Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 284 str. 1 d. ir pagal LR BK 138 str. 1 d. bei nuteistas:

– pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

– pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. skirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi, subendrinusia Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. ir 2012 m. vasario 9 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams.

Paskirta bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuota sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2011 m. spalio 27 d., bei Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi įskaitytas laikas.

Kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas pakeista į suėmimą, jį suimant teismo salėje.

Priteista solidariai iš nuteistųjų A. L., G. J., E. K., D. M., R. G., K. P. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems: 5000,00 Lt A. K., 2500,00 Lt A. B., 2500,00 Lt R. S., 2500,00 Lt O. S., 2500,00 Lt D. M., 1000,00 Lt J. M., 500,00 Lt S. B..

Priteista solidariai iš nuteistųjų A. L., G. J., E. K., D. M., R. G., K. P. 1937,29 Lt civilinį ieškinį už nukentėjusiųjų O. S., R. S., A. K. ir A. B. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti A. L., G. J., E. K., D. M., R. G., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. L., būdamas nepilnametis, G. J., E. K., D. M., R. G. ir K. P., veikdami bendrininkų grupėje, 2011 m. spalio 15 d., apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini), ant kelio važiuojamosios dalies, esančios tarp S. ir A. B. sodybos ir kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“, – viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, tyčia, suduodami nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam A. K., tuo padarydami jam nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvas dešinės akies obuolio odenoje, abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste, abiejų ausų kaušeliuose, dešiniame momenyje, kairiame žaste, kairiame petyje, dešinėje plaštakoje, nugaroje, muštinę žaizdą kairiame antakyje ir akies viršutiniame voke, nubrozdinimus dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje, dešiniame momenyje, dešiniame žaste, abiejose alkūnėse, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, suduodami nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiesiems O. S., R. S., A. B. ir D. M., tuo padarydami jiems nežymius sveikatos sutrikdymus, bei, matant nukentėjusiajai S. B., pastumdami nukentėjusiąją J. M., taip sukeldami J. M. fizinį skausmą ir išgąsdindami S. B., tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Atkreipė dėmesį į nukentėjusiojo R. S. parodymus, jog jam pirmas smūgis buvo suduotas aukšto vaikino, o kuris sudavė, negali pasakyti, nes nematė veido. Nukentėjusysis manė, kad sudavė aukštesnio ūgio vaikinas – K. P.. Pažymėjo, kad visi kaltinamieji yra aukšto ūgio. Nukentėjusioji J. M. parodė, kad jai buvo suduotas vienas smūgis į petį aukščiausio vaikino, bet pagal veidus to asmens atpažinti negali, o pagal nukentėjusiosios S. B. parodymus, jos dukrai Jurgitai sudavė bei ją pastūmė jis, nes jį per posėdį atpažino iš balso ir ūgio, nes būtent tada tas balsas pasakė „traukitės, nes gausite ir jūs“. Atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų pasakojimus, sprendžia, kad jie šventė krikštynas, todėl tikėtina, vartojo alkoholį. Buvo 1 valanda nakties, visur tamsu. Mano, kad neatmetama galimybė, jog nukentėjusieji ir liudytojai susimaišė. Be to, nukentėjusieji patys teigia, kad negali pasakyti, kuris sudavė, nes jie tik mano, kad tai galėjo būti aukštesnis iš vaikinų. Teigia, kad manymas nėra įrodymas, pagal kurį galėtų būti nuteistas tokia bausme. Taip pat atkreipė dėmesį į nukentėjusiojo R. S. ir kaltinamųjų E. K., R. G. parodymus, yra neaiškumų. R. S. teigė, kad pirmas smūgis jam buvo suduotas lazda, nuo kurio jis spėjo apsiginti, o smūgį sudavė aukštesnio ūgio vyrukas. Pagal E. K. ir R. G. parodymus, lazdą turėjo A. L.. Be to E. K. parodė, kaip nurodyta nuosprendyje, jis sudavė vieną smūgį vienam vyriškiui, kuris buvo plonesnis, jam atrodo, jog jis sudavė O. S., nors kaltinamajame akte parašyta, kad jis sudavė A. K., bet jis atpažįsta, jog sudavė O. S.. Tačiau teismo salėje E. K. parodė į R. S., nes jis yra plonesnis, kai O. S. yra stambaus kūno sudėjimo. Teigia, kad ši teismo klaida akivaizdi, ji galbūt galėjo lemti neteisingą nuosprendį jo atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo K. P. gynėjas advokatas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, prašė apeliantą išteisinti, ieškinius atmesti, procesą jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai A. L., G. J., E. K., D. M., R. G., K. P. pripažino kaltais pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei viešosios tvarkos pažeidimo ir nuteisė už tai, taip pat tinkamai išsprendė K. P. kaltės klausimą, dėl ko keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu apeliantas neigia kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu asmens padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį ir jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (LR BK 2 str. 3 d., 4 d.).

LR BK 138 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

LR BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad 2011 m. spalio 15 d. A. L., G. J., E. K., D. M., R. G. ir K. P. (duomenys neskelbtini), ant kelio važiuojamosios dalies, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu, tyčia, suduodami nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas nukentėjusiesiems A. K., O. S., R. S., A. B. ir D. M., padarydami A. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o kitiems nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus, matant nukentėjusiajai S. B., pastumdami nukentėjusiąją J. M., taip sukeldami J. M. fizinį skausmą ir išgąsdindami S. B., taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Konstatuotina, nuteistojo K. P. parodymai kintantys. Pirminiuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, K. P. neigė buvęs muštynėse, nurodė miegojęs automobilyje ant galinės sėdynės (1 t., 129 b. l.). Pirmosios instancijos teisme 2012-07-02 teisiamojo teismo posėdžio metu parodė, kad nedaug atsimena, kadangi buvo girtas. Atsimena, snūduriavęs automobilio gale, sustojo mašina, kažkuris pasakė lipti lauk ir visi išlipo, taip pat ir jis. Po to vėl įlipo į mašiną, vėl išlipo ir nuėjo pažiūrėti, kas vyksta, o jam nuėjus prie draugų, kažkuris pasakė, kad bėgam ir visiems pradėjus bėgti, kartu bėgo ir jis. Nukentėjusių jis nemušė (4 t. 22 b. l.). Apeliaciniame skunde teigia, kad buvo įvykio vietoje, bet jis nieko nesužalojo ir niekam nieko blogo nepadarė.

K. P. parodymus, kad jis miegojo, buvo išlipęs ir vėl įlipęs į automobilį, paneigia liudytojo T. I. ir kitų nuteistųjų A. L., G. J., E. K., D. M., R. G. parodymai. Apklausiant liudytoju T. I., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, jis parodė, kad iš automobilio išlipo visi, ir jis nuvažiavo automobiliu kai jam A. L. parodė važiuoti (1 t. 19-11, 120-123 b. l., 4 t. 81-82 b. l.). Nuteistasis D. M. nurodė, kad miegančiųjų automobilyje nebuvo, visi sėdėję gale išlipo (1 t. 175-176 b.l.). Nuteistasis G. J. parodė, kad niekas tiek negėrė, kad kam būtų reikėję miegoti, išlipo visi, o taip pat nematė K. P. lipančio pas T. I. į automobilį ir nuvažiuojančio (1 t. 197-198 b. l.). Nuteistasis E. K. parodė, kad niekas nebuvo toks girtas, kad miegotų, išlipo visi, kurie sėdėjo gale, tame tarpe ir K. P. (2 t. 4-6 b. l.). Nuteistasis A. L. taip pat nurodė, kad išlipo iš automobilio visi (4 t. 21 b. l.). Taigi, aplinkybę, kad visi, važiavusieji automobilyje buvo išlipę, išskyrus T. I., patvirtina visi nuteistieji. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu apklausti nuteistieji G. J. (1 t. 29 b. l.), E. K. (2 t. 15-16 b. l.), R. G. (2 t. 22-23, 28-29 b. l.) ir liudytojas T. I. parodė (1 t. 19-11, 120-123 b. l.), jog K. P. prašęs nurodyti, neva jis miegojo automobilyje, nes gali būti nubaustas laisvės atėmimu.

Aplinkybę, K. P. dalyvavus muštynėse, tvirtina nuteistojo E. K. ir R. G. parodymai, kad E. K., D. M., A. L. ir K. P. pradėjo kumščiais smūgiuoti vienam iš vyriškių į įvairias kūno vietas (2 t. 4-6 b. l.), o pakartotinos apklausos metu nurodė, kad jam jaunesnis iš nukentėjusiųjų sudavė ranka į pakaušį, o vyresnis laikė už rankos, todėl atbėgęs K. P. pasigriebęs pagyvenusį vyriškį nusistūmė nuo jo tolėliau, o jis pasiliko su tuo jaunesniu, sudavė jam smūgį kumščiu, tačiau nematė ar K. P. mušė pagyvenusį vyriškį ar ne (2t., 15-16, 22-23, 28-29 b. l.). Tai, kad K. P. tyčiniais veiksmais sužalojo nukentėjusiuosius, tvirtina nukentėjusiųjų R. S., J. M. ir S. B. išsamūs ir nuoseklūs parodymai viso baudžiamojo proceso metu. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. S. parodė, kad jis buvo blaivus. Matė, kaip nuteistieji vorele ėjo per lauką. Jų buvo trys asmenys, Pirmas smūgis, nuo kurio jis apsigynė ranka, buvo suduotas aukšto vaikino, o kuris sudavė negali pasakyti, nes nematė jų veidų, tačiau išsakė nuomonę, kad sudavė K. P., nes kiti du buvo žemesni. (1 t. 57 b. l., 4 t. 24-25 b. l.) Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. M. parodė priėjus artyn mušamo R. S. ir jai iš visų aukščiausias K. P. liepė nesikišti bei sudavė jai smūgį į petį, ji truputį atsitraukė ir pradėjo rėkti. Matė, kaip R. S. daužė daugiau nei trys asmenys – ir rankomis, ir kojomis, daužė ir tas aukščiausiasis, daužė rankomis, spardė kojomis (1 t. 82 b. l., 4 t. 28-29 b. l.). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. B. parodė, mačiusi, kaip kažkas muša R. S., prie jo nubėgo jos dukra J. M., jai su ranka trenkė į petį bei nustūmė K. P., kurį per teismo posėdį ji atpažino iš balso ir ūgio (1 t. 88 b. l., 4 t., 29-30 b. l.). Pažymėtina, kad nukentėjusioji S. B. atpažino nuteistąjį K. P. pagal du skiriamuosius požymius, t. y. K. P. išsiskyrė iš kitų šalia buvusių nuteistųjų savo ūgiu bei balsu. Be to, nuosekliai visi nukentėjusieji R. S., J. M., S. B. parodė, kad R. S. ir J. M. sudavė vienas iš aukščiausių ten tarp trijų asmenų buvusių nuteistųjų ir teismo posėdžių salėje atpažino parodydami K. P..

Apeliaciniame skunde apeliantas atkreipė dėmesį į nukentėjusiojo R. S. ir kaltinamųjų E. K., R. G. parodymus, nurodydamas netikslumus, jog nukentėjusiajam R. S. pirmas smūgis buvo suduotas lazda (lazdą turėjo A. L.) nuo kurio jis spėjo apsiginti, o smūgį sudavė aukštesnio ūgio vyrukas. Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų J. M. ir S. B. parodymus, kad R. S. visų aukščiausias vyriškis K. P. daužė rankomis, spardė kojomis (4 t. 28-29 b. l.), darytina išvada, kad netikslumo, dėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, nėra.

Kaip neatitikimą E. K. parodymų, apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis E. K. sudavė vieną smūgį vienam vyriškiui, kuris buvo plonesnis, atrodo, jog O. S., nors kaltinamajame akte parašyta – A. K., tačiau teismo posėdžių salėje parodė į R. S., kadangi jis yra plonesnis, kai O. S. yra stambaus kūno sudėjimo. Iš baudžiamojoje byloje esančio Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-07-02 teisiamojo teismo posėdžio protokolo (4 t. 16-18 b. l.) matyti, kad parodyta buvo į O. S.. Dėl šių teisiamojo teismo posėdžio protokole galimai esančių duomenų neatitikimo, netikslumo, pastabų nepareikšta, todėl apeliacinės instancijos teismas remiasi baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, ir šį apelianto apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde išsakyta abejonė dėl nukentėjusiųjų parodymų tikrumo, atsižvelgiant į tai, kad buvo švenčiamos krikštynos ir galimai nukentėjusieji buvo neblaivūs, kas tikėtina, įtakoja jų suklydimą. Duomenų, kad nukentėjusieji R. S., J. M., S. B. būtų neblaivūs, nėra, todėl dėl galimo jų neblaivumo ir tai sąlygojusio suklydimo duodant parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, abejonės nekyla.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija K. P. neigimą padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, nes jo parodymus paneigia visuma kitų byloje esančių įrodymų.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistojo K. P. ir kitų nuteistųjų A. L., G. J., E. K., D. M., R. G. padarytos veikos atitinka visus LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. numatytus nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, jie viešoje vietoje veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu, tyčia suduodami nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiesiems, smurtavo prieš juos, padarydami jiems sveikatos sutrikdymus, sukeldami fizinį skausmą ir išgąsdindami.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, remdamasis objektyviu vidiniu įsitikinimu ir įstatymu, ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, ir atsižvelgęs į konkrečios bylos specifiką, padarė teisingas išvadas dėl nuteistųjų A. L., G. J., E. K., D. M., R. G. ir K. P. padarytų nusikalstamų veikų. Dėl visų aptartų ir skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių nėra pagrindo nuteistojo K. P. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu.

Apeliantas, prašydamas panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį, iš dalies, jį išteisinant, nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs Pakruojo rajono apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį ir skirdamas bausmę, todėl naikinti skundžiamo nuosprendžio, apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti.