Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės C. R. ieškinį atsakovui N. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovo N. M. priešieškinį ieškovei C. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo N. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia arba nesudaryta. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 54 000 Eur skolą, 169,89 Eur palūkanų, 5 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2008 m. kovo 10 d. sudarė paskolos sutartį – skolos raštelį (toliau – Skolos raštelis), kuris surašytas vokiečių kalba atsakovo ranka. Pagal Skolos raštelį ieškovė paskolino atsakovui 54 000 Eur, atsakovas jame patvirtino, kad iš ieškovės minėtą sumą gavo bei įsipareigojo ją grąžinti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, nustatytu terminu paskolos sumos negrąžino, todėl 2016 m. kovo 21 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu pervesti skolą į ieškovės sąskaitą. Atsakovui gera valia skolos negrąžinus, 54 000 Eur iš jo priteistina ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad terminas įvykdyti prievolę yra pasibaigęs 2015 m. gruodžio 31 d., yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 5 proc. procesines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos, susidariusias laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 21 d., t. y. už 112 kalendorinių dienų, t. y. 169,89 Eur.Atsakovas priešieškinyje prašė panaikinti tarp ieškovės ir atsakovo pasirašytą Skolos raštelį.Nurodė, kad Skolos raštelis yra tariamas ir negaliojantis CK 1.86 straipsnio pagrindu, nes realiai pinigų perdavimo pagal jį nebuvo, todėl teisiniai santykiai nebuvo sukurti. Ieškovė neturėjo finansinių galimybių nurodyto dydžio paskolai suteikti, nes ji tokios pinigų sumos neturėjo, nebuvo deklaravusi. Skolos raštelis buvo pasirašytas kaip garantija, nes atsakovo tėvas N. M. (trečiasis asmuo) siekė turėti namo, esančio Z. S. 12, Berlyne, Vokietijoje, nuosavybę. Minėtas namas priklausė atsakovo tėvui ir ieškovei po ½ dalį, už namą buvo mokamas kreditas, kuris turėjo būti baigtas mokėti 2015 m. gruodžio 31 d. Buvo nuspręsta perleisti atsakovui pusę tėvo namo, taip pat ieškovė žadėjo perleisti atsakovui savo pusę namo. Dar 2004 m. vasario 5 d. tėvas ranka surašė testamentą, pagal kurį pusę savo namo ketino palikti atsakovui, o tai leido atsakovui manyti, kad ieškovės ir jo tėvo ketinimai perleisti namą atsakovui yra realūs. Tuo tikslu buvo pasirašytas Skolos raštelis, pagal kurį atsakovas turėjo sumokėti už namo dalį ieškovei. Paskolos raštelyje nurodomas paskolos grąžinimo terminas sutampa su kredito už namą grąžinimo terminu. Realiai pinigų atsakovas negavo, nes buvo susitarta, kad namas, baigus ieškovei ir tėvui mokėti kreditą, atiteks atsakovui, o jis sumokės 54 000 Eur iki 2015 m. gruodžio 31 d. Suėjus terminui, atsakovas nesulaukė iš ieškovės pasiūlymo dėl namo perleidimo, todėl laikė, kad susitarimas nustojo galioti. Minėtas namas su žemės sklypu buvo įvertintas 150 000 Eur, o jo ½ dalis – 75 000 Eur. Atsakovas 21 000 Eur perdavė ieškovei ir tėvui iki 2008 m. kovo 10 d., todėl likusi suma – 54 000 Eur buvo įrašyta į Skolos raštelį. Tačiau sandoris neįvyko, namo dalis atsakovui nebuvo perleista. Atsakovo teigimu, tarp šalių buvo sudaryta keletas sandorių - Skolos raštelis ir susitarimas perleisti atsakovui namą - ir visi jie turi būti vertinami kartu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė – priteisė ieškovei iš atsakovo 54 000 Eur skolą, 169,89 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (54 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 050 Eur žyminio mokesčio ir 4 162,71 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė valstybei iš atsakovo 88,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų vertimu ir siuntimu.Dėl sandorio nuginčijimo CK 1.86 straipsnio pagrindu. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo aukštojo mokslo išsilavinimą (mokslus baigęs Vokietijoje), darbą (dėstytojas Mykolo Romerio Universitete, dirba UAB „Markes“, yra N. M. personalinės įmonės savininkas), taip pat į tai, kad Skolos raštelis surašytas paties atsakovo ranka, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas vertinti, jog šalys vienodai suprato raštelyje įrašyto žodžio „kredit“ reikšmę. Todėl Skolos raštelyje žodis „gavau“ yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad tarp šalių 2008 m. kovo 10 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, nes joje yra aiškiai ir nedviprasmiškai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui momentas. Atsakovas Skolos raštelio sudarymo fakto neneigia, tik jį ginčija CK 1.86 straipsnio pagrindu. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė paskolos dalyko neperdavimo fakto, todėl priešieškinyje nurodomas aplinkybes teismas pripažino neįrodytomis ir neegzistuojančiomis. Tai, kad atsakovo teismui pateiktose metinėse pajamų deklaracijose už 2008 metus, gauta paskola nenurodyta, nepatvirtina fakto, kad pinigai nebuvo gauti, tik įrodo, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu buvo deklaravęs ne visas gautas pajamas. Tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašus atsakovas nagrinėjamu laikotarpiu neįgijo nekilnojamojo turto, nepatvirtina fakto, jog jis negavo Skolos raštelyje nurodytos pinigų sumos, nes gauti pinigai nebūtinai turėjo būti investuoti į tokio turto įsigijimą. Teismo vertinimu, nei atsakovo deklaracijos, nei Nekilnojamojo turto registro išrašai nepaneigia pinigų gavimo fakto. Atsakovas savo argumentams pagrįsti rėmėsi į bylą pateiktais M. M. ir H. M. 2016 m. rugsėjo 25 d. rašytais paaiškinimais, tačiau teismas nurodė, kad jų negali vertinti kaip liudytojų parodymų CPK prasme, nes šie paaiškinimai prieštarauja CPK 192 straipsnio 8 dalies nuostatai – nėra duoti notaro akivaizdoje ir nėra jo patvirtinti. Be to, šiuose paaiškinimuose iš esmės yra išdėstyta tik minėtų asmenų subjektyvi nuomonė apie atsakovo ir jo tėvo tarpusavio santykius, kurie iš esmės neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjamos bylos dalyku. Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad, pasirašant Skolos raštelį, nė vienas iš minėtų asmenų nedalyvavo, jie atsisakė atvykti į teismo posėdį, o apklausti juos teisme liudytojais dėl jų amžiaus, gyvenamosios vietos ir sveikatos būklės nebuvo galimybės, todėl atsakovas paskutiniame teismo posėdyje šio savo prašymo atsisakė. Nors atsakovas ir tvirtina, kad ieškovė Skolos raštelyje nurodytos pinigų sumos neturėjo ir realiai negalėjo jos paskolinti atsakovui, tačiau šią aplinkybę paneigia paties atsakovo pripažinimas Skolos raštelyje, kad pinigus gavo. Kiti byloje esantys įrodymai – ieškovės sąskaitos Berlyno taupomojoje kasoje išrašo duomenys rodo, kad pinigų likutis šioje sąskaitoje 2008 m. gruodžio 8 d. buvo daugiau kaip 12 000 Eur. Be to, pati ieškovė nurodo, kad pinigai realiai buvo duoti per kelis kartus grynais pinigais, tačiau 2008 m. kovo 10 d. visa tai įforminta paties atsakovo ranka surašytu Skolos rašteliu. Teismo vertinimu, byloje nepaneigta aplinkybė, kad ieškovė paskolino savo turėtus pinigus, tai iš dalies patvirtina ir trečiojo asmens 2016 m. lapkričio 4 d. notaro akivaizdoje duoti paaiškinimai raštu, kurie yra tinkami įrodymai byloje.Lietuvos teismuose nagrinėjama ne viena civilinė byla, kurioje vyksta turtiniai ginčai tarp atsakovo ir trečiojo asmens. Teismas sutiko su ieškove, kad ginčai tarp paminėtų asmenų iš esmės nėra su ja susiję. Juolab, kad jokių duomenų, kad Skolos raštelis yra fiktyvus, sudarytas dėl akių, neketinant sukurti atitinkamų pasekmių, į bylą nepateikta. Apie tai, kad šis raštelis pasirašytas kaip garantija, byloje įrodymų nėra. Priešingai, atsakovo nurodomas aplinkybes paneigia trečiojo asmens 2016 m. lapkričio 4 d. notaro akivaizdoje duoti paaiškinimai raštu, taip pat ieškovės 2008 m. gruodžio 19 d. generalinis įgaliojimas sūnui U. F.. Tai, kad iš esmės analogiškas įgaliojimas ieškovės buvo duotas ir trečiajam asmeniui, atsakovo nurodytų aplinkybių neįrodo, nes jame nenustatytas joks įsipareigojimas perleisti nuosavybę. Todėl teismas priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.Dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Skolos raštelis patvirtina pinigų perdavimo faktą atsakovui. Byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimo iki 2015 m. gruodžio 31 d. padengti 54 000 Eur skolą. Duomenų, kad atsakovas ieškovės reikalaujamą priteisti sumą ar jos dalį pagal paskolos sutartį būtų sumokėjęs, byloje nėra, Skolos raštelio buvimas pas ieškovę, t. y. kreditorių, patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (CK 6.65 str.). Todėl teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Atsakovas (toliau ir - apeliantas) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Sprendime padaryti materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai, nes neatskleista ginčo esmė, netinkamai vertinti byloje surinkti įrodymai, dalis jų nepagrįstai nevertinti, nepašalinti ieškovės ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose esantys prieštaravimai, neišreikalauti svarbūs dokumentais. Teismas neatskleidė tikrosios šalių valios, nes nevertino 2008 m. kovo 10 d. rašytinio susitarimo perleisti apeliantui namą, esantį Vokietijoje, iš kurio teksto aiškiai matyti, kad ½ namo dalis yra kompensuojama skolos rašteliu. Skolos raštelis pasirašytas kaip apelianto garantas, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti ieškovei arba jos turto paveldėtojui sūnui atitinkamą pinigų sumą už ½ namo, jei namas bus jam perleistas. Taip pat teismas nesigilino į ieškovės 2008 m. gruodžio 19 d. generalinio įgaliojimo turinį, kuris išduotas ne tik ieškovės sūnui, bet ir trečiajam asmeniui, ir įrodo, kad ieškovė apie susitarimą dėl namo žinojo, o vėliau jam ir pritarė per notarą. Be to, šis įgaliojimas patvirtina, kad trečiasis asmuo, parengdamas savo ranka 2008 m. kovo 10 d. dokumentą apie namo dalybas, veikė ieškovės vardu. Ieškovė pinigų, kuriuos neva paskolino apeliantui, neturėjo. Teismas neanalizavo, kad ieškovė taip pat nebuvo deklaravusi savo turimų pajamų, netenkino apelianto prašymų ir neišreikalavo ieškovės deklaracijų, banko sąskaitų išrašų bei kitų dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovė 2008 m. kovo 10 d. turėjo finansinę galimybę suteikti apeliantui 54 000 Eur paskolą. Todėl teismas netinkamai taikė rungimosi principą bei pažeidė lygiateisiškumo principą, nes užkirto kelią apeliantui įrodinėti aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi. Byloje nenustatytas paskolos sutarties sudarymo fakto elementas – pinigų perdavimo momentas (kada perduoti pinigai, kokiomis dalimis perduoti, kas juos perdavė ir pan.). Ieškovės ir trečiojo asmens teikiami paaiškinimai nenuoseklūs, jie nesutampa nei tarpusavyje, nei dera su kitais bylos įrodymais, o kartu patvirtina apelianto nurodytus argumentus bei suponuoja būtinumą minėtų asmenų dalyvavimą procese pripažinti būtinu. Teismas nepagrįstai vadovavosi trečiojo asmens notaro akivaizdoje duotais parodymais, nes jie negali būti laikomi tinkama įrodinėjimo priemone. Šis asmuo, duodamas 2016 m. lapkričio 4 d. paaiškinimus, į procesą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas, o liudytojų apklausa turi vykti laikantis CPK 192 straipsnyje nustatytos tvarkos. Teismas nepagrįstai ieškinį tenkino, nes ieškovė Skolos raštelyje nurodytos sumos paskolinti negalėjo ir tokių pinigų apeliantas nėra gavęs. Kad Skolos raštelis sudarytas kaip garantas, t. y. tariamas sandoris patvirtina trečiojo asmens ranka surašytas tą pačią dieną dokumentas, kurio sąsają su apeliantu ir ieškove patvirtina vėliau išduotas ieškovės įgaliojimas trečiajam asmeniui. Teismas nevertino visų šių dokumentų tarpusavio ryšio, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nesurinko (neišreikalavo) esminių bylai teisingai išspręsti dokumentų, neapklausė gyvai bei nesudarė galimybės apeliantui užduoti klausimus nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui.

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Skunde apeliantas nenurodė naujų argumentų, kurių teismas nebuvo nagrinėjęs pirmoje instancijoje, nepateikė jokių argumentų, kurie įrodytų skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai. Apelianto ranka vokiečių kalba surašytas Skolos raštelis aiškiai patvirtina, kad apeliantas iš ieškovės gavo 54 000 Eur kreditą ir jį įsipareigojo padengti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Skolos raštelis neginčijamai patvirtina pinigų perdavimo momentą, o Skolos raštelio buvimas pas ieškovę (kreditorę) patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Teismas sprendime pagrįstai rėmėsi byloje esančiais įrodymais: Skolos rašteliu, trečiojo asmens 2016 m. lapkričio 4 d. notaro akivaizdoje duotais paaiškinimais; ieškovės sąskaitos išrašo duomenimis, kurių pagrindu teisingai konstatuota tikroji šalių valia. Apelianto pateiktais įrodymais teismas remtis neturėjo pagrindo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra Skolos raštelio laikotarpiu sudaryto antro ieškovės ir apelianto sandorio, nėra sudarytų notarinių sandorių, yra tik trečiojo asmens laiškai apeliantui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

Nustatyta, kad ieškovė ir apeliantas 2008 m. kovo 10 d. surašė Skolos raštelį. Iš jo turinio matyti, kad jame nurodyti visi paskolos sutarčiai būdingi elementai, t. y. nurodytos sutarties šalys, pinigų suma, jos paskirtis (paskola), apelianto patvirtinimas apie pinigų gavimą („gavau“), įsipareigojimas juos grąžinti, grąžinimo terminas, Skolos raštelio sudarymo vieta ir data. Šiame kontekste paminėtina, kad jokių kitokių įrašų (pavyzdžiui, apie paskolos tikslinę paskirtį, sąsajas su kitokio pobūdžio sandoriais ir pan.) Skolos raštelyje nėra. Apeliantas priešieškinyje prašė panaikinti Skolos raštelį. Pirmosios instancijos teismas priešieškinio netenkino, o ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo tenkino. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo tokių pagrindų, jų neįžvelgia ir teisėjų kolegija.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantas nurodo, kad byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nesurinko (neišreikalavo) esminių bylai teisingai išspręsti dokumentų, neapklausė betarpiškai bei nesudarė galimybės apeliantui užduoti klausimus nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui.CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.).Apeliantas vienu iš žodinio nagrinėjimo būtinumo motyvu nurodo jo negalėjimą pirmosios instancijos teisme užduoti klausimus tiesiogiai ieškovei ir trečiajam asmeniui. Tačiau šalies atstovo (šiuo atveju – ieškovės ir trečiojo asmens) dalyvavimas byloje laikytinas tinkamu šalies atstovavimu, o šalių dalyvavimo teisme pripažinimo būtinu klausimas iš esmės yra teismo prerogatyva (CPK 51 straipsnio 2 dalis). Todėl vien toks apelianto motyvas savaime nėra pakankamas asmens dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu pagrindas. Šiuo atveju byloje dalyvavo ieškovės ir trečiojo asmens atstovė, apeliantas, jo atstovas, šalys teikė procesinius dokumentus tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas ir neteigia, kad yra pagrindas manyti, jog apklausus ieškovę ir trečiąjį asmenį betarpiškai teisme, jų pozicija kardinaliai pasikeistų ir jie patvirtintų apelianto versiją apie Skolos raštelį ar išnyktų, anot apelianto, jo įžvelgiami paaiškinimų nesutapimai šių asmenų procesiniuose dokumentuose. Pastebėtina, kad trečiasis asmuo (apelianto tėvas) 2016 m. lapkričio 4 d. yra davęs notariškai patvirtintus paaiškinimus Vokietijoje ir jie yra byloje. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kas, apelianto nuomone, dar būtų reikšminga bylai, kokie dar įrodymai turėjo būti tirtini. Šiame kontekste pažymėtina, kad vien šalies prašymo rinkti ir ištirti naujus įrodymus pateikimas, nelemia, kad jis turi būti visais atvejais tenkinamas – pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias bylai reikšmės aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas ir rašytinio proceso tvarka gali patikrinti, ar byloje esančių procesinių dokumentų motyvų bei įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas (ne)atskleidė bylos esmę, ar reikalinga rinkti papildomus įrodymus apskritai, ar apelianto nurodomi įrodymai galėtų paveikti kitokias nei skundžiamo sprendimo išvadas. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad aplinkybės dėl papildomų įrodymų reikalingumo, negalėjimo apklausti ieškovę ir trečiąjį asmenį deklaruotos apeliaciniame skunde tik kaip pirmosios instancijos teismo proceso trūkumus, o faktiškai prašymų dėl to apeliacinės instancijos teismui ir nėra pareikšta. Todėl teisėjų kolegija netenkina prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo.Apeliacinis skundas netenkinamas.Priešieškinyje apeliantas buvo suformulavęs reikalavimą panaikinti Skolos raštelį. Šiame kontekste pastebėtina, kad toks reikalavimas nėra teisiškai nepriekaištingas, nes Skolos raštelis gali būti įvertintas tik kaip apelianto prievolę (ne)sukeliantis dokumentas (negaliojantis, reiškiantis kitokią šalių tikrąją valią, nesukeliantis prievolių dėl kitokių priežasčių ir pan.). Kita vertus, iš ieškinio turinio pakankamai aiškiai matyti, kad jis grindžiamas tuo, jog Skolos raštelis yra tariamas sandoris (CK 1.86 straipsnis), taigi, sandorio negaliojimo pagrindu. Kartu taip pat dėstomi argumentai, kad pagal jį pinigai apeliantui nebuvo perduoti, o tai reiškia, kad įrodinėjamas ir kitas pagrindas, kurį konstatavus neatsirastų apelianto prievolė pagal iš šio raštelio kildinamą ieškinį, t.y. kad paskolos sutartis nesudaryta (CK 6.685 straipsnio 3 dalis). Tokia apimtimi bylą nagrinėjo teismas, apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo, kad jo reikalavimas turėjo būti nagrinėjamas kitokiais aspektais.Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia ir paskolos sutarties pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad paskolai, kaip realinei sutarčiai (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), pinigų arba daiktų perdavimas reikšmingas sandorio sudarymo faktui konstatuoti, nes toks sandoris pripažįstamas sudarytu tik nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. O nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų arba daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Todėl teisėjų kolegija pasisako atskirai dėl kiekvieno iš civilinių teisių gynimo būdo.

Dėl Skolos raštelio (ne)galiojimo

Apie teisminės praktikos taisykles sprendžiant klausimą, ar sandoris laikytinas tariamu (tokio sandorio požymių, įrodinėjimo naštos paskirstymo ir kt.), pakankamai išsamiai yra pasisakęs skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas. Todėl teisėjų kolegija jų nebekartoja ir šiuo aspektu išsamiau nepasisako, akcentuodama tik tai, kad tokio sandorio esmė - šalys nesiekia ir sandoris nesukuria jokių realių padarinių. Šiame kontekste pastebėtina, kad nors tokių (realiai nevykdytų) sandorių atveju paprastai restitucijos klausimas ir neiškyla, tačiau bet kuriuo atveju CK 1.86 straipsnio 2 dalis nustato, kad jiems taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Šios nutarties 13 punkte jau nurodyta, kad Skolos raštelis atitinka įstatymų keliamus paskolos sutarčiai reikalavimus. Taigi, jis paskolos sutarties šalims sukelia teisinius padarinius, išskyrus jei jis tokių padarinių nesukelia dėl kitų priežasčių. Tai, kad viena šalis teigia, jog jis teisinių padarinių nesukelia, kitai šaliai teigiant priešingai, dar nereiškia, kad sandoris gali būti laikomas tariamuoju, nes tokio sandorio atveju abi šalys turi nesiekti teisnių padarinių. Tai, kad sandoris tariamas, turi įrodyti taip teigiantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantas turėtų įrodyti, kad ir jo, ir ieškovės valia buvo sudaryti sandorį, dėl kurio jokių teisinių padarinių nekils nė vienai iš šalių. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad sandorio tariamumo nepatvirtina netgi ir paties apelianto faktinė pozicija dėl sandorio tikslų. Viena vertus, jis teigia, kad sandoris yra tariamas, kitaip tariant, juo nebuvo siekta jokių teisinių padarinių, antra vertus, nurodo, kad Skolos raštu vis tik buvo siekiama sukurti teisinius padarinius - garantijos santykius atlyginant ateityje ieškovei (ar jos įpėdiniams) už jos namo dalies nuosavybės teisės perėjimą apeliantui Skolos raštelyje nurodytos sumos apimtyje. Apeliantas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, nurodo, kad Skolos raštelio paskirtis ir tikslai turėtų būti vertinami ne izoliuotai, o kartu su kitais per trumpą laiką sudarytais šalių sandoriais. Tokia pozicija iš esmės yra teisinga. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju apeliantas nenurodo jokių kitų tarp tų pačių šalių (ieškovės ir apelianto) sudarytų sandorių. Savo poziciją apeliantas iš esmės grindžia trečiojo asmens, o ne ieškovės – paskolos davėjos rašytais raštais dėl keleto galimų ieškovei priklausančios turto dalies perėmimo būdų (žr. 2007 m. gegužės 20 d., 2008 m. kovo 10 d. raštus). Tokie raštai, kuriuose tik pasvarstoma kaip ir už kiek galima būtų perimti nuosavybės teisę į ieškovei priklausančią turto dalį, nereiškia, kad buvo sudarytas, nekalbant jau apie ieškovę, dar koks nors susijęs su Skolos rašteliu kitas sandoris bent su trečiuoju asmeniu kaip savarankišku asmeniu ar ieškovės atstovu (jam įgaliojimą ieškovė išdavė tik 2018 m. gruodžio mėn., taigi, raštų surašymo metu trečiasis asmuo jokių ieškovės įgalinimų ne tik neturėjo, bet ir nebuvo žinoma, ar turės ateityje). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė Skolos raštelį jo sudarymo metu vertino kaip sandorį, kuriuo nesiekiama jame numatytų teisinių padarinių. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Skolos raštelį pripažinti negaliojančiu kaip tariamą sandorį nėra pagrindo. Taip pat nėra ir duomenų, kad apeliantas su ieškove būtų taręsis dėl jos turto dalies perėmimo apskritai ar dėl Skolos raštelio sąsajų su garantijomis konkrečiai, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, jog šalių tikroji valia būtų nukreipta į kitokio nei paskolos sandorio sudarymą.

Dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta

Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalys). Pažymėtina, kad įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo. Apeliantas teigia, jog pagal Skolos raštelį jis pinigų nėra gavęs visiškai. Toks jo teiginys prieštarauja jo paties surašytame Skolos raštelyje, kaip minėta, nurodytam pinigų gavimo faktui („gavau“). Akivaizdu, kad bet kuris bent minimaliai apdairus asmuo gali suvokti, kad tokiu vienareikšmišku patvirtinimu tiek kreditoriaus, tiek trečiųjų asmenų akyse jis pripažįsta gavęs sutartyje nurodytą sumą ir šią sumą gavęs būtent kaip paskolą (kaip minėta, jokių išlygų, sąlygų, sąsajų su kitokia lėšų paskirtimi nėra) bei galimas tokio patvirtinimo pasekmes. Juo labiau tai pasakytina apie apeliantą, turint galvoje jo pareigas universitete, išsilavinimą, veiklą verslo srityje, nevienkartinį paskolų gavimą iš trečiojo asmens ir ieškovės (tai matyti iš apelianto nurodomų bylų). Todėl tokioje situacijoje apeliantas, nenuginčijus Skolos raštelio galiojimo, turėtų pateikti pakankamai svarių įrodymų, kad jo ranka padarytas įrašas apie pinigų gavimą neatspindi tikrųjų faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių patikimų įrodymų byloje nėra, o ir apeliaciniame skunde nurodomi kaip nepagrįstai pirmosios instancijos teismo netirti įrodymai neteiktų pagrindo priešingoms išvadoms, nes pašaliniai asmenys Skolos raštelio surašymo metu nedalyvavo (to netvirtina ir apeliantas).Savo apeliaciniame skunde apeliantas nemažai dėmesio skiria savo tėvo, anot apelianto, melagingiems parodymams, jų nesutapimams su ieškovės teiginiais, įtarimais dėl ieškovės ir apelianto tėvo tarpusavio atsiskaitymų aplinkybių, ieškovės neturėjimu finansinių galimybių suteikti jam 54 000 Eur paskolą ir pan. Taip pat nurodo, kad turėjo būti išreikalauti ieškovės bankų sąskaitų išrašai, ieškovės turto deklaracijos, kiti dokumentai, patvirtinantys ieškovės finansinę padėtį. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė ir neteigia, jog visa pinigų suma buvo paskolinta vienu metu. Todėl paminėtų dokumentų reikalavimas nei patvirtintų, nei paneigtų pinigų perdavimo faktą, konkrečias daugiau nei prieš dešimt metų pinigų perdavimo datas ar sumas. Kitaip tariant, apeliantas savo skunde dėsto aplinkybes, kuriomis siekia sukelti abejones dėl pinigų perdavimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nė viena iš nurodomų aplinkybių atskirai ar jų visuma negali būti laikoma patikimu/ais įrodymu/ais, paneigiančiu/iais paties apelianto įrašu patvirtintą pinigų gavimo faktą (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtas išaiškinimas aktualus vertinant jau paminėtas apelianto priešieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes. Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenuginčijus Skolos raštelio ir neįrodžius, kad apeliantas jame nurodytos pinigų sumos negavo, pagrįstai atmetė priešieškinį ir tenkino ieškinį. Todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto ieškovei priteistinos jos turėtos 1 210 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo N. M. ieškovei C. R. 1 210 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.