- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- e2-674-186/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02498-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Limeta“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Ukmergės ligoninei, Ukmergės rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Litfarma“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Limeta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. papildomos nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal minėtos ieškovės ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Ukmergės ligoninei ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Litfarma“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB ,,Limeta“ 2017 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos VšĮ Ukmergės ligoninės (toliau – ir atsakovė) sprendimus, kuriais atmestas ieškovės pasiūlymas ir laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo UAB ,,Litfarma“, grąžinti ieškovės pasiūlymą į viešojo pirkimo pasiūlymų vertinimo stadiją ir įpareigoti atsakovę iš naujo svarstyti ieškovės pasiūlymą. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. 2017 m. gruodžio 19 d. ieškovė teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad po ieškinio pateikimo – 2017 m. gruodžio 1 d. – atsakovė su trečiuoju asmeniu sudarė pirkimo sutartį, pirkimui panaudotos Valstybės investicijų programų lėšos, todėl iš ieškovės atimta bet kokia galimybė dalyvauti pirkime. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo priėmė ir bylą nutraukė. 2018 m. sausio 10 d. atsakovė pateikė pareiškimą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo, kuriame prašė priteisti iš ieškovės 662,48 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kartu pateikdama šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. papildoma nutartimi priteisė atsakovei iš ieškovės 662,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad atsakovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nurodydama, jog šias išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Byla buvo nutraukta patenkinus ieškovės atsisakymą nuo ieškinio. Teismas, nustatęs, kad ieškinio atsisakymą lėmė ne tai, jog atsakovė geruoju patenkino ieškovės reikalavimą, sprendė, kad atsakovės patirtos išlaidos atsirado dėl ieškovės veiksmų ir atsakovė turi teisę į jų atlyginimą (CPK 94 str. 1 d., 93 str. 1 d.). Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 662,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, teismo vertinimu, šios išlaidos yra pagrįstos, todėl teismas papildoma nutartimi jas priteisė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde ieškovė UAB ,,Limeta“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. papildomą nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atsakovės prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo atmesti bei priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo atsakovė turėjo teisę pateikti iki 2018 m. sausio 9 d. (CPK 277 str. 1 d.), tačiau pateikė jį praleidusi terminą (2018 m. sausio 10 d.) ir neprašė praleisto termino atnaujinti. Todėl teismas, priimdamas atsakovės pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, netinkamai taikė civilinio proceso įstatymą.Atsakovė iki skundžiamos nutarties priėmimo nebuvo pateikusi jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jos negalėjo būti priteistos (CPK 98 str. 1 d.). Tokių įrodymų atsakovė nustatytu laiku ir negalėjo pateikti, nes sąskaita išrašyta tik 2017 m. gruodžio 29 d., o apmokėta 2018 m. sausio 10 d. Be to, pateiktuose dokumentuose nenurodytas joks ryšis su nagrinėjama byla, išrašytoje PVM sąskaitoje kaip mokesčių mokėtojas ir paslaugos suteikėjas pagal PVM mokėtojo kodą yra E. S., o ne atsakovės atstovas T. B.. Atsakovės pateikti dokumentai surašyti po nutarties priėmimo ir neatitinka sąsajumo su nagrinėjama byla reikalavimų, todėl atsakovės prašymas negalėjo būti tenkintas. Priešingai nei sprendė teismas, ieškinio atsisakymą lėmė atsakovės veiksmai, t. y. jos sprendimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį tuo metu, kai ieškinys jau buvo pateiktas teismui. Atsakovė viešojo pirkimo sutartį sudarė pažeisdama imperatyvią Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 104 straipsnio 2 dalies normą, kuri draudžia sudaryti pirkimo sutartį iki kol teismas neišspręs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo. Atsakovei sudarius ir įvykdžius pirkimo sutartį bei panaudojus pirkimui skirtas lėšas, kai teismas dar nebuvo išsprendęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, ieškovė nebeturi realių galimybių ginčyti atsakovės priimtų sprendimų ir laimėti konkurso.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė VšĮ Ukmergės ligoninė prašo atsisakyti nagrinėti atskirąjį skundą, o jei skundas bus priimtas nagrinėti – atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Atskirasis skundas paduotas praleidus jo padavimo terminą, ieškovės nurodomos termino praleidimo priežastys nėra pagrįstos įrodymais, todėl jos neturėtų būti pagrindas atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą.Atsakovė ieškovės inicijuotoje byloje patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė ieškinio atsisakė ne dėl to, kad atsakovė gera valia patenkino reikalavimą, todėl atsakovė turi teisę reikalauti turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, nes šios išlaidos atsakovei atsirado dėl ieškovės veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo atsisakyti jį nagrinėti, kadangi atskirasis skundas paduotas praleidus terminą ir nėra svarbių priežasčių šį terminą atnaujinti. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė atskirąjį skundą padavė praleidusi jo padavimo terminą – atskirasis skundas paduotas 2018 m. vasario 9 d., nors paskutinė jo padavimo diena buvo 2018 m. vasario 1 d. (CPK 335 str. 1 d., 175¹ str. 10 d., 73 str. 3 d.). Pripažindama šį faktą, ieškovė atskirajame skunde prašė praleistą terminą atnaujinti. Atskirojo skundo priėmimo ir praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimus sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 315 str. 1 d., 307 str. 2 d., 338 str.). Ieškovės atskirasis skundas priimtas 2018 m. vasario 12 d. teismo rezoliucija, į atskirąjį skundą gautas ir priimtas atsiliepimas, byla pagal atskirąjį skundą persiųsta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nors minėtoje 2018 m. vasario 12 d. teismo rezoliucijoje, kuria priimtas atskirasis skundas, nėra nurodyta, kad atnaujinamas terminas atskirajam skundui paduoti, tačiau pirmiau nurodyti pirmosios instancijos teismo veiksmai patvirtina, kad teismas faktiškai terminą atskirajam skundui paduoti atnaujino (CPK 78 str. 5 d.). Tai, kad skundo priėmimas teismo rezoliucija net ir pasibaigus jo padavimo terminui reiškia procesinio termino atnaujinimą, laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1042-381/2017; 2016 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-454-381/2016). Esant išspręstam praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimui, apeliacinės instancijos teismas iš naujo šio klausimo nesprendžia, termino atnaujinimo pagrįstumo taip pat nevertina (CPK 78 str. 5, 6 d.). Todėl atsiliepime į atskirąjį skundą pareikštas prašymas nenagrinėti atskirojo skundo, kaip paduoto praleidus terminą be svarbių priežasčių, netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą laikydamasis CPK 320 straipsnyje nustatytų bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo ribų (CPK 338 str.). Vienas iš atskirojo skundo argumentų yra tas, kad atsakovė praleido CPK 277 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą klausimui dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo iškelti. Minėtoje normoje įtvirtinta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per 20 d. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Šis 20 d. terminas nėra naikinamasis, todėl gali būti atnaujinamas (CPK 78 str. 1 d.). Nagrinėjama byla užbaigta pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi priėmus ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukus. Vadinasi, klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo galėjo būti iškeltas iki 2018 m. sausio 9 d. (CPK 73 str. 3 d., 277 str. 2 d.). Atsakovės pareiškimas dėl papildomo sprendimo pateiktas 2018 m. sausio 10 d., t. y. vieną dieną praleidus įstatyme nustatytą terminą. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovės pareiškimą išnagrinėjo (tenkino) priimdamas skundžiamą nutartį. Toks pirmosios instancijos teismo procesinis veiksmas (pateikto pareiškimo dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo išnagrinėjimas) vertintinas ir kaip faktinis praleisto termino šiam pareiškimui paduoti atnaujinimas, nes, priešingu atveju, teismas nebūtų nagrinėjęs pateikto pareiškimo iš esmės. Nors atsakovė neprašė šio termino atnaujinti, tačiau teismas turi teisę atnaujinti procesinį terminą ir savo iniciatyva (CPK 78 str. 1 d.). Teismo procesinis veiksmas, kuriuo atnaujinamas praleistas terminas, nėra apeliacijos objektas (CPK 78 str. 5, 6 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina, ar terminą atsakovės pareiškimui dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismas atnaujino pagrįstai. Nesutikdama su skundžiama nutartimi, ieškovė nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos dėl to, kad jas patvirtinančių dokumentų atsakovė nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, kaip tai numatyta CPK 98 straipsnio 1 dalyje. Pagal bendrąją šioje teisės normoje įtvirtintą taisyklę bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau kasacinis teismas savo nutartyse taip pat yra išaiškinęs, kad minėta taisyklė gali būti netaikoma nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Tokios aplinkybės, kai rašytinio proceso, apie kurį šalys nebuvo informuotos, tvarka, priimamas procesinis sprendimas dėl pradėto proceso nutraukimo, o šalys dar nėra pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų pagal pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką vertintinos kaip reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Nagrinėjamu atveju ir susiklostė tokia situacija – ieškovė 2017 m. gruodžio 19 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, šis pareiškimas buvo išnagrinėtas (tenkintas) 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi, atsakovė apie ieškovės pateiktą pareiškimą ir jo nagrinėjimo datą nebuvo informuota, iki minėtos nutarties priėmimo atsakovė teismui nebuvo pateikusi bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Advokato paslaugos, kurias apmokėjusi atsakovė patyrė išlaidas (atsiliepimo į ieškinį parengimas ir prašymo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių parengimas), suteiktos iki nutarties nutraukti bylą priėmimo. Esant tokioms faktinėms šios bylos aplinkybėms ir vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, atsakovės išlaidų atlyginimo klausimas pagrįstai išspręstas taikant papildomo procesinio sprendimo institutą (CPK 277 str.), nepaisant to, kad atsakovė už šias paslaugas apmokėjo ir bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikė jau po nutarties, kuria nutraukta byla, priėmimo. Nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė 2017 m. balandžio 21 d. atstovavimo sutartį, sudarytą su advokatų kontoros TGS Baltic advokatais T. B. ir V. G.. Atsiliepimą į ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atstovaudamas atsakovę padavė advokatas T. B.. Prašydama priteisti advokato išlaidas už šių procesinių dokumentų parengimą atsakovė pateikė advokatų kontoros TGS Baltic išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už 662,48 Eur sumą, pažymą, patvirtinančią advokato T. B. atsakovei suteiktas teisines paslaugas, ir mokėjimo pavedimą, patvirtinantį, kad atsakovė sumokėjo sąskaitoje nurodytą 662,48 Eur sumą į minėtos advokatų kontoros sąskaitą (mokėjimo pavedime nurodytas buvęs kontoros pavadinimas – Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai). Šie dokumentai yra pakankami atsakovės patirtoms bylinėjimosi išlaidoms byloje pagrįsti (CPK 98 str.). Tai, kad advokatų kontoros išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas kontoros vadovaujančiai partnerei E. S. priklausantis PVM mokėtojo kodas, nereiškia, kad teisines paslaugas, už kurias išrašyta minėta sąskaita, atsakovei teikė ši advokatė, nes iš pateiktos pažymos matyti, kad sąskaita išrašyta už atsakovę atstovavusio advokato T. B. suteiktas teisines paslaugas. Priešingai nei nurodo ieškovė atskirajame skunde, šie įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, atitinka įrodymų leistinumo ir sąsajumo reikalavimus (179, 180, 185 str.). Kita vertus, galima sutikti su ieškovės argumentu, kad teismas nevisiškai tinkamai įvertino ieškinio atsisakymo priežastis. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas turi atsižvelgti į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Tais atvejais, kai byla nutraukiama ieškovui atsisakius ieškinio, pagal kasacinio teismo praktiką taip pat turi būti įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Šioje byloje pareikštu reikalavimu ieškovė siekė, kad pirkimo procedūros būtų grąžintos į pasiūlymų vertinimo stadiją, iš naujo įvertintas ieškovės pasiūlymas ir su ieškove būtų sudaryta pirkimo sutartis. Ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo motyvuojamas tuo, kad po ieškinio pateikimo atsakovė sudarė viešojo pirkimo sutartį, pateikė paraišką finansavimui gauti, o pirkimui panaudojus gautą finansavimą iš ieškovės atimta bet kokia galimybė dalyvauti šiame pirkime. Ieškovės atskirojo skundo teiginys, kad atsakovei sudarius pirkimo sutartį, panaudojus pirkimui gautą finansavimą ir įvykdžius sutartį, ieškovės teisių gynyba pagal pareikštą reikalavimą būtų apsunkinta, yra pagrįstas. Atsakovė pirkimo sutartį sudarė žinodama apie pareikštą ieškinį teisme, tačiau teismui dar neišsprendus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, pareikšto ieškinyje, tokiu būdu pažeisdama VPĮ 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog ieškovės ieškinio atsisakymą lėmė ir atsakovės veiksmai, kurie buvo atlikti pažeidžiant VPĮ reikalavimus. Kita vertus, tik iš dalies sutiktina su ieškovės teiginiu, kad, atsakovei sudarius viešojo pirkimo sutartį, ieškovei neliko jokio teisinio intereso tęsti inicijuoto teisminio proceso. Susiklosčius tokiai situacijai ir esant pagrindui tenkinti ieškinį, ieškovės teisės galėtų būti ginamos, pavyzdžiui, taikant alternatyvias sankcijas, ieškinys šioje byloje galėjo būti tikslinamas reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir pan. Ieškovei pasinaudojus jai priklausančia diskrecijos teise atsisakyti ieškinio, atsakovei neteks pagal jį atsakyti, todėl šios bylos procesinė baigtis yra palanki atsakovei, o atsakovė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl ieškovės inicijuoto teisminio proceso. Įvertinęs tiek ieškinio atsisakymo, tiek bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, kitas pirmiau nurodytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į bendruosius CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 94 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas šalims paskirstyti po lygiai. Kadangi skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas šias išlaidas visiškai priteisė atsakovei iš ieškovės, skundžiama nutartis pakeičiama – atsakovei iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sumažinama per pusę – nuo 662,48 Eur iki 331,24 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. papildomą nutartį pakeisti.
Sumažinti atsakovei viešajai įstaigai Ukmergės ligoninei iš ieškovės uždarosios akcinės bendroves ,,Limeta“ priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 662,48 Eur iki 331,24 Eur (trys šimtai trisdešimt vienas euras 24 ct).