Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-3622-535/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-05-27
Bylos Nr.: eI3-3622-535/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01056-2022-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Metalistas LT“
Atsakovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai: Gediminas Blaškevičius

Kategorijos

12.13.1.2Apmokestinamosios pajamos
12.14.1.2Apmokestinamojo pelno apskaičiavimas
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI3-3622-535/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01056-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.2; 12.14.1.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Metalistas LT“ atstovui advokatui Gediminui Blaškevičiui,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Mindaugui Černiauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Metalistas LT“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB ,,Metalistas LT“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą ir prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2022-02-11 sprendimą Nr. S-18(7-182/2021); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2021-11-16 sprendimą Nr. 69-64; 3) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2021-09-17 sprendimą Nr. (42.59)FR0682-234; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad Inspekcija mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad bendrovė savų akcijų supirkimo ir anuliavimo sandoriais, sudarytais 2014-05-23, neva siekė mokestinės naudos, t. y. išmokėti dividendus akcininkams ir 2021-07-19 patikrinimo aktu Nr. (42.59)FR0773-1947 (toliau – Patikrinimo aktas) papildomai apskaičiavo 50 635,43 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 32 634,38 Eur pelno mokesčio (toliau – PM). Inspekcija 2021-07-19 patvirtino papildomai apskaičiuotus: 50 635,43 Eur GPM; 32 634,38 Eur PM. 6 050,10 GPM ir 10 237,85 PM delspinigius. Skyrė 15 191 Eur GPM ir

9 790 Eur PM baudas. VMI patvirtino inspekcijos sprendimą, Komisija patvirtino VMI sprendimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratorių ir Komisijos sprendimais.

Teigia, kad mokesčių administratorius neįrodė trijų privalomų Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 69 straipsnyje nustatytų turinio viršenybės prieš formą taikymo sąlygų egzistavimo.

Atsakovė neįrodė, kad analizuojamų sandorių vienintelis tikslas buvo mokestinės naudos gavimas.

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškina, kad mokesčių administratorius darydamas nepagrįstą išvadą, kad Sandorių grupė neva turėjo vienintelį tikslą – mokestinės naudos bendrovei gavimą, privalo įrodyti, kad kiekvienas iš Sandorių grupę sudarančių sandorių turėjo vienintelį aptariamą tikslą ir neturėjo jokių kitų tikslų. Mokesčių administratorius šios įrodinėjimo pareigos neįvykdė, Komisija į tai neatsižvelgė.

Atkreipia dėmesį, kad mokesčių administratorius netyrė ir nevertino kokį ekonominį ir finansinį tikslą turėjo 2012 m. sudaryti sandoriai.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad bendrovės savų akcijų supirkimą, įvykdytą 2014-05-23 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis, būtina vertinti kartu su perkainojimo rezervo suformavimu ir įstatinio kapitalo padidinimu, įvykdytu 2012 metais. Tai reiškia, kad mokesčių administratorius, siekdamas teisėtai pritaikyti MAĮ 69 straipsnio 1 dalį, privalo įrodyti, kad perkainojimo rezervas, iš kurio 2012-07-30 VAS protokolu Nr. 12/13 buvo padidintas įstatinis kapitalas, buvo suformuotas neva turint vienintelį tikslą – po 2 metų išmokėti akcininkams lėšas. Mokesčių administratorius neatliko šios pareigos ir šios aplinkybės neįrodė.

Tiek mokesčių administratorius, tiek ir Komisija ignoravo tą faktą, kad jau antrasis Sandorių grupėje esantis sandoris aiškiai ir tiesiogiai patvirtina, koks buvo tikrasis ekonominis pirmojo sandorio – įstatinio kapitalo padidinimo iš perkainojimo rezervo – tikslas: 2012-08-27 VAS protokole Nr. 12/13 nurodoma, kad įstatinio kapitalo mažinimas yra panaikinti bendrovės balanse įrašytus nuostolius. Pirmieji du Sandorių grupėje esantys sandoriai turėjo labai aiškų ir teisėtą tikslą – bendrovės nuosavo kapitalo rodiklio padidinimą ir sukauptų nuostolių 1 261 571 LT panaikinimą. Ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą pripažinti Komisijos priimtą sprendimą neteisėtu ir negaliojančiu.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis teismas (toliau – LVAT) 2017-10-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-786-442/2017 ginčijamų mokesčių administratorių sprendimų dalis dėl dividendų apmokestinimo buvo pripažinta neteisėta ir nepagrįsta. Panaši teisinė situacija yra susiklosčiusi ir šioje administracinėje byloje.

Komisija ir mokesčių administratorius, nagrinėdami Sandorių grupės apimtyje esančius 2014 metais sudarytus sandorius (2014-04-30 VAS protokolas Nr. 04/01, kuriuo nuspręsta: paskirstant bendrovės pelną (nuostolius) už 2013 metus paskirti pelno dalį, lygią 1 531 719 Lt, į rezervą savoms akcijoms įsigyti; įpareigoti bendrovę nupirkti iš akcininko M. G. 42 213 vnt. akcijų ir iš akcininko A. G. – 20 052 vnt. akcijų už kiekvieną akciją mokant po 24,60 Lt; (4) 2014-05-23 akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos tarp bendrovės ir jos akcininkų, kurių pagrindu bendrovė iš M. G. nupirko 42 213 vnt. akcijų, o iš A. G. – 20 052 vnt. akcijų) pripažino, kad sudarant šiuos ginčo sandorius egzistavo ir kiti ekonominiai bei finansiniai bendrovės tikslai, kurių egzistavimo nei mokesčių administratorius, nei Komisija nepaneigė.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, kad „vienintelio tikslo“ aplinkybė šiame mokestiniame ginče yra neįrodyta bei paneigta.

Pareiškėja nurodo, kad mokesčių administratorius neįrodė antrosios būtinos sąlygos MAĮ 69 straipsnio 1 dalies taikymui – neįrodė, kad sandoriai negalėjo būti pateisinti ekonomine ar verslo logika.

Pareiškėja akcentuoja, kad ji mokestinio ginčo metu nuosekliai įrodinėjo, kad Sandorių grupe buvo siekiama konkrečių ekonominių ir finansinių rezultatų. Nėra duomenų, kad 2012-07-30 įvykdyta įstatinio kapitalo padidinimo procedūra ir vėliau 2012-08-27 įvykdyta įstatinio kapitalo sumažinimo procedūra, kurios metu buvo panaikinti į bendrovės balansą įrašyti nuostoliai, būtų siekiama vienintelio tikslo – tariamos mokestinės naudos. Atvirkščiai: 2012-07-30 VAS protokolu Nr. 12/13 įvykdyta įstatinio kapitalo padidinimo procedūra buvo įvykdyta siekiant aiškių ekonominių ir finansinių tikslų: perkainojimo rezervas, gautas perkainojus ilgalaikį materialųjį turtą, praktikoje naudojamas kaip teisėta priemonė bendrovių nuosavo kapitalo rodikliui pagerinti; perkainojimo rezervas yra sudėtinė bendrovių nuosavo kapitalo dalis (ABĮ 38 straipsnio 1 dalis). Perkainojimo rezervas – tai ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Perkainojimo rezervu arba jo dalimi gali būti didinamas įstatinis kapitalas. Iš perkainojimo rezervo negali būti mažinami nuostoliai (ABĮ 39 straipsnio 7 dalis). Perkainojimo rezervu yra sprendžiama nuosavo kapitalo nepakankamumo problema, apibrėžta ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje; perkainojimo rezervu padidinant nuosavą kapitalą pagerinami esminiai santykiniai bendrovės finansiniai rodikliai, pavyzdžiui, finansinio sverto rodiklis, kuris apskaičiuojamas kaip įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis, ir yra lemiamas veiksnys bendrovei skolinantis iš finansų įstaigų ir nustatant palūkanų normą (kuo šis santykis geresnis, t. y. kuo nuosavas kapitalas didesnis, tuo bendrovė gali pigiau pasiskolinti kapitalo rinkose); suformuojant perkainojimo rezervą, perkainojus ilgalaikį turtą, yra sudaromos prielaidos įstatinio kapitalo padidinimui ir vėlesniam įstatinio kapitalo mažinimui, siekiant panaikinti į Bendrovės balansą įrašytus nuostolius.

Pareiškėja pažymi, kad nuo bendrovės 2012-07-30 atlikto įstatinio kapitalo didinimo iki bendrovės 2015-07-01 atlikto savų akcijų anuliavimo praėjo 2 metai ir 10 mėnesių – tai yra neprotingai ilgas laiko tarpas, pripažinti, kad bendrovės nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo pokyčių procedūros buvos atliktos siekiant mokestinės naudos. Jeigu bendrovės 2012-07-30 įstatinio kapitalo didinimo procedūros tikslas būtų mokestinė nauda – bendrovė savų akcijų supirkimo procedūrą galėjo inicijuoti jau 2012 metais ir šiuo pagrindu dar 2012 metais išmokėti akcininkams lėšas, tačiau šių veiksmų neatliko.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, kad mokesčių administratorius ir Komisija nepateikė duomenų ar argumentų, kad 2012-08-27 atlikta įstatinio kapitalo mažinimo procedūra, kurios metu buvo panaikinti 1 261 571 Lt nuostoliai, buvo siekiama kokios nors konkrečios mokestinės naudos. Atvirkščiai, mažinant įstatinį kapitalą buvo siekiama ABĮ 52 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tikslo – bendrovės balanse įrašytų nuostolių panaikinimo.

Komisija sprendime taip pat ignoravo bendrovės argumentus, kad bendrovės savų akcijų supirkimo procedūros metu (2014-04-30 VAS protokolas ir 2014-05-23 sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys) buvo siekiama įmonei naudingo ekonominio tikslo – beviltiškų skolų susigrąžinimo. Komisijai pateiktuose 2022-01-31 paaiškinimuose pateikė konkrečius įrodymus ir paaiškinimus, kad siekiant tinkamai taikyti MAĮ 69 str. 1 dalies nuostatą ir įvertinti, ar savų akcijų išpirkimo sandoris (kurio pagrindu realiai buvo eliminuota akcininkų skola bendrovei), iš tikrųjų buvo paslėptų dividendų mokėjimas, ar tiesiog vienintelė įmanoma skolos atgavimo priemonė. Pažymi, kad akcininkų skola bendrovei susidarė akcininkams dalinai perėmus beviltiškas ir realiai neatgautinas bendrovės skolas, tokiu būdu apsaugant bendrovę nuo ženklių nuostolių sumų pripažinimo bendrovės balanse. Pavyzdžiui, M. G. iš bendrovės perėmė už 80 proc. vertės 328 643,40 LT dydžio beviltišką skolą į UAB „Ortitas. Skolos beviltiškumo faktą pagrindžia tai, kad 2015-01-21 Panevėžio apygardos teismo nutartimi šiai bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o 2022-01-07 Panevėžio apygardos teismo nutartimi – iškelta bankroto byla. Skolos kreditoriams yra negrąžintos. Akivaizdu, kad tokiais veiksmais buvo siekiama apsaugoti bendrovę nuo 328 643,40 LT nuostolių pripažinimo. Bendrovė realiai šių pinigų atgauti negalėjo, šios lėšos negali būti vertinamos kaip sukauptas ir nepaskirstytas bendrovės pelnas, nes tai buvo beviltiška UAB „Ortitas“ skola bendrovei. Jeigu VMI būtų tinkamai atlikusi ir įvertinusi visas akcininkų skolos bendrovei susidarymo aplinkybes ir priežastis, būtų nustačiusi, kad UAB „Ortitas“ buvo faktiškai nemoki ir bendrovė nebūtų galėjusi atgauti šios sumos, todėl mokesčių administratoriaus išvados apie tariamai pelningą bendrovės veiklą ir sukauptus bet nemokamus dividendus buvo padaryta tinkamai neatlikus bendrovės mokestinio patikrinimo ir neištyrus akcininkų skolos bendrovei susidarymo aplinkybių.

Bet kokiu atveju, vertinant aukščiau aptartą beviltiškos skolos susigrąžinimo iš BUAB „Ortitas“ aspektą, skolos įskaitymas šioje dalyje apskritai negali būti laikomas akcininkų gautomis pajamomis (dividendais) apskritai.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad mokesčių administratorius ir Komisija ignoravo ir kitus išdėstytus motyvus dėl ekonominių finansinių Sandorių grupės (o konkrečiai – bendrovės savų akcijų supirkimo procedūros) sudarymo motyvų. Vieneto ar jo dalyviai gali pasirinkti išmokėti akcininkams lėšas taikant savų akcijų supirkimo procedūrą ir dėl šių argumentų. Bendrovė pasirinkdama savo, kaip emitento, akcijų supirkimo procedūrą, gali siekti ne tik išmokėti lėšas vieneto dalyviams, bet ir pagerinti santykinius pelningumo rodiklius, kurie yra svarbūs santykiuose su kredito įstaigomis, potencialiais ir (ar) esamais verslo partneriais, investuotojais. Vienas esminių ir dažniausiai praktikoje naudojamų pelningumo rodiklių yra ROE (angl. return on equity arba liet. nuosavo kapitalo grąžos rodiklis). Šis rodiklis parodo, kiek eurų grynojo pelno tenka vienam akcininkų nuosavybės eurui ir yra apskaičiuojamas tokiu būdu: ROE = grynasis pelnas/nuosavo kapitalo. Pasirinkus bendrovės savų akcijų supirkimo procedūrą, kaip vieną iš teisėtų alternatyvų siekiant išmokėti akcininkams lėšas, gerinama ROE rodiklio reikšmė, t. y. tam tikrais atvejais didinamas vienam nuosavo kapitalo eurui tenkantis grynasis pelnas. Tokiu būdu didinama bendrovės vertė įvairiais atžvilgiais (tiek santykiuose su kredito įstaigomis, tiek santykiuose su esamais ir (ar) potencialiais investuotojais ar akcininkais).

Pareiškėja pažymi, kad nepriklausomai nuo to ar bendrovė viešai prekiauja akcijomis ar neprekiauja, ROE rodiklio gerinimas yra visuomet aktualus, kadangi potencialūs investuotojai, prieš įsigydami bendrovės akcijas, turi įsivertinti bendrovės pelningumą, o ROE yra vienas iš pagrindinių tą parodančių rodiklių. Be to, ROE rodiklis yra svarbus ir finansų įstaigoms. Taip pat, akivaizdu, kad po įstatinio kapitalo sumažinimo anuliuojant akcijas, mažėja nuosavas kapitalas, o tai reiškia, kad didėja vienam nuosavo kapitalo eurui gaunamas grynasis pelnas, todėl atitinkamai tai reiškia, kad ROE rodiklis akivaizdžiai gerėja. Šių veiksnių mokesčių administratorius nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Pareiškėja nurodo, kad siekiant taikyti MAĮ 69 straipsnio reikalavimus, mokesčių administratoriui tenka įrodinėjimo pareiga įrodyti, kad mokestinė nauda, gauta iš ginčo ūkinių operacijų, buvo reali.

Pareiškėja įsitikinusi, kad šios pareigos mokesčių administratorius neįvykdė. Nagrinėjamu atveju Inspekcija ir VMI fragmentiškai vertino situaciją. Komisija taip pat neatsižvelgė į bendrovės argumentus. Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas papildomus mokesčius, nevertino, kad tuo atveju, jei bendrovės akcininkai ateityje parduos (ar kitu būdu perleis) akcijas, mokesčio bazė bus visa akcijų kaina ir tariamos mokestinės naudos nei vienetas, nei jo dalyviai neturės, kadangi GPM bus skaičiuojamas nuo visos akcijų pardavimo kainos, tai yra nuo tų akcijų, kurių emisija buvo apmokėta iš perkainojimo rezervo ir kurias akcininkai gavo nemokamai.

Pareiškėja pažymi, kad 2014 m. bendrovė teisėtai įvykdė savo akcijų įsigijimo sandorį. Pridėtinio mokesčio įstatymas (toliau – PMĮ) nenumato prievolės perskaičiuoti PM dėl savo akcijų supirkimo, tokia prievolė kyla tik tuo atveju, jei yra išmokami dividendai. Lėšos akcininkams buvo išmokėtos už bendrovei perleistas akcijas. Vėliau, anuliuojant akcijas ir mažinant įstatinį kapitalą, išmokos akcininkams nebuvo daromos. Pareiškėja teigia, kad ginčijamuose sprendimuose nepagrįstai konstatuota, jog bendrovė nesivadovavo PMĮ 40¹ straipsniu ir 2014 m. nedeklaravo 32 634 Eur PM.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių administratorius iš esmės klydo nustatydamas asmenį, kuris tariamai gavo mokestinę naudą dėl nuosavų akcijų supirkimo. Jeigu laikytis mokesčių administratoriaus pozicijos, kad nuosavų akcijų supirkimo sandoris buvo susijęs su mokestinės naudos siekimu, tai šiuo atveju akivaizdu, kad bendrovė dėl šio sandorio negavo mokestinės naudos

Komisija sprendime plačiau nemotyvavo ir nepasisakė dėl šių bendrovės išdėstytų argumentų: 1) dėl bendrovės galimybių išmokėti dividendus faktinio nebuvimo; 2) dėl nuosavo kapitalo struktūrai taikomų reikalavimų; 3) dėl argumentų apie bendrovės savų akcijų supirkimo procedūrą, kaip visuotinai priimtiną būdą išmokėti akcininkams lėšas; 4) dėl įrodymų, susijusių su investuotojo AQ Group ir kitų investuotojų paieška.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad tam, jog galima būtų išsimokėti bendrovės pelną ir dividendus, nepatiriant mokestinių sąnaudų, visų pirma turi būti nustatytos objektyvios galimybės pelno ir dividendų išsimokėjimui, t. y. turi būti realios ir objektyvios galimybės dividendų išsimokėjimui. Iš Patikrinimo akto ir skundžiamo mokesčių administratoriaus sprendimų akivaizdu, kad mokesčių administratorius nevertino dividendų instituto reikšmės ir nepagrįstai tapatina dividendus su bendrovės veiklos nominaliu pelningumu.

Nagrinėjamu atveju neginčijamas faktas, kad bendrovės veikla buvo pelninga, tačiau, tai jokiu būdu nėra sąlyga, lemianti dividendų atsiradimą ir objektyvią galimybę mokėti dividendus.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad vadovaujantis ABĮ nuostatomis, dividendais gali būti laikomos tik pinigais akcininkui išmokėtos bendrovės pelno dalys. Taigi tam, kad būtų galima mokėti dividendus, bendrovė visų pirma turi turėti atitinkamas grynųjų pinigų sumas, kurios galėtų būti išmokėtos akcininkams kaip dividendai. Bendrovė visą uždirbtą pelną buvo investavusi į veiklą ir nuolat stokojo apyvartinių lėšų, dėl ko nuolat skolinosi iš akcininkų, taip pat ir iš išorės kreditorių, bankų. Bendrovė didžiąją dalį kainos už iš akcininkų superkamas akcijas, sumokėjo atliekant priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą, t. y. akcininkai didžiojoje sandorio apimtyje negavo piniginių lėšų. Dar daugiau, jeigu mokesčių administratorius būtų įvertinęs bendrovės grynųjų pinigų srautus, tai neabejotinai matytų, kad bendrovė nedisponavo grynųjų pinigų kiekiu, kuris bent jau būtų artimas mokesčių administratoriaus nurodytai nepaskirstyto bendrovės pelno sumai. Šiuo atveju bendrovė, norėdama akcininkams išmokėti dividendus, būtų priversta skolintis iš tų pačių akcininkų ir bankų, išorės kreditorių, tam, kad būtų išmokėti dividendai, kas yra imperatyviai draudžiama remiantis tiek ginčo laikotarpiui aktualiomis ABĮ 60 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios imperatyviai draudžia bet kokį dividendų mokėjimą, jeigu išmokėjus dividendus bendrovė taptų nemoki arba bendrovei tektų skolintis su tikslu atstatyti apyvartines lėšas.

Pareiškėja teigia, kad mokesčių administratoriaus nepagrįsti ir aiškiai teisiniam reglamentavimui bei elementariajai verslo logikai prieštaraujantys teiginiai, kad bendrovė galėjo išmokėti akcininkams dividendus, nors objektyviai neturėjo tam lėšų, vertina kaip akivaizdų mokesčių administratoriaus piktnaudžiavimą mokesčių administratoriui suteiktais įgaliojimais.

Bendrovės savų akcijų supirkimo procedūra yra teisėta ir visuotinai pripažinta alternatyva lėšų išmokėjimui vieneto dalyviams, kuri istoriškai yra pripažįstama ir mokesčių administratoriaus praktikoje. VMI netinkamai vertino šias aplinkybes ir nepagrįstai bei neteisėtai prilygino šį sandorį GPMĮ 12 straipsnio 2 dalyje aprašytam sandoriui (įstatinio kapitalo mažinimo sandoriui) ir nepagrįstai apmokestino šį sandorį pagal dividendų apmokestinimo taisykles. Tokiu būdu mokesčių administratorius apribojo Bendrovės teisę pasirinkti vieną iš teisėtų elgesio alternatyvų – bendrovės savų akcijų supirkimo procedūrą.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad nepriklausomai nuo to fakto, ar mokestiniame ginče investuotojo egzistavimo aplinkybė bus patvirtinta, ar bus paneigta, tai niekaip negali įtakoti aukščiau išdėstytų argumentų taikymo. Tai reiškia, kad argumentai apie konkretaus investuotojo buvimo faktą bei apie bendrovės siekį pritraukti bet kokį kitą investuotoją, vertintini kaip papildomi. Net ir paneigus potencialaus investuotojo į bendrovę egzistavimo 2014 metų antroje pusėje faktą (nors tam nėra argumentų), nėra pagrindo taikyti MAĮ 69 straipsnio 1 dalies dėl aukščiau išdėstytų visų argumentų.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad yra įsitikinusi, jog mokesčių administratorius ir Komisija netinkamai, neobjektyviai ir neišsamiai vertino Inspekcijos surinktus ir bendrovės pateiktus įrodymus. Pažymi, kad kartu su 2021-08-19 rašytinėmis pastabomis bendrovė pateikė 2020-11-11 T. M. atsakymą į bendrovės jam užduotus klausimus ir 2020-09-11 A. M. pateiktą atsakymą į bendrovės užduotus klausimus. Mokesčių administratorius dėl nepaaiškinamų priežasčių, vertindamas bendrovės rašytinėse pastabose pateiktus paaiškinimus ir aukščiau nurodytus įrodymus, lakoniškai nurodė – „šie paaiškinimai abstraktaus pobūdžio, jie neįrodo realių ir konkrečių veiksmų naujam akcininkui rasti buvimo“. Taip pat nurodė, kad mokesčių mokėtojo pozicija dėl siekio pritraukti investuotoją (ar AQ Group, ar bet kokį kitą investuotoją) yra neįrodyta. Pareiškėja su tokia mokesčių administratoriaus pozicija nesutinka.

Pareiškėja teigia, kad Komisijos sprendime pateikta išvada, kad savų akcijų įsigijimas buvo vykdomas investuotojui AQ Group nutraukus bendravimą su bendrove yra paremta abejotino šaltinio įrodymu – tariamu AQ Group atliktu VšĮ „Investuok Lieuvoje“ informavimu. Tačiau mokestinio ginčo byloje nėra pateiktas pirminis šaltinis – el. laiškas ar kitoks dokumentas būtent iš paties investuotojo, o ne trečiųjų asmenų ar tarpininkų.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Komisija neatsižvelgė į mokestinio ginčo byloje esančią medžiagą, akivaizdžiai paneigiančią nepagrįstas išvadas. Byloje yra pateiktas vėlesnės datos, nei įvykdyta bendrovės savų akcijų supirkimo procedūra, įrodymas – 2014-06-27 bendrovės pristatymo skaidrės, kurios buvo pateiktos investuotojui AQ Group ir šių aplinkybių mokesčių administratorius neneigė ir jas pripažino. Dėl nepaaiškinamų priežasčių Inspekcija vienus įrodymus apie investuotojo faktą atmeta (U. U. paaiškinimai, 2014-06-27 bendrovės pristatymo skaidrės), kitus įrodymus – trečiojo asmens, kurio nesieja jokie santykiai su AQ Group, paaiškinimą apie nežinomo turinio ir nežinomų įgaliojimų asmens atsiųstą 2014-04-09 el. laišką, priima kaip aukštesnę įrodomąją galią turintį įrodymą. Aptartas įrodymų vertinimo būdas yra neobjektyvus.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad faktą, jog bendrovė savų akcijų supirkimą vykdė norėdama paruošti akcijų paketą potencialiam investuotojui (AQ Group) ir būtent šio investuotojo atsiradimas buvo viena iš daugelio priežasčių, paskatinusi bendrovės atliktą savų akcijų supirkimą, patvirtina U. U. 2013-11-29 laiškas bendrovės akcininkui M. G..

Pareiškėja pažymi, kad bendrovė nėra gavusi iš AQ Group tiesioginio atsakymo, pareiškimo ar kitokio dokumento, kuriuo AQ Group būtų išreiškusi, jog bendrovė jos nebedomina ar neatitinka AQ Group lūkesčių, todėl bendrovė, supirkdama ir paruošdama akcijų paketą pagrįstai tikėjosi, jog bendrovės ir AQ group bendradarbiavimas yra galimas ir bus tęsiamas.

Taip pat akcentuoja ir 2021-08-19 rašytinėse pastabose pateiktą poziciją, jog verslas tiek Lietuvoje tiek visame pasaulyje nuolatos siekia plėstis, pritraukti investuotojus. Todėl apie investicijų pritraukimo galimybę yra svarstoma nuolatos. Bendrovės atveju tokius siekius neabejotinai patvirtina aukščiau aptarti A. M. bei T. M. bendrovei pateikti atsakymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog bendrovės akcininkai, mokestiniam patikrinimui aktualiu laikotarpiu, savo iniciatyva, daugybę kartų kreipėsi tiek į A. M., tiek į T. M. su siekiu surasti potencialų investuotoją.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad yra akivaizdu, kad Inspekcija neatliko objektyvaus įrodymų vertinimo, rėmėsi tik tais įrodymais kurie yra nenaudingi bendrovei, dėl ko nepagrįstai pripažino bendrovės atliktus veiksmus kaip siekį gauti mokestinę naudą. Bendrovė, supirkdama savas akcijas, be kitą ko, siekė jas parduoti AQ Group ar kitiems potencialiems investuotojams, todėl MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas bendrovės atžvilgiu yra taikomas nepagrįstai.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, kad bylos medžiagoje nustatyta, kad pareiškėja akcijas įsigijo ne tikslu parduoti strateginiam investuotojui, o siekdama akcininkams išmokėti pareiškėjos lėšas (dividendus). Tokias išvadas patvirtina patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kurias išdėsto atsiliepime.

Atsakovė teigia, kad Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, jog akcijos įsigytos ne tikslu parduoti strateginiam investuotojui, o siekiant akcininkams išmokėti pareiškėjos lėšas sumažinus įstatinį kapitalą (anuliuojant akcijas). Pareiškėja įformino akcijų pirkimo sandorį turėdama nepaskirstyto pelno, norėdama išvengti GPM nuo išmokėtų dividendų mokėjimo ir prisitaikyti PM lengvatą.

Pažymi, kad pareiškėja veikė pelningai, 2013-12-31 turėjo 1 714 384 Lt sukaupto nepaskirstyto pelno, tačiau dividendų akcininkams nemokėjo, akcininkai (abu kartu) ir toliau valdo pareiškėją, taip pat vertinant nuosekliai visą veiksmų seką nuo 2012 metų atliktų sandorių iki akcijų anuliavimo 2015 metais – pareiškėjo 6,21 proc. akcijų pardavimo sandorio tikslas nebuvo akcijų perleidimas, o sudarant formalius sandorius buvo siekta išmokėti akcininkams lėšas iš paskirstyto pelno (dividendus).

Atsakovė nurodo, kad atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus pareiškėjai pagrįstai apskaičiuota mokėtina 50 635,43 Eur GPM suma.

Atsakovė nurodo, kad surinktais duomenimis, 2014-04-30 eiliniame visuotiniame pareiškėjos akcininkų susirinkime nuspręsta nupirkti iš akcininkų M. G. ir A. G. atitinkamai 42 213 vnt. ir 20 052 vnt. akcijų. Pareiškėjos 2014-04-30 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 04/01 nurodytas akcijų įsigijimo tikslas – paruošti akcijų paketą, kurį pareiškėja galėtų perleisti trečiajam asmeniui, taip pritraukiant naują akcininką (išorinį investuotoją). Surinkti įrodymai patvirtina, kad savų akcijų įsigijimo ir anuliavimo sandoriai buvo sudaryti siekiant vienintelio tikslo – mokestinės naudos pareiškėjai, kad nereikėtų mokėti GPM nuo akcininkams išmokėtų dividendų ir neprarasti teisės į PM lengvatą.

Atsakovė nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos pozicija, jog akcijų įsigijimo tikslas buvo paruošti Akcijų paketą, kurį pareiškėja galėtų perleisti trečiajam asmeniui, taip pritraukti naują akcininką (investuotoją). Pareiškėja 2020-02-07 pateikė paaiškinamąjį raštą, kuriame išdėstė kaip laikotarpiu nuo 2013-11-29 iki 2014-03-10 buvo ieškoma akcijų pirkėjo (investuotojo). Pagal pateiktą informaciją nustatyta, kad pareiškėjos akcininkai M. G. ir A. G. 2014-03-10 buvo nuvykę į Švedijos įmonę AQ Group, kad ruošiantis susitikimui jiems tarpininkavo U. U., Lietuvos ekonomikos atašė Švedijoje A. M. ir VšĮ „Versli Lietuva“. Pareiškėja paaiškinamajame rašte nurodė, kad 2014-03-10 susitikimo metu „buvo betarpiškai pasidalinta, kokių konkrečiai gamybinių pajėgumų AQ Group ieško ir kurioje veiklos srityje koncernas yra atviras pasiūlymams. Atsižvelgiant į tai, vėliau veiklos prezentacija, skirta pritraukti AQ Group kaip strateginį investuotoją, buvo atitinkamai tikslinama, praplečiama, įtraukiant tuo metu buvusių akcininkų pasiūlymą atskirti UAB „Metalistas LT“ suvirinimo, štampavimo ir įrangos gamybos veiklas ir tokiu būdu išgryninant veiklą, dominusią potencialų investuotoją. Pristatymo skaidrių papildymą patvirtina paskutinis atliktas 2014-06-27 datos įrašas, kai buvo ruošiamasi ir tikima, kad investuotojo susidomėjimas UAB „Metalistas LT“ išlieka“.

Atsakovė pažymi, kad Inspekcija patikrinimo metu nustatė, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad po 2014-03-10 pareiškėja būtų bendravusi su AQ Group investicijų klausimais, nebuvo atskirtos gamybinės veiklos ar atliekami kiti pertvarkymai ruošiant pareiškėją investuotojui AQ Group.

Atsakovė sutinka su Inspekcijos pozicija, jog pareiškėjos skaidrių papildymas atliktas 2014-06-27, neįrodo, kad buvo susijęs su akcijų pardavimu investuotojui. Byloje nėra įrodymų, kad šios skaidrės po 2014-06-27 buvo pateiktos AQ Group ar kitam investuotojui. Skaidrėse nurodyta data 2014-03-10 būtent susitikimo su AQ Group data, tikėtina, kad jos susitikimo metu ir buvo pateiktos.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad patikrinimo metu buvo pateikti klausimai į susitikimą su AQ Group 2014-03-10 vykusiam vienam iš dviejų pareiškėjos akcininkui A. G.. A. G. patvirtino, kad dalyvavo susitikime karu su A. M. ir M. G.. Paaiškinime nurodyta, kad susitikimo metu buvo siekiama pritraukti AQ Group kaip strateginį investuotoją į UAB „Metalistas LT“, perleidžiant dalį UAB „Metalistas LT“ akcijų, pirmu etapu iki 10 procentų; antru etapu – likusi dalis, neviršijanti bendro 30 proc. A. G. negalėjo nurodyti ar susitikimo metu su AQ Group buvo surašytas ketinimų protokolas ar kitaip įformintas tolimesnis bendradarbiavimas. Taip pat nenurodė, kad po 2014-03-10 susitikimo su AQ Group būtų vykę tolimesni susitikimai ir derybos. A. G. informavo, kad jokiems fiziniams ar juridiniams asmenims, išskyrus bendrovę, nebandė parduoti jam priklausančių pareiškėjos akcijų.

Atsakovė nurodo, kad siekdama nustatyti bendrovės ir AQ Group susitikimo tikslus ir aplinkybes, buvo išsiųsti paklausimai U. U., VšĮ „Investuok Lietuvoje“, A. M., buvusiam Lietuvos ekonomikos atašė Švedijoje, Švedijos mokesčių administratoriui.

Įvertinus atsakymus į paklausimus, konstatuotina, kad Inspekcija pagrįstai nustatė, jog po 2014-03-10 pareiškėjas ir jos akcininkai investuotojų neieškojo: 1) 2013 metų pabaigoje pareiškėja sužinojo, kad AQ Group ieško tiekėjų; 2) Iki 2014-03-10 vyko susirašinėjimas ir ruošimasis susitikimui su AQ Group; 3) 2014-03-10 Švedijoje įvyko AQ Group ir pareiškėjos atstovų susitikimas, kuriame dalyvavo A. M., A. G., M. G.. Daugiau susitikimų tarp šių bendrovių nebuvo; 4) Susitikimo metu nebuvo priimta jokių susitarimų, ketinimų protokolas nebuvo surašytas, tolimesnis bendradarbiavimas nebuvo įformintas. Susitikimo metu buvo pristatytos įmonės ir susipažinta su jų veikla; 5) 2014-04-09 AQ Group informavo neketinusi įsigyti pareiškėjos akcijų, nes ji neatitiko lūkesčių. Apie tai buvo informuoti susitikimą organizavę VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir A. M..

Atsakovė pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad T. M. būtų pats domėjęsis investavimu į pareiškėjos akcijas, kad būtų tarpininkavęs ieškant investuotojų ir pan. P. T. M. nurodė, kad su pareiškėjos akcininku M. G. yra geri draugai. Taip pat nurodė, kad negali nei patvirtinti nei paneigti, jog pareiškėja ieškojo investuotojų. Teigė, kad tiesiog yra kalbėję apie išorinio investuotojo naudą.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad sutiinka su Inspekcijos pozicija, jog tokio pobūdžio gero draugo paaiškinimas negali būti vertinamas kaip įrodymas, įrodantis vienokius ar kitokius pareiškėjos veiksmus ar ketinimus.

Atsakovė paaiškina, kad pareiškėja 2013 metais taikė PMĮ 46¹ straipsnyje nustatytą mokestinę lengvatą ir apmokestinamąjį pelną sumažino 751 202 Lt. Patikrinimo metu nustačius, kad 2014 metais pareiškėja išmokėjo 1 397 627 Lt dividendams priskiriamas sumas neapmokestino apmokestinamojo pelno dalies (751 202 Lt) 15 proc. mokesčio tarifu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai, vadovaujantis PMĮ 40¹ straipsniu, apskaičiuota 32 634,38 Eur PM yra pagrįsta.

Atsakovė nurodo, kad MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Vadinasi, mokestinio ginčo byloje, visų pirma, mokesčių administratorius turi surinkti bei teikti atitinkamus įrodymus dėl mokesčių apskaičiavimo mokesčių mokėtojui. Tuo tarpu mokesčių mokėtojui, siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą, nepakanka apsiriboti vien tik paaiškinimų ir kontraargumentų teikimu, negrindžiant jų konkrečiais įrodymais.

Pagal MAĮ 67 straipsnio 2 dalį, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokių įrodymų, kurie suponuotų priešingą išvadą nei daro mokesčių administratorius. O tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (LVAT 2013 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-622/2013, 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1379/2014).

Atsakovė pažymi, kad pareiškėja, siekdama objektyviai ir per kuo trumpesnį laiką išspręsti ginčą, privalėjo laikytis ir MAĮ 40 straipsnyje nustatytų mokesčių mokėtojo pareigų ir pateikti visus papildomus dokumentus bei įrodymus, galinčius turėti įtakos pareiškėjos mokestinių prievolių dydžiui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje pareiškėjos skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai dėl pareiškėjos prieš posėdį pateiktų dokumentų paaiškino, kad tik keli iš jų susiję su byla, tačiau mokesčių administratoriaus sprendimo jų turinys nepakeistų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje keliamas ginčas dėl Inspekcijos sprendimo, kuriuo konstatuoti pareiškėjos mokestiniai pažeidimai ir apskaičiuoti mokėtini mokesčiai ir su jais susijusios sumos, taip pat dėl VMI sprendimo, kuriuo patvirtintas Inspekcijos sprendimas ir ikiteismine tvarka pareiškėjos skundą išnagrinėjusios Komisijos sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Inspekcija atliko pareiškėjos PM apskaičiavimo teisingumą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 ir GPM apskaičiavimo teisingumą už laikotarpius nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, nuo 2015-05-01 iki 2015-05-31, nuo 2015-10-01 iki 2015-10-31 ir nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 ir surašė 2021-07-19 patikrinimo aktą Nr. (42.59Mr)FR0680-249, kuriame nustatė, jog pareiškėja savų akcijų supirkimo ir anuliavimo sandoriais siekė mokestinės naudos, t. y. išsimokėti dividendus.

Inspekcija, atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus pareiškėjai patikrinimo metu apskaičiavo mokėtinas 50 635,43 Eur GPM ir 32 634,38 Eur PM sumas.

Pareiškėja nesutikdama su patikrinimo akto išvadomis 2021-08-20 pateikė rašytines pastabas. Inspekcija, išnagrinėjusi patikrinimo aktą ir pateiktas pastabas, 2021-09-17 sprendimu Nr. (42.59)-FR0682-234 patvirtino patikrinimo aktą ir jame apskaičiuotas mokesčių sumas. Taip pat patvirtino apskaičiuotus 6 050,10 Eur GPM delspinigius ir 10 237,85 Eur PM delspinigius. Skyrė 15 191 Eur GPM baudą ir 9 790 Eur PM baudą.

Pareiškėja 2021-10-11 pateikė skundą VMI, kuri išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2021-11-16 sprendimu Nr. 69-64 patvirtino Inspekcijos sprendimą.

Pareiškėja 2021-12-09 pateikė skundą Komisijai, kuri išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2022-02-11 sprendimu Nr. S-18(7-182/2021) patvirtino VMI sprendimą.

Pareiškėja, nesutikdama su sprendimais, pateikė skundą teismui. Pareiškėja nurodo, kad Inspekcija neįrodė trijų privalomų MAĮ 69 straipsnyje nustatytų turinio viršenybės prieš formą taikymo sąlygų egzistavimo, mokesčių administratorius neįvykdė pareigos išsamiai įvertinti visus jos pateiktus argumentus, o Komisija sprendime jos argumentus atmetė deklaratyviais teiginiais.

Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad mokestinė prievolė pareiškėjai nustatyta taikant MAĮ 10 straipsnyje ir 69 straipsnio 1 dalyje numatytą turinio viršenybės prieš formą principą. Šis principas reikalauja, jog mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė būtų teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis). Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinės naudos, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (MAĮ 69 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad MAĮ 69 straipsnis taikytinas tais atvejais, kai nustatomos dvi būtinos sąlygos: 1) ūkinės operacijos atitinka formaliąsias sąlygas, nustatytas atitinkamą mokestį nustatančiuose teisės aktuose, dėl to yra įgyjamas mokestinis pranašumas, kuris prieštarauja įstatymo tikslams; 2) pagrindinis ūkinių operacijų tikslas yra mokestinio pranašumo įgijimas, tačiau transakcija neturi ekonominio ir verslo pagrindimo. Dėl minėtų MAĮ 69 straipsnio taikymo sąlygų nustatymo kartu konstatuojamas ir mokesčio mokėtojo piktnaudžiavimas, taigi mokesčių mokėtojo veiksmai nelaikomi teisėtu mokesčių planavimu. Mokesčių administratorius, nustatęs piktnaudžiavimo teise faktą, taiko turinio viršenybės prieš formą principą, būtent atkuria tikrąsias sandorių aplinkybes ir priima sprendimą, paneigiantį tam tikras mokesčio mokėtojo teises (LVAT 2013-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1718/2013).

LVAT taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad, siekiant konkrečiai situacijai taikyti MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina nustatyti, jog mokesčių mokėtojas, sudarydamas atitinkamus sandorius ar vykdydamas tam tikras ūkines operacijas, siekė vienintelio tikslo – gauti mokestinės naudos. Kai objektyviai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamos mokestinės naudos (LVAT 2008-02-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-250/2008; 2007-07-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007; 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2698/2012; 2013-03-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-404/2013). Teismų praktikoje įvirtinta ir tai, kad joks teisės aktas neįpareigoja mokesčių mokėtojo, esant galimybei, pasirinkti tokį iš kelių teisėto elgesio modelio variantų, pagal kurį jam atsirastų didžiausia mokestinė prievolė. Todėl vien tik aplinkybė, kad sudarydamas atitinkamus sandorius ar juose dalyvaudamas mokesčių mokėtojas įgijo tam tikrą mokestinį pranašumą, savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog šie sandoriai buvo sudaryti piktnaudžiaujant mokesčių mokėtojui suteiktomis teisėmis. Tuo tikslu būtina nustatyti įgyjamo mokestinio pranašumo prieštaravimą mokesčių įstatymų nuostatomis siekiamam tikslui, taip pat nustatyti objektyvių požymių visumą, kuri patvirtintų, kad nagrinėjamų sandorių pagrindinis tikslas yra įgyti mokestinį pranašumą (LVAT 2011-02-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-371/2011; 2011-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-201/2011; 2011-09-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2316/2011; 2011-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3448/2011).

Pareiškėjos patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos akcininkais buvo A. G. ir M. G.. 2012-04-20 duomenimis A. G. turėjo 32 proc., t. y. 20 052 vnt. Pareiškėjo akcijų, kurių įsigijimo kaina 439 533 Lt, o M. G. turėjo 40 proc., t. y. 42 213 vnt. Pareiškėjo akcijų, kurių įsigijimo kaina sudarė 726 013 Lt.

Pareiškėjos visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau - VAS) 2012-07-30 protokolu Nr. 12/13 nusprendė iš perkainavimo rezervo, perkainavus ilgalaikį turtą, padidinti įstatinį kapitalą 2 199 306 Lt suma, papildomai išleidžiant 2 199 306 vnt. akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 Lt. Nauja akcijų emisija akcininkams buvo paskirstyta proporcingai turimų akcijų skaičiui. Įstatinio kapitalo didinimo tikslas nenurodytas. Po šio VAS sprendimo akcininkas M. G. valdė 1 533 248 vnt. (42 213 vnt. turėtų akcijų + 1 491 035 vnt. nemokamai gautų) akcijų, o akcininkas A. G. valdė 728 323 vnt. (20 052 vnt. turėtų akcijų + 708 271 vnt. nemokamai gautų) akcijų.

Iš VAS 2012-08-27 protokolo Nr.12/13 duomenų matyti, kad nutarta sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą 1 261 571 Lt suma, anuliuojant 1 261 571 vnt. akcijų. Įstatinio kapitalo mažinimo tikslas, nurodytas VAS protokole - panaikinti bendrovės balanse įrašytus nuostolius. Po šio VAS sprendimo M. G. valdomos akcijos sudarė 677 957 vnt. (42 213 vnt. turėtos + 635 744 vnt. nemokamai gautos akcijos), o A. G. valdomos akcijos sudarė 322 043 vnt. (20 052 vnt. turėtos + 301 991 vnt. nemokamai gautos akcijos).

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjos nepaskirstytas pelnas 2012 metais sudarė 524 434 Lt, 2013 metų pelnas sudarė 1 189 950 Lt ir nepaskirstytas pelnas 2013 metais sudarė 1 714 384 Lt.

Iš VAS 2014-04-30 protokolo Nr.04/01 duomenų matyti, kad akcininkai nusprendė 1 714 384 Lt paskirstytiną pelną paskirstyti: 1 531 719 Lt į rezervą savoms akcijoms įsigyti; 182 665 Lt nepaskirstyto pelno likutį perkelti į kitus metus; nupirkti akcijas už kiekvieną mokant po 24,6 Lt: iš M. G. 42 213 vnt., iš A. G. 20 052 vnt. Protokole nurodyta, kad pareiškėjos savų akcijų įsigijimo tikslas - paruošti akcijų paketą, kurį bendrovė galėtų perleisti trečiajam asmeniui, taip įtraukiant į bendrovę naują akcininką (investuotoją).

Byloje pateikta 2014-05-23 akcijų pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, kad iš M. G. įsigijo 42 213 vnt. savo akcijų už 1 038 439,8 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad M. G. buvo skolingas bendrovei 881 319,2 Lt (skola susidarė 2012 metais), todėl bendrovė 2014-05-26 sudarė susitarimą su M. G. dėl įskaitymo, pagal kurį skolos sudengtos ir M. G. bendrovei nebeskolingas, o bendrovės skola už akcijas M. G. lygi 157 120,6 Lt. 2014-2016 metais pareiškėja M. G. už akcijas sumokėjo 1 038 439,8 Lt (300 752 Eur).

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėja pagal 2014-05-23 akcijų pirkimo pardavimo sutartį iš A. G. įsigijo 20 052 vnt. savo akcijų už 493 279,2 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad A. G. bendrovei buvo skolingas 425 597,71 Lt (skola susidarė 2012 metais), todėl bendrovė 2014-05-26 sudarė susitarimą su A. G. dėl įskaitymo, pagal kurį skolos sudengtos A. G. bendrovei nebeskolingas, o bendrovės skola už akcijas A. G. lygi 67 681,49 Lt. Pareiškėja 2014-2015 metais A. G. už akcijas sumokėjo 493 279,2 Lt (142 863,53 Eur).

Po akcijų-pirkimo pardavimo sandorio M. G. turėjo 635 744 vnt. akcijų (63,57 proc.) (gautos nemokamai), A. G. – 301 991 vnt. akcijų (30,2 proc.) (gautos nemokamai), o pareiškėjai priklausė 62 265 vnt. savo akcijų (6,23 proc.).

Pareiškėjas 2015-05-23 pardavė savo akcijas (įsigytas 2014-05-23) M. G. 134 vnt., A. G. 62 vnt. po 7,12 Eur už vnt. Po akcijų pirkimo-pardavimo sandorio M. G. turėjo 635 878 vnt. akcijų, A. G. – 302 053 vnt. akcijų, o pareiškėjai priklausė 62 069 vnt. savo akcijų.

2015-07-01 akcininkų sprendimu nutarta pakeisti akcijos nominalią vertę iš 1 Lt į 1 Eur ir akcijų kiekį iš 1 000 000 vnt. į 290 000 vnt., kurios proporcingai pasiskirstė tarp akcininkų: M. G. - 184 405 vnt. akcijų, A. G. – 87 595 vnt. akcijų, pareiškėjai priklausė 18 000 vnt. savo akcijų. Pareiškėja šiame sprendime taip pat nusprendė sumažinti įstatinį kapitalą 18 000 Eur, anuliuojant 18 000 vnt. akcijų, kurias pati pareiškėja 2014-05-23 įsigijo iš savo dviejų akcininkų. Nurodytas anuliavimo motyvas: akcijos anuliuojamos, nes nei pareiškėja, nei akcininkai nerado pirkėjo akcijoms ir eina į pabaigą ABĮ 54 straipsnio 11 dalyje nurodytas terminas.

Po akcijų anuliavimo bendrovės akcininkams priklausė 272 000 vnt. 1 Eur nominalios vertės akcijų: M. G. 184 405 vnt. (184 366 gautos nemokamai + 39 įsigytos), A. G. 87 595 vnt. (87 577 gautos nemokamai + 18 įsigytos).

Pareiškėja tiek patikrinimo metu, tiek skunde nurodo, kad akcijų įsigijimo tikslas buvo paruošti Akcijų paketą, kurį pareiškėja galėtų perleisti trečiajam asmeniui, taip pritraukiant naują akcininką (investuotoją).

Išanalizavus bylos medžiagą su tokia pareiškėjo pozicija nesutiktina.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2020-02-07 pateikė paaiškinamąjį raštą, kuriame išdėstė kaip laikotarpiu nuo 2013-11-29 iki 2014-03-10 buvo ieškoma akcijų pirkėjo (investuotojo). Pagal pateiktą informaciją mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjos akcininkai M. G. ir A. G. 2014-03-10 buvo nuvykę į Švedijos įmonę AQ Group, ruošiantis susitikimui jiems tarpininkavo U. U., Lietuvos ekonomikos atašė Švedijoje A. M. ir VšĮ „Versli Lietuva“.

Pareiškėja paaiškinamajame rašte nurodė, kad 2014-03-10 susitikimo metu „buvo betarpiškai pasidalinta, kokių konkrečiai gamybinių pajėgumų AQ ieško ir kurioje veiklos srityje koncernas yra atviras pasiūlymams. Atsižvelgiant į tai, vėliau veiklos prezentacija, skirta pritraukti AQ kaip strateginį investuotoją, buvo atitinkamai tikslinama, praplečiama, įtraukiant tuo metu buvusių akcininkų pasiūlymą atskirti UAB „Metalistas LT“ suvirinimo, štampavimo ir įrangos gamybos veiklas ir tokiu būdu išgryninant veiklą, dominusią potencialų investuotoją. Pristatymo skaidrių papildymą patvirtina paskutinis atliktas 2014-06-27 datos įrašas, kuomet buvo ruošiamasi ir tikima, kad investuotojo susidomėjimas UAB „Metalistas LT“ išlieka“.

Inspekcija, informacijos patvirtinimui ar paneigimui, pateikė klausimus į susitikimą su AQ Group 2014-03-10 vykusiam vienam iš dviejų pareiškėjos akcininkui A. G.. A. G. patvirtino, kad dalyvavo susitikime karu su A. M. ir M. G.. NurodĖ, kad susitikimo metu buvo siekiama pritraukti AQ Group kaip strateginį investuotoją į UAB „Metalistas LT“, perleidžiant dalį UAB „Metalistas LT“ akcijų, pirmu etapu iki 10 procentų; antru etapu – likusi dalis, neviršijanti bendro 30 proc. A. G. negalėjo nurodyti ar susitikimo metu su AQ Group buvo surašytas ketinimų protokolas ar kitaip įformintas tolimesnis bendradarbiavimas. Taip pat nenurodė, kad po 2014-03-10 susitikimo su AQ Group būtų vykę tolimesni susitikimai ir derybos. A. G. informavo, kad jokiems fiziniams ar juridiniams asmenims, išskyrus bendrovę, nebandė parduoti jam priklausančių akcijų.

Inspekcija, siekdama įsitikinti pareiškėjos akcininko paaiškinime nurodytų aplinkybių realumu ir nustatyti bendrovės ir AQ Group susitikimo tikslus ir aplinkybes išsiuntė paklausimus U. U., VšĮ „Investuok Lietuvoje“, buvusiam Lietuvos ekonomikos atašė Švedijoje A. M. ir AQ Group.

U. U.. 2020-02-27 gautame atsakyme nurodė: „2013-2014 bendravau su UAB ,,Metalistas“. Vieno iš susitikimų metu sužinojau informaciją, kad AQ Group ieško tiekėjų. Šią informaciją perdaviau M. G., rekomendavau susisiekti su LR Ambasados Švedijoje komercijos atašė. Jų komunikacijoje aš nedalyvavau, žinau, kad UAB ,,Metalistas“ atstovai lankėsi Švedijoje. Kadangi komerciniai santykiai su UAB ,,Metalistas“ manęs nesiejo, neturėjau intereso sekti tolimesnių įvykių. Ar pavyko užmegzti verslo santykius su AQ Group informacijos neturiu“.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2020-03-20 gautame atsakyme nurodė, kad „2014 m. pradžioje Investuok Lietuvoje gavo informacijos apie investuotojo AQ norus įsigyti metalo apdirbimo įmonę Lietuvoje. Investuok Lietuvoje žiniomis, viena iš potencialiai investuotoją AQ dominusių įmonių buvo UAB „METALISTAS LT“. 2014 m. balandžio 9 d. el. paštu Investuok Lietuvoje konsultantai buvo informuoti, jog investuotojas AQ nebesvarsto UAB „METALISTAS LT“ įsigijimo galimybių.“ 2020-12-03 buvo išsiųstas papildomas paklausimas dėl AQ Group vizito 2014 metų kovo-balandžio mėn. į Lietuvą ir Bendrovę. 2021-05-04 gautame atsakyme buvo patvirtinta, kad „planuojant investuotojo AQ vizito programą Lietuvoje, šiam investuotojui buvo siūlomas susitikimas su UAB „Metalistas“. Vis dėlto, galutinėje patvirtintoje vizito programoje, šio susitikimo nebeliko. Pažymime, kad mūsų veikloje yra įprasta praktika, kuomet pirminiai investuotojo pasirinkti susitikimai vizitų programos derinimo metu būna koreguojami ir atmetami.“ VšĮ „Investuok Lietuvoje“ organizuotas susitikimas AQ Group ir bendrovės neįvyko.

A. M., buvęs Lietuvos ekonomikos atašė Švedijoje, 2020-11-10 pateikė informaciją apie bendravimą su AQ Group ir bendrove. Nurodė, kad ,,Švedų įmonė AQ Group ieškojo tiekėjo/įmonės įsigijimui. Jų prašymu aš su Investuok Lietuvoje, Versli Lietuva ir LINPRA ieškojau tinkamų įmonių. Metalistas buvo viena iš daugelio siūlytų. Bendravimas Su AQ kompanija prasidėjo mano ir Investuok Lietuvoje iniciatyva. Jei pamenu teisingai, UAB Metalistas į mane buvo kreipęsis kiek ankščiau su prašymu atrasti užsakovų ar investuotoją. Paprastai tokių prašymų sulaukiu labai daug. 2013 metais su AQ pradėjau bendrauti. Manau ir pažintis su Metalistu 2013 atsirado. Metalistas buvo viena iš aktyvesnių ir geriau gamybinės bazės lūkesčius atitinkanti įmonė. Todėl jos savininkai buvo pakviesti apsilankyti Švedijoje ir susitikti su AQ Group pagrindiniu akcininku ir įmonės įkūrėju C. M.. AQ norėjo įsigyti įmonę Lietuvoje, kuri dirbtų su metalo apdirbimu ir turėtų gamybines patalpas plėtrai. Metalistas dirbo su metalu, turėjo presavimo/lankstymo įrengimus ir puikiai tiko, nes turėjo nenaudojamų gamybos patalpų plėtrai. Tai buvo kompanijos transliuojama susitikimų metu žodžiu ir apibūdinant galimą įsigijimui kompaniją Lietuvoje. Pagal šiuos kriterijus ir buvo mėginama atrasti tinkanti įmonė. Susitikimą su AQ Group aš organizavau pats. M. G. su partneriu pasitikau Arlanda oro uoste ir nuvežiau į Eskilstuną mieste esančią AQ gamyklą. Švedai planavo dalį gamybos ir įrengimų iš šios gamyklos perkelti į Lietuvą. Susitikime dalyvavo vadovas, pagrindinis akcininkas ir AQ įkūrėjas C. M. ir verslo plėtros vadovas Per Lindblad. Susitikimo tikslas geriau pažinti vienas kitą ir aptarti galimus ateities planus. AQ papasakojo apie save ir ko ieško. Metalistas padarė įmonės pristatymą. Buvo aprodyta gamykla ir įrenginiai, kuriuos planuojama perkelti. Metalistas aiškiai deklaravo - nori užsakymų ir yra atviras kalbėtis dėl bendro projekto ar dalies įmonės pardavimo. Mano darbas padaryti pirmą susitikimą ir suvesti įmones. Po to įmonės jau bendrauja tiesiogiai tarpusavyje ir nei aš, nei mano kolegos nedalyvauja tuose pokalbiuose. Todėl jau konkrečius investicinius sprendimus ar įsigijimus mes pamatome/sužinome jiems įvykus“.

Inspekcija taip pat išsiuntė paklausimą dėl AQ Group bendravimo su pareiškėja Švedijos mokesčių administratoriui. Gautame atsakyme AQ Group atstovai paaiškino: „M. G. ir A. G. iš Metalistas LT kartu su A. M., Prekybos Atašė iš Lietuvos Respublikos Ambasados apsilankė mūsų gamykloje Eskilstuną, Švedijoje 2014 m. kovo 10 d. Mes nuolat susitinkame su savininkais ir Įmonėmis aptarti bendradarbiavimo, verslo galimybių, bei galimų įsigijimų. Taigi, šis 2014-03-10 susitikimas buvo vienas iš tokių įprastų ,,susitik ir pamatyk”. Mes neturime susitikimo užrašų, tačiau mes parodėme savo gamyklą Eskilstuną ir pasidalinome informacija, norėdami ,,sužinoti vieni apie kitus ir aptarti verslo galimybių”. Po susitikimo atstovas iš Lietuvos Respublikos ambasados atsiuntė el. laišką su padėka už ekskursiją po mūsų gamyklą ir rašė: ,,Aš manau, kad Metalistas neatitiko visų jūsų lūkesčių, tačiau tikiu, jog yra sričių bendradarbiavimui”. Tuomet mes atsakėme el. laišku A. M. 2014 m. balandžio 9 d., kad mes neketinome įsigyti Metalistas, kadangi įmonė neatitiko mūsų lūkesčių. Ketinimų protokolas nebuvo surašytas, tolimesnis bendradarbiavimas nebuvo įformintas. AQ Group AB atstovai nebuvo atvykę į Lietuvos įmonę Metalistas“.

Teismas, Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, į paklausimus pateiktus atsakymus, konstatuotina, kad po 2014-03-10 pareiškėja ir jos akcininkai investuotojų neieškojo. Teismas sutinka su Inspekcijos nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad: 2013 metų pabaigoje pareiškėja sužinojo, kad AQ Group ieško tiekėjų; iki 2014-03-10 vyko susirašinėjimas ir ruošimasi susitikimui su AQ Group; 2014-03-10 Švedijoje įvyko AQ Group ir pareiškėjos atstovų susitikimas, kuriame dalyvavo A. M., A. G., M. G.. Daugiau susitikimų tarp šių bendrovių nebuvo; susitikimo metu nebuvo priimta jokių susitarimų, ketinimų protokolas nebuvo surašytas, tolimesnis bendradarbiavimas nebuvo įformintas. Susitikimo metu buvo pristatytos įmonės ir susipažinta su jų veikla; 2014-04-09 AQ Group informavo neketinusi įsigyti pareiškėjos akcijų, nes ji neatitiko lūkesčių. Apie tai buvo informuoti susitikimą organizavę VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir A. M..

Teismas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad finansų patarėjo T. M. paaiškinimas patvirtina jos ketinimus dėl T. M., kaip investuotojo pritraukimo. Byloje nėra duomenų, kad T. M. būtų pats domėjęsis investavimu į pareiškėjos akcijas, kad būtų tarpininkavęs ieškant investuotojų ir pan. P. T. M. nurodė, kad su pareiškėjos akcininku M. G. yra geri draugai. Taip pat nurodė, kad negali nei patvirtinti nei paneigti, jog pareiškėja ieškojo investuotojų. Teigė, kad tiesiog yra kalbėję apie išorinio investuotojo naudą. Teismo įsitikinimu, T. M. paaiškinimas negali būti vertinamas kaip įrodantis vienokius ar kitokius pareiškėjos veiksmus ar ketinimus.

Pareiškėja 2021-08-20 pateiktose pastabose dėl Inspekcijos patikrinimo akto teigė, jog ABĮ 54 straipsnio pagrindu atliktas savų akcijų supirkimas yra teisėtaS, visuotinai pripažinta ir taikoma alternatyva, kai bendrovė siekia išmokėti lėšas vieneto dalyviams. Inspekcija netinkamai taikė MAĮ 10 straipsnyje ir 69 straipsnyje nustatytą turinio viršenybės prieš formą principą ir nepagrįstai padarė išvadą, jog bendrovė nesiekė surasti potencialaus investuotojo, o savų akcijų supirkimu ir jų anuliavimu buvo siekiama akcininkams išmokėti bendrovės lėšas. Inspekcija neteisėtai prilygino šį sandorį PM įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje ir GPM įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje aprašytam sandoriui (įstatinio kapitalo mažinimo sandoriui) ir nepagrįstai apmokestino šį sandorį pagal dividendų apmokestinimo taisykles. Bendrovės savų akcijų supirkimo procedūra negali būti prilyginama įstatinio kapitalo mažinimo procedūrai, kuomet taikoma GPM įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtina taisyklė, nustatanti, jog dividendais laikomos ir skirstant vieneto pelną ar mažinant vieneto įstatinį kapitalą, sudarytą ne iš vieneto dalyvių įnašų, vieneto dalyvio gautos lėšos. Remiantis minima norma, mažinant vieneto įstatinį kapitalą, laikoma, kad pirmiausia vieneto dalyviams išmokama ta įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo sudaryta padidinus įstatinį kapitalą iš vieneto lėšų, o ne iš vieneto dalyvių įnašų.

Iš patikrinimo metu surinktų įrodymų ir aukščiau aptarto konstatuotina, kad bendrovė 2013 metų pabaigai turėjo 1 714 384 Lt nepaskirstyto pelno ir galėjo savo dviem akcininkams 2014 metais išmokėti dividendus, kaip tai numatyta ABĮ. Tačiau bendrovė 2013 metais naudojosi PM lengvata dėl investicijų (PMĮ 46¹ str.) ir nuo 751 202 Lt nemokėjo PM. Taigi, išmokėjusi dividendus bendrovė būtų praradusi teisę į PM lengvatą. Bendrovė, siekdama mokestinės naudos, įformino sandorius, kuriais išvengė GPM ir PM mokėjimo.

Bendrovės akcininkams reikėjo piniginių lėšų skolų grąžinimui; akcininkų skola 2014-05-23 buvo 1 306 916,91 Lt: M. G. – 881 319,2 Lt, A. G. – 425 597,71 Lt (skolos susidarė 2012 metais). Bendrovė 2012 metais padidinusi įstatinį kapitalą ir nemokamai akcininkams paskirsčiusi 2 199 306 vnt. akcijų, 2014 metais nusprendė iš jų įsigyti 62 265 vnt. įsigijimo kainą turinčių akcijų, paliekant akcininkams nemokamai iš bendrovės gautas akcijas. Kaip nustatyta, bendrovė nurodė akcijų įsigijimo tikslą „paruošti Akcijų paketą, kurį Bendrovė galėtų perleisti trečiajam asmeniui, taip pritraukiantį Bendrovę naują akcininką (investuotoją)“, tačiau šio savo teiginio nepagrindė rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais realių veiksmų buvimą. Pareiškėja nei mokesčių administratoriams, nei teismui nepateikė įrodymu, kad po 2014-03-10 pareiškėja būtų bendravusi su AQ Group investicijų klausimais, nebuvo atskirtos gamybinės veiklos ar atliekami kiti pertvarkymai ruošiant bendrovę investuotojui AQ Group.

Sutiktina su Inspekcijos pozicija, jog Pareiškėjo skaidrių papildymas atliktas 2014-06-27, neįrodo, kad jų papildymas buvo susijęs su akcijų pardavimu investuotojui. Byloje nėra įrodymų, kad šios skaidrės po 2014-06-27 buvo pateiktos AQ Group ar kitam investuotojui. Pažymėtina, kad skaidrėse nurodyta data 2014-03-10 yra susitikimo su AQ Group data, tikėtina, kad jos susitikimo metu ir buvo pateiktos.

Šių aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad paskolų sutartys buvo sudarytos formaliai, jų sudarymo tikslas buvo dividendų akcininkams išmokėjimas, siekiant išvengti jų apmokestinimo GPM.

Be to, bendrovė įforminusi apsimestinį sandorį, pasinaudojo PM lengvata dėl investicijų (PMĮ 46' str.)

Byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nors bendrovė sudarė akcijų pirkimo sutartis bei išmokėjo pinigus, tačiau realiai nustatytas kitoks šių pinigų mokėjimo tikslas, kuris keičia mokesčio bazę ir mokėtinus mokesčius. Piniginės lėšos už akcijų pardavimą buvo akcininkams išmokėtos bendrovei sumažinus įstatinį kapitalą anuliuojant akcijas. Bendrovė, sudarydama akcijų pirkimo sutartis, siekė mokestinės naudos, t. y. išmokėti dividendus, kurie būtų neapmokestinti GPM 15 proc. tarifu ir taikyti PM lengvatą.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą informaciją, konstatuotina, kad patikrinimo metu buvo padaryta pagrįsta išvada, kad akcijos įsigytos ne tikslu parduoti strateginiam investuotojui, o siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšas sumažinus įstatinį kapitalą (anuliuojant akcijas).

Mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į patikrinimo metu surinktus duomenis bei taikydamas MAĮ 10 straipsnyje ir 69 straipsnio 1 dalyje nustatytą turinio viršenybės prieš formą principą, pagrįstai vertino, kad bendrovė, siekdama mokestinės naudos, savų akcijų įsigijimą vykdė potencialiam investuotojui Švedijos įmonei AQ Group jau nutraukus bendravimą su pareiškėja, o kitų investuotojų ieškoma nebuvo. Teismas su tokiu mokesčių administratoriaus faktinių aplinkybių vertinimu sutinka.

Kaip minėta, tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris sudaromas siekiant gauti mokestinę naudą, inter alia (lot. – taip pat) tiesiogiai ar netiesiogiai sumažinti mokėtinas mokesčių sumas ar visiškai išvengti mokesčių mokėjimo, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (MAĮ 69 straipsnio 1 dalis).

Teismas konstatuoja, kad taikant turinio viršenybės prieš formą principą ir pagal MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles atkūrus iškreiptas ir paslėptas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas, vadovaujantis GPMĮ 23 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai laikomas mokestį išskaičiuojančiu asmeniu ir jam tenka pareiga įstatymų nustatyta tvarka ir terminais (GPMĮ 23 str. 3 d.) išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPM nuo išmokamų A klasės pajamų, šiuo atveju nuo M. G. ir A. G.išmokėtų dividendų. Mokestinio patikrinimo metu nustatytos ginčo teisinių santykių kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės apie pareiškėjos ir AQ Group norimų sandorių sudarymo ypatumus, ginčo mokestinių santykių dalyvių veiklos ypatumus, aplinkybes vertinant kitų surinktų įrodymų kontekste, leidžia neabejotinai teigti, jog pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti) apie aptariamą teisės aktams prieštaraujantį mokestinės naudos siekimą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta jokių objektyviais įrodymais pagrįstų ypatingų ir (ar) išskirtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo aiškių šioje byloje taikytinų mokesčių įstatymų nuostatų ir pripažinti pareiškėją, kaip mokestį išskaičiuojantį asmenį, neatsakingu už mokesčių administratoriaus nustatytų mokestinių prievolių įvykdymą. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnyje įtvirtintą teisės normą bei apskaičiavo ir nurodė pareiškėjai papildomai sumokėti į biudžetą 50 635,43 Eur GPM bei su šiuo mokesčiu susijusias sumas. Teismo vertinimu, mokestinė prievolė apskaičiuota teisingai, laikantis ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių mokestinės prievolės apskaičiavimo teisingumą.

Kaip nustatyta, bendrovė 2013 metais taikė PMĮ 46¹ straipsnyje nustatytą mokestinę lengvatą ir apmokestinamąjį pelną sumažino 7 512 02 Lt. PMĮ 40¹ straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos vieneto, kuris nėra laisvosios ekonominės zonos įmonė, fiziniams asmenims paskirstomas 2009 metų ir vėlesnių metų pelnas (ar jo dalis), proporcingai tenkantis dėl šio Įstatymo 12 straipsnio 5, 15, 16 punktuose, 46¹ straipsnyje nustatytų lengvatų neapmokestintam ir (arba) taikant 0 procentų tarifą apmokestintam apmokestinamajam pelnui, apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

Pareiškėja 2014 metais, išmokėjusi 139 7627 Lt dividendams priskiriamas sumas, neapmokestino apmokestinamojo pelno dalies (751 202 Lt) 15 proc. mokesčio tarifu, taigi pažeidė PMĮ 40¹ straipsnio nuostatas. Atsižvelgęs į tai, kas nustatyta, teismas konstatuoja, kad Inspekcija, vadovaujanti PMĮ 40¹ straipsniu, pagrįstai pareiškėjai apskaičiavo 112 680 Lt (751 202 Lt x 15 proc.) (32 634,38 Eur) PM.

Byloje galima daryti pagrįstą išvadą, jog mokesčių administratorius įvykdė jam MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą ir pagrįstai sprendė, jog ginčo ūkinių operacijų viseto pagrindinis tikslas buvo mokestinės naudos gavimas piktnaudžiaujant mokesčių įstatymais, jis pagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnyje įtvirtintą teisės normą bei apskaičiavo ir nurodė pareiškėjai papildomai sumokėti į biudžetą 50 635,43 Eur GPM, 32 634,38 Eur PM bei su šiais mokesčiais susijusias sumas.

Pareiškėja įrodymų, paneigiančių mokestinės prievolės apskaičiavimo teisingumo, nepateikė.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, visų byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste įvertinęs nurodytas mokestinio patikrinimo metu nustatytas tiesiogiai su ginčo sandorių sudarymu susijusių ūkinių sandorių grandine susijusias nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, inter alia jas vertindama pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas proceso taisykles, teismas neturi pagrindo abejoti mokesčių administratoriaus pateikta išvada, kad ginčo sandorių sudarymu iš esmės buvo siekiama vienintelio tikslo – sudaryti prielaidas akcijas įsigyti ne tikslu parduoti strateginiam investuotojui, o siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšas sumažinus įstatinį kapitalą (anuliuojant akcijas), taip išvengiant mokesčių įstatymuose numatytų mokestinių prievolių, kurios atsirastų, jei šias sumas kaip dividendus savo akcininkams bendrovė būtų išmokėjusi tiesiogiai.

Pareiškėja ir atsakovė procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Inspekcija, VMI ir ikiteismine tvarka išnagrinėjusi ginčą Komisija visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei įvertino surinktus duomenis, todėl, priešingai, nei teigia pareiškėja, skundžiami Inspekcijos, VMI ir Komisijos sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir juos naikinti.

Remdamasis ištirtų rašytinių įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Metalistas LT“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič