Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr.N1-121-287/2012 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.4; 1.1.4.4; 1.1.4.4.1; 1.1.4.4.2; 1.1.4.5; 1.1.4.5.1; 1.1.4.6; 1.1.4.7; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.7; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.5; 1.1.8.3; 1.1.8.7; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.11; 1.1.11.1; 1.1.11.2; 1.1.11.5; 1.1.11.7; 1.1.11.9; 1.1.11.10; 1.1.13; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.5; 1.2.26; 1.2.26.2; 1.2.26.2.1; 2; 2.1; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16; 2.1.16.1.2; 2.1.16.1.2.1.5; 2.1.16.1.6; 2.1.16.1.10; 2.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.1; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6.

2012 m. rugsėjo 20 d.

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorei Aistei Adomaitytei, gynėjams advokatams Vandai Laukevičienei, Drąsučiui Narmontui, Sauliui Alysui, Anatolijui Šichovcovui, Zigmantui Lipnevičiui, nepilnamečio kaltinamojo A. L. atstovui pagal įstatymą ir civiliniam atsakovui R. L., civilinei atsakovei L. L., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. B., R. S., O. S., D. M., A. K., J. M., S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Nepilnametis A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivis, nedirbantis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas 2011-12-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 284 str. 1 d., 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams,

G. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas,

E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, neteistas,

D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bedarbis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, neteistas,

R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, neteistas,

K. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas 2010-06-08 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, teistas 2011-02-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. galutine bausme laisvės apribojimu 1 metams 10 mėnesių, teistas 2011-12-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams, teistas 2012-02-09 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmės atlikimo pradžią skaičiuojant nuo 2012-02-09 ir į atliktos bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal 2011-12-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. L., būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), G. J., E. K., D. M., R. G. ir K. P., veikdami bendrininkų grupėje, 2011 m. spalio 15 d., apie 1.30 val., Pakruojo rajone, P. kaime, ant kelio važiuojamosios dalies, esančios tarp S. ir A. B. sodybos ir kelio ženklo „P.“, - viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, tyčia, suduodami nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam A. K., tuo padarydami jam nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvas dešinės akies obuolio odenoje, abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste, abiejų ausų kaušeliuose, dešiniame momenyje, kairiame žaste, kairiame petyje, dešinėje plaštakoje, nugaroje, muštinę žaizdą kairiame antakyje ir akies viršutiniame voke, nubrozdinimus dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje, dešiniame momenyje, dešiniame žaste, abiejose alkūnėse, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, suduodami nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiesiems O. S., R. S., A. B. ir D. M., tuo padarydami jiems nežymius sveikatos sutrikdymus, bei, matant nukentėjusiajai S. B., pastumdami nukentėjusiąją J. M., taip sukeldami J. M. fizinį skausmą ir išgąsdindami S. B., tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis G. J. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos iš esmės kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011 m. spalio 14 d. šventė D. M. gimtadienį A. L. namuose, o po to sugalvojo važiuoti į šokius Ū. kaime. Į šokius išvažiavo su dviem automobiliais. Jis ir D. M. važiavo vienu automobiliu, kurį vairavo B. M. Kitą automobilį (L. automobilį) vairavo T. I. Kitu automobiliu važiavo T. I., K. P., A. L., R. G. ir E. K. Nuvažiavę į šokius pasišoko ir sugalvojo užsukti pas draugą Ū. kaime. Pas draugą pabuvo gal 15 minučių ir važiavo namo. Pavažiavę, sustojo netoli P. kaimo ženklo. Sustoję pamatė, kad P. kaime į vieną kiemą įvažiavo mašina, sustojo, apsisuko ir išvažiavo, todėl pagalvojo, kad kas nors atvažiuoja jų mušti. Kažkuris iš jų pasakė, kad gal policija. Tas automobilis nuvažiavo. Jie visi išlipo, o T. I. liko automobilyje, nes jis vairavo. Automobilio šviesos buvo įjungtos. Išlipę iš automobilio visi pradėjo eiti link P. kaimo pasižiūrėti kas per mašina buvo, kas tenai apsisuko ir pamatė ateinančius du asmenis. Tuo metu jau buvo po pirmos valandos. Pirmieji iš jų ėjo R. G. ir E. K., o jis ėjo jiems iš paskos, o už jo ėjo likusieji. Pamatė, kaip vienas iš tų priešais ateinančių asmenų krenta ant žemės, o kitas asmuo pradeda bėgti. Jis su R. G. tą asmenį pradėjo vytis ir nusivijo į kažkokį keliuką. R. G. tą asmenį pargriovė ir jie abu pradėjo jį mušti. Jis tam asmeniui sudavė į kūną, bet ne į galvą, po to abu su G. nuėjo. Jis ir G. nusivijo asmenį, kuris posėdžių salėje prisistatė kaip M. Nueidamas jis matė, kad vienas iš nukentėjusių gulėjo vienoje kelio pusėje, o kitas kitoje kelio pusėje. Jis pamatė, kad vienas iš tų gulinčių laiko suėmęs už kojos jo draugui E. K., todėl pribėgęs spyrė jam su koja į ranką, nes norėjo, kad paleistų draugą, ir suspyręs nubėgo į Ū. kaimo pusę. Jų automobilis buvo jau nuvažiavęs, nes I., pamatęs muštynes, gal pabėgo. Paskui jie visi laukais ėjo ir atvažiavus I., susėdo ir visi grįžo į namus. Kažkuris iš jų I. parašė žinutę ir šis atvažiavo. Automobilio priekyje prie I. sėdėjo A. L., o jis ir visi kiti sėdėjo automobilio gale, kokia tvarka sėdėjo neatsimena, nes buvo išgėręs. Pripažįsta, jog sumušė du asmenis ir labai dėl to gailisi. Pripažįsta sudavęs smūgius tam nukentėjusiajam, kurį nusivijo. Jam smūgiavo rankomis ir kojomis, o kiek sudavė smūgių neskaičiavo. Į galvą tikrai nesudavė, tik į įvairias kūno vietas. Bei tam nukentėjusiajam, kuris laikė jo draugą už kojos, jis spyrė į rankas. Jis suprato, kad vienas iš priekyje einančių jo draugų sudavė vienam nukentėjusiajam, po ko šis krito ant žemės. Nustojus muštis visi pradėjo bėgti, nes kažkuris iš nukentėjusių kvietė policiją. Jis suvokė, kad jo veiksmus nulėmė bendri kitų asmenų veiksmai. Blaivus nebūtų taip pasielgęs. Nematė, kad kažkuris iš jų būtų ką nors turėjęs rankose. Po įvykio apie muštynes tarp jų buvo kažkokia kalba, kas ką darė, padarė, tačiau kas ką kalbėjo neatsimena. Nesutinka dėl civilinių ieškinių, nes tiek daug žalos nepadarė. Sutiktų atlyginti žalą, bet ne tokią didelę, tai yra, sutinka atlyginti civilinį ieškinį tik už du asmenis, kuriuos mušė, nes kitų nemušė. Nukentėjusieji nenorėjo bendrauti su juo, nenorėjo tartis dėl žalos atlyginimo. Jis nematė, ką darė kiti vaikinai, negirdėjo kitų asmenų šauksmų, kažkokių garsų. Iš automobilio jie buvo išlipę visi, tame tarpe ir P. buvo išlipęs. Nukentėjusį M. atpažino čia teismo salėje, atpažino iš sudėjimo, kad įvykio metu buvo tas pats asmuo, kurį mušė. Įvykio metu nukentėjusiojo M. iš viso nepažinojo.

Kaltinamasis E. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos iš esmės kaltu prisipažino ir davė analogiškus parodymus, kaip kaltinamasis G. J., papildomai parodydamas, kad jie sustojo prie P. kaimo ženklo, nes D. M. pasidarė bloga, bei sustoję pamatė lėtai važiuojantį automobilį, kuris įvažiavęs į vieną kiemą, apsisuko ir išvažiavo, kad tie du iš priekio einantys žmonės jų paklausė „einate kažką apvogti, namą apiplėšti“, todėl ir kilo konfliktas, kurio metu jis sudavė vieną smūgį vienam iš vyriškių, kuris buvo plonesnis, kad jam atrodo, jog jis sudavė S. (parodo į salėje sėdintį S. O.), nors kaltinamajame akte parašyta, kad sudavė K., bet jis atpažįsta, jog sudavė S. O., kad A. L. rankose turėjo lazdą, kurią buvo pasiėmęs iš mašinos, kur vėliau jis padėjo lazdą, nematė, kad muštynių metu jis buvo truputį išgėręs, mąstė sąmoningai ir jo girtumas konfliktui įtakos neturėjo, kad važiuojant link P., automobilyje nė vienas iš jų nemiegojo ir nė vienam daugiau iš jų, išskyrus M., nebuvo pasidarę bloga.

Kaltinamasis D. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos iš esmės kaltu prisipažino ir davė analogiškus parodymus, kaip kaltinamieji G. J. ir E. K., papildomai parodydamas, kad kai E. vienam iš nukentėjusiųjų smogė ir šis parkrito, jis liko prie to nukritusio asmens ir sutrenkė jam kelis kartus rankomis bei spyrė kojomis, kad viskas įvyko labai staiga, kad praeidamas matė vieną ar du gulinčius asmenis, kad priekyje stovinčios dvi moteriškės kažką šaukė, rėkė ir tada jie per laukus visi pabėgo, kad jis nepastebėjo, jog L. būtų buvę bloga ir jis būtų vėmęs.

Kaltinamasis R. G. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos iš esmės kaltu prisipažino ir davė analogiškus parodymus, kaip kaltinamieji G. J., E. K., D. M., papildomai parodydamas, kad jis sudavė kokius 3 ar 4 smūgius nukentėjusiajam M., kurį dabar atpažino salėje, kad matė, jog A. L. rankoje turėjo beisbolo lazdą, su kuria sudavė vienam iš nukentėjusiųjų, o kuriam nežino, kad girtumas jam turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kad negali paaiškinti, kaip vienam iš nukentėjusiųjų atsirado 24 smūgiai, kad K. P. prašė sakyti, jog girtas miegojo automobilyje, todėl akistatos metu jis taip ir buvo pasakęs.

Kaltinamasis A. L. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad girdėjo kitų kaltinamųjų parodymus, bet jų parodymai yra neteisingi. Jie važiuodami su jo tėčio automobiliu, kurį vairavo I., sustojo prie kelio ženklo „P.“, nes važiuojant, ar kai išlipo iš mašinos, jam pasidarė bloga. Jokios beisbolo lazdos jis neturėjo, nežino, kodėl kiti kaltinamieji sako, kad turėjo. Jis sako tiesą, o ar kiti kaltinamieji meluoja, jis nežino, bet su jų parodymais nesutinka. Su kitais kaltinamaisiais jis nesipyksta. Atrodo, kad jis, SMS žinute pakvietė I. atvažiuoti, gerai nebeatsimena. Visko nebeatsimena, nes buvo gerokai išgėręs. Jis buvo išlipęs iš automobilio, kaip ir visi kiti, tačiau vienas buvo ant kelio, kur vėmė, o kur buvo nuėję kiti, nematė. Jis tik kažkur nuo kaimo girdėjo šaukiant, kad „policiją, policiją, kviesti policiją“, todėl suprato, jog kažkas mušasi. Jis ėjo į tą garsą, tačiau nieko nesutiko, nieko nedarė, muštynių nematė. Pamatęs, kad visi draugai ateina prie jo, tada ir jis kartu su jais nuėjo laukais, o apie muštynes niekas nieko nekalbėjo. Jis kaltės nepripažįsta, nes nieko nebuvo sutikęs, nieko nemušė ir nieko nedarė.

Kaltinamasis K. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą vakarą važiavo iš šokių Ū. kaime namo, snūduriavo mašinoje, nedaug atsimena, kadangi buvo girtas. Atsimena, kad sustojo mašina, kažkuris pasakė, kad lipam lauk ir visi išlipo, išlipo ir jis. Po to vėl įlipo į mašiną, vėl išlipo ir nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Jam nuėjus prie draugų, kažkuris pasakė, kad bėgam ir visiems pradėjus bėgti, kartu bėgo ir jis. Per laukus nubėgo ant kažkokio kelio, atvažiavo I., susėdo į mašiną ir grįžo į Ž. Jis nematė, kur buvo nukentėjusieji, nes buvo tamsu. Nukentėjusių jis nemušė. Niekas iš kaltinamųjų neduoda parodymų, kad jis dalyvavo muštynėse. Jis buvo priėjęs ir jie matė jį stovintį ant kelio, tačiau jis nieko nedarė. Nesutinka dėl civilinių ieškinių, nes nieko nedarė.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. B. parodė, kad įvykio vakarą visi čia esantys nukentėjusieji pas juos namuose šventė anūkės krikštynas. Apie 24 valandą atvažiavo automobilis paimti žmonos dukters ir jos parvežti į namus. Žmona į kelią išlydėjo dukrą ir pamatė kitą automobilį. Grįžusi žmona liepė jam eiti pasižiūrėti, kas tenai yra. Nuėjęs į kambarį, pasiėmė prožektorių ir išėjo pasižiūrėti. Jų veidų jis nematė, nes iš priekio švietė automobilio šviesos. Tuojau jo paklausė, kur eina ir „pylė“, o po to dar iš užpakalio trenkė, nukrito, neteko sąmonės. Kiek pragulėjo be sąmonės nežino. Ligoninėje Šiauliuose gulėjo dvi dienas. Iš ligoninės pats išsiprašė, nes kitą dieną jam buvo paskirta ekspertizė. Kiek jam buvo suduota smūgių nežino, juto tik tą vieną smūgį į pakaušį, po kurio jį nutrenkė ir daugiau nieko neatsimena. Šimtu procentų gali garantuoti, kad į pakaušį gavo ne su ranka, o su kažkokiu pagaliu. Su ranka taip nesuduos, nes jam per visą galvą stovėjo „rimbė“. Pirmas smūgis buvo suduotas iš priekio, o antras iš užpakalio. Smūgis iš užpakalio buvo lemtingas, po kurio nukrito. Jis buvo blaivus. Jis matė tik du užpuolikus, kurie jį pasitiko iš priekio, o kiek jų buvo iš užpakalio nematė. Jis išėjo po A. K. ir O. S.. Eidamas jų nematė nei gulinčių, nei stovinčių. Jis iki jų net nenuėjo, pusiaukelėje buvo sumuštas. Reiškia 30000 litų civilinį ieškinį moralinei žalai atlyginti, nes ir po šia diena blogai su sveikata, neaišku kas bus toliau, gal net operaciją reikės daryti, jeigu jie gali taip švaistytis, tai gali ir mokėti. Dabar yra blogai su klausa. Iki to įvykio turėjo problemų su ausimis, bet kad negirdėtų taip, kaip dabar negirdi, tai tikrai nebuvo. Turėjo problemų su kaire ausimi, tačiau smūgis jam buvo suduotas palei dešinę ausį. Ausis yra prakiurusi, reikia važiuoti pas gydytojus, šviestis. Būtent po to sužalojimo pablogėjo klausa. Įvykio metu išbyrėjo akiniai, todėl nusipirko naujus ir jie kainavo 250 litų. Akinių pirkimo čekio čia neturi, bet namuose jis yra. Pirkosi vaistus dėl ausies, dėl ausies turi siuntimą pas gydytoją. Kaltinamieji prieš teismo posėdį jo neatsiprašė, nesitarė dėl žalos atlyginimo. Po to sumušimo ant galvos jam buvo žymė, kodėl eksperto išvadoje nėra parašyta, jis nežino. Ekspertas jį apžiūrėjo pirmadienį, spalio 18 dieną. Po to įvykio neįgalumas jam nenustatytas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. S. parodė, kad buvo apie 1 valandą nakties, kai atvažiavo mašina paimti ir į namus parvežti B. dukros su mažu vaiku. Jie išėjo į lauką. Moterys, kurios išlydėjo B. dukrą su vaiku, pamatė, kad prie negyvenamos sodybos sukinėjasi kažkokia mašina ir pasakė, kad reikėtų eiti pažiūrėti kas tenai yra. A. K. ir D. M. pasakė, kad eis pasižiūrėti. Jie išėjo. Po kiek laiko pasiėmęs prožektorių išėjo A. B. ir jam iš paskos jo sūnus O. S. Jis liko laukti kieme ir nesulaukęs jų grįžtančių išėjo pasižiūrėti, kur jie visi paliko. Iš pradžių, išėjęs iš kiemo nieko nematė. Nueinant toliau link Ū., dešinėje kelio pusėje pamatė gulintį B., o kitoje kelio pusėje gulėjo jo sūnus O. S. ir nejudėjo. Jis pagalvojo, kad gal jau nebegyvi. Gal 10 metrų atstumu pamatė stovinčius tris vyrus, kurių veidų nesimatė ir kažkuris iš jų pasakė „žiūrėk dar vienas“, jis spėjo pasakyti „baikite vyrai, ką jūs darote“ ir su lazda trenkė jam per galvą, bet jis spėjo ranka smūgį atremti, o antrą smūgį gavo į nugarą ir nukrito ant žemės, o kiek daugiau gavo smūgių, nežino. Atsimena, kad moterys pradėjo klykti, šaukti ir tada jie pasitraukė. Be tų trijų vyriškių, toliau jų matėsi dar daugiau. Po muštynių jie suskaičiavo, kad jų buvo šešiese, nes labai gražiai matėsi, kaip jie vorele ėjo per lauką. Sąmonės jis nebuvo praradęs, po sumušimo buvo orientuotas, buvo blaivus. Pirmas smūgis, nuo kurio jis apsigynė ranka, buvo suduotas aukšto vaikino, o kuris sudavė negali pasakyti, nes nematė jo veido. Mano, kad sudavė aukštesnio ūgio vaikinas P., o kiti du buvo žemesni. Vaikinų kūno sudėjimo nematė, matė tik ūgį. Jam buvo atmuštas plautis. Gydėsi dvi savaites ir turėjo nedarbingumo lapelį. Greitoji iš namų išvežė tik tuos, kurie labiausiai nukentėjo, tai yra, A. K., O. S. ir D. M.. Reiškia 50000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kadangi darbovietės administracijos prašė, kad jį pervestų į lengvesnį darbą, nes juto skausmus ir ankstesnio darbo dirbti nebegalėjo, todėl mažiau uždirba, patyrė dvasinius išgyvenimus, jautė fizinį skausmą ir nepatogumus. Kaltinamiesiems pretenzijų neturi, tegul tik atlygina moralinę žalą. Nė vienas kaltinamasis jo neatsiprašė nei dabar prieš posėdį, nei anksčiau.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas O. S. parodė, kad apie 1 valandą nakties atvažiavo parvežti į namus jo draugės J. M. sesers. Jo draugė ir jos mama išėjo išleisti į kiemą. Išėjusi Jurgitos mama pamatė, jog prie netoli esančios negyvenamos sodybos stovi mašina. D. M. pasakė, kad eis pažiūrėti, kas yra prie sodybos ir išėjo. Po kokių 5 minučių išgirdo, kad kažkas rėkauja, lyg būtų konfliktas, lyg muštynių garsai. A. B. pasakė, kad irgi eis pažiūrėti ir pasiėmęs prožektorių išėjo. Jis išėjo B. iš paskos. Buvo tamsu, išėjus ant kelio priekyje pamatė kažkokius du šešėlius ir pasakė, „vyrai ką darote“ ir vienas smogė jam, po ko jis nukrito, nieko nebeatsimena, nes prarado sąmonę. Kai atsibudo, jau buvo kambaryje. Eidamas keliu nematė nei gulinčių, nei sumuštų. Jam buvo suduoti du smūgiai. Vienas smūgis buvo suduotas į smakrą, suduotas su basliu, nes buvo labai stiprus ir jis išgriuvo. Su ranka nesuduos tokio smūgio. Vaikinai buvo aukštesni už jį, buvo kokie šeši. Nežino kaip grįžo į namus, atsigavo kambaryje ir atvykusi greitoji jį išvežė. Reiškia 10000 litų civilinį ieškinį moralinei žalai atlyginti. Jam ant veido yra likęs randas, kurį norėtų panaikinti. Turėjo išlaidų, nes važiavo pas gydytoją, pirkosi vaistų, patyrė nepatogumus, nes sužalotas veidas, siuvo smakrą, veikia psichologiškai, sunku susirasti darbą, nes pasižiūri į veidą ir sako „prisidirbęs“, jaučiasi ne kaip, galėjo ir invalidu padaryti. Kaltinamieji jo neatsiprašė, nesitarė dėl žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. M. parodė, kad tą vakarą buvo krikštynose pas B., apie 1 valandą nakties išlydėjo B. dukrą ir būnant kieme B. pasakė, kad prie jos negyvenamos sodybos stovi kažkokia mašina, todėl jis su A. K. nuėjo pasižiūrėti, kas ten yra. Einant keliu artyn, matėsi automobilio šviesos, iš pradžių trumposios, po to ilgosios ir šeši žmonės ėjo link jų, iš kurių vienas nešėsi lazdą. Priėjus arčiau, jų paklausė „kur einate“, pasakė, kad šiaip sau eina ir tie nieko nebesakę trenkė K., jis atsitraukęs bandė vienam smūgiuoti, bet tas priėjo prie jo ir jis pradėjo bėgti, o tie vijosi, jis pargriuvo, jį prisiviję spardė kojomis. Griuvimo metu nesusižalojo. Po to atsikėlęs per kažkokį daržą grįžo į kiemą, nusiprausė prie šulinio veidą. Jam buvo sužalotas veidas, sumuštas paakys, prakirsta lūpa, ištinusi nosis. Atvažiavusi greitoji jį išvežė. Gydėsi namuose. Jį mušė du jaunuoliai. Iš veido jų nė vieno neįsidėmėjo, nes buvo rankomis užsidengęs galvą, matė tik abiejų kojas iš vienos pusės ir iš kitos pusės. Reiškia civilinį ieškinį 5000 litų moralinei žalai atlyginti, nes jautė skausmą, nepatogumus, be reikalo buvo užpultas, sumuštas. Nė vienas iš kaltinamųjų jo neatsiprašė, žalos neatlygino.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. parodė, kad jie šventė krikštynas. Moterys pasakė, kad kažkoks automobilis stovi prie negyvenamos sodybos. Jis ir D. M. išėjo pasižiūrėti kas ten vyksta. Priartėjus prie mašinos, gal kelių metrų atstumu, įsijungė šviesos, apakino, šviesų šešėlyje matė daugiau nei 4 žmones ir vienas jų turėjo beizbolo lazdą. Tie žmonės priėjo visai arti jų, paklausė kur eina, jis pasakė, kad šiaip, niekur ir tuojau gavo vieną smūgį su beisbolo lazda, parkrito ant žemės, rankomis užsidengė galvą ir prasidėjo smūgių kruša. Nukritęs ant žemės sąmonės neprarado. Tie visi buvo prie jo ir jam smūgiavo, smūgiai buvo vienas po kito, kuris smūgiavo, kiek smūgių sudavė negali pasakyti, nes gulėjo ant žemės. Smūgiavo ne vienas ir ne du asmenys, smūgių buvo daug iš abiejų kūno pusių, į veidą, į nugarą. Veidų jų neįsidėmėjo, kadangi neįmanoma įsidėmėti, nes mašinai buvo įjungtos tolimosios šviesos, tuo labiau buvo naktis. Jis nematė, kaip buvo mušami kiti. Jį spardė daugiausia, o kai atsikėlė, visi jau buvo išbėgę. Į namus grįžo pats. Ligoninėje buvo tik 1 dieną, o po to gydėsi namuose. Jam buvo smarkiai sužalotas veidas, gijo ne vieną savaitę, nuo šonkaulio atšokusi mėsa, kokias tris savaites niekur negalėjo išeiti, skaudėjo šonkaulį, turėjo priverstinį gulimą režimą, buvo sulaužyta nosis ir po tos traumos nosį reikia tiesinti, pertvarą tvarkyti, turi slogą, jaučia pasekmes. Buvo sugadinti džinsai, sukruvinta maikutė ir sudaužytas laikrodis. Reiškia civilinius ieškinius 10000 litų neturtinei ir 200 litų turtinei žalai atlyginti. Kaltinamieji dėl žalos atlyginimo nesitarė ir neatlygino. Teismo posėdyje kaltinamieji jo atsiprašė ir jis priima jų atsiprašymą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. M. parodė, kad tą vakarą buvo jos dukrytės krikštynos ir išlydint seserį, pamatė ant kelio mašiną, kuri buvo su įjungtomis ilgosiomis šviesomis. Mamai pasakė, gal kas vogti atvažiavo. Jos brolis A. K. ir D. M. išėjo pasižiūrėti. Antri iš paskos išėjo A. B. ir O. S., o paskutinis išėjo R. S. Jie išėjo ir negrįžo. Abi su mama S. B. nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta, nes pradėjo loti šunys. Eidamos pasižiūrėti, kairėje kelio pusėje sutiko į namus einantį O. S., dešinėje kelio pusėje pamatė, kad muša R. S., pradėjo rėkti ir mamai pasakė, kad kviestų policiją. Ji buvo visai arti ir toks aukštas vyriškis sudavė jai smūgį, ji truputį atsitraukė ir pradėjo rėkti, kad kviečia policiją ir jie išsilakstė. Jai buvo suduotas 1 smūgis į petį, buvo mėlynė, skaudėjo. Jai smūgį sudavė iš visų aukščiausias, iš salėje sėdinčių aukščiausias yra P. R. S. daužė daugiau nei trys vyriškiai, daužė ir tas aukščiausiasis, daužė rankomis, spardė kojomis. Kai vyko tos muštynės nepastebėjo, ar automobilis tebebuvo, šviesų nebuvo, nes automobilį matė iš karto, kai išlydėjo seserį. Reiškia 3000 litų civilinį ieškinį, nes bijo išeiti vakare, apskritai jaučia baimę. Jos niekas neatsiprašė, dėl žalos atlyginimo nesitarė. Kaltinamųjų veiksmai jai sugadino krikštynas, liko paruoštas maistas, nes po muštynių švęsti nebegalėjo. Jai žala kilo dėl visų kaltinamųjų veiksmų, dėl jų agresyvumo. Pagal veidus kaltinamųjų atpažinti negali, nes jų veidų nematė, matė tik akis. Kai visi iš jų jau buvo susirinkę į kiemą, tada pamatė kaltinamuosius bėgančius per lauką. Ji pasiūlė juos suskaičiuoti ir suskaičiavo, kad jų buvo šeši.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. B. parodė, kad pati įvykio pradžia yra tokia, kaip pasakojo kiti nukentėjusieji. Vyrams išėjus pažiūrėti, kas vyksta, atbėgo jos dukra J. M. ir pasakė, kad girdi tenai triukšmą, loja šunys, kad tenai kažkas darosi, reikia eiti pažiūrėti. Tada jos abi išėjo į kelią ir truputį paėjusios pamatė, kad kažkas muša R. S. Dukra J. puolė ginti R. Ji nuo dukros stovėjo gal metro atstumu ir prie jų priėjęs aukštas vaikinas pasakė, kad „traukitės į šoną, nes ir pačios gausite“ ir su ranka trenkė dukrai į petį, nustūmė ją, bet dukra nepasidavė ir ėjo ginti R. S. Ji tuo metu pradėjo šaukti, jog skambins policijai, R. (nes policininkas R. gyvena šalia jų). Dukra J. jai liepė kuo greičiau skambinti. Ji pasiėmė telefoną ir pradėjo skambinti. Tie išgirdę, kad ji kviečia policiją, visi tuojau šoko bėgti į kitą kelio pusę per kviečių laukus. Ji pradėjo šaukti kur sūnus, kur D., O., nes jų nesimatė. Pradėjo šaukti ir ieškoti vyro A. B., tačiau jis irgi neatsiliepė ir eidama į priekį šalia kelio rado gulintį be sąmonės vyrą. Bandė jį judinti, krutinti, tačiau negalėjo jo prikelti ir jis išgulėjo gal kokį 10 minučių, kol prikėlė. Sūnaus niekur nesimatė. Ji buvo šoke. Kai prikėlė vyrą, prie jų atėjo visas kruvinas sūnus. Tada visi grįžo į namus. Policija atvyko gal po 40 minučių ar po valandos, apžiūrėjo įvykio vietą, rado sūnaus laikrodį, vyro akinius, prožektorių. Po to iškvietė greitąją pagalbą ir vyrai buvo išvežti į ligoninę. Jie tikrai matė ir suskaičiavo šešis kaltinamuosius, nubėgančius per laukus. Iki teismo nė vienas iš kaltinamųjų jų neatsiprašė, nesitarė dėl žalos atlyginimo. Ji reiškia 1000 litų civilinį ieškinį, nes labai išsigando, kokius 6 mėnesius bijodavo eiti per kiemą į tvartą, pastoviai užsirakindavo duris, tik sulodavo šuo, ir iš karto šokas, bijojo, kad tie vaikinai supykę atvažiuos. Jos dukrai J. sudavė P., nes per posėdį ji pažino jį iš balso ir iš ūgio, nes, būtent, tas pats balsas tada pasakė, kad „traukitės , nes gausite ir jūs“.

Liudytoja V. V. parodė, kad ji dirba Ū. kultūros namų vadove. Kultūros namuose yra atsakinga už šokius, kurie prasideda 21 valandą ir baigiasi 24 valandą. Tie visi vaikinai (kaltinamieji) buvo atvykę į šokius. Į šokius jie atvyko apie 22 valandą, nusipirko bilietus. Iš išvaizdos sunku pasakyti, ar jie buvo išgėrę, nesimatė. Nebeatsimena, kuris pirko bilietus, atsimena, kad davė 10 litų. Gal K. P. mokėjo už bilietus. Baigiantis šokiams tarp tų vaikinų ir jų kaimo jaunimo įvyko kivirčas, bet muštynių nebuvo, išsiskirstė. Ji žinojo, kad tie vaikinai yra iš Ž. Jie dažnai išeidinėjo iš salės ir vėl grįždavo, o ar išėję, išgėrinėjo sunku pasakyti, buvo išgėrę, bet negriuvinėjo. Kur jie po šokių nuvažiavo ji nematė.

Liudytojas T. I. parodė, kad kaltinamieji yra jo draugai. Tą vakarą jam paskambino A. L. ir paprašė pavairuoti automobilį. Jis nuėjo pas A. į namus, kur buvo E. K., G. J., D. M., R. G. ir K. P.. Jie sugalvojo važiuoti į šokius Ū. kaime. Jis juos nuvežė. Visi pabuvo šokiuose, po to grįždami užsuko pas vieną draugą, iš kurio važiavo į namus Ž. Važiuojant automobilyje šalia jo sėdėjo A. L., o visi kiti sėdėjo automobilio gale. Jis sustojo netoli kažkokio kaimo ženklo, nes draugai užsinorėjo gamtinių reikalų ir visi išlipo iš automobilio. Jis vienas liko sėdėti. Sėdėdamas automobilyje, pamatė iš priekio ateinančius du asmenis, o visi jo draugai pradėjo eiti link jų ir A. L. jam ranka parodė, kad jis važiuotų, todėl jis apsisuko ir nuvažiavo link Ū. ir Ū. sustojęs laukė. Kas ten vyko, kur liko jo draugai, jis nematė. Po kurio laiko A. jam parašė žinutę, kad atvažiuotų jų paimti, konkrečios vietos nenurodė, kelyje link S. kaimo. Jam nuvažiavus, visi susėdo į automobilį ir grįžo į Ž. Važiuojant jie nieko nekalbėjo, nepasakojo, o jis jų neklausė. Jo draugai buvo išgėrę jau važiuojant iš namų, o kad jie būtų gėrę važiuodami automobilyje, ar šokiuose, jis nematė. Jie tik gėrė, kai buvo sustoję pas tą draugą, tačiau visi paėjo, negriuvinėjo. Jis nepastebėjo, kad L. būtų buvę negera, ar kad jis būtų blogavęs. Kai sustojo prie to kaimo ženklo tarp draugų nebuvo susitarimo, kad kažką sumušti, sužaloti. Automobilyje jokios lazdos jis nematė. Kai draugai išlipo, jis nematė, kad kuris rankose būtų turėjęs lazdą.

Liudytojos D. G., I. M., A. J. ir V. K. davė analogiškus parodymus ir parodė, kad jos yra kaltinamųjų R. G., D. M., G. J. ir E. K. mamos ir prašo atiduoti sūnus joms pagal laidavimą, kadangi jos su sūnumis pastoviai gyvena ir bendrauja, teigiamą poveikį sūnums darytų toliau su jais bendraudamos ir kalbėdamosios, sūnūs jų klauso, jos sūnumis tiki, kad jie jau labiau suaugo ir todėl jų elgesys keisis, jos sūnums yra autoritetai, nes yra dirbančios, gyvenančios tvarkingai, rodančios savo elgesiu gerą pavyzdį, o sūnūs dėl padaryto nusikaltimo labai pergyvena, gailisi ir ateityje tikrai nebenusikals.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis (7-9 b. l., 1 t.) matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone, P. kaime.

Iš 2011-11-10 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (14 b. l., 1 t.) matyti, kad nukentėjusiajam A. B. padarytiems kūno sužalojimams lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimui, kraujosruvai kairės akies vokuose, dešinio momens sumušimui, sukėlusiam lokalų skausmingumą reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais, kurie galėjo būti padaryti, smūgiuojant kumščiu, spiriant koja ar suduodant kokiu nors kitu buku kietu daiktu, kurie nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai, ir kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš 2011-11-10 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (21 b. l., 1 t.) matyti, kad nukentėjusiajam R. S. padarytiems kūno sužalojimamas kraujosruvai ir nubrozdinimui nosies nugarėlėje, nubrozdinimams ir kraujosruvoms nosies nugarėlėje ir apatinėje lūpoje, kraujosruvoms dešinės akies vokuose, kaktos dešinėje pusėje, kairiame sėdmenyje, nubrozdinimams smakre ir kairio kelio priekiniame paviršiuje reikėjo septynių smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais, kurie galėjo būti padaryti galimai smūgiuojant kumščiu, spiriant koja ar suduodant kokiu nors kitu buku kietu daiktu, kad tikėtina, jog nubrozdinimai smakre ir kairio kelio priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryti griuviminės ar kritiminės traumos metu atsitrenkiant į buką kietą paviršių, ir kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš 2011-11-10 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (26 b. l., 1 t.) matyti, kad nukentėjusiajam O. S. padarytiems kūno sužalojimams muštinei žaizdai smakre, nubrozdinimams kaktoje, kairiame antakyje, dešiniame skruoste, kraujosruvoms kairės akies viršutiniame voke ir dešiniame žaste reikėjo keturių smūginių kontaktų su bukais kietais daiktais, galimai smūgiuojant kumščiu, spiriant koja ar suduodant kokiu nors kitu buku kietu daiktu, kurie nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai, ir kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš 2011-11-17 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (30 b. l., 1 t.) matyti, kad nukentėjusiajam D. M. padarytiems kūno sužalojimams nubrozdinimams apatinės lūpos kairėje pusėje ir dešiniame momenyje, kraujosruvoms viršutinėje lūpoje, kairiame paakyje ir dešiniame dilbyje reikėjo penkių smūgių bukais kietais daiktais, kad sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš 2011-11-10 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (35-36 b. l., 1 t.) matyti, kad nukentėjusiajam A. K. padarytiems kūno sužalojimamas nosies kaulų lūžiui, galvos smegenų sukrėtimui, kraujosruvoms dešinės akies obuolio odenoje, abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste, abiejų ausų kaušeliuose, dešiniame momenyje, kairiame žaste, kairiame petyje, dešinėje plaštakoje, nugaroje, muštinei žaizdai kairiame antakyje ir akies viršutiniame voke, nubrozdinimams dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje, dešiniame momenyje, dešiniame žaste, abiejose alkūnėse, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje reikėjo dvidešimt šešių smūgių bukais kietais daiktais, kurie galėjo būti padaryti, smūgiuojant kumščiu, spiriant koja ar suduodant kokiu nors kitu buku kietu daiktu, kurie nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai, ir kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Iš 2011-10-21 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (186 b. l., 1 t.) matyti, kad kaltinamasis G. J. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N96“.

Iš 2011-10-25 mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolo su foto lentelėmis (187-190 b. l., 1 t.) matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N96“, iš kurio išsiųsta sms žinutė, gavėjas – G., su tekstu „Ta pat versij kor jus varet i sk, suprant?“.

Iš 2011-10-26 pakvitavimo (191 b. l., 1 t.) matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N96“ grąžintas G. J.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų A. L., G. J., E. K., D. M., R. G. ir K. P. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei nesunkaus žmogaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., kadangi jie viešoje vietoje – Pakruojo rajone, P. kaime, ant kelio važiuojamosios dalies, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu, tyčia, suduodami nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas nukentėjusiesiems A. K., O. S., R. S., A. B. ir D. M., padarydami A. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o kitiems nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus, matant nukentėjusiajai S. B., pastumdami nukentėjusiąją J. M., taip sukeldami J. M. fizinį skausmą ir išgąsdindami S. B., taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šių nusikalstamų veikų objektas yra viešoji tvarka ir žmogaus sveikata. Kaltinamųjų A. L., G. J., E. K., D. M., R. G. ir K. P. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. numatytus nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Viešąja tvarka yra laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Be jokios abejonės, kad kelio važiuojamoji dalis ties P. kaimu yra viešoji vieta. Kaltinamieji A. L., G. J., E. K., D. M., R. G. ir K. P. šiame kelyje, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu, tyčia, suduodami nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiesiems, smurtavo prieš juos, padarydami jiems sveikatos sutrikdymus, sukeldami fizinį skausmą ir išgąsdindami. Jie numatė, kad dėl tokio jų elgesio gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei sužaloti žmonės, ir šių padarinių norėjo. Toks kaltinamųjų elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Savo elgesiu kaltinamieji pamynė žmonių tarpusavio bendravimo normas, demonstravo jėgą, panaudojo beprasmį smurtą. Jie šiurkščiai pažeidė ne tik nukentėjusiųjų teises, bet ir sukūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, sugriovė žmonių saugumo jausmą. Kaltinamieji, veikdami be aiškios motyvacijos, visiškai neaišku, kokiu tikslu sustoję ir išlipę iš automobilio, anot jų, kad D. M. buvo pasidarę bloga, būdami grupėje ir tuo daug stipresni už nukentėjusiuosius, kurių tarpe buvo dvi moterys, nukentėjusiuosius mušę rankomis ir spardę kojomis, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamieji A. L., G. J., D. M., E. K., R. G. ir K. P. tiek nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą, tiek ir pažeidė viešąją tvarką, veikdami vieninga tyčia, todėl jų veiksmai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi pagal suformuotą teismų praktiką, idealia nusikaltimų sutaptimi pripažįstami ir skirtingi veiksmai, jeigu jie padaromi toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, yra bendro sumanymo dalis ir nukreipti į vieną tikslą. Nesunkų sveikatos sutrikdymą A. K. padarę ir įvykdę viešosios tvarkos pažeidimą, kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, nes bendrininkavimas yra tyčinis bendras, dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką staiga kilusį susitarimą, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Bendrininkavimo atveju nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas (arba bendravykdytojai). Iš šioje byloje nustatytų kaltinamųjų veiksmų, akivaizdu, kad jie visi veikė sutartinai, kaip bendrininkai – visi kartu išlipo iš automobilio ir, pripuolę prie nukentėjusiųjų, visi sutartinai juos mušė, taigi nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupėje.

Kaltinamųjų A. L. ir K. P. parodymai, kad jie nukentėjusiųjų nemušė ir jokių muštynių nematė, o tik pamatę kitus draugus ateinančius, kartu su jais per laukus nubėgo, vertintini kritiškai, kaip jų pasirinkta gynybos taktika, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kadangi tokie jų parodymai yra paneigti visumos kitų byloje esančių įrodymų. Visų pirma, tokius jų parodymus paneigia kitų kaltinamųjų parodymai, kuriuose jie nurodė, jog visi buvo išlipę iš automobilio ir ėjo link ateinančių nukentėjusiųjų, kuriuos sumušė, tačiau kokius konkrečiai veiksmus kiekvienas iš jų atliko, jie nematė, nes viskas įvyko labai greitai, vieni mušė vienus nukentėjusiuosius, kiti mušė kitus, kaltinamųjų E. K. ir R. G. parodymai, kad A. L. eidamas kartu su visais kaltinamaisiais link nukentėjusiųjų rankose turėjo lazdą, kaltinamojo R. G. parodymai, kad su ta lazda sudavė vienam iš nukentėjusiųjų. Šių parodymų kaltinamieji A. L. ir K. P. nenuginčijo, A. L. nurodžius, kad su kitais kaltinamaisiais jis nesipyksta, bet jų parodymai neteisingi, K. P. nurodžius, jog kiti kaltinamieji nedavė parodymų, kad jis būtų mušęs nukentėjusiuosius. Visų antra, tokius jų parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai, kuriuose nukentėjusieji A. B., R. S., O. S., D. M. ir A. K. nurodė, jog jiems buvo suduoti smūgiai ne su ranka, o su lazda, nes tie smūgiai buvo stiprūs, nukentėjusiojo A. K. parodymai, jog jis matė link jo einantį vaikiną su beisbolo lazda, su kuria jam ir buvo suduota, nukentėjusiosios J. M. parodymai, kad ji priėjo artyn mušamo R. S. ir jai P. liepė nesikišti bei ją pastūmė, nukentėjusiosios S. B. parodymai, kad jos dukrą Jurgitą pastūmė P., kurį ji atpažino iš balso ir ūgio. Nukentėjusiųjų parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Be to, nukentėjusiųjų parodymus dėl jų sumušimo ir jiems padarytų sužalojimų patvirtina byloje esančios aukščiau paminėtos specialisto išvados.

Kaltinamųjų A. L., G. J., E. K., D. M., R. G. ir K. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.).

Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė bendrininkų grupėje, ir būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, bausmių skyrimo ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 55, 56 bei 58 straipsniuose, ir bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 80-93 straipsniuose.

Kaltinamieji G. J., D. M., R. G. ir E. K. prašė taikyti jiems atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti juos atitinkamai laiduotojų A. J., I. M., D. G. ir V. K. atsakomybei.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, net ir esant visoms šioms aplinkybėms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti atitinkamą sprendimą. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, priėjęs išvados apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nėra pagrindo atleisti kaltinamuosius G. J., D. M., R. G. ir E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi nėra Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumos. Kaltinamieji visiškai savo kaltės nepripažino, jų parodymai keitėsi ikiteisminio tyrimo metu, kur jie savo kaltę pripažino tik iš dalies, ir tik teisminio nagrinėjimo metu prisipažino padarę jiems inkriminuojamus nusikaltimus, prispirti įrodymų visumos, tačiau jie nepripažino visų nukentėjusiesiems suduotų smūgių pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes. Taigi toks kaltinamųjų elgesys nelaikytinas visišku kaltės pripažinimu ir gailėjimusi padarius nusikalstamas, kadangi visiškas kaltės pripažinimas suprantamas kaip teisingų ir išsamių paaiškinimų, atskleidžiančių veikos padarymo aplinkybes, davimas ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui, kai asmuo laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi pašalinti ar sušvelninti nusikaltimo padarinius, bei padeda teisėsaugos institucijoms, aiškinantis nusikalstamą veiką, bendradarbiauja, teismui vykdant teisingumą. Taip pat kaltinamieji nė kiek neatlygino žalos nukentėjusiesiems, šios žalos nepašalino, nesudarė įsipareigojimų ir nesitarė dėl jos atlyginimo. Be to, kaltinamųjų atžvilgiu nėra pagrindo manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi jų padarytos nusikalstamos veikos neatsitiktinės, jos padarytos tiesiogine tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, kadangi jie neturėjo jokio asmeninio motyvo ar priežasties smurtauti prieš nukentėjusiuosius, o kaltinamųjų E. K. ir R. G. atžvilgiu dar ir dėl to, kad jie jau kartą buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikę su nukentėjusiais asmenimis.

Kaltinamasis A. L. yra teisiamas antrą kartą (35-51, 54-56 b. l., 2 t.), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų už tyčinius teisės pažeidimus (57-58 b. l., 2 t.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimus padarė, būdamas nepilnametis, nedirba, gyvena su tėvais, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos seniūnija jo elgesiu nusiskundimų neturi, mokyklos charakterizuojamas patenkinamai (60, 61, 62, 63 b. l., 2 t., 65, 66 b. l., 4 t.), neatsiprašė nukentėjusiųjų ir nesutinka atlyginti jiems padarytos žalos, yra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nukentėjusieji jam pretenzijų nereiškia, tik prašo atlyginti žalą, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu ir jis yra baustinas laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą (BK 90, 91, 92 str.).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam A. L. subendrintina su neatlikta bausme, paskirta 2011 m. gruodžio 30 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.

Į atliktą bausmės laiką kaltinamajam A. L. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str.).

Kardomoji priemonė – dokumentų (asmens paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimas kaltinamajam A. L. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o po to jo asmens pasas perduotinas Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK, kadangi jam yra paskirta analogiška kardomoji priemonė – asmens paso paėmimas ikiteisminiame tyrime Nr.75-1-00178-12 (90, 91 b. l., 3 t.).

Kaltinamasis G. J. teisiamas pirmą kartą (78 b. l., 2 t.), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (79-81 b. l., 2 t.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), gyvena su tėvais, gyvenamosios vietos seniūnija jo elgesiu nusiskundimų neturi (83, 84 b. l., 2 t.), nedirba, neregistruotas darbo biržoje (85, 86 b. l., 2 t., 85-87, 110, 111 b. l., 3 t.), nukentėjusiųjų atsiprašė, neatlygino nukentėjusiesiems padarytos žalos, yra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nukentėjusieji jam pretenzijų nereiškia, tik prašo atlyginti žalą, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme (BK 48 str.), paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 48 str. 6 d. 5 p.

Į atliktą bausmės laiką kaltinamajam G. J. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str.).

Kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas kaltinamajam G. J. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis E. K. teisiamas pirmą kartą (95, 97 b. l., 2 t.), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (98-99 b. l., 2 t.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), gyvena su tėvais, gyvenamosios vietos seniūnija jo elgesiu nusiskundimų neturi (103, 104 b. l., 2 t.), nedirba, neregistruotas darbo biržoje (106, 107 b. l., 2 t.), mokėsi (duomenys neskelbtini) ir jį baigė (105 b. l., 2 t., 108, 109 b. l., 3 t.), nukentėjusiųjų atsiprašė, neatlygino nukentėjusiesiems padarytos žalos, yra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nukentėjusieji jam pretenzijų nereiškia, tik prašo atlyginti žalą, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme (BK 48 str.), paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 48 str. 6 d. 5 p.

Kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas kaltinamajam E. K. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis D. M. teisiamas pirmą kartą (110 b. l., 2 t.), baustas administracine tvarka (111-113 b. l., 2 t.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), gyvena su tėvais, gyvenamosios vietos seniūnija jo elgesiu nusiskundimų neturi (115, 116 b. l., 2 t.), nedirba, iš jo žodžių registruotas darbo biržoje (117, 118 b. l., 2 t., 112, 132 b. l., 3 t.), nukentėjusiųjų atsiprašė, neatlygino nukentėjusiesiems padarytos žalos, yra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nukentėjusieji jam pretenzijų nereiškia, tik prašo atlyginti žalą, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme (BK 48 str.), paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 48 str. 6 d. 5 p.

Į atliktą bausmės laiką kaltinamajam D. M. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str.).

Kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas kaltinamajam D. M. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis R. G. teisiamas pirmą kartą (121, 122-124 b. l., 2 t.), baustas administracine tvarka (125-129 b. l., 2 t.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), gyvena su mama, gyvenamosios vietos seniūnija jo elgesiu nusiskundimų neturi (131, 132 b. l., 2 t., 115 b. l., 3 t.), mokosi (duomenys neskelbtini) ir dirba, charakterizuojamas gerai (113, 117 b. l., 3 t., 69, 70 b. l., 4 t.), nukentėjusiųjų atsiprašė, neatlygino nukentėjusiesiems padarytos žalos, yra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nukentėjusieji jam pretenzijų nereiškia, tik prašo atlyginti žalą, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme (BK 48 str.), paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 48 str. 6 d. 5 p.

Kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas kaltinamajam R. G. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis K. P. teisiamas penktą kartą, nusikalstamas veikas padarė per bausmės atlikimo laiką, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose (137-139, 140-188 b. l., 2 t., 106-17 b. l., 3 t.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (189-190 b. l., 2 t.), iki sulaikymo gyveno su mama, gyvenamosios vietos seniūnija jo elgesiu nusiskundimų neturi (194, 195 b. l., 2 t.), nedirbo, darbo biržoje neregistruotas (196, 197 b. l., 2 t.), yra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nėra lengvinančių, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus, kadangi kaip matyti iš ankstesnių teistumų jis teigiamų išvadų nedaro, jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme (BK 41 str., 50 str.).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam K. P. subendrintina su bausme, paskirta Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi subendrinta bausme pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. ir 2012 m. vasario 9 d. nuosprendžius.

Į atliktą bausmės laiką kaltinamajam K. P. įskaitytinas suėmime bei sulaikyme išbūtas laikas ir 2012-04-10 teismo nutartimi įskaitytas laikas (BK 66 str.).

Siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui, kaltinamajam K. P. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo keistina į suėmimą ir jis suimtinas teismo salėje (BPK 119 str., 122 str., 123 str. 6 d.).

Nukentėjusiojo A. K. 200,00 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo neįrodytas ir atmestinas, kadangi jis nebuvo pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, pagal kuriuos būtų buvę galima tiksliai apskaičiuoti jo dydį ir vertę (CK 6.249 str., BPK 115 str. 6.263 str.).

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo: A. K. -10000,00 Lt, A. B. - 30000,00 Lt, R. S. – 50000,00 Lt, O. S. – 10000,00 Lt, D. M. – 5000,00 Lt, J. M. – 3000,00 Lt, S. B. – 1000,00 Lt pagrįsti ir tenkintini iš dalies, priteisiant juos iš kaltinamųjų solidariai, kadangi žala buvo padaryta kaltinamųjų neteisėtais nusikalstamais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji A. K., A. B., R. S., O. S., D. M., J. M. ir S. B. dėl kaltinamųjų A. L., G. J., E. K., D. M., R. G., K. P. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – A. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, A. B., R. S., O. S., D. M. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, J. M. sukeltas fizinis skausmas, o S. B. patyrė išgąstį. Taip pat byloje nustatyta, jog po sumušimo nukentėjusieji A. K., A. B., R. S. ir O. S. kreipėsi į medikus ir buvo gydyti, iki šiol jaučia įvairius nepatogumus dėl sveikatos ir išvaizdos, D. M. taip pat buvo išvežtas greitosios pagalbos į ligoninę, tačiau po apžiūros gydėsi namuose, J. M. skaudėjo petį, buvo mėlynė, J. M. ir S. B. iki šiol jaučia baimę, kadangi visiškai be jokios priežasties buvo sužaloti jų šeimos nariai, kas joms sukelia nepatogumus. Taip pat byloje nustatyta, jog visi kaltinamieji yra dar labai jauno amžiaus, gyvenantys su tėvais ir savo pajamų neturintys, išskyrus R. G., kuris yra dirbantis, E. K. tik šiais metais baigė studijas universitete, A. L. ir R. G. mokosi žemės ūkio mokykloje. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamųjų kaltę, jų turtinę padėtį, daro išvadą, kad prašomi priteisti neturtinės žalos dydžiai yra per dideli, tuo labiau, kad jie nėra pagrįsti jokiais kitais rašytiniais įrodymais, apart nukentėjusiųjų duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bei prašymų pripažinti juos civiliniais ieškovais, todėl nukentėjusiajam A. K. priteistina 5000,00 Lt, nukentėjusiesiems A. B., R. S., O. S., D. M. priteistina po 2500,00 Lt, nukentėjusiajai J. M. priteistina 1000,00 Lt, nukentėjusiajai S. B. priteistina 500,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, o likusios ieškinių dalys atmestinos (BPK 112 str., 113 str., 115 str.).

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 1937,29 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiųjų O. S., R. S., A. B. ir A. K. gydymą yra įrodytas, kadangi nukentėjusieji buvo gydomi po jų sužalojimo dėl kaltinamųjų kaltės, ir todėl tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamųjų A. L., G. J., E. K., D. M., R. G. ir K. P. solidariai (39-45 b. l., 1 t., CK 6.263 str., 6.279 str., 6.280 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 85 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p. taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, juos atliekant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo principu subendrinti su neatlikta bausme, paskirta Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 85 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p. taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, juos atliekant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaičiuoti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2011 m. spalio 21 d. ir bausmę, atliktą pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę – dokumentų (asmens paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą nuteistajam A. L. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o po to jo asmens pasą perduoti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr.75-1-00178-12.

G. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaičiuoti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. spalio 20 d. iki 2011 m. spalio 21 d.

Kardomąją priemonę – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą nuteistajam G. J. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą nuteistajam E. K. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaičiuoti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. spalio 20 d. iki 2011 m. spalio 21 d.

Kardomąją priemonę – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą nuteistajam D. M. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą nuteistajam R. G. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

K. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo principu subendrinti su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi, subendrinusia Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. ir 2012 m. vasario 9 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2011 m. spalio 27 d., bei Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi įskaitytą laiką.

Kardomąją priemonę – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą nuteistajam K. P. pakeisti į suėmimą ir jį suimti teismo salėje.

Priteisti solidariai iš nuteistųjų A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio bausmę Pravieniškių pataisos namuose, civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems: 5000,00 (penkis tūkstančius) Lt A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 2500,00 (du tūkstančius penkis šimtus) Lt A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 2500,00 (du tūkstančius penkis šimtus) Lt R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 2500,00 (du tūkstančius penkis šimtus) Lt O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 2500,00 (du tūkstančius penkis šimtus) Lt D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 1000,00 (vieną tūkstantį) Lt J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 500,00 (penkis šimtus) Lt S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dalis: A. K. dėl 200,00 Lt turtinės žalos ir dėl 5000,00 Lt neturtinės žalos, A. B. dėl 27500,00 Lt neturtinės žalos, R. S. dėl 47500,00 Lt neturtinės žalos, O. S. dėl 7500,00 Lt neturtinės žalos, D. M. dėl 2500,00 Lt neturtinės žalos, J. M. dėl 2000,00 Lt neturtinės žalos, S. B. dėl 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti solidariai iš nuteistųjų A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio bausmę Pravieniškių pataisos namuose, 1937,29 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt septynis litus 29 centus) civilinį ieškinį už nukentėjusiųjų O. S., R. S., A. K. ir A. B. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, 03505 Vilniuje, a.s. Nr.(duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.