- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-07
- Bylos Nr.
- 2A-3339-450/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09127-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- J. J.
- Ieškovas
- T. S.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovui J. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, valstybės institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo J. J. dukros išlaikymui po 425 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, 9600 Lt išlaikymo įsiskolinimą ir nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-03-08 jai su atsakovu gimė dukra M. J. ir atsakovas jau du metus neteikia išlaikymo vaikui, dukros auklėjimu bei išlaikymu rūpinasi ji viena. Pažymėjo, kad mergaitė jau antrokė ir jos poreikių patenkinimui lėšų reikia kiekvieną dieną. Nurodė, kad šiuo metu yra bedarbė ir negauna jokių pajamų, o atsakovas dirba ir gauna nuolatines pajamas, todėl turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nes jai ir taip tenka didesnė išlaikymo našta, be to, mokyklinio amžiaus vaiko poreikiai didėja.
Ieškovė bei jos atstovė teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Paaiškino, jog ji su vaiku gyvena kartu su atsakovu jo bute, atsakovas perka maistą bei dovanas dukrai, moka mokesčius už butą, tik paskutinius du mėnesius neteikė vaikui išlaikymo ir nepirko maisto.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bet teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, jog nesutinka su ieškovės reikalavimais, nes jos abi gyvena jo bute, jis perka ir maistą ir viską, ko reikia dukrai, moka už jos papildomo ugdymo užsiėmimus bei mokesčius už butą, apmoka dukros ekskursijas. Todėl jis vaiką išlaiko nuo pat jo gimimo.
Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimais visiškai, nes jis pareikštas išimtinai nepilnamečio vaiko interesais
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priėmė ieškovės T. S. ieškinio atsakovui J. J. dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsisakymą ir civilinę bylą Nr. 2-3721-96/2013 šioje dalyje nutraukė; priteisė iš atsakovo J. J. nepilnametės dukros M. J. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 425 Lt nuo ieškinio pateikimo (2012-10-03) iki jos pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat priteisė iš atsakovo J. J. į valstybės biudžetą 159 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 500 Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinio dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsisakymas neprieštarauja įstatymams ir nepažeidžia kitų šalių teisių ir įstatymų saugomų interesų, todėl priėmė atsisakymą ir civilinę bylą toje dalyje nutraukė. Pažymėjo, kad atsakovas neprieštaravo dėl to, nes jie ir taip gyvena visi kartu atsakovui priklausiančiame bute. Teismas nustatė, kad ieškovė niekur nedirba, jai nuo 2011-10-17 suteiktas bedarbės statusas, jos pajamas sudaro vidutiniškai apie 700 Lt per mėnesį gaunama socialinė pašalpa. Ieškovė jokio turto neturi, jai yra paskirtas socialinis būstas, kuriame ji negyvena dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. Tuo tarpu atsakovas dirba UAB ,,TAUPALDA“, jo gaunamos pajamos apie 407,73 Lt, apie turimą turtą ir automobilius duomenų nėra, jis gyvena socialiniame būste. Atsakovui nėra nustatytas nedarbingumo lygis ar specialūs poreikiai, apie atsakovo turimus kitus išlaikytinius duomenų nėra. Šiuo metu mergaitei yra 9 metai, ji didesnių sveikatos problemų ar specialiųjų poreikių neturi, tik pasak ieškovės, yra alergiška bei dažnai serga peršalimo ligomis. Mergaitė mokosi antroje klasėje, lanko chorą. Teismas pažymėjo, kad Lietuvoje yra nustatyta minimali mėnesinė alga 1000 Lt ir tokia suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkintų jo realius bei protingus poreikius. Teismas konstatavo, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nustatė, kad atsakovas išlaiko dukrą, perka maistą, dovanas, moka už jos papildomo ugdymo užsiėmimus bei ekskursijas. Šalys su dukra gyvena kartu atsakovui skirtame socialiniame būste, visus mokesčius moka atsakovas. Teismas atsižvelgė į tai, kad mergaitė gerai sutaria su abiem tėvais, tačiau pažymėjo, jog mergaitė greitu laiku bus paauglė ir prasidės brendimas, todėl su mama bus daug bendrų reikalų, kurių, tikriausiai, su tėčiu nenorės aptarinėti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra pajėgus prisidėti prie dukros išlaikymo bent minimaliai, teikdamas vaikui išlaikymą ir pinigine išraiška, o ne tik viską jai pirkdamas. Teismas ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovės nurodytu išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, atsakovas teikė dukrai išlaikymą, kadangi ieškovė niekur nedirbo, jie visi kartu gyveno atsakovui skirtame socialiniame būste ir jis mokėjo visus komunalinius mokesčius, atsakovas visiškai išlaikė vaiką, užtikrindamas jos visų būtiniausių ir papildomų poreikių patenkinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimą ir pakeisti teiktino periodinėmis išmokomis išlaikymo nepilnametei dukrai dydį iš 425 Lt į 350 Lt, prašė išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimu priteistas į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas – 500 Lt už antrinę teisinę pagalbą, suteiktą ieškovei, ir 159 Lt bylinėjimosi išlaidų (iš viso 659 Lt) sumokėjimą dvylikos mėnesių laikotarpiui po 55 Lt į mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos, pradedant nuo sekančio mėnesio po galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje dienos. Taip pat prašė priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su tokia priteista išlaikymo dydžio suma, kadangi jo turtinė padėtis yra itin sunki. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į dukros poreikius, atsakovas sutiktų ir realiai galėtų teikti dukrai išlaikymą maksimaliai 350 Lt kas mėnesį mokomomis išmokomis. Nurodė, kad jo turtinė padėtis objektyviai neleidžia jam teikti tokio dydžio išlaikymą, nes gauna itin menką darbo užmokestį ir neturi jokio turto. Apeliantas pažymėjo, jog padėčiai pagerėjus, jis neabejotinai sutiktų mokėti dukrai didesnį išlaikymą, kadangi jis supranta vaiko poreikius ir niekada nevengė išlaikyti savo dukrą, visada ja tinkamai rūpinosi. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nes LR CK 3.192 str. 3 d. numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, tačiau teismas neatsižvelgė į apelianto bei ieškovės turtinę padėtį. Pažymėjo, kad 425 Lt dydžio išlaikymo suma atsakovui yra nepakeliama, nes per mėnesį vidutiniškai gauna tik 407,73 Lt, o geriau apmokamo darbo susirasti šiuo metu neturi galimybės, nes neturi jokio tinkamo išsilavinimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės vidutinės mėnesio pajamos siekia 700 Lt, t. y. beveik dvigubai nei apelianto gaunamos pajamos, todėl vaiko išlaikymo našta turėtų būti proporcingai paskirstoma jų abiejų gaunamoms pajamoms – iš atsakovo priteistinas 350 Lt išlaikymas, o ieškovei proporcingai tektų didesnė vaiko išlaikymo dalis. Pažymėjo, kad ieškovė su dukra gyvena atsakovo bute, už kurį jis privalo mokėti mokesčius, todėl jam tenka ir ši išlaikymo našta. Pats apeliantas tame bute negali gyventi, nes jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto šeimoje, todėl neturi gyvenamosios vietos. Nurodė, kad pati ieškovė turi socialinį būstą, bet jame negyvena ir nenutraukia nuomos sutarties. Apeliantas sutinka, kad išlaikymo suma reikalinga dukrai galėtų būti daugiausiai 900 Lt per mėnesį iš abiejų tėvų, didesnė suma būtų nepagrįsta ir neprotinga, neatitinkanti LR CK 3.192 str.2 d. nuostatų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apelianto turtinė padėtis yra žymiai blogesnė nei ieškovės, jo teiktina išlaikymo suma būtų proporcingai mažesnė – 350 Lt. Apeliantas sutinka su į valstybės biudžetą priteista 659 Lt suma, tačiau prašė išdėstyti ją dvylikos mėnesių laikotarpiui, nes priteistas išlaikymas dukrai skaičiuojamas nuo 2012-10-03 ir jau sudaro labai didelę pinigų sumą.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teisės normos reikalauja užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ir kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Pažymėjo, kad minimali mėnesinė alga yra 1000 Lt, tačiau teismas, įvertinęs atsakovo materialinę padėtį, tenkino ieškovės prašomą priteisti sumą 452 Lt, kuri yra mažesnė nei pusė minimalios algos. Ieškovė nesutiko su apeliantu, kad jos turtinė padėtis yra geresnė ir kad dėl to turi skirti didesnę pinigų dalį dukros išlaikymui nei tėvas. Nurodė, kad gyvena ir išlaiko dukrą iš socialinės pašalpos, o apeliantas pats kaltas, kad negali gyventi savo nuomojamame socialiniame būste, nes į tokią padėtį pateko dėl smurto šeimoje. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo valstybei paliko spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išdėstytina.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama atsakovo J. J. apeliacinio skundo ribose.
Apeliaciniu skundu atsakovas J. J. prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimą ir pakeisti teiktino periodinėmis išmokomis išlaikymo nepilnametei dukrai dydį iš 425 Lt į 350 Lt. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi finansinių galimybių mokėti priteisto išlaikymo dydį.
Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu buvo priteistas 425 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomos per mėnesį, atsakovo (apelianto) dukrai M. J.. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas sutinka savo dukrai mokėti 350 Lt dydžio per mėnesį išlaikymą, tačiau neišgali mokėti daugiau, nes per mėnesį vidutiniškai gauna tik 407,73 Lt atlyginimo, o geriau apmokamo darbo susirasti šiuo metu neturi galimybės, nes neturi jokio tinkamo išsilavinimo.
Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (LR CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių (tėvų) turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, mergaitės poreikius, todėl teisingai nusprendė, kad atsakovas J. J. privalo teikti 425 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą savo dukrai M. J.. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovė nuo 2011-10-17 registruota darbo biržoje ir jai suteiktas bedarbio statusas (b. l. 4), apie ieškovės vardu registruotą turtą, turimas turtines teises byloje duomenų nėra, jos pajamas sudarė vidutiniškai apie 700 Lt per mėnesį gaunama socialinė pašalpa (b. l. 21). Tačiau pagal paskutinius duomenis apie ieškovės pajamas matyti, kad 2013 m. jai buvo mokama 554,75 Lt socialinė pašalpa (b. l. 18). Ieškovė jokio turto neturi, jai yra paskirtas socialinis būstas, kuriame ji negyvena dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. Atsakovo mėnesinės pajamos yra mažesnės. Sodros duomenimis atsakovas dirba UAB ,,TAUPALDA“(b. l. 17), jo gaunamas pajamas sudaro apie 417, 88 Lt (b. l. 5, 67). Apie atsakovui priklausantį turtą ir automobilius duomenų nėra, jis gyvena socialiniame būste (b. l. 22). Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar specialūs poreikiai. Nėra duomenų ir apie atsakovo turimus kitus išlaikytinius. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pastebi, kad pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto išlaikymo dydžio mažinimo buvo tai, kad apelianto gaunamos pajamos yra itin mažos ir nepakankamos teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą, o ieškovės gaunamos pajamos beveik dvigubai didesnės nei apelianto. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-04-30 ieškovei paskirta išmokėti socialinė pašalpa buvo 499,53 Lt (b. l. 43), todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto argumentu, nes ieškovės pajamos nėra dvigubai didesnės už atsakovo, ieškovės gaunamos pajamos nežymiai skiriasi nuo atsakovo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str. 3 d.), pirmosios instancijos teismo priteista 425 Lt išlaikymo dydžio suma iš atsakovo jo dukrai M. J. yra protinga bei proporcinga tėvų turtinei padėčiai bei mergaitės poreikiams tenkinti. Nėra pagrindo sutikti su apelianto motyvais, kad ieškovė turi mokėti didesnę išlaikymo dalį.
Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas priteisė mažiau nei šiuo metu nustatyta minimali mėnesinė alga (1000 Lt). Teismas iš atsakovo priteisė 425 Lt nepilnamečiam vaikui išlaikymo, t. y. 850 Lt iš abiejų tėvų teiktinas išlaikymas nepilnametei jų dukrai. Teisėjų kolegija pažymi, kad minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Apeliantas savo skunde nurodė, kad sutinka su 900 Lt per mėnesį iš abiejų tėvų išlaikymo suma, tačiau vaiko išlaikymo našta turėtų būti proporcingai paskirstoma abiejų tėvų gaunamoms pajamoms – iš atsakovo priteistinas 350 Lt išlaikymas, o ieškovei proporcingai tektų didesnė vaiko išlaikymo dalis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši, nesiskiria iš esmės, be to nepilnametė dukra gyvena su ieškove, todėl jai tenka kasdienė vaiko priežiūra.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, kuris turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo augančiam nepilnamečiui vaikui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Tai, kad atsakovas šiuo metu gauna mažą atlyginimą, šiuo metu neturi pakankamai pajamų, nepaneigia jo pareigos teikti dukteriai atitinkamo dydžio išlaikymą, užtikrinantį bent minimalius vystymosi poreikius. Todėl, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio sumažinimo, nėra pagrindo remtis atsakovo skundo argumentais, jog jo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, bei šiuo pagrindu keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą sumokėjimo išdėstymo
Atsakovas prašė išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimu priteistas į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas – 500 Lt už antrinę teisinę pagalbą, suteiktą ieškovei, ir 159 Lt bylinėjimosi išlaidų (iš viso 659 Lt) sumokėjimą dvylikos mėnesių laikotarpiui po 55 Lt į mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos, pradedant nuo sekančio mėnesio po galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje dienos.
CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui. Šiuo atveju prašoma išdėstyti bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti sumokėtos valstybės naudai, mokėjimą.
Byloje nustatyta, kad poreikį išdėstyti nutarties dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vykdymą dvylikai mėnesių atsakovas motyvuoja tuo, kad vienintelės gaunamos pajamos yra jo mažas darbo užmokestis ir kad priteistas išlaikymas dukrai skaičiuojamas nuo 2012-10-03, todėl jau susidarė labai didelė pinigų suma. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo gaunamas pajamas sudaro apie 417, 88 Lt darbo užmokestis (b. l. 5). Nurodyto dydžio pajamos yra nedidelės, lyginant su priteistu vaiko išlaikymu bei bylinėjimosi išlaidomis. Todėl manytina, kad bylinėjimosi išlaidų išdėstymas dvylikos mėnesių laikotarpiui, būtų proporcingas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo, tačiau tenkinus atsakovo prašymą išdėstyti priteistas bylinėjimosi išlaidas, teismo sprendimas tikslintinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteistų į valstybės biudžetą išdėstymo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nėra atlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo:
„Išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-09 sprendimą dalyje dėl priteistų iš atsakovo J. J. bylinėjimosi išlaidų valstybei vykdymą, atitinkamai 159 Lt sumoje bylinėjimosi išlaidas išdėstant 12 mėnesių laikotarpiui, mokant po 13,25 Lt kas mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos į į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5660.
Priteistą 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų sumą už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, išdėstant 12 mėnesių laikotarpiui, atsakovui J. J. mokant po 41,67 Lt kas mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5630“.