Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-102/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-01-24
Bylos Nr.: 1A-102/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-67-1-00005-2011-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Svajūnas Knizleris (pran.), Albinas Bielskis, Linas Žukauskas
Kaltinamasis: S. V. B.
Nukentėjusysis: V. K.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-102/2014Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00005-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.12.1.; 1.2.18.11.; 1.2.28.4.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.2.2.11.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Albino Bielskio, Lino Žukausko,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Nerijui Marcinkevičiui,gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,išteisintajam S. V. B. ,nukentėjusiajam V. K. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį ir 246 straipsnio 2 dalį išteisintas, nenustačius, jog padarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Baudžiamoji byla prieš S. V. B. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Civiliniai ieškiniai: AB ,,SEB lizingo“ dėl 8899,60 Lt ir V. K. dėl 67 122,78 Lt sumos priteisimo palikti nenagrinėtais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. B. buvo kaltinamas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl to, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, būdamas S. V. B. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini) savininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas, kaip šio ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2007-02-28, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kuriose nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, 1996-02-22 Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymo Nr. 13, reikalavimus, kur nurodyta, kad „..individualios (personalinės) įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, valstybės ir savivaldybės įmonės bei visų tipų įmonės, fondai, bendrijos, organizacijos bei jų junginiai, taip pat įstaigos ir organizacijos, išlaikomos iš biudžeto, privalo saugoti 10 metų, nenustatė S. V. B. įmonės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir terminų, neišsaugojo bendrovės buhalterinių dokumentų: neišsaugojo 2003 metais deklaruotoms pajamoms pagrįsti patvirtinančių PVM sąskaitų faktūrų už 7237 Lt, 2004 metais – už 4262 Lt, 2005 metais – už 2369 Lt ir 2006 metais už 888 Lt, neišsaugojo ilgalaikio turto bei atsiskaitymų su pirkėjais ir tiekėjais apskaitos registrų, kasos operacijų pirminių apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2005-03-01 iki 2007-02-28, suvestinio apskaitos registro – ūkinių operacijų registravimo žurnalo už laikotarpius nuo 2003-05-01 iki 2003-12-31 ir nuo 2005-08-01 iki 2007-02-28, specialių apskaitos dokumentų (SAD) blankų naudojimo apskaitos ir išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalų,

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu bei 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimus, S. V. B. individualios įmonės kasos knygoje nefiksavo ir į 2003 m. pajamas neįtraukė bendrovės „S“ (duomenys pakeisti) 2003-10-31 sumokėtų 487,41 Lt.

Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti S. V. B. įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2007-02-28.

S. V. B. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 246 straipsnio 2 dalį dėl to, kad, žinodamas apie antstolio R. K. 2009-04-27 dienos turto arešto aktu, kurį 2009-05-08 gavo paštu, bei 2010-08-19 dienos patikslintu turto areštu aktu, tikslinančiu 2009-04-27 turto arešto aktą, kuriuo buvo siekiama tenkinti išieškotojo UAB ,,La“ (duomenys pakeisti) reikalavimus, areštuotą ir jam patikėtą didelės – 160000 litų vertės turtą – kombainą Claas Lexion 520, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo numeris (duomenys neskelbtini), įsipareigojęs šį turtą saugoti bei būdamas įspėtas apie atsakomybę už areštuoto turto išeikvojimą, perleidimą ar paslėpimą, 2010 metų rudenį, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, kombainą Claas Lexion 520 sugadino nuimdamas detales ir agregatus, įeinančius į kombaino komplektą, tuo padarydamas V. K. 67122,78 litų dydžio turtinę žalą, ir tyčia kombainą paslėpė adresu (duomenys neskelbtini), kur jis buvo slepiamas iki 2011-10-12.

S. V. B. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl to, kad būdamas UAB ,,T“ (duomenys pakeisti) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, vienvaldiškai veikdamas įmonės vardu, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pasisavino jam UAB ,,T“ (duomenys pakeisti) patikėtą, AB ,,SEB lizingui“, įmonės kodas 123051535, registruota adresu Saltoniškių g. 12, Vilnius (buvusi UAB SEB VB Lizingas), priklausantį turtą – automobilį Nissan Terrano, 2002 metų gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytą 2006-03-30 sudarytos finansinio lizingo sutarties Nr. 2006-030478 pagrindu, po to, kai 2009-03-03 AB ,,SEB lizingas“ dėl UAB ,,T“ (duomenys pakeisti) netinkamai vykdytos minėtos finansinio lizingo sutarties, lizingo sutartį nutraukė ir nurodė grąžinti automobilį Nissan Terrano, S. V. B. minėto automobilio negrąžino iki 2011-05-24, tuo padarydamas AB ,,SEB lizingas“ 16529,01 Lt dydžio turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžiu S. V. B. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 246 straipsnio 2 dalį išteisino nenustačius, jog padarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad pasirašius 2010 m. spalio 14 d. javų kombaino Claas Lexion 520 pardavimo iš varžytinių aktą, kuris 2010 m. lapkričio 17 d. buvo patvirtintas Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjos nutartimi, nuosavybės teisė į jį perėjo nukentėjusiajam V. K. , o turto areštas, uždėtas antstolio turto arešto aktais 2009 m. balandžio 27 d. ir 2010 m. rugpjūčio 19 d., remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 693 straipsniu, nuo to momento išnyko. Iš liudytojų D. M. , M. A. , R. N. parodymų matyti, jog kombainas iš S. V. B. nurodytos buvimo vietos (duomenys neskelbtini) buvo išgabentas ne anksčiau nei 2011 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje – spalio mėnesio pradžioje, t.y. tuo metu, kai kaltinime nurodyti antstolio turto areštai jau negaliojo, taigi nėra pagrindo pripažinti pagrįstu kaltinimą, jog S. V. B. paslėpė areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą – javų kombainą Claas Lesion 520. Apygardos teismas taip pat konstatavo, jog nepagrįstas kaltinimas dėl areštuoto kombaino Claas Lexion 520 sugadinimo nuimant detales ir agregatus, įeinančius į kombaino komplektą, nes nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog S. V. B. kaltinime nurodyto turto arešto galiojimo metu būtų sugadinęs jam saugoti patikėtą kombainą. Šią aplinkybę patvirtino ir apklausta liudytoja B. T. , kuri nurodė, jog kažkokių akivaizdžių kombaino trūkumų, jį apžiūrint, nepastebėjo.

Sprendimą išteisinti S. V. B. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį apygardos teismas motyvavo tuo, kad automobilis Nissan Terrano valst. Nr. (duomenys neskelbtini) net ir po to, kai lizingo sutarties su UAB „T“ (duomenys pakeisti), kurios direktoriumi buvo S. V. B. , buvo perduotas šiai bendrovei, nuosavybės teise priklausė lizingo paslaugą teikiančiai bendrovei AB „SEB lizingas“. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad nevykdant lizingo sutartimi nustatytų sąlygų ir esant lizingo bei jo įgalioto asmens prašymui, UAB „T“ (duomenys pakeisti) ir jos direktorius S. V. B. lizinguojamo automobilio negrąžino. Tačiau kilnojamajam turtui – automobiliui, yra numatyta speciali nuosavybės teisės atsiradimo ir pasikeitimo registracijos tvarka, kuri yra įmanoma tik specialių juridinius faktus fiksuojančių dokumentų pagrindu, o šiuo atveju lizingavimo laikotarpiu buvo numatyta, kad automobilis yra lizingą tiekiančios bendrovės nuosavybė, todėl akivaizdu, jog S. V. B. negalėjo jo paversti savu ar įgyti savo naudai. Be to, byloje nėra surinkta jokių įrodymų apie tai, kad kokiais nors aktyviais veiksmais S. V. B. būtų neteisėtai siekęs įgyti į šį automobilį nuosavybės teisę, slėpęs jį, perleidęs tretiesiems asmenims, t.y. tyčia atlikęs veiksmus, kuriais būtų norėjęs atimti nuosavybės teisę iš teisėto savininko. Tai patvirtina ir baudžiamosios bylos medžiaga nenuneigtas S. V. B. aiškinimas, jog jis su lizingo bendrove vedė derybas ir automobilio neperdavė vien dėl to, kad netinkamai buvo nustatyta automobilio likutinė vertė. Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad nagrinėjama situacija negali būti vertinama kitaip, kaip ginčas, kilęs iš civilinių teisinių santykių dėl netinkamo lizingo sutarties sąlygų vykdymo. Pareikštu kaltinimu siekiama kriminalizuoti civilinius teisinius santykius ir spręsti juos baudžiamosios teisės pagalba.

Baudžiamąją bylą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį S. V. B. atžvilgiu apygardos teismas nutraukė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, suėjus BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos apdarymo metu, t.y. 2007 m. vasario 28 d.) numatytam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: S. V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti: pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, pagal BK 294 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio Nissan Teranno) 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 294 straipsnio 1 dalį (dėl kombaino Claas Lexion 520) 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę S. V. B. paskirti 100 MGL (13000 Lt) dydžio baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Iš S. V. B. priteisti: AB „SEB lizingui“ – 8899,60 Lt turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam V. K. – 67122,78 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad konstituciniai teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principai suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios. Perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, teisėjas nutartyje nurodo inkriminuotą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, tačiau toks kvalifikavimo nurodymas tik atspindi prokuroro poziciją, išdėstytą kaltinamajame akte, ir bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Teismas, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatęs, kad kaltinamojo padaryta veika atitinka kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo nei nurodyta kaltinamajame akte sudėtį, privalo veiką atitinkamai perkvalifikuoti. Prokuroro manymu, apygardos teismas, nenustatęs S. V. B. veikoje nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 246 straipsnio 2 dalyje, požymių, turėjo pagrindą vadovautis BPK 256 straipsnio 4 dalimi ir perkvalifikuoti jo veiksmus iš BK 183 straipsnio 1 dalies į BK 294 straipsnio 1 dalį bei iš BK 246 straipsnio 2 dalies į BK 294 straipsnio 1 dalį, kadangi S. V. B. veikoje yra akivaizdūs šių nusikalstamų veikų požymiai, o teismo išvada, kad civiliniai teisiniai santykiai, dėl kurių kilo ginčai tarp AB „SEB lizingas“, nukentėjusiojo V. K. ir S. V. B. , neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius, nepagrįsta.

Prokuroras teigia, kad apygardos teismas, konstatuodamas, jog kaltinimas pagal BK 246 straipsnio 2 dalį nėra pagrįstas, kadangi kombainas iš kaltinamojo nurodytos jo buvimo vietos (duomenys neskelbtini) buvo išgabentas kai antstolio turto areštai jau negaliojo, neatsižvelgė į tai, kad javų kombainas Claas Lexion 520 2010 m. rugsėjo 27 d. turto pardavimo iš varžytinių metu už 131 848 Lt buvo parduotas ir jį įsigijo varžytinių dalyvis V. K. , o S. V. B. , nors ir žinodamas tai, javų kombaino V. K. neperdavė, vengė bet kokio bendravimo su juo. Kombaino laikymo vieta V. K. buvo nežinoma, todėl nukentėjusysis buvo priverstas kreiptis pagalbos į teisėsaugos instituciją. Nepaisant to, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, S. V. B. nevykdė ir ikiteisminio tyrimo pareigūno 2011-05-18 reikalavimo pateikti ikiteisminiam tyrimui javų kombainą Claas Lexion 520, nurodęs, kad kombaino pateikti negali, nors kombainas tuo metu buvo jo valdomas. Kombainas buvo ikiteisminio tyrimo pareigūnų paimtas tik 2011-10-12, kuomet nukentėjusysis V. K. jį netikėtai pamatė UAB „L” (duomenys pakeisti) teritorijoje (duomenys neskelbtini), kur jis buvo atvarytas S. V. B. prašymu. Be to, kombainą nukentėjusysis atgavo sugadintą, su išimtomis detalėmis. Teismas paminėtų aplinkybių, nukentėjusiojo V. K. , liudytojo D. M. , M. A. parodymų apie kombaino defektus nevertino, o tik lakoniškai nurodė, kad nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių faktą, jog kaltinamasis kaltinime nurodyto turto arešto galiojimo metu būtų sugadinęs jam saugoti patikėtą kombainą. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad 2009 m. rugsėjo 15 d. AB "SEB lizingui" dėl netinkamo sutarties vykdymo nutraukus 2006 m. kovo 30 d. automobilio Nissan Teranno finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-030478 su UAB „T“ (duomenys pakeisti), atstovaujama S. V. B. , minėtas automobilis AB "SEB lizingui" buvo grąžintas tik 2011 m. gegužės 24 d., t.y. praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo sutarties nutraukimo dienos, tuomet, kai 2011-05-18 pateikti automobilį S. V. B. pareikalavo FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos pareigūnai. Taigi, AB "SEB lizingo" pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis taip pat tapo problematiškas dėl UAB „T” (duomenys pakeisti) direktoriaus S. V. B. sąmoningų veiksmų, todėl buvo kreiptasi į teisėsaugos instituciją. Iš teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų matyti, kad S. V. B. , manydamas, jog neperduodamas iš varžytinių parduoto kombaino savininkui V. K. bei negrąžindamas lizinguojamo automobilio AB „SEB lizingui“ po lizingo sutarties nutraukimo, jis gina savo teisėtus interesus, nes neva buvo neteisingai nustatyta automobilio likutinė vertė, teismas neteisingai išnagrinėjo jo skundus dėl varžytinių, ruošiami nauji skundai dėl varžytinių, nesilaikė įstatymų, 2006 m. kovo 30 d. finansinio lizingo sutarties Nr. 2006-030478 nustatytos tvarkos, neįsitikino, ar tokie jo veiksmai nepažeidžia kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, t.y. savavališkai nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos vykdė ginčijamą savo tariamą teisę. Automobilis Nissan Teranno ir javų kombainas Claas Lexion 520 buvo atsiimti su daugybe pažeidimų ir gedimų, todėl pardavus automobilį Nissan Teranno AB „SEB lizingas” patyrė 6170,61 Lt nuostolį, be to, siekdama susigrąžinti bei realizuoti turtą, lizingo bendrovė patyrė 2844,70 Lt papildomų išlaidų, susijusių su turto atsiėmimu, paruošimu pardavimui bei pardavimu, po 2010-04-13 AB „SEB lizingas” nebuvo gauta jokių įmokų už finansinio lizingo sutartį, UAB „T“ (duomenys pakeisti) neapmokėjo AB „SEB lizingas“ 749,26 Lt skolos, 1979,73 Lt delspinigių. V. K. kombaino trūkstamų detalių ir remonto kaina siekia 67122,78 Lt. Didelė žala nagrinėjamu atveju pasireiškė ne tik turto sugadinimu bei didelės turtinės žalos padarymu. Dėl išteisintojo savavališkų veiksmų buvo padaryta didelė žala AB „SEB lizingo“ bei nukentėjusio V. K. teisėms ir teisėtiems interesams, nes buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas asmens nuosavybės neliečiamumo principas, kadangi nukentėjusysis V. K. negalėjo disponuoti nuosavybės teise priklausančiu javų kombainu Claas Lexion 520, už kurį sumokėjo ženklią 131 848 Lt sumą, daugiau kaip vienerius metus – nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2011 m. spalio 12 d., o AB „SEB lizingas“ negalėjo disponuoti nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Nissan Teranno nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. iki 2011 m. gegužės 26 d.

Apeliantas pažymi, kad, vadovaujantis teismų praktika, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Kadangi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog apeliacinės instancijos teismas gali kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, taip pat veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, tik tuo atveju, kai to prašoma prokuroro ar nukentėjusiojo (jo atstovo) apeliaciniame skunde, prokuroras apeliacinės instancijos teismui teikia prašymą kaltinamojo akto dalyje pagal BK 246 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį išdėstytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, padarytas veikas perkvalifikuoti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir kaltinimą išdėstyti taip:

S. V. B. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010-10-14 iki 2011-10-12 (duomenys neskelbtini) bei kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio nuostatų, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, 1.139 straipsnio nuostatų, kad panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama tik šio kodekso numatytais atvejais, CPK 510 straipsnio, 513 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių skundų dėl antstolių veiksmų padavimo tvarką, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę valdyti ir naudoti kombainą Claas Lesion 520, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2010-10-14 turto pardavimo iš varžytinių metu įsigijo V. K. , S. V. B. vengė kontaktų su V. K. , žinodamas pardavimo iš varžytinių rezultatus, kombaino Claas Lesion 520 jam neperdavė ir tokiais veiksmais padarė didelės žalos nukentėjusiojo V. K. teisėms ir teisėtiems interesams, nes kombaino laikymo vieta V. K. buvo nežinoma, todėl galimybė atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis buvo apsunkinta, buvo pažeistas asmens nuosavybės neliečiamumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, kadangi nukentėjusysis V. K. negalėjo disponuoti jam nuosavybės teise priklausančių kombainu Claas Lesion 520 nuo 2010-10-14 iki 2011-10-12, V. K. teisės kombaino atžvilgiu buvo realizuotos tik atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 67-1-005-11 taikyta procesine prievartos priemone, kombainas jam grąžintas sugadintas, su išimtomis detalėmis, dėl ko V. K. patyrė 67122,78 Lt turtinę žalą, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje.

S. V. B. taip pat kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2009-09-15 iki 2011-05-24 gyvenamojo namo kieme (duomenys neskelbtini) bei kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, būdamas UAB „T“ (duomenys pakeisti) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, vienvaldiškai veikdamas įmonės vardu, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, taip pat ir CK 6.223 straipsnio nuostatų, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, 1.138 straipsnio nuostatų, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, 1.139 straipsnio nuostatų, kad panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama tik šio kodekso numatytais atvejais, 2006-03-30 finansinio lizingo sutarties Nr.2006- 030478 sąlygų, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę valdyti ir naudoti AB „SEB lizingui“, įmonės kodas 123051535, registruota adresu Saltoniškių g. 12, Vilnius (buvusi UAB SEB VB Lizingas) priklausantį turtą – automobilį Nissan Terrano, 2002 metų gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgytą 2006-03-30 sudarytos finansinio lizingo sutarties Nr. 2006-030478 pagrindu, po to, kai 2009-09-15 AB „SEB lizingas“ dėl UAB „T“ (duomenys pakeisti) netinkamai vykdytos minėtos finansinio lizingo sutarties, lizingo sutartį nutraukė ir nurodė grąžinti automobilį Nissan Terrano, S. V. B. , neturėdamas teisinio pagrindo toliau valdyti ir naudoti automobilį, automobilio negrąžino iki 2011-05-24, vengė kontaktų su AB „SEB lizingo“ atstovais, tokiais veiksmais padarė didelės žalos AB „SEB lizingo“ teisėms ir teisėtiems interesams, nes galimybė AB „SEB lizingui“ atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis buvo apsunkinta, buvo pažeistas asmens nuosavybės neliečiamumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, kadangi AB „SEB lizingas“ negalėjo disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Nissan Terrano nuo 2009-09-15 iki 2011-05-26, AB „SEB lizingo“ teisės automobilio atžvilgiu buvo realizuotos tik po atliekančių ikiteisminį tyrimą Nr.67-1-005-11 ikiteisminio tyrimo pareigūnų reikalavimo pateikti automobilį, automobilis AB „SEB lizingui“ grąžintas sugadintas, dėl ko AB „SEB lizingas“ patyrė 6170,61 Lt turtinę žalą, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroras taip pat nurodo, kad S. V. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje, buvo baigtos atitinkamai 2011 m. gegužės 24 d. ir 2011 m. spalio 12 d., t.y. nepasibaigus senaties terminui dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, todėl senaties eiga dėl šio nusikaltimo buvo nutraukta, ji turi būti pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padaryti nauji nusikaltimai, numatyti BK 294 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, jog apygardos teismas, nutraukdamas baudžiamąją bylą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu visiškai nepasisakė dėl S. V. B. kaltės padarius šią nusikalstamą veiką. Teigia, kad duomenų, patvirtinančių, jog S. V. B. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, byloje surinkta pakankamai, todėl jis turi būti pripažintas kaltu ir pagal šį baudžiamąjį įstatymą.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina AB “SEB lizingo” bei V. K. pareikštų civilinių ieškinių pagrindą ir dydį, lizingo bendrovė 8899,60 Lt dydžio turtinę žalą, o nukentėjusysis V. K. 67 122,78 Lt dydžio turtinę žalą patyrė dėl S. V. B. nusikalstamų veiksmų, todėl pareikšti ieškiniai tenkintini pilnai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis S. V. B. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis V. K. prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalis, kuria S. V. B. išteisintas pagal BK 246 straipsnio 2 dalį jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, bei nuosprendžio dalis, kuria baudžiamoji byla S. V. B. atžvilgiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, naikinama. Šioje dalyje S. V. B. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai. Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, laisvė, sveikata ir kt.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548/2011, 2K-191/2012 ir kt.). Savavaldžiavimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia kaip savavališkas vykdymas ginčijamos ar pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės. Tikra yra tokia teisė, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančia jam, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-389/2010, 2K-509/2008). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai yra numatyti CK 1.136 straipsnyje, o šių teisių įgyvendinimo tvarka ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos CK 1.137 straipsnyje, kuris reglamentuoja, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Be to, CK 1.138 straipsnyje pažymėta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas. CK 1.139 straipsnis nustato, kad panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama tik šio kodekso numatytais atvejais, t.y. asmuo gali atlikti veiksmus, kuriais jis teisėtai priverstinai įgyvendina savo teisę, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų Kai asmuo įgyvendina subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės įgyvendinimas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams ir šių padarinių norėjo (tiesiogine tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2009, 2K-P-267/2011).

Bylos duomenimis, S. V. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnio 2 dalyje, t.y. areštuoto ir jam patikėto didelės vertės turto – kombaino Claas Lexion 520 sugadinimo ir paslėpimo neprisipažino ir parodė, kad visa ši situacija susidarė dėl to, kad antstolis R. K. netinkamai įvertino ir pardavė kombainą. Jis nežinojo, kad 2009 metais jo kombainas buvo areštuotas, jokių arešto dokumentų nematė ir nepasirašė, apie tai, kad kombainas yra parduotas, sužinojo 2011 metais iš savo sūnaus. Kombaino jis niekada neslėpė, jį laikė savo jam priklausančioje žemėje, (duomenys neskelbtini). Jis stovėjo lauke, nes į angarą jo neįmanoma įvežti. Kombainą į bendrovę „L“ (duomenys pakeisti) išgabeno, nes jį reikėjo remontuoti, keisti variklio turbiną. Tik teisme jis sužinojo, kad trūko kombaino detalių. Kombainas stovėjo įmonės teritorijoje, niekas jo neslėpė ir neieškojo. Reikalai dėl kombaino nebuvo užbaigti, jis skundė varžytines, šiuo metu bankroto administratorius ruošia raštą dėl varžytinių nuginčijimo (t. 11, b.l. 80-81, 182). Apeliacinės instancijos teisme išteisintasis S. V. B. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 294 straipsnio 1 dalį taip pat nepripažino ir parodė, kad kombaino niekur neslėpė, gamyklinių numerių nenaikino. Mieste laikyti kombainą neturėjo galimybės, todėl jį laikė kaime, savo žemėje. Vėliau kombainą nuvežė į įmonę, užsiimančią remontu, kur šis ir buvo surastas. Iki to apie metus laiko jis kombaino nenaudojo. Kombainas buvo važiuojantis, bet dirbti su juo nebuvo galimybės, nes varikliui trūko galios. Tuo metu jo ūkyje dirbo UAB“ L“ (duomenys pakeisti) priklausantys kombainai, jis bendrovės darbuotojų paprašė pažiūrėti, ar jo kombaine yra kokie nors gedimai, šios įmonės darbuotojas kombainą ir išvežė. Tos aplinkybės, kad kombainas buvo parduotas iš varžytinių, jam buvo žinomos. Kai įvyko varžytinės, kombainas dar nebuvo pradėtas remontuoti, tik buvo ruošiamas tvarkyti. Jis žinojo, kad yra kitas kombaino savininkas, bet vis tiek reikėjo atiduoti kombainą remontui. Jis dar tikėjosi, kad per teismą pavyks tą kombainą atgauti, apskundė varžytines, tačiau teismas priėmė neteisingą sprendimą. Su naujuoju savininku jis nebuvo susitikęs, telefonu nekalbėjo, jį pirmą kartą pamatė tik teisme.

Nukentėjusysis V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2010 m. spalio 14 d. iš varžytinių nusipirko kombainą Claas Lexion 520, už jį sumokėjo 131840 Lt. Varžytinių metu kombaino aikštelėje nebuvo, jis jį nusipirko realiai nematęs, žinojo tik kombaino pagaminimo metus. Jam buvo pasakyta, kad kombainas pilnai sukomplektuotas. Po varžytinių antstolis nurodė adresą Tytuvėnuose, iš kur reikia pasiimti kombainą. S. V. B. vengė atiduoti kombainą, todėl jis kreipėsi į Kelmės policiją, ten sužinojo, kad S. V. B. – sudėtinga asmenybė. Pradžioje jis važinėjo su apylinkės įgaliotiniais, bet S. V. B. į namus neįsileido, nors šviesos namuose degė. Pas S. V. B. į namus važiavo kelis kartus, kombaino nematė nei sandėliuose, nei jo kieme. Vėliau kreipėsi į antstolį, tačiau šis atsakė, kad niekuo negali padėti. Po to jis kreipėsi į advokatą, buvo rašomi skundai ir taip praėjo daugiau kaip metai laiko. Kartą nuvyko į bendrovę „L“ (duomenys pakeisti) nusipirkti detalių ir pamatė tokio modelio kombainą. Jį apžiūrinėdamas pastebėjo, kad išgrandyti gamykliniai numeriai, todėl jam kilo įtarimas, kad tai tas pats kombainas, ir iš tiesų, kitoje vietoje buvę gamykliniai numeriai atitiko paieškomo kombaino numerius. Tuomet jis kreipėsi į FNTT pareigūną ir kombainas buvo paimtas. Poėmio metu paaiškėjo, kad trūksta kai kurių kombaino detalių: lentų, sietų, reguliavimo mechanizmo, varikliuko ir kitų detalių. Apie tai jam pasakė mechanizatorius, nes vizualiai šių dalių nesimatė. Dėl to jam padaryta 67122,78 Lt dydžio žala, trūkstamų detalių kainą įvertino specialistai. Jam kilo įtarimas, kad tas detales galėjo pasilikti ir „L“ (duomenys pakeisti) įmonė, nes jie išėmę iš kombaino detales plovė, ruošė žiemai. Jo žiniomis, po to, kai nupirko, tas kombainas visą vasarą dar dirbo laukuose, o trūkstant detalių, jis negalėjo dirbti. Ieškinį reiškia S. V. B. , nes jis buvo kombaino šeimininkas ir turėjo jį saugoti. (t. 11, b.l. 11-12, 20, 82). Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis V. K. parodė, kad dėl neteisėtų S. V. B. veiksmų jis patyrė didelę žalą. Po varžytinių jis dėjo daug pastangų, kad atsiimtų įsigytą kombainą, tačiau nepavyko. Toje vietoje, kur, pasak antstolio, turėjo būti saugomas kombainas, jo nerado. Jis buvo nuvykęs pas S. V. B. į namus, matė, kad namuose kažkas yra, degė šviesos, tačiau niekas jo neįsileido, kai pradėjo belstis, šviesos užgeso. Neradęs kombaino jis kreipėsi į antstolį, klausė, kodėl yra pardavinėjama technika, jeigu jos nėra aikštelėje pas ūkininką, kaip jam dabar ją atsiimti. Tuomet jam buvo rekomenduota kreiptis į tyrėją, kuri ir anksčiau tarnybiniais reikalais buvo susidūrusi su S. V. B. . Pastaroji bandė jam padėti, tačiau nesėkmingai. Supratęs, kad kombaino atgauti nepavyks, praėjus maždaug pusmečiui, į policiją kreipėsi raštu, po to kartu su pareigūnais vyko pas S. V. B. . Pastarojo namuose nerado, o jo sūnus jų neįsileido. Iki raštiško kreipimosi į policiją ne kartą teko bendrauti su S. V. B. telefonu, tačiau pastarasis kombaino buvimo vietos jam nepasakė, liepė „nesukti galvos dėl to kombaino ir nekišti nosies kur nereikia“. Į teismą dėl pažeistų teisių po varžytinių nesikreipė, nes nežinojo, kokios yra galimybės, jis yra ūkininkas, o ne teisininkas. Pagalbos jis kreipėsi į policiją, kaip jam rekomendavo pažįstamas. Kombainą rado praėjus metams laiko, netikėtai, technika prekiaujančioje bendrovėje. Poėmio metu matėsi, kad iš kombaino vidaus išimtos visos detalės, gal jis buvo ruošiamas žiemai. Jis nebuvo sugadintas, susidėvėjęs, bet detalės buvo išimtos. Mano, kad jas galėjo išimti kombainais prekiaujanti įmonė, nes jos darbuotojai jam sakė, kad S. V. B. jiems yra skolingas už derliaus nuėmimą. Dalyvaudamas varžytinėse, jis to kombaino nematė, antstolis neužfiksavo, kokia buvo to kombaino komplektacija, tačiau tokios informacijos, kad kombainas yra nesukomplektuotas, varžytinių metu suteikta nebuvo, jis kombainą pirko pagal dokumentus, kur buvo surašyti kombaino pagaminimo metai ir jo komplektacija. Pagal aprašymą kombainas jam tiko, todėl jis jį įsigijo. Jam buvo paaiškinta, kad yra skirta Europos Sąjungos parama, kuri galios dar 5 metus. Tokie projektai yra prižiūrimi Europos Sąjungos institucijų, todėl kombainas negali būti parduotas, įkeistas, iškomplektuotas. Jis įsigijo normalų kombainą. S. V. B. sakė, kad neveikia ar blogai veikia kombaino turbina. Apie kombaino išrinkimą su S. V. B. nesikalbėjo.

Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba antstoliu. Vykdydamas išieškojimą iš S. V. B. , 2009 m. balandžio 27 d. areštavo pastarajam priklausantį kombainą, turto arešto aktą registruotu laišku išsiuntė S. V. B. . Vėliau paskelbė šio kombaino varžytines. Jose dalyvavo V. K. , kuris ir nupirko kombainą. S. V. B. buvo aktyvus skolininkas, domėjosi, su juo ne kartą bendravo telefonu, elektroniniais laiškais. Pastarasis žinojo, kad kombainas yra areštuotas, kad parduodamas iš varžytinių. S. V. B. nesutikus su pirmu kombaino įvertinimu, jis kreipėsi į turto vertintojus ir, atsižvelgus į jų nuomonę, kombainą pervertino. Vertintoja jam paaiškino, kad S. V. B. nepateikė jai reikiamų duomenų, todėl ji vadovavosi preliminariu vertinimu, kiek maždaug toks kombainas gali kainuoti rinkoje. Varžytinių metu kombainas realiai buvo Tytuvėnuose. Su S. V. B. buvo susitarę apžiūrėti jį susitikę Tytuvėnuose, tačiau niekas jų neįsileido, telefonu S. V. B. pasakė, kad yra išvykęs į Vilnių. Jis pats realiai to kombaino nematė, tačiau jį matė turto vertintoja, ji nesakė, kad jis netvarkingas ar iškomplektuotas. Be to, jis kalbėjosi su S. V. B. sūnumi, pastarasis sakė, kad su tuo kombainu galima dirbti, kad viskas tvarkoje (t. 11, b.l. 12-13).

Liudytoja B. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba nekilnojamojo-kilnojamojo turto vertintoja. Antstolio R. K. prašymu vyko įvertinti transporto priemonę. Sutartą dieną sutartoje vietoje ją pasitiko S. V. B. , su juo nuvyko į didžiules fermas. Viduje jos buvo neapšviestos, todėl įžiūrėti ir tiksliai nustatyti priemones buvo sunku. Buvo apžiūrėtas kombainas, kuris stovėjo didžiulėse senose fermose, daugiau S. V. B. nieko nerodė, sakė, kad nesutinka antstolio norai ar nurodymai. Ji kombaino neįvertino, nes jai nebuvo pateikti visi tam reikalingi duomenys. Antstoliui išsiuntė tik preliminarų vertinimą, 230 000 ar 180 000 Lt, nes jis buvo naujas, vizualiai buvo techniškai tvarkingas, ar trūksta kokių detalių, ji negalėjo nustatyti. Antstolio atliktas kombaino įvertinimas 160 000 litų yra realus (t. 11, b.l. 78).

Liudytojas D. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesį į jo vadovaujamą UAB „L“ (duomenys pakeisti) paskambino S. V. B. ir paprašė javų kūlimo paslaugos, paaiškino, kad jo kombainas yra sugedęs. Pabaigus darbus, vienas iš įmonės darbuotojų – M. A. parvažiavo su S. V. B. kombainu Lexion 520, nes pastarasis prašė paruošti šį kombainą kitam sezonui, taip pat sakė, kad sugedusi variklio turbina. S. V. B. kombainą pastatė bendrovės aikštelėje, įmonės darbuotojai kombaino neapžiūrėjo, jokios sutarties dėl kombaino remonto su S. V. B. nesudarė, tik susitarė, kad ji bus sudaryta pabaigus darbus. Klausė jo dėl kombaino kainos, bet S. V. B. pasakė, kad kombaino nepardavinės, prašė paruošti, nes kitą sezoną pats su juo dirbs. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, pasakė, kas įvyko, ir paėmė kombainą. Ūkininkas, kuris pasiėmė kombainą sakė, kad trūksta sietų. Jis pats nurodymo išimti sietus nedavė, mano, kad jie negalėjo būti išimti jų įmonėje. Aikštelė, kurioje stovėjo kombainas saugoma, yra du sargai, kameros (t. 11, b.l. 43).

Liudytojas M. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio metu dirbo UAB „L“ (duomenys pakeisti), 2011 metų rugsėjo mėnesį pas S. V. B. kūlė laukus. Į laukus atvažiavęs S. V. B. pasakė, jog susitarė su bendrovės direktoriumi D. M. dėl kombaino atvežimo į UAB „L“ (duomenys pakeisti) kiemą remontui, todėl jis iš (duomenys neskelbtini) parvairavo S. V. B. kombainą iki bendrovės. Važiavo apie 30 km, variklis dirbo normaliai. S. V. B. jam padavė kombaino raktelius ir atšviestą registracijos liudijimą bei draudimo dokumentus. Vizualiai kombainą apžiūrėjo, techniškai atrodė tvarkingas, bet nebuvo sietų. Smulkiau nežiūrėjo, ką reikėjo suremontuoti nežino. Po to kombainas stovėjo bendrovės „L“ (duomenys pakeisti) kieme. Ten jo detalių niekas negalėjo imti, nes jos kitiems jų turimiems kombainams netinka, toks kombainas buvo vienintelis (t. 11, b.l. 61).

Liudytojas R. N. parodė, kad yra įmonės „A“ (duomenys pakeisti), parduodančios ir nuomojančios žemės ūkio techniką, direktorius. 2011 metais, apie spalio mėnesį, S. V. B. išnuomojo kombainą su operatoriumi. Taip pat jam paskambino UAB „L“ (duomenys pakeisti) direktorius ir pasakė, kad reikia suremontuoti kombainą. Iš pradžių galvojo, kad tokiems darbams neužteks resursų, bet po to sutarė, kad padės, nes tuo metu sezonas ėjo į pabaigą. Tarpininkaujant D. M. buvo atvarytas kombainas Claas Lexion. Jis pats kombaino neapžiūrėjo, kombainas buvo UAB „L“ (duomenys pakeisti) žinioje, jos teritorijoje. Vizualiai apžiūrėjus nustatyti, ką reikia remontuoti, nėra galimybės, kombainas atrodė tvarkingas, o detaliau kombaino apžiūrėti, surašyti defektų aktą nespėjo, nes kombainą paėmė pareigūnai (t. 11, b.l. 62).

Iš byloje esančių 2009 m. balandžio 27 d. turto arešto akto ir 2010 m. rugpjūčio 19 d. patikslinto turto arešto akto (patvirtintų kopijų) matyti, kad antstolis R. K. , vykdydamas išieškojimą UAB „La“ (duomenys pakeisti) naudai, areštavo S. V. B. priklausančius daiktus, tarp jų ir javų kombainą Claas Lexion 520, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintą 160 000 Lt. 2009 m. balandžio 27 d. turto arešto akte yra atžyma, kad šis turto arešto aktas skolininkui S. V. B. išsiųstas registruotu paštu, 2010 m. rugpjūčio 17 d. lydraštis patvirtina, kad S. V. B. išsiųstas ir patikslintas turto arešto aktas (t. 4, b.l. 94-95, 157-158). Iš VšĮ „Šiauliai plius“ 2011 m. rugsėjo 16 d. ir 2011 m. gruodžio 12 d. raštų ir duomenų bazės išrašų matyti, kad 2009 m. balandžio 28 d. ir 29 d. registruotos siuntos iš antstolio R. K. kontoros, adresuotos S. V. B. , 2009 m. gegužės 8 d. įteiktos asmeniškai adresatui (t. 2, b.l. 76, t. 11, b.l. 71, 85-87). Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad S. V. B. buvo informuotas apie tai, kad jam priklausantis javų kombainas Claas Lexion 520, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuotas, o jis, kaip turto saugotojas, už šį turtą yra atsakingas.

Byloje esantys skelbimai apie būsimas varžytines (patvirtintos kopijos) patvirtina, kad buvo paskelbtos javų kombaino Claas Lexion 520 varžytinės ir jas buvo numatoma vykdyti 2009 m. birželio 1 d., 2010 m. kovo 4 d., pranešimai apie šias varžytines atitinkamai 2009 m. balandžio 29 d. ir 2010 m. sausio 26 d. išsiųsti S. V. B. (t. 4, b.l. 99, 101, 126, 127). 2010 m. kovo 3 d. patvarkyme dėl varžytinių sustabdymo nurodyta, kad gavus skolininko prašymą dėl turto vertintojo kvietimo turto įvertinimui, 2010 m. kovo 4 d. turėjusios vykti varžytinės sustabdytos, kviečiama turto vertintoja B. T. (t. 4, b.l. 143). Iš 2010 m. rugpjūčio 12 d. S. V. B. paaiškinimo antstoliui R. K. matyti, kaip jis siūlo spręsti skolų dengimo klausimus (t. 4, b.l. 155). Iš byloje esančio skelbimo apie būsimas varžytines (patvirtinta kopija) matyti, kad buvo paskelbtos javų kombaino Claas Lexion 520 varžytinės, kurias numatoma vykdyti 2010 m. rugsėjo 27 d. Pranešimas apie varžytines 2010 m. rugpjūčio 26 d. išsiųstas S. V. B. (t. 4, b.l. 162). 2010 m. rugsėjo 27 d. turto pardavimo iš varžytinių protokolas patvirtina, kad javų kombainą Claas Lexion už 131 848 Lt įsigijo varžytinių dalyvis V. K. (t. 4, b.l. 181-182). 2010 m. spalio 4 d. S. V. B. raštu kreipėsi į antstolį R. K. , prašydamas išduoti kombaino Claas Lexion pardavimo iš varžytinių protokolą (t. 4, b.l. 184). 2011 m. spalio 18 d. kratos protokolas ir 2011 m. spalio 18 d. kratos metu paimtų dokumentų apžiūros protokolas patvirtina, kad atlikus kratą S. V. B. gyvenamojoje vietoje buvo rasti šie dokumentai: 2010 m. rugpjūčio 26 d. antstolio R. K. raštas S. V. B. , kuriuo buvo išsiųstas skelbimas dėl pirminių varžytinių paskelbimo; 2010 m. rugpjūčio 25 d. skelbimas apie iš varžytinių parduodamą turtą ir 2010 m. rugsėjo 27 d. pardavimo iš varžytinių protokolo kopija, antstolio R. K. patvirtinta 2010 m. spalio 4 d. (t. 2, b.l. 101-102, 103-106). Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad S. V. B. žinojo, jog jam priklausantis areštuotas javų kombainas Claas Lexion 520 buvo parduodamas iš varžytinių ir kad 2010 m. rugsėjo 27 d. vykusiose varžytinėse šį kombainą už 131840 Lt įsigijo V. K. .

Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2010 m. spalio 14 d. buvo surašytas turto – S. V. B. priklausančios transporto priemonės javų kombaino Claas Lesion 520, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių aktas, kurį 2010 m. lapkričio 17 d. patvirtino Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja (t. 4, b.l. 186), taigi, nuo 2010 m. spalio 14 d., t.y. nuo turto pardavimo iš varžytinių akto pasirašymo momento, nuosavybės teisė į javų kombainą Claas Lexion 520 perėjo V. K. , o turto areštas, vadovaujantis CPK 693 straipsnio nuostatomis, išnyko.

2011 m. spalio 12 d. poėmio protokolas patvirtina, kad kombainas Claas Lexion 520 pareigūnų buvo paimtas iš UAB „L“ (duomenys pakeisti) aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 136-138). 2011 m. spalio 12 d. kombaino apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas kombainas Claas Lexion 520. Apžiūros metu nustatyta, kad kombainas be valstybinių numerių, prie dešinio rato ant rėmo pritvirtinta aliuminė lentelė, jos grafoje „Ident Nr.“ buvę įrašai užbraižyti. Priekyje, kairėje pusėje ant rėmo iš viršaus į apačią iškaltas tapatumo numeris (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis V. K. pareiškė pastabas, kad nėra dviejų apatinių ir dviejų viršutinių sietų, elevatoriaus dangtelių, kratomosios lentos (t. 2, b.l. 139-140, 141-145). Iš byloje esančios UAB „Konekesko Lietuva“ remonto sąmatos matyti, kad kombaino trūkstamų detalių bei jų atstatymo darbų kaina yra 67122,78 Lt (t. 11, b.l. 73-75).

Taigi, pirmiau aptarti vienas kitą papildantys faktiniai duomenys patvirtina, kad siekiant įvykdyti išieškojimą UAB „La“ (duomenys pakeisti) naudai, antstolis R. K. 2009 m. balandžio 27 d. turto arešto aktu be kitų daiktų areštavo S. V. B. priklausantį 160000 Lt vertės javų kombainą Claas Lexion 520, kurį 2010 m. rugsėjo 27 d. vykusiose varžytinėse už 131840 Lt pardavė V. K. , ir šios aplinkybės S. V. B. buvo žinomos, ką apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir pats išteisintasis. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad S. V. B. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus – slėpęs, gadinęs javų kombainą Claas Lexion 520 tuo metu, kai šiam turtui galiojo antstolio turto arešto aktais uždėtas turto areštas. S. V. B. teisme parodė, kad kombainas tuo metu buvo veikiantis, pilnai sukomplektuotas ir jis juo naudojosi. Tokias pačias aplinkybes išieškojimą iš S. V. B. vykdžiusiam antstoliui R. K. nurodė išteisintojo sūnus, jokių kombaino trūkumų nenustatė ir minėto antstolio prašymu pas S. V. B. vykusi bei areštuotą turtą apžiūrėjusi turto vertintoja B. T. . Kita vertus, pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad S. V. B. antstolio R. K. veiksmus, įvertinant jam priklausantį javų kombainą Claas Lexion 520 160 000 Lt suma bei už 131840 Lt parduodant jį iš varžytinių, laikė neteisėtais ir buvo įsitikinęs, kad šis kombainas vis dar priklauso jam, o siekdamas apginti, jo manymu, teisėtus savo interesus, ėmėsi ne tik įstatyme numatytų priemonių, t.y. kreipėsi į teismą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo (šis S. V. B. skundas dėl antstolio veiksmų nebuvo išnagrinėtas, kadangi pastarasis per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų (t. 4, b.l. 188-189). Tuo pačiu S. V. B. , žinodamas, kad po 2010 m. rugsėjo 27 d. įvykusių varžytinių javų kombainas Claas Lexion 520 nuosavybės teise priklauso jau ne jam, o V. K. , vengė kontakto su šio turto nauju savininku, liepė nesikišti kur nereikia, nukentėjusiajam teisėtai priklausančio turto neperdavė ir nenurodė šio turto buvimo vietos, kuri faktiškai buvo žinoma tik pačiam S. V. B. , nes, kaip matyti iš bylos duomenų, kombainas buvo laikomas ne prie išteisintojo namų, esančių (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), vėliau pastarojo nurodymu buvo nuvežtas į UAB "L" (duomenys pakeisti) aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Dėl tokių S. V. B. veiksmų nukentėjusysis V. K. , varžytinių metu įsigijęs jam, kaip ūkininkui, reikalingą techniką, ir sumokėjęs už ją nemažą pinigų sumą, nepaisant dedamų pastangų – pats važinėjo pas S. V. B. į namus, skambino jam telefonu, kreipėsi pagalbos į policiją, kartu su policijos pareigūnais vyko pas S. V. B. , metus laiko neturėjo jokios galimybės savo nuožiūra valdyti, naudoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo disponuoti. Be to, ir atgavęs šį turtą negalėjo jo naudoti pagal paskirtį, kadangi kombainas jam buvo perduotas be dalies jo eksploatavimui būtinų detalių, kurių atstatymui reikalingos išlaidos sudaro net 67122,78 Lt. Nors apeliacinės instancijos teisme S. V. B. teigė, kad naujasis kombaino savininkas niekuomet į jį nesikreipė ir kombaino niekas neieškojo, tačiau toks jo aiškinimas yra paneigtas nukentėjusiojo V. K. parodymais apie jo nevienkartinius nesėkmingus bandymus atsiimti jam priklausantį varžytinėse įsigytą turtą, kuriais teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti. Juolab, kad kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, bandymai perimti iš S. V. B. V. K. nuosavybės teise priklausantį kombainą nesėkme baigdavosi ne tik pastarajam, bet ir policijos pareigūnams, į kuriuos jis kreipėsi pagalbos. Be to, net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl areštuoto turto paslėpimo, javų kombainas Claas Lexion 520 teisėtam savininkui buvo perduotas tik po pusės metų ir tik atsitiktinumo dėka, pastarajam pamačius jį UAB „L“ (duomenys pakeisti) aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nes į ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų reikalavimus grąžinti minėtą kombainą S. V. B. nereagavo, o priešingai, bandė klaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, jog šią transporto priemonę jis dar iki varžytinių pardavė nežinomam asmeniui, gyvenančiam užsienio valstybėje. S. V. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat teigė, kad kombainas Claas Lexion 520 buvo pilnai sukomplektuotas ne tik tuomet, kai šiam galiojo antstolio uždėtas turto areštas, bet ir vėliau, šį kombainą įsigijus V. K. , tačiau bylos duomenys patvirtina, kad 2011 m. spalio 12 d. kombainas, kurį nukentėjusysis aptiko UAB "L" (duomenys pakeisti) aikštelėje, buvo iškomplektuotas - trūko apatinių ir viršutinių sietų, elevatoriaus dangtelių, kratomosios lentos. Kaip matyti iš liudytojo M. A. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, S. V. B. jam perduotame javų kombaine Claas Lexion 520 tikslu nuvairuoti jį į UAB „L“ (duomenys pakeisti) aikštelę, į šios transporto priemonės komplektaciją įeinančių sietų jau nebuvo, jų įmonėje niekas šio kombaino detalių negalėjo nuimti, nes jos kitiems jų turimiems kombainams netiko. Liudytojas D. M. , UAB „L“ (duomenys pakeisti) vadovas, taip pat parodė, kad kombaino detalės jų įmonėje negalėjo būti išimtos, nes aikštelė yra saugoma, yra sargai, kameros, o tai rodo, jog kombainas buvo iškomplektuotas dar iki jo perdavimo UAB "L" (duomenys pakeisti), kai pastarasis buvo išimtinai S. V. B. žinioje. Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. V. B. savo tariamą teisę į nukentėjusiajam V. K. nuosavybės teise priklausantį javų kombainą Claas Lexion 520 vykdė ignoruodamas civiliniame kodekse įtvirtintus subjektinių teisių įgyvendinimo būdus, be teisinio pagrindo pažeisdamas V. K. teises ir teisėtus interesus ir padarydamas pastarajam didelę žalą. Akivaizdu, jog užkirsdamas kelią teisėtam turto savininkui valdyti ir naudoti savo nuožiūra bei disponuoti teisėtai jam priklausančiu vertingu turtu, pats savavališkai šiuo turtu naudodamasis ir jį valdydamas, S. V. B. suvokė tokių savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelė žala nukentėjusiojo V. K. teisėms ir teisėtiems interesams ir šių padarinių norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. V. B. laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2011 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini), UAB „L“ (duomenys pakeisti) priklausančioje aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, taip pat ir CK 1.138 straipsnio nuostatų, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, CK 1.139 straipsnio nuostatų, kad panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama tik šio kodekso numatytais atvejais, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę valdyti ir naudoti kombainą Claas Lexion 520, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2010 m. spalio 14 d. turto pardavimo iš varžytinių metu įsigijo V. K. , vengė kontaktų su V. K. , žinodamas pardavimo iš varžytinių rezultatus, kombaino Claas Lexion 520 jam neperdavė ir tokiais veiksmais padarė didelės žalos nukentėjusiojo V. K. teisėms ir teisėtiems interesams, nes buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas – nukentėjusysis V. K. nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2011 m. spalio 12 d. negalėjo disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu kombainu Claas Lexion 520, jo teisės kombaino atžvilgiu buvo realizuotos tik atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 67-1-005-11 taikyta procesinė prievartos priemonė, kombainas jam grąžintas sugadintas, su išimtomis detalėmis, dėl ko nukentėjusysis patyrė 67122,78 Lt turtinę žalą. Tokiu būdu S. V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde prokuroras teisingai nurodo, kad konstituciniai teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principai suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad Šiaulių apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis S. V. B. atžvilgiu buvo priimtas iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimo, kuriuo pripažinta, kad BPK 256 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad teismas savo iniciatyva kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes gali pakeisti iš esmės skirtingomis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Taigi, galiojant įstatymui, draudžiančiam teismui kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis savo iniciatyva, ir nesant atitinkamam prokuroro ar nukentėjusiojo prašymui, apygardos teismas, priešingai nei teigia prokuroras, neturėjo procesinės galimybės S. V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą kitame baudžiamajame įstatyme (BK 294 straipsnio 1 dalis), kuria iš esmės kėsinamasi į kitą objektą, kuri padaroma kitu būdu ir sukelia kitas pasekmes, nei nurodyta kaltinime (BK 246 straipsnio 2 dalis). Nors prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog apygardos teismas šiuo atveju turėjo vadovautis BPK 256 straipsnio 4 dalimi, reglamentuojančia kaltinimo pakeitimą teisme, kai kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, tačiau pats tokį savo teiginį ir paneigia toliau dėstomais argumentais dėl galimybės apeliacinės instancijos teisme pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, pagrindžiančiomis S. V. B. baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, bei kartu su apeliaciniu skundu tokį prašymą pateikdamas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju prokurorui apeliaciniu skundu prašant S. V. B. veiksmus, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal BK 246 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 1 dalį ir, kaip jau minėta, pateikus rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, apie kurį iš anksto buvo pranešta išteisintajam S. V. B. , šio prašymo nuorašai buvo įteikti proceso dalyviams, pirmiau aptartos aplinkybės nėra procesinė kliūtis kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis apeliacinės instancijos teisme. Tai neprieštarauja Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl baudžiamojo proceso nuostatų, reglamentuojančių kaltinimo pakeitimą teisme, taikymo (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190/2012).

Nustačius, kad S. V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje, nesuėjus BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2010 m. birželio 29 d.) nustatytam penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą terminui, spręstinas S. V. B. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį klausimas.

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos netvarkymą arba aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Bylos duomenimis, S. V. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį neprisipažino ir parodė, kad S. V. B. įmonė nevykdė veiklos nuo 2003 metų, tik nebuvo išregistruota, kadangi įregistruoti yra lengviau, nei išregistruoti. Įmonės išregistravimas buvo pradėtas 2008 metais, tai patvirtina 2008-09-01 Šiaulių apskrities VMI patikrinimo aktas Nr. 35-65. Išvadose priskaičiuotas PVM, delspinigiai, papildomas mokestis buvo sumokėtas. 2009-2010 metais samdė darbuotoją, kuri ruošė dokumentus archyvui, bet nebaigusi darbo išvyko į Vokietiją. Buhalterinė apskaita jo įmonėje buvo tvarkoma tinkamai, visi privalomi apskaitos dokumentai įmonėje buvo, 2003-10-31 bendrovės „S“ (duomenys pakeisti) 487,41 Lt suma buvo įtraukta, nes mokesčių inspekcija tikrino ir nebuvo jokių pastabų. Jis pats buhalterinių dokumentų netvarkė, tam samdė buhalteres, išskyrus paskutiniuosius metus (2009-2010 m.), kai buvo samdoma darbuotoja, ruošusi dokumentus archyvui. Ruošiant įmonę išregistruoti viskas buvo nuodugniai patikrinta, jokių pastabų nebuvo, tiesiog FNTT pareigūnai nekvalifikuotai atliko tyrimą (t. 11, b.l. 80-82). Apeliacinės instancijos teisme S. V. B. nurodė, kad apygardos teismas pagrįstai bylą šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukė, nes suėjo senaties terminas, todėl šis klausimas yra neaktualus.

Nors S. V. B. teigia, kad jo vadovaujamos įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, pagrįsta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas gavus bankrutuojančios S. V. B. įmonės bankroto administratoriaus UAB „Valdsita“ 2011 m. sausio 5 d. pareiškimą, kuriame bankroto administratoriaus atstovė nurodė, jog įmonės savininkas S. V. B. nevykdo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartimi, kuria S. V. B. įmonei iškelta bankroto byla, jam nustatytų įpareigojimų per nustatytą terminą perduoti bankroto administratoriui įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir turtą (t. 1, b.l. 25-26, 27-29).

2011 m. balandžio 14 d. dokumentų pateikimo protokolas ir 2011 m. birželio 8 d. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad S. V. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė jo turimus S. V. B. įmonės dokumentus, tarp jų – ir buhalterinės apskaitos dokumentus (t. 1, b.l. 55-57, 67-68).

Iš 2011 m. spalio 28 d. specialisto išvados Nr. 5-4/101 matyti, jog atlikus S. V. B. individualios įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą pagal S. V. B. pateiktus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus bei Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Mokesčių mokėtojų skyriaus Kelmės poskyrio pateiktus duomenis, buvo konstatuota, kad nustatyti, kiek ir kokio turto S. V. B. įmonė turėjo bankroto bylos iškėlimo dieną (2010 m. spalio 28 d.) nebuvo galima.

Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad S. V. B. individuali įmonė kasos knygoje nefiksavo ir į 2003 m. pajamas neįtraukė bendrovės „S“ (duomenys pakeisti) 2003-10-31 sumokėtų 4877,41 Lt, tuo nevykdė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu bei 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimų, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Dėl neapskaitytų 487,41 Lt pajamų laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2003-12-31 negalima iš dalies nustatyti S. V. B. individualios įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, S. V. B. IĮ 2003 metais PVM deklaracijose nurodytoms pajamoms pagrįsti nepateikė patvirtinančių PVM sąskaitų faktūrų už 7237 Lt. Jeigu įmonė tyrimui jų nepateikė dėl to, kad jų neišsaugojo, tai S. V. B. įmonė nevykdė aukščiau minėto įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr.13 nuostatų ir dėl to laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2003-12-31 negalima iš dalies nustatyti S. V. B. individualios įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Jeigu S. V. B. įmonė už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31 PVM deklaracijose nurodytoms 4262 Lt pajamoms pagrįsti nepateikė patvirtinančių PVM sąskaitų faktūrų dėl to, kad jų neišsaugojo, tai ji nevykdė aukščiau minėto įstatymo Nr.IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 nuostatų ir dėl to minėtu laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti S. V. B. individualios įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Jeigu laikotarpiu nuo 2005-03-01 iki 2005-12-31 kasos knygoje užfiksuotoms operacijoms pagrįsti S. V. B. įmonė nepateikė pirminių apskaitos dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių, pinigų priėmimo kvitų, atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių, PVM sąskaitų faktūrų ir kt. dokumentų), ūkinių operacijų registravimo žurnalo už laikotarpį nuo 2005-08-01 iki 2005-12-31, 2005 metų PVM deklaracijose nurodytoms 2369 Lt pajamoms pagrįsti nepateikė patvirtinančių PVM sąskaitų faktūrų dėl to, kad jų neišsaugojo, tai S. V. B. IĮ nevykdė aukščiau minėto įstatymo Nr.IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr.13 nuostatų ir dėl to, laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-01-31 negalima iš dalies nustatyti S. V. B. įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Jeigu S. V. B. įmonė už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 kasos knygoje užfiksuotoms operacijoms pagrįsti nepateikė pirminių apskaitos dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių, pinigų priėmimo kvitų, atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių, PVM sąskaitų faktūrų ir kt. dokumentų), ūkinių operacijų registravimo žurnalo, 2006 m. PVM deklaracijose nurodytoms 888 Lt pajamoms pagrįsti nepateikė patvirtinančių PVM sąskaitų faktūrų dėl to, kad jų neišsaugojo, tai S. V. B. įmonė nevykdė aukščiau minėto įstatymo Nr.IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 nuostatų ir dėl to laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 negalima iš dalies nustatyti S. V. B. įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, S. V. B. įmonė mokesčių administratoriui teikdama 2006 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją pajamų nedeklaravo. Tyrimo metu nustatyta, kad įmonė 2006 m. uždirbo 9498 Lt pajamų, tačiau jų nedeklaravo ir tuo nevykdė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-02-28 kasos knygoje užfiksuotoms operacijoms pagrįsti S. V. B. įmonė nepateikė pirminių apskaitos dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių, pinigų priėmimo kvitų, atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių, PVM sąskaitų faktūrų ir kt. dokumentų) ir ūkinių operacijų registravimo žurnalo. Jeigu įmonė minėtų dokumentų nepateikė dėl to, kad jų neišsaugojo, tai S. V. B. IĮ nevykdė aukščiau minėto įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 nuostatų ir dėl to, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-02-28 negalima iš dalies nustatyti S. V. B. įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Už tiriamąjį laikotarpį nuo 2007-02-28 iki 2010-10-28 ūkinės finansinės veiklos tyrimui nebuvo pateikta jokių įmonės veiklą įrodančių dokumentų, todėl S. V. B. įmonės veikla minėtu laikotarpiu nėra vertinama. Nuo 2007-02-08 įmonei buvo suteiktas likviduojamos įmonės statusas (t. 1, b.l. 143-150).

Kaip jau minėta, S. V. B. įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimas buvo atliktas pagal paties išteisintojo pateiktus turimus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus bei remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais su šia įmone susijusiais duomenimis. Teisiamojo posėdžio metu S. V. B. nurodė, jog nesutinka su pateikta specialisto išvada, nes tyrimas buvo atliktas nekvalifikuotai, nustatyti pažeidimai nebuvo padaryti. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, po šio atlikto tyrimo nei įmonės bankroto administratoriui, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui S. V. B. jokių papildomų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ar jų registrų nepateikė ir nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog specialisto išvadoje nurodomi dokumentai buvo išsaugoti arba buvo saugomi tinkamai, tačiau neišliko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Todėl, įvertinusi pirmiau aptartus faktinius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. V. B. įmonėje nebuvo nustatyta apskaitos dokumentų saugojimo tvarka ir terminai bei nebuvo išsaugoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, nurodyti pirmiau paminėtoje 2011 m. spalio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 5-4/101. Tokiu būdu buvo pažeisti 2001 m. lapkričio 06 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2007-06-21), kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, bei 1996 m. vasario 22 d. Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymo Nr. 13 reikalavimas, kad individualios (personalinės) įmonės apskaitos dokumentus bei registrus privalo saugoti 10 metų. Be to, S. V. B. individualios įmonės kasos knygoje nebuvo užfiksuoti ir į 2003 m. pajamas neįtraukti bendrovės „S“ (duomenys pakeisti) 2003-10-31 sumokėti 4877,41 Lt. Tuo buvo pažeistas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimas, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti S. V. B. įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2007 m. vasario 28 d.

Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsniu, už apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, šiuo konkrečiu atveju S. V. B. įmonės savininkas ir vadovas S. V. B. .

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. V. B. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: būdamas S. V. B. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) savininku ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatas, kaip šio ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2007 m. vasario 28 d., pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, bei 1996 m. vasario 22 d. Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymo Nr. 13 reikalavimą, kad individualios (personalinės) įmonės apskaitos dokumentus bei registrus privalo saugoti 10 metų, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir terminų bei neišsaugojo bendrovės buhalterinių dokumentų – PVM deklaracijose nurodytas pajamas pagrindžiančių PVM sąskaitų-faktūrų: 2003 metais už 7237 Lt, 2004 metais už 4262 Lt, 2005 metais už 2369 Lt, 2006 metais 888 Lt, taip pat ilgalaikio turto bei atsiskaitymų su pirkėjais ir tiekėjais apskaitos registrų, kasos knygoje užfiksuotas operacijas pagrindžiančių pirminių apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2007 m. vasario 28 d., ūkinių operacijų registravimo žurnalų už laikotarpį nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. vasario 28 d., specialių apskaitos dokumentų blankų naudojimo apskaitos ir išrašomu ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalų. Be to, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimą, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, S. V. B. individualios įmonės kasos knygoje nefiksavo ir į 2003 m. pajamas neįtraukė bendrovės „S“ (duomenys pakeisti) 2003 m. spalio 31 d. sumokėtų 4877,41 Lt. Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti S. V. B. įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2007 m. vasario 28 d. Tokiu būdu S. V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Skirdama S. V. B. bausmes, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pastarasis padarė tyčinį nusikaltimą valdymo tvarkai, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje, ir neatsargų nusikaltimą finansų sistemai, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje. S. V. B. praeityje neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 3, b.l. 154, 164-170). Duomenų, kad po paskutinės nusikalstamos veikos jis būtų padaręs naujų teisės pažeidimų ar nusikalstamų veikų, byloje nėra. S. V. B. turi šeimą, dirba UAB „T“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, ūkininkauja. Nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taigi, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegijos nuomone, bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti paskiriant S. V. B. BK 294 straipsnio 1 dalies ir 223 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas baudos bausmes, artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) nustatytam šios bausmės, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, ir BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) nustatytam šios bausmės, skiriamos už neatsargų nusikaltimą, vidurkiui.

Nukentėjusysis V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 67122,78 Lt turtinės žalos, kurią sudaro trūkstamų javų kombaino Claas Lexion 520 detalių ir jų atstatymo darbų kaina. Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas dokumentais – byloje yra UAB „Konekesko Lietuva“ remonto sąmata, iš kurios matyti, kad trūkstamų kombaino detalių bei jų atstatymo darbų kaina yra 67122,78 Lt (t. 11, b.l. 73-75). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo V. K. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, padaryta žala priteistina iš kalto asmens - S. V. B. .

Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašo S. V. B. veiksmus, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertinti kaip UAB „T“ (duomenys pakeisti) jam patikėto, AB „SEB lizingui“ priklausančio turto – automobilio Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasisavinimas, kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks apelianto prašymas yra nepagrįstas, todėl negali būti patenkintas. Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir nepažeisdamas baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų pagrįstai S. V. B. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, konstatuodamas, kad pareikštu kaltinimu siekiama kriminalizuoti civilinius teisinius santykius ir spręsti juos baudžiamosios teisės pagalba. Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti šią skundžiamo nuosprendžio dalį.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą pažymėjo, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė byla Nr. 2K-P-267/2011). Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria teismų praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011, 2K-P-183/2012).

Jau minėta, kad pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, vienas iš būtinų šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymių yra didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas (ATPK 188 straipsnis), tapti pagrindu ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, taikyti pažeidėjui drausmines ar visuomeninio poveikio priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143/2013).

Šiuo konkrečiu atveju faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad 2006 m. balandžio 3 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis tarp AB „SEB lizingo“ ir UAB „Ivuana“, kuria AB „SEB lizingas" už 63 500 Lt nupirko eksploatuotą automobilį Nissan Teranno, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio pirkimo tikslas – perduoti jį UAB „T“ (duomenys pakeisti) 2006 m. kovo 30 d. finansinio lizingo sutarties Nr. 2006-030478 pagrindu (t. 3, b.l. 13-14). 2006 m. balandžio 3 d. priėmimo-perdavimo aktu minėtas automobilis buvo perduotas UAB „T“ (duomenys pakeisti), atstovaujamai S. V. B. (t. 3, b.l. 11). Finansinio lizingo sutartimi Nr. 2006-030478 UAB „T“ (duomenys pakeisti) įsipareigojo mokėti įmokas už gautą automobilį iki jo visiško vertės padengimo 2011 m. kovo 25 d. (t. 3, b.l. 8-10, 88-93), tačiau šių savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, dėl to AB „SEB lizingas“ 2009 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 02-4413 „Dėl sutarčių nutraukimo“ kreipėsi į UAB „T“ (duomenys pakeisti) direktorių, nurodydamas, kad bendrovė tinkamai nevykdo sudarytos lizingo sutarties, dėl ko rašto surašymo dienai susidarė 4 025,58 Lt įsiskolinimas bei priskaičiuota 459,73 Lt delspinigių. Šiuo raštu lizingo bendrovė taip pat įspėjo UAB „T“ (duomenys pakeisti) direktorių, kad nepadengus pradelsto įsiskolinimo bei delspinigių iki 2009 m. rugsėjo 14 d., nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. lizingo sutartis bus nutraukta, o UAB „T“ (duomenys pakeisti) neteks teisės naudotis jai perduotu turtu (t. 3, b.l. 4-5). Nepaisant to, UAB „T“ (duomenys pakeisti) nurodyto įsiskolinimo nepadengė, įmokų pagal finansinio lizingo sutartį nemokėjo ir jai perduoto turto – automobilio Nissan Teranno teisėtam jo savininkui – AB "SEB lizingui" negrąžino, dėl ko 2010 m. sausio 28 d. AB „SEB lizingas“ kreipėsi į UAB „Turto rizikos sprendimai“ dėl tarpininkavimo vykdant turtinę prievolę (perduoti turtą). Vykdant su AB "SEB lizingu" sudarytą tarpininkavimo vykdant turtinę prievolę (perduoti turtą) sutartį, UAB „Turto rizikos sprendimai“ atstovai keletą kartų telefonu bendravo su S. V. B. , kuris patvirtino lizingo sutarties nutraukimo faktą, tačiau atsisakė perduoti turtą UAB „Turto rizikos sprendimai“ atstovams. 2010-08-12 S. V. B. pas jį į namus atvykusiems minėtos bendrovės atstovams leido apžiūrėti paminėtą automobilį, tačiau jį grąžinti atsisakė, tą patį bendrovės atstovams dar kartą pakartojo telefonu 2010-08-23 (t. 3, b.l. 38-39, 40). Atliekant ikiteisminį tyrimą pagal 2011-04-18 AB "SEB lizingo" pareiškimą, 2011-05-18 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui vadovaujantis BPK 97 straipsnio nuostatomis pareikalavus pateikti transporto priemonę Nissan Teranno, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-05-24 S. V. B. paminėtą automobilį pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 3, b.l. 25, 26-33). Byloje esantis 2011-05-24 turto priėmimo-perdavimo aktas bei AB SEB lizingo 2011-10-11 raštas Nr. 02-03-02-6258 patvirtina, kad paminėtas automobilis teisėtam savininkui buvo grąžintas techniškai netvarkingas su pažeidimais ir gedimais, todėl realizavus automobilį buvo patirtas 6170,61 Lt nuostolis (t. 3, b.l. 34, 42). Iš paminėto AB "SEB lizingo" rašto taip pat matyti, kad UAB „T“ (duomenys pakeisti) pagal minėtą finansinio lizingo sutartį yra neapmokėjusi 749,26 Lt skolos ir 1979,73 Lt delspinigių už netinkamą prievolių pagal finansinio lizingo sutartį vykdymą, dėl ko AB „SEB lizingas“ patirta žala sudaro iš viso 8899,60 Lt (t. 3, b.l. 42-80). Išteisintasis S. V. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2006 m. jo vadovaujama bendrovė UAB „T“ (duomenys pakeisti) su AB "SEB lizingu" sudarė automobilio Nissan Teranno finansinio lizingo sutartį. Iš pradžių viskas vyko sklandžiai, bet atėjus sunkmečiui bendrovė negalėjo mokėti įmokų. Kita vertus, jis visą laiką palaikė ryšius su lizingo bendrove, kuri drausdavo minėtą automobilį. Šio automobilio jis neslėpė, be to, jis nebuvo jo asmeninis, juo važinėjo ir kiti bendrovės darbuotojai. Jis bendravo su centrine AB "SEB lizingo" būstine Vilniuje, gal bendrovėje įvyko nesusikalbėjimas. Jis neturėjo tikslo negrąžinti turto, tik norėjo, kad būtų nustatyta tinkama jo likutinė vertė (t. 11, b.l. 80-82). Apeliacinės instancijos teisme išteisintasis S. V. B. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Jis paaiškino, kad grąžinti automobilį lizingo bendrovei atsisakė, nes vyko ginčas dėl likutinės turto vertės, tuo metu lizingo bendrovei buvo sumokėta 2/3 sumos pagal sutartį. AB "SEB lizingo" atstovams jis nesakė, kad negrąžins automobilio, su jais vedė derybas dėl likutinės vertės, buvo susitikę, susirašinėjo elektroniniais laiškais. Po to, kai buvo suderinta likutinė suma, jis automobilį grąžino. Įmokas mokėjo ne jis asmeniškai, o UAB „T“ (duomenys pakeisti), jis buvo tik bendrovės vadovas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus bei nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatuoja, kad apygardos teismas tarp lizingo bendrovės AB „SEB lizingo“ ir UAB „T“ (duomenys pakeisti), atstovaujamos S. V. B. , kilusį ginčą pagrįstai įvertino kaip civilinius teisinius santykius.

Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad S. V. B. veiksmai, kurie pasireiškė tuo, kad pastarasis AB „SEB lizingas“ vienašališkai dėl netinkamo sutarties vykdymo nutraukus finansinio lizingo sutartį, nesutikdamas su paskaičiuota automobilio likutine verte, negrąžino AB „SEB lizingui“ teisėtai priklausančio turto – automobilio Nissan Teranno, neatitiko įstatymuose įtvirtintų civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo nuostatų, ir nepagrįstai pažeidė teisėto šio turto savininko teisę savo nuožiūra valdyti ir naudoti jam priklausantį turtą bei šiuo turtu disponuoti. Taigi, S. V. B. šiuo konkrečiu atveju veikė savavališkai, ką iš esmės nustatė ir apygardos teismas. Kita vertus, inkriminuojant savavaldžiavimo nusikaltimą, šio objektyviosios nusikalstamos veikos sudėties požymio nepakanka. Kaip jau minėta, būtina nustatyti, ar tokiais savavališkais veiksmais buvo padaryta didelė žala fizinio ar juridinio asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad didelė žala AB "SEB lizingo" teisėms ir teisėtiems interesams pasireiškė tuo, kad bendrovė, kaip teisėtas automobilio savininkas, daugiau kaip pusantrų metų negalėjo disponuoti jam nuosavybės teisė priklausančiu turtu, automobilis buvo sugrąžintas techniškai netvarkingas, todėl pardavusi jį patyrė 6170,61 Lt nuostolį, be to, UAB „T“ (duomenys pakeisti) neapmokėjo AB "SEB lizingui" 749,26 Lt skolos ir 1979,73 Lt delspinigių. Iš tiesų, apeliantas teisus, kad S. V. B. savavališkais veiksmais buvo suvaržyta svarbi konstitucinė vertybė, nes dėl jo veiksmų teisėtas turto savininkas pakankamai ilgą laiką negalėjo disponuoti jam priklausančiu turtu. Kita vertus, šiuo konkrečiu atveju, vertinant S. V. B. savavališkų veiksmų pavojingumą, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu yra tai, kad AB "SEB lizingas" automobilį Nissan Teranno nuosavybės teise įgijo vieninteliu tikslu - šį turtą perduoti UAB „T“ (duomenys pakeisti) pagal sudarytą finansinio lizingo sutartį. Kaip žinia, lizingo santykių esmė yra ta, kad lizingo davėjas, šiuo atveju AB "SEB lizingas", atlieka finansavimo funkciją ir ją atlikdamas iš esmės turi tik finansinį interesą, kai tuo tarpu daiktas, į kurį jis turi nuosavybės teisę lizingo sutarties laikotarpiu, iš esmės yra tik tinkamo lizingo gavėjo prievolių pagal sutartį vykdymo užtikrinimas, kas rodo, jog šiuo konkrečiu žala buvo padaryta ne tiek minėtai konstitucinei vertybei, kiek finansiniams bendrovės interesams. Byloje esantys AB "SEB lizingo" pateikti faktiniai duomenys patvirtina, kad dėl savavališkų S. V. B. veiksmų negrąžinant lizingo bendrovei priklausančio automobilio ir jį eksploatuojant nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. iki 2011 m. gegužės 24 d., AB "SEB lizingas" patyrė 6170,61 Lt nuostolių, tačiau tokia suma vargu ar galėtų būti pagrįstai vertinama kaip didelė žala komercinę veiklą vykdančiam juridiniam asmeniui. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo ir nepadengtą skolą bei nesumokėtus delspinigius pagal finansinio lizingo sutartį, kurių bendra suma nesiekia 3000 Lt, kas vėlgi negalėtų būti vertinama kaip didelė žala lizingo bendrovei. Be to, finansinio lizingo sutartis buvo sudaryta ne su S. V. B. asmeniškai, o su jo vadovaujama UAB „T“ (duomenys pakeisti), kuri iš esmės ir yra atsakinga už netinkamą šios sutarties vykdymą bei dėl to atsiradusią žalą. Taigi, esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog S. V. B. veiksmais buvo padaryta didelė žala AB "SEB lizingo" teisėms ir teisėtiems interesams. Nenustačius būtino nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymio - didelės žalos, baudžiamosios atsakomybės klausimas pagal šį baudžiamąjį įstatymą negali būti sprendžiamas.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo atveju S. V. B. nėra pagrindo inkriminuoti ir BK 183 straipsnio 1 dalį, kadangi pastarasis iš esmės neturėjo realios galimybės jam UAB „T“ (duomenys pakeisti) patikėtą AB SEB lizingui priklausantį turtą, t.y. automobilį, kuriam yra numatyta speciali nuosavybės teisės atsiradimo ir pasikeitimo registracijos tvarka, paversti savu. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančiu kokius nors aktyvius S. V. B. veiksmus, kuriais pastarasis būtų neteisėtai siekęs įgyti nuosavybės teisę į šį automobilį, slėpęs jį, perleidęs tretiesiems asmenims, t.y. tyčia atlikęs kokius nors veiksmus, siekiant atimti nuosavybės teisę iš teisėto savininko. Priešingai, jis niekuomet neneigė, jog automobilis yra jo žinioje, jį rodė AB "SEB lizingo" įgaliotiems UAB "Turto rizikos sprendimai" atstovams, derėjosi su lizingo bendrovė dėl likutinės automobilio vertės.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra tokių duomenų, jog lizingo bendrovė, siekdama apginti savo teisėtus interesus, būtų išnaudojusi visas civilines teisines gynybos priemones. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, AB "SEB lizingas", vienašališkai nutraukęs finansinio lizingo sutartį, bet neatgaudamas jam priklausančio turto, kreipėsi į tarpininkavimo paslaugas atsiimant turtą teikiančią bendrovę, kurios atstovai ėmėsi tam tikrų priemonių, siekiant sugrąžinti AB "SEB lizingui" priklausantį automobilį - bendravo su S. V. B. telefonu, buvo atvykę pas jį į namus, apžiūrėjo automobilį, tačiau sugrąžinti lizingo bendrovei šio turto jiems nepavyko. Nepavykus tokiu būdu susigrąžinti turto, AB "SEB lizingas" jokių kitų civilinių teisinių gynybos priemonių nesiėmė, bet kreipėsi į teisėsaugos instituciją ir inicijavo ikiteisminio tyrimo dėl jai priklausančio turto neteisėto pasisavinimo pradėjimą, nors, kaip jau minėta, tiek automobilio buvimo vieta, tiek jį valdantis asmuo bendrovei buvo žinomas. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad lizingo bendrovės galimybės apginti savo pažeistas teises ir išsiieškoti patirtus nuostolius civilinio proceso tvarka buvo apsunkintos ir tai buvo padaryta sąmoningais S. V. B. veiksmais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad S. V. B. pareikšti kaltinimai šioje dalyje nepasitvirtino. Byloje surinkti faktiniai duomenys nepatvirtina, kad UAB „T“ (duomenys pakeisti) direktoriaus S. V. B. veiksmai sudarė sąlygas tarp UAB „T“ (duomenys pakeisti) ir AB "SEB lizingo" susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, o jo veiksmuose yra būtini nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 1 dalyje ar 183 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 329 straipsnio 2 ir 3 punktais,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalį, kuria S. V. B. išteisintas pagal BK 246 straipsnio 2 dalį, nenustačius, jog padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, ir kuria baudžiamoji byla S. V. B. atžvilgiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

S. V. B. pripažinti kaltu pagal BK 294 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

S. V. B. pripažinti kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 60 MGL (7800 Lt) dydžio baudą.

Iš S. V. B. priteisti 67122,78 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. K. naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai Albinas BielskisLinas Žukauskas