomenys neskelbtini), už ne mažiau kaip 40 eurų iš D. R. neteisėtai įgijo 3,393 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą ją parduoti, narkotines medžiagas gabeno ir laikė automobilyje „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. B. priklausančioje rankinėje, ir savo kelnių kišenėje, kuomet 2022 m. liepos 17 d., apie 22 val. 30 min., (Duomenys neskelbtini), autobusų sustojimo stotelėje, už 10 eurų dalį - 0,585 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) pardavė T. J.. Tęsdamas pradėtą nusikaltimą, likusias dalis narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), toliau gabeno ir laikė automobilyje „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. B. rankinėje – 2,502 g.

Be to, M. Š. 2022 m. liepos 18 d., neturėdamas leidimo, Ž. B. rankinėje, laikė keturiolika vienetų pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (.22 L. R.) ilguosius žiedinio įskėlimo medžioklinių šovinių - šaudmenų, ir vieną pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinį šovinį – šaudmenį, taip pat savo kelnių kišenėje laikė tris vienetus pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinius šovinius - šaudmenis, ir visus šiuos šaudmenis gabeno automobilyje „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, jis iki 2022 m. liepos 18 d. 21 val. 05 min. miške, esančiame adresu (Duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), neturėdamas leidimo, laikė pramoninės gamybos (Rusija) 16-o kalibro, vienavamzdį, lygiavamzdį, B – kategorijos šaunamąjį, medžioklinį šautuvą „IŽ-K“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais.

Be to, M. Š. iki 2022 m. liepos 18 d. 04 val. 00 min. bute, esančiame adresu (Duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė nedidelį kiekį - 0,009 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.

T. J. 2022 m. liepos 17 d., apie 22 val. 30 min. (Duomenys neskelbtini), autobusų sustojimo stotelėje, už 10 eurų iš M. Š. neteisėtai įgijo nedidelį kiekį - 0,585 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, ją toliau laikė striukės kišenėje ir gabeno transporto priemone, neįregistruota nustatyta tvarka, P. M. VIN: (duomenys neskelbtini), iki (Duomenys neskelbtini), kur ties pastatu Nr. 4, policijos pareigūnai 2022 m. liepos 18 d. 00 val. 20 min., jo asmens kratos metu minėtą narkotinę medžiagą surado ir paėmė.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo D. R. gynėjos advokatės V. G. apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas) - nepagrįstai nustačius D. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes.

6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikų kvalifikavimo, nei dėl D. R. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Gynėjos apeliaciniame skunde aiškiai išdėstyta, jog prašoma paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne (kitos rūšies bausme), t. y. neskirti realaus laisvės atėmimo. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent šį esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y. ar nuteistajam D. R. buvo paskirta teisinga bausmė ir ar nagrinėjamu atveju yra galimybė taikyti BK 62 ir 75 straipsnių nuostatas.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo

7. Pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1–3 dalys). Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju šių nuostatų buvo laikytasi.

8. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimo klausimas D. R. yra išsamiai motyvuotas, įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką nusikalstamą veiką, baustas administracine nuobauda, bauda sumokėta, dirbantis UAB „(Duomenys neskelbtini)“ cecho meistru, turintis turi tam tikrų sveikatos problemų – serga (duomenys neskeltini), todėl visiškai pagrįstai spręsta, kad nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad bausmės tikslai D. R. galėtų būti pasiekti skiriant švelnesnę, nei prokurorės pasiūlyta, rūšies bausmė, todėl BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti jam paskyrė laisvės atėmimą, kurio dydis įvertinus aptartų aplinkybių visumą, nustatytas mažesnis, nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Taip pat skundžiamame nuosprendyje įvertinta, jog nuteistasis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, dėl ko bausmė nuteistajam dar sumažinta trečdaliu, ir galutinė bausmė D. R. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę D. R., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas ir šios nutarties 6 punkte išvardintas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės rūšies parinkimui ir jos dydžio nustatymui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas, jog D. R. veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, padarė klaidą, kadangi D. R. ankstesniu teismo procesiniu sprendimu bausmės vykdymas buvo atidėtas, bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaiga - 2019-11-03, todėl skirdamas bausmę D. R., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. R. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-08-23 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistas 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams 2 mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjo 2019-09-13, bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaiga – 2019-11-03.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad D. R. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-08-23 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams 2 mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytas aiškus rašymo apsirikimas – nurodyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-08-23 nuosprendžiu D. R. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. Šio apsirikimo ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės, todėl ištaisytinas, nekeičiant nuosprendžio - .nurodant, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-08-23 nuosprendžiu D. R. paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams 2 mėnesiams, o ne 2 metams 6 mėnesiams.

12. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-06-06 nutartimi buvo tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas ir nutraukta vykdoma probuojamojo D. R. priežiūra prieš terminą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir nutraukus probuojamojo priežiūrą (kaip ir buvo šiuo atveju padaryta minėta nutartimi), pati probacija, kaip sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios terminas buvo nurodytas nuosprendyje, neišnyksta ir tęsiasi ligi teismo nuosprendyje nurodyto termino pabaigos, šiuo atveju – iki 2019-11-03.

13. BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, jog turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, - laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Taigi, paminėti duomenys rodo, jog D. R. atidėtos bausmės vykdymo terminas pasibaigė pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-08-23 nuosprendį – 2019-11-03, t. y. jo teistumas išnykęs. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Kai sueina BK 97 straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (BK 97 straipsnio 6 dalis).

14. Pažymėtina ir tai, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas kaip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas).

15. Įvertinęs tai, kad D. R. nors anksčiau ir teistas už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą, tačiau naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje padarė 2022 metais, t. y. teistumui išnykus (2019-11-03), apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad D. R. teistumas neišnykęs, todėl akivaizdu, kad surašant skundžiamą nuosprendį, dėl šio apsirikimo, skirdamas bausmę D. R., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu.

16. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 24 d.). Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą.

17. Nagrinėjamu atveju D. R. 2019-11-03 atliko bausmę, paskirtą Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-08-23 nuosprendžiu, t. y. naujos nusikalstamos veikos padarymo metu, už kurią jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skundžiamu nuosprendžiu, D. R. teistumas buvo išnykęs. Todėl jo nusikalstami veiksmai šiuo atveju nusikaltimų recidyvo nesudaro ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

18. Kartu teisėjų kolegija nusprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl netinkamo BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo D. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga ar kad yra pagrindas ją sušvelninti. Tai, kad buvo nepagrįstai inkriminuota BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindas mažinti bausmės dydį ją pašalinus. Iš byloje esančių duomenų apie ankstesnį D. R. teistumą matyti, kad anksčiau jau teistas už analogiško nusikaltimo padarymą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Pabrėžtina ir tai, kad D. R. pirmą kartą už minėto nusikaltimo padarymą paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Visgi teismas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams 2 mėnesiams, tikėdamasis, jog bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog šios bausmės vykdymo metu D. R. buvo dar kartą išreikštas pasitikėjimas – neatlikus visos Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-08-23 nuosprendžiu paskirtos bausmės, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-06-06 nutartimi jo, kaip probuojamojo asmens, priežiūra buvo nutraukta prieš terminą. Visgi nei paskirta laisvės atėmimo bausmė, nei vykdyta D. R., kaip probuojamojo asmens, priežiūra, nei teismo suteiktas pasitikėjimas, nutraukiant jo priežiūrą anksčiau termino, nepasiteisino, nes, kaip nustatyta ir neginčijama šioje byloje, 2022 metais D. R. vėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

19. Nors skunde nurodoma, kad nuteistasis turi rimtų sveikatos problemų, rūpinasi sunkiai sergančia (duomenys neskelbtini), sveikatos sutrikimų turinčia (duomenys neskelbtini), turi kreditinių įsipareigojimų, dirba, todėl paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę praras darbą ir iširs jo šeima, šiuo atveju, akivaizdu, kad būtinybė rūpintis šeimos nariais, jų gerove, savo paties sveikata, dirbti, mokėti įsiskolinimus egzistavo ir inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu. Nuteistasis dėl ankstesnio teistumo puikiai suprato savo galimo neteisėto elgesio padarinius, tačiau tai jo neatgrasė nuo naujo nusikaltimo padarymo, todėl nuteistasis turi prisiimti dėl tokio savo veikimo kylančius neigiamus padarinius.

20. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. R. paskyrė teisingą bausmę, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad nuteistojo teistumas neišnykęs, aptariamas aplinkybes nurodė netinkamai, ir nepagrįstai nustatė D. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu. Skundžiamas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-12-20 nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Dėl BK 62 straipsnio nuostatų taikymo ir paskirtos bausmės individualizavimo pagrįstumo

21. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde yra išdėstytas prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę, taikant BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas. Skiriant bausmes BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-33-458/2020). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatytą, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos. Šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1–6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo tik vieną, o būtent tai, kad D. R. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Nors skunde akcentuojamos aplinkybės susijusios su nuteistojo sutuoktinės sveikata ir tai, kad jis vienintelis dirbantis asmuo šioje šeimoje, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra, taip pat nepateikta ir su apeliaciniu skundu ir nepatvirtina fakto, kad nuteistasis D. R. išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Kaip minėta šiame nuosprendyje, šios aplinkybės egzistavo ir inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu ir tai nuteistojo neatgrasė nuo naujo nusikaltimo padarymo. Taigi, šiuo atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo. Tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas. Nesant pagrindo paskirtą bausmę švelninti pagal BK 62 straipsnį, nors apeliaciniame skunde ir nėra prašoma, spręstinas klausimas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.

23. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

24. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (D. R. davė nuoseklius parodymus, pilnai prisipažino dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui nustatyti objektyvią tiesą byloje; charakterizuojamas teigiamai; žala nepadaryta, narkotinių medžiagų nuo nusikalstamos veikos padarymo momento nebevartoja) taip pat nelaikytinos išimtinėmis bylos aplinkybėmis, duodančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skunde nurodoma, kad nuteistasis nusikalto, padarydamas vienkartinę nusikalstamą veiką - perdavė nedidelį kiekį - 3,3 g narkotinės medžiagos - kanapių, pažįstamui asmeniui už skolos dalį, tačiau narkotinių medžiagų prekyba neužsiima, o šias narkotines medžiagas buvo įsigijęs savo vartojimui. Šie skundo argumentai suponuoja išvadą, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo elgesio, net bando neigti savo kaltę, kadangi byloje nustatyta ir įrodyta, kad D. R. turėdamas tikslą parduoti, dalį - 3,393 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), už ne mažiau kaip 40 eurų pardavė kitam nuteistajam M. Š., o likusią dalį - 0,633 g narkotinės medžiagos - kanapės (antžeminių dalių), toliau neteisėtai laikė iki kada kratos metu policijos pareigūnai šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė. Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad D. R. pardavė tik 3,3 g. narkotinės medžiagos, ir nors šis kiekis pripažįstamas nedideliu, tačiau darytina išvada, kad tai sukėlė žalą BK 260 straipsnio saugomiems gėriams, ir sprendžiama, kad ši aplinkybė nėra pagrindas išvadai apie mažesnį nuteistojo padarytos veikos pavojingumą. Be to, teisėjų kolegija, vertindama BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybes, atsižvelgia ir į kitas bylos aplinkybes. Pakartotinai įvertinusi visas nuteistąjį bei jo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą švelninti D. R. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kaip minėta, nuteistojo asmeninės ir kitos jį charakterizuojančios aplinkybės, taip pat aplinkybės susijusios su jo artimaisiais ir šeimos nariais nėra išskirtinės ir yra būdingos daugeliui nuteistųjų, tuo tarpu jo padaryta nusikalstama veika (BK 260 straipsnio 1 dalis) – pasižymi dideliu pavojingumu. Juo labiau, kad praeityje D. R. buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą.

25. Taip pat pažymėtina, kad nors D. R. teistumas išnykęs, tačiau, kaip minėta, praeityje jis yra teistas už narkotinių medžiagų platinimą. Tai rodo, kad D. R. tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi, jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Apygardos teismo vertinimu, pirmiau nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad patenkinus D. R. gynėjos skundą ir paskyrus šiam nuteistajam su realiu laisvės atėmimo nesusijusią bausmę, bus įgyvendinta bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei pašalintos bet kokios prielaidos formuotis nebaudžiamumo nuotaikoms.

26. Išskirtine aplinkybe, galinčia lemti bausmės švelninimą D. R., nelaikytina ir jo turimos sveikatos problemos, dėl ko jam reikalingas pastovus gydymas. Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, kad D. R. laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebus užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros sąlygos, savalaikė medicininė pagalba ir priežiūra. Šiame kontekste pažymima, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Taigi, D. R. turi teisę ir galimybę prašyti bausmės atlikimo vietos įstaigos administracijos užtikrinti, kad jam būtų suteiktas reikalingas gydymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant būtinumui gydytis, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam yra garantuojama tinkama sveikatos priežiūra ir gydymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-594/2024).

27. Visi paminėti motyvai duoda pagrindą išvadai, kad D. R. paskirta teisinga bausmė, kuri yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, ją mažinti ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra įstatyme numatytų sąlygų ir teisinio pagrindo. Byloje nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kuriuo remiantis nuteistajam paskirta bausmė turėtų būti švelninama. Apygardos teismas daro išvadą, jog gynėjos apeliaciniame skunde akcentuotos aplinkybės (prie apeliacinio skundo pridėti duomenys), galėtų būti vertinamos tik kaip eilinės, įprastos, gyvenimiškos aplinkybės, charakterizuojančios D. R., bet ne išimtinės, dėl kurių baudžiamajame įstatyme numatyti bausmė ir jos dydis aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis)

28. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde taip pat pateikia alternatyvų prašymą – vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, D. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. Šiame skundo kontekste pažymėtina, kad nors D. R. už sunkų nusikaltimą skirtos laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau šio straipsnio minėtoje dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. BK 260 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra išdėstyta XXXVII skyriuje, vadinasi, padarius šiame straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką negalimas net ir dalinis bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi įstatymas imperatyviai draudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, padariusiems nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo D. R. gynėjos advokatės V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti D. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje ištaisyti rašymo apsirikimą, nurodant, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu D. R. paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams 2 mėnesiams, o ne 2 metams 6 mėnesiams.

Kitą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.