Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ prašymas panaikinti dalį Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimo, atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-179-372/2008 pagal bankrutuojančios akcinės bendrovės „Glijas“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“ dėl statybos rangos sutarties nutraukimo ir skolos pagal šią sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje kilo ginčas dėl atliktų griovimo ir demontavimo darbų apimties, t.y. ar vykdant 2004 m. gegužės 27 d. statybos rangos sutartį su apeliantu, esant sunaudotam mažam elektros energijos kiekiui, ieškovas galėjo atlikti darbų priėmimo aktuose nurodytą darbų kiekį (6 t. b. l. 46-55).

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Tokia nuostata reiškia, kad atnaujintos bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos teismo nutartyje, kuria procesas byloje atnaujintas. Teismas, nusprendęs atnaujinti procesą, nurodo vieną ar kelis CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytus pagrindus, sudariusius teisinę prielaidą patikrinti ankstesnio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, atnaujinus procesą, teismas nagrinėja bylą, apsiribodamas tais klausimais, kurie kyla, siekiant atsakyti, ar pareiškėjo, prašiusio atnaujinti procesą, konkrečiai suformuluotos ir motyvuotos abejonės dėl bylos išsprendimo tinkamumo yra pagrįstos. Tokį teisinį reglamentavimą lemia proceso atnaujinimo instituto specifika – atnaujinus procesą iš naujo nagrinėjami klausimai, išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris dauguma atvejų turi res judicata galią. Kad sprendimo res judicata galia veiktų realiai, taip pat teisiniam tikrumui ir apibrėžtumui užtikrinti būtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų stabilus ir teismo išspręsti ginčai be pagrįstos būtinybės nebūtų atnaujinti. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jeigu nebūtų griežtai ribojama galimybė kvestionuoti teismo pagrįstai ir teisėtai konstatuotus faktinius bei teisinius santykius. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, todėl visais atvejais (taip pat ir proceso atnaujinimo) byla turi būti nagrinėjama laikantis proceso koncentruotumo principo (CPK 2, 7 straipsniai). Atnaujinus procesą ir iš naujo nagrinėjant bylą, nepagrįstas teismo išėjimas už proceso atnaujinimo pagrindais nustatytų bylos nagrinėjimo ribų prieštarautų civilinio proceso principams ir tikslams. Kita vertus, atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2006, 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007). Tai reiškia, kad po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo vykstančio proceso metu pirmiausia turi būti išnagrinėta, ar pasitvirtino tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą priimti nutartį atnaujinti procesą byloje. Jeigu nutartis dėl proceso atnaujinimo priimta dėl to, kad atnaujinimo pagrindu nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, tai teismas pirmiausia turi ištirti, ar yra faktinės aplinkybės, kurios atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).

Šioje byloje procesas atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Nagrinėjamoje byloje apeliantas, prašydamas atnaujinti procesą, nurodė po bylos užbaigimo jam paaiškėjusią bylos aplinkybę, kad UAB ,,Autoera“ sumokėjo 510,63 Lt už elektros energiją, sunaudotą 2004 m. balandžio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu ieškovas BUAB ,,Glijas“ į bylą buvo pateikęs sąskaitas faktūras 24 685,33 Lt sumai, kurios AB ,,VST“ išrašytos už 2004 m. birželio, liepos ir rugsėjo mėnesiais suvartotą elektros energiją (t. 6, b. l. 88-96, 97, 99, 102). Apelianto manymu, šių sąskaitų neatitikimas turi esminės reikšmės ieškovo atliktų griovimo ir demontavimo darbų apimčiai, vykdant 2004 m. gegužės 27 d. statybos rangos sutartį, tuo pačiu ir darbų kainai.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas apelianto nurodyto ir CPK apibrėžto proceso atnaujinimo pagrindo ribų, visų pirma turėjo išsiaiškinti, ar pareiškėjo nurodyta aplinkybė yra apskritai faktinė aplinkybė, atitinkanti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, antra, ar ji yra tikrai reikšminga bylos baigčiai, t.y. turinti esminę reikšmę byloje priimto teismo sprendimo teisėtumui.

Procesas atnaujintas dėl apelianto pateiktų naujų įrodymų, kurie jo manymu, susiję su apmokėjimo už darbus dydžiu. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teisme iš esmės buvo ginčijęs ieškovo atliktus darbus ir jų apimtį. Akivaizdu, kad atliktų darbų apimtis tam tikra prasme yra susijusi su kainos dydžiu. Nagrinėjamoje byloje skola už atliktus darbus iš apelianto buvo priteista ieškovui ne konkrečiai jo nurodomos ginčijamos sąskaitos už suvartotą elektros energiją pagrindu, o remiantis PVM sąskaitomis-faktūromis ir atliktų darbų aktais, į kuriuos suvartotos elektros energijos sąnaudos tiesiogiai nėra įtrauktos (1 t. b. l. 131-138, 140-143). Šiuose dokumentuose nėra išskirta suma už suvartotą elektros energijos kiekį, ieškovas nebuvo sudaręs sutarties su elektros energija tiekiančia įmone dėl elektros energijos tiekimo į objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Apelianto nurodomos išrašytos ieškovui UAB „Glijas“ sąskaitos 24 685,33 Lt sumai už suvartotą elektros energiją pateiktos byloje apelianto prašymu (2 t. b.l. 140-141, 3 t. b. l. 122-127), taigi, ieškovas ieškinio jomis faktiškai apskritai nebuvo grindęs. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas apelianto užsakymu dirbo ne tik objekte (duomenys neskelbtini), tačiau ir kituose objektuose (1 t. b. l. 17, 27). Todėl BUAB „Glijas“ bankroto administratoriaus teismui pateikti apelianto reikalauti buhalteriniai dokumentai pagrindžia BUAB „Glijas“ bendras įmonės išlaidas elektros energijai, o ne panaudotas konkrečiame objekte (duomenys neskelbtini), kaip įrodinėja apeliantas. Todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2008 m. balandžio 18 d. sprendime neanalizavo ir nevertino atliktų darbų aktuose nurodytų darbų kainų, nes apeliantas savo atsikirtimuose į ieškinį šių aplinkybių neginčijo (5 t., b. l. 34-37). Šios aplinkybės apibrėžė ir apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo ribas, dėl ko apskundus minėtą sprendimą apeliaciniame skunde ginčijama darbų kaina Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartyje neanalizuota (5 t., b. l. 81-90). Apeliantas, gavęs informaciją apie UAB „Autoera“ apmokėtą sąskaitą už suvartotą elektros energiją objekte (duomenys neskelbtini), pradėjo analizuoti ir ginčyti atliktus darbus šios naujos sąskaitos pagrindu jau visos atliktų darbų apimties aspektu ir darydamas savo išvadas apie ieškovo atliktų darbų apimtį iš esmės prielaidomis. Juolab, kad iš byloje esančių atliktų darbų aktų matyti, kad ieškovas, atliekant darbus, naudojo ir kitas energijos rūšis, t.y. dujas. Byloje paskirtos dvi teismo statybinės ekspertizės negalėjo nustatyti, kokį darbų kiekį galima atlikti su elektros energijos kiekiu, kuris buvo apmokėtas UAB „Autoera“ ir kaip tai keičia atliktų darbų kainą (7 t., b.l. 81, 179-180). Tuo tarpu antroji statybinė teismo ekspertizė sprendė visų atliktų darbų vertę, neapskaitant ir neįkainojant atskirų atliktų darbų taip kaip jie yra detalizuojami atliktų darbų aktuose. Ekspertizėje analizuotas atliktų demontavimo ir griovimo darbų apimtis netgi mažesnė nei apeliantas pripažįsta (7 t., b. l. 92-94), o teisme apklaustas ekspertas patvirtino, kad neturėjo duomenų apie tai, jog demontavimas vyko, išsaugant statybines medžiagas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia ekspertizė nenuneigė ieškovo pateiktuose aktuose užfiksuotų darbų apimties bei jų vertės, pagrįsta. Nagrinėjamoje byloje iš liudytojo V. M. paaiškinimų matyti, kad sunaudotos elektros energijos kiekis buvo įkalkuliuojamas bendrai su kitomis išlaidomis į pridėtines išlaidas. Iš bylos duomenų galima spręsti, kad apeliantas piktybiškai atsisakydavo priimti atliktų darbų aktus, dėl ko jie buvo siunčiami netgi per antstolį, tuo grubiai pažeisdamas CK 6.694 straipsnio reikalavimus – užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantas ne tik turėjo teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę (taigi, ir apimtis) (CK 6.689 str. 1 d.), bet ir pareigą organizuoti darbų priėmimą, fiksuoti faktines darbų apimtis, trūkumus ir darbų atlikimo aktuose nurodytų atliktų darbų neatitikimus faktinei situacijai (CK 6.662 str. 2 d.). Apeliantas, aptariamų sąskaitų už elektros energiją pagrindu grįsdamas dabartinę savo atsikirtimų poziciją, faktiškai kvestionuojančia įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas darbų apimtis, turėtų įrodyti, kad būtent suvartoto elektros energijos kiekio klausimas turėjo esminę reikšmę ginčo išsprendimui, t.y. kad būtent visi šiose sąskaitose nurodyti elektros energijos kiekiai ir buvo nepagrįstai įkalkuliuoti į darbų atlikimo aktus bei būtent tai turi esminės reikšmės kitokiai darbų apimčiai ir, atitinkamai, kitokiai (mažesnei) darbų kainai nustatyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei vienos, nei kitos aplinkybės apeliantas neįrodė (CPK 12, 178 str.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad apelianto naujai į bylą pateikta UAB „Autoera“ sąskaita už suvartotą elektros energijos kiekį ginčo objekte ieškovo griovimo-demontavimo darbų atlikimo metu nepaneigia, juo labiau – esmingai, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytų faktiškai atliktų darbų, jų apimties ir vertės. Todėl teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei įstatyminio pagrindo spręsti kitaip nei sprendė pirmosios instancijos teismas.

Nagrinėjamoje byloje yra konstatuotas ardymo darbų būtinumas ir jų atlikimo faktas. Šios aplinkybės nėra proceso atnaujinimo pagrindas, todėl teisėjų kolegija neanalizuoja ištirtų, įvertintų bei įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotų bylos aplinkybių susijusių su atliktų darbų atsisakymu priimti, jų būtinumu ir poreikiu, ar savavališku jų atlikimu. Taigi, atsižvelgiant į atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija neanalizuoja apelianto argumentų, susijusių su ieškovo ardymo darbų apimtimi ir kaina, vežant statybines atliekas į sąvartyną ir pan.

Apelianto argumentus dėl liudytojo V. M. parodymų tinkamumo ir vertinimo paneigia bylos duomenys. Liudytojas V. M. buvo pašalintas iš teismo posėdžių salės iki jo apklausos, o atnaujinus procesą šioje byloje pakartotinai neprisiekė, nes šioje byloje jau buvo apklaustas ir davęs priesaiką kaip liudytojas (2 t. b. l. 93; 8 t., b. l. 40-41). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad buvo pažeista liudytojo apklausos tvarka (CPK 192 str.). Kita vertus, šio liudytojo parodymai esminės reikšmės ginčo išsprendimui ir neturi, nes, kaip minėta, savo atsikirtimus turi įrodyti vengęs priimti darbus apeliantas, o šiuo atveju jis pateikia ne įrodymus apie esmines ginčo aplinkybes, o prielaidas apie tai, kaip, jo manymu, galėjo būti.

Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad teismas nemotyvuoja rezoliucinės nutarties dalies, nenurodo materialinės ir procesinės teisės normų, kuriomis vadovavosi spręsdamas bylą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo apelianto iškeltus klausimus, susijusius su atliktų darbų apimtimi ir kaina, netgi platesne apimtimi nei šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiantis atnaujintos civilinės bylos pagrindas. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas yra išimtinis procesinis institutas, skirtas padarytoms teisinėms ir faktinėms klaidoms pašalinti, todėl po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo vykstančio proceso metu pirmiausia turi būti išnagrinėta, ar pasitvirtino tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą priimti nutartį atnaujinti procesą byloje. Šiuo procesu nesiekiama išnagrinėti bylą visa apimtimi iš naujo, todėl civilinės bylos dalyviai nesinaudoja visomis teisėmis ta pačia apimtimi ir tvarka, kaip įprastinio civilinės bylos proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008).

Teisėjų kolegija, nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atnaujintą civilinę bylą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir pagrįstai nustatė sprendžiamam klausimui aktualias faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas ir bylą iš esmės išsprendė teisingai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.