Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-155-498/2017

Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02022-2015-7

2017 m. kovo 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. (D. J.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. (D. J.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir už tai jam paskirta 1 ( vienerių ) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Kardomoji priemonė neskirta. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2016 m. lapkričio 23 d. Nukentėjusios A. A. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai patenkinti visiškai ir iš kaltinamojo D. J. (D. J.) priteista nukentėjusiajai A. A. 690 EUR, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 914, 60 EUR turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu D. J. nuteistas už tai, kad jis, įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens prašymu, tikslu apgaule iš kito asmens išvilioti elektroninės bankininkystės duomenis ir taip apgaule iš nukentėjusiojo asmens gauti pinigų, arba nukentėjusiojo vardu paimti kreditus, iš pažįstamo R. D. gavo pastarajam priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, kurią perdavė nenustatytam asmeniui, tikslu į minėtą sąskaitą pervesti apgaule įgytus pinigus. 2015 m. sausio 8 d., apie 15.18 val., įrodymų tyrimo metu nenustatytas asmuo, iš nenustatytos vietos, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į nukentėjusiajai A. A. į jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prisistatęs tariamu policijos pareigūnu, apgaule teigdamas, jog per jos sąskaitą yra plaunami pinigai, išviliojo A. A. išduotus AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Minėtus duomenis paskolų paėmimo ir pinigų pervedimo į R. D. sąskaitą tikslu, perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui, veikusiam Kauno mieste. Po to, tyrimo metu nenustatytas asmuo 2015 m. sausio 8 d. neteisėtai, prisijungė prie AB „Swedbank“ banke esančios A. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Užsiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini) “ internetinėje svetainėje www.sms.credit.lt ir tą pačią dieną iš nukentėjusiosios sąskaitos į UAB „4finance“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 euro registracijos mokestį. 2015 m. sausio 8 d., apie 17.17 val., sudarė paskolos sutartį 50 eurų paskolai gauti, kuriuos 2015 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į A. A. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. sausio 8 d., 21.08 val., neteisėtai prisijungė prie A. A. vardu sukurto asmeninio profilio internetinėje svetainėje www.smscredit.lt ir sudarė paskolos sutartį 250 eurų paskolai gauti, kuriuos 2015 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į A. A. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to, tyrimo nenustatytas asmuo, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas Kauno mieste, 2015 m. sausio 8 d., 17.13 val., A. A. vardu užsiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje www.(duomenys neskelbtini).lt. ir iš jos AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 euro registracijos mokestį bei sudarė paskolos sutartį 500 eurų paskolai gauti. Šiuos pinigus 2015 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į A. A. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyrimo metu nenustatytas asmuo 2015 m. sausio 8 d. iš A. A. asmeninės banko sąskaitos pervedė jai priklausiusius 690 eurų bei iš kredito bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai įgytus 800 eurų, buvusius nukentėjusios sąskaitoje, į D. J. nurodytą R. D., kuris nežinojo apie daromą nusikaltimą, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke. R. D., nežinodamas, jog jam pervesti pinigai įgyti sukčiavimo būdu pinigus nuėmė 2015 m. sausio 8 d. ir 2015 m. sausio 9 d. AB „Sweedbank“ bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuos D. J. nurodymu perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai.Marijampolės rajono apylinkės teismas priimdamas nuosprendį konstatavo, kad jog neabejotinai įrodyta, kad D. J., veikdamas bendrai grupėje su įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie apgaule iš nukentėjusiosios A. A. gavo internetinės bankininkystės bei prisijungimo duomenis, žinodamas, jog daromas nusikaltimas, iš R. D., kuris nežinojo apie daromą nusikaltimą, gavo pastarajam priklausančią banko sąskaitą, į kurią perdavė įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui (asmenims). Pastariesiems, neteisėtai panaudojus iš nukentėjusiosios apgaule gautus internetinės bankininkystės bei prisijungimo duomenis, neteisėtai inicialus finansines operacijas, nukentėjusiosios vardu buvo paimti 50 Eur, 250 Eur, 500 Eur kreditai, kurie buvo pervesti į R. D. banko sąskaitą, pastarojo nuimti ir dalis pinigų perduota kaltinamojo D. J. atsiųstai nenustatytai merginai. Tokiais savo veiksmai padarė nusikaltimą numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

2.1. Skirdamas bausmę apylinkės teismas konstatavo, kad D. J. laikytinas recidyvistu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje ir skyrė realią vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis D. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkes teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.Nuteistasis skunde nurodo, kad visais atvejais kai iš aplinkybių visumos galima spręsti, kad nusikaltęs asmuo padare savo išvadas, dėl padarytos veikos gailisi ir nesiruošė daryti nauju nusikalstamų veikų, bausmės tikslams pasiekti nėra būtina skirti griežtą bausmę, kuri atliktu tik baudžiamąja ir izoliacinę funkcijas. Be to, nuteistojo nuomone, teismas neatsižvelgė tai kad aš jis nedaro naujų nusikaltimu, toliau tęsia mokslus, yra vedęs, auginu 3 metu dukrą, lanko užsiėmimas, yra skatinamas įstaigos administracijos, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, taip pat atsiprašė nukentėjusios, be to teismo posėdis vyko supaprastinta tvarka teismas nepritaikė BK 64¹ straipsnio ir 75 straipsnio.D. J. nurodo, kad buvo pripažintas recidyvistu nors tokiu nėra, taip pat buvo priteistas ieškinys nukentėjusiajai A. A. nors teismo metu jo buvo atsisakyta tai liudija teismo įrašas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija išklausė kolegijos pirmininko pranešimą, nuteistojo D. J. gynėją Alvydą Rimą Medišauskienę, kuri prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą Vytautą Turauskį, kuris prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamų veikų padarymo faktas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tačiau prašoma paskirti švelnesnę bausmę. Kadangi nuteistasis iš esmės prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Už nusikaltimo numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą D. J. nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinama ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuojama kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmė. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.Iš skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas D. J. bausmę, atsižvelgė į įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą (nusikaltimas nesunkus), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas baigtas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nuteistasis nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, taip pat į nuteistojo asmenybę. Iš bylos duomenų matyti, kad D. J. praeityje teistas 11 kartų, šis teistumas jam jau dvyliktas. Pažymėtina ir tai, kad D. J. nusikaltimą įvykdė atlikdamas bausmę už kitą nusikaltimą, todėl, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, jis vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi pagrįstai pripažintas recidyvistu. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis vedęs, turi dukrą, tęsia mokslus, pataisos namuose yra skatintas. Apygardos teismas pažymi, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti D. J. paskirtą bausmę, nes nuteistasis ne kartą teistas ir nusikaltimą įvykdė atlikdamas bausmę už kitą nusikaltimą, o tai rodo, kad jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų, jis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės taisykles, nuolat elgiasi nusikalstamai ir nesistengia pasitaisyti, nusikaltimai daromi sistemingai ir tai jau tapę jo gyvenimo būdu.Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas išnagrinėjęs bylą pagreitinto proceso tvarka, nepritaikė jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatų. Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, tačiau ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikaltimo prisipažino visiškai, tačiau bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, nurodė, kad jis nežinojo, kad pinigai gauti iš nusikalstamos veikos. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje teisingai nustatė, kad D. J. kaltės nepripažįsta ir pagrįstai jo atžvilgiu netaikė 64¹ straipsnio nuostatų. Kadangi laikytina, kad D. J. kaltės nepripažįsta, todėl vertinti tai, kad jis gailisi, taip pat nėra pagrindo. Esant išvardintoms, pirmos instancijos teismo įvertintoms ir apeliacinės instancijos teismo patikrintoms aplinkybėms, darytina išvada, kad D. J. pagrįstai paskirta reali vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Taip pat pažymėtina, kad teismas pagrįstai nesprendė bausmių bendrinimo klausimo, nes D. J. atžvilgiu 2016 m. rugsėjo 19 d. priimtas nuosprendis, kuris dar neįsiteisėjęs. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir skirdamas bei individualizuodamas bausmę atsižvelgė į visus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir kriterijus, todėl keisti ar naikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio nėra jokio pagrindo.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo D. J., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 39,60 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. J. neišieškotinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. J. (D. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.