Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – P. J. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pažeidėjas) įgalioto atstovo advokato G. J. B. (toliau – ir apeliantas, atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro (toliau – Institucija) specialistės N. M. 2025 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-539-2025 P. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 615 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotas atstovas advokato padėjėjas T. B. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi skundą atmetė. Apylinkės teismas nutartyje nurodė, jog P. J., būdamas įmonės vadovu, turėjo pareigą tinkamai organizuoti įmonės vidinę veiklą, jog ataskaitų rinkiniai būtų įstatyme nustatyta tvarka pateikti Juridinių asmenų registrų tvarkytojui, tačiau elgėsi nerūpestingai ir dėl to laiku ataskaitos nebuvo pateiktos, tokiu būdu pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, atsižvelgiant į teisingumo principą.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. J. įgalioto atstovo advokato G. J. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl nubaudimo pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį

6. Atstovas skunde tvirtina, jog P. J. 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinio nepateikė Juridinių asmenų registrui dėl to, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tampant bendrovės direktoriumi ankstesnė direktorė nepranešė, kad finansinės ataskaitos nėra pateiktos bei nėra pradėtos rengti, o nuo paskyrimo į direktoriaus pareigas, t. y. 2024 m. balandžio 18 d., iki termino, kada privalomai turėjo būti pateiktos finansinės ataskaitos, t. y. iki 2024 m. birželio 1 d., buvo nepakankamai laiko reikiamoms ataskaitoms parengti. Taip pat skunde nurodoma, jog ir ankstesnę direktorę, užėmusią šias pareigas iki 2024 m. balandžio 18 d., reikėtų traukti administracinėn atsakomybėn, nes ji faktiškai dirbo ilgiau negu P. J.. Su šiais skundo teiginiais apygardos teismas nesutinka.

7. ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, ir už juridinio asmens finansinių ataskaitų nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo laikoma nustatyta, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka nebuvo pateiktos finansinės ataskaitos, taip pat būtina nustatyti kaltę, t. y. kad asmuo šių veiksmų neatliko tyčia arba dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-56-495/2020).

8. Pagal ABĮ 37 straipsnio 1 dalį, bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Kaip numatyta ABĮ 37 straipsnio 12 dalyje, bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir vadovybės ataskaitos parengimą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas yra privalomas pagal įstatymus, pateikimą tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad bendrovės, kurios finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registrui turėjo būti pateiktas iki 2024 m. birželio 1 d. P. J. nuo 2024 m. balandžio 18 d. ėjo bendrovės direktoriaus pareigas, taigi institucijos nutarimu, kurį nepakeistą paliko apylinkės teismas, jis pagrįstai pripažintas atsakingu už juridinio asmens finansinių ataskaitų nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, jis yra tinkamas administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, subjektas.

9. Atstovas, nesutikdamas su P. J. nubaudimu, kelia klausimą dėl buvusios direktorės atsakomybės, teigia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo net negalėjo įvykdyti teisės aktuose nustatytos pareigos laiku pateikti finansinių ataskaitų rinkinio Juridinių asmenų registrui, kadangi jo tapimo direktoriumi metu finansinės ataskaitos už 2023 m. net nebuvo pradėtos rengti. Apygardos teismas sprendžia, kad šie argumentai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės nešalina.

10. ABĮ reikalavimų išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo. Pritartina Institucijos atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad P. J., sąmoningai prisiimdamas bendrovės vadovo pareigas, turėjo įsigilinti ir žinoti, kokios atsakomybės jo laukia ir, prieš priimdamas sprendimą vadovauti bendrovei, domėtis įmonės situacija, esamais ar būsimais įsipareigojimais. Aplinkybė, kad buvusi bendrovės direktorė savo pareigos užtikrinti, kad metinės finansinės ataskaitos už 2023 m. būtų pradėtos rengti laiku, galimai tinkamai neįvykdė, paties P. J. atsakomybės nešalina. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad P. J., kaip bendrovės vadovas, būtų atlikęs kokius nors konkrečius veiksmus, susijusius su operatyvesniu metinių finansinių ataskaitų parengimu, ar, kaip pagrįstai pažymėta Institucijos atsiliepime, būtų kreipęsis į Juridinių asmenų registrą dėl konsultacijos, kokiu būdu būtų galima susidariusią padėtį išspręsti. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgalioto asmens 2025 m. balandžio 15 d. paaiškinimų apylinkės teisme, finansinės ataskaitos už 2023 m. tebėra rengiamos (b. l. 93), taigi argumentas dėl, kaip teigiama, objektyvių kliūčių – buvusio per trumpo laiko nuo tapimo direktoriumi parengti metinei finansinei atskaitomybei – nepasitvirtino. Skunde nurodyta neveikimo priežastis nėra teisiškai pateisinama.

11. Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje netyrė ir nevertino A. S. kaltės ar neatsargumo, kuris turėjo tiesioginę įtaką P. J. nesavalaikiam ataskaitų pateikimui. Kaip anksčiau aptarta, įstatymas nustato vadovo atsakomybę už juridinio asmens finansinių ataskaitų nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Tinkamai neatlikdamas savo, kaip vadovo, pareigų, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisiėmė ir tokio elgesio riziką dėl galimų teisinių pasekmių. Jokio pagrindo spręsti dėl kito (nepatraukto administracinėn atsakomybėn) asmens atsakomybės apylinkės teismas neturėjo, todėl šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

12. Atstovas nesutikimą su skundžiama nutartimi argumentuoja ir tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarime Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ nėra numatyta teisė juridinio asmens direktoriui teikti prašymą pratęsti terminą finansinių ataskaitų rinkiniui pateikti vėliau nei birželio 1 d. Skunde teigiama ir tai, kad vienintelė akcininkė, prieš skirdama P. J. į direktoriaus pareigas, jo neinformavo, kad finansinės atskaitomybės dokumentų rengimas nėra pradėtas, o P. J. neturėjo galimybės savarankiškai šios aplinkybės išsiaiškinti, kadangi įstatymai nesuteikia kandidatams į direktoriaus pareigas teisės gauti informaciją apie įmonę. Apygardos teismas vertina, kad tokie teiginiai skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

13. Kaip jau aptarta, tapęs bendrovės vadovu, P. J. prisiėmė ir su tuo susijusias pareigas. Pasyvus informacijos laukimas ar priklausomybė nuo akcininko iniciatyvos nuo teisinės atsakomybės neatleidžia. Atstovas skunde dėsto, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo galimybės įvykdyti savo pareigos laiku pateikti finansinių ataskaitų rinkinio, tuo tarpu apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad duomenų, patvirtinančių, jog P. J., tapęs įmonės vadovu ir nustatęs, kad nebus įmanoma laiku pateikti ataskaitų, būtų ėmęsis aktyvių veiksmų (informuotų Juridinių asmenų registrą, teiktų prašymus, paaiškinimus ar kita), byloje nėra. Aplinkybių, šalinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę, skundą nagrinėjantis teismas nenustato ir konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, padarė jas atitinkančias išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Skundo argumentai, kad apylinkės teismo išvados rėmėsi tik aplinkybių, kurios vyko po 2024 m. birželio 1 d., vertinimu, nepasitvirtino.

Dėl nuobaudos

14. Skunde taip pat keliamas klausimas ir dėl administracinės nuobaudos dydžio teisingumo. Prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirtą 615 Eur dydžio baudą sumažinti arba vietoj paskirtos baudos skirti įspėjimą. Teigiama, jog P. J. skirta bauda jo teises varžo labiau nei reikia administracinio nusižengimo teisenos tikslams pasiekti. Atstovo teigimu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog pažeidėjas gauna mažą darbo užmokestį. Nurodo, jog P. J. paskirtos baudos dydis beveik dvigubai viršija bendrovės jam išmokėtą darbo užmokestį. Atstovo įsitikinimu, paskirta bauda yra per griežta, neadekvati padarytam administraciniam nusižengimui. Teigia, jog P. J. paskyrus įspėjimą, administracinio nusižengimo teisenos tikslai būtų pasiekti, nes P. J. ankščiau ANK nustatyta tvarka buvo baustas vos vieną kartą, ankstesnis pažeidimas nėra susijęs su juridinio asmens vadovo netinkamai atliekamomis funkcijomis. Skundą nagrinėjantis teismas patikrina, ar skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

15. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, juos nubausti bei atimti ar apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, kai ji skirta, tinkamai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų.

16. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, bei kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

17. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

18. Vadovaujantis teismų praktika, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2020 m. sausio 1 d. – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

19. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, paskirta nežymiai didesnio nei straipsnio sankcijoje nustatyto minimalaus dydžio nuobauda.

20. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas, spręsdamas dėl pažeidėjui paskirtos nuobaudos teisingumo, įvertino aplinkybes, pakartotinai dėstomas skunde apygardos teismui. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra nustatyta, jis yra dirbantis, administracine baustas vieną kartą – už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 75), neturi pagrindo nepritarti išvadai, jog Institucijos nutarimu paskirta bauda yra teisinga ir proporcinga. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, aplinkybės, susijusios su P. J. tapimu direktoriumi, savaime nevertintinos kaip mažinančios veikos pavojingumą tiek, kad būtų galima konstatuoti išimtinę situaciją. Pažeidėjo pajamos nedidelės, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, toks atlyginimo dydis pažeidėjui buvo nustatytas dėl sutarto darbo laiko – bendrovėje dirba tik vieną valandą per savaitę, taigi nulemtas paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, ir jam skirtos baudos dydžio mažinti pagrindo nesudaro. Apelianto teiginiai, kad paskirta bauda yra per griežta, neadekvati asmens padarytam administraciniam nusižengimui, pažeidžia teisingumo ir protingumo principus, nepasitvirtino. Neigiamų pasekmių atsiradimas pažeidėjui neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami paskirtosios nuobaudos padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Per švelnus asmens baudžiamumas gali sudaryti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti ateityje vėl nepaisyti teisės aktų reikalavimų. Pagrindo švelninti ar keisti Institucijos nutarimu paskirtą pažeidėjui baudą skundą nagrinėjantis teismas nenustato.

21. Apibendrinus, apygardos teismas, pakartotinai įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutartį, apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną P. J. nutraukti ar keisti Institucijos nutarimu jam paskirtą nuobaudą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir P. J. įgalioto atstovo advokato G. J. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.