Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir atsakovas) Miškų kontrolės departamento (toliau – ir MKD) Vilniaus miškų kontrolės skyriaus (toliau – ir VMKS) 2022 m. sausio 28 d. privalomąjį nurodymą Nr. (21.3)-PN-81 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) bei Departamento 2022 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (3.0)- AD5-3414 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad kartu su žmona V. M. 2021 m. liepos 1 d. nusipirko dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) bei su juo besiribojantį kitos paskirties žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu. Sklype yra nustatyta naudojimosi juo tvarka, pagal kurią Sklypas padalintas į tam tikras dalis, pareiškėjui suteikta teisė naudotis Sklypo „A“, „D“ ir „Z“ dalimis, o atitinkamose Sklypo vietose yra tvoros, kurias 2005 m. įrengė buvę Sklypo bendrasavininkai. Nors sudarant Sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjui buvo perduoti buvusiems savininkams kompetentingų valstybės institucijų išduoti dokumentai, kuriais leista apriboti pašalinių asmenų lankymąsi pareiškėjui priklausančiose Sklypo „A“ ir „D“ dalyse, tačiau po Sklypo įsigijimo pareiškėjui buvo nurodyta pašalinti Sklype esančias tvoras (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. A27(1)-1477 (toliau – ir 2017 m. įsakymas) ir Vilniaus teritorinio miškų kontrolės padalinio viršininko V. M. 2001 m. kovo 7 d. įrašas (toliau – ir 2001 m. įrašas), pareiškėjas gera valia pašalino Sklypo „D“ dalyje esančią tvorą. Su nurodymu pašalinti tvorą ir Sklypo „A“ dalyje pareiškėjas nesutinka. Nesutikus pašalinti tvoros Sklypo „A“ dalyje, Departamento MKD VMKS vyriausiasis specialistas 2022 m. sausio 28 d. Privalomuoju nurodymu nurodė pareiškėjui iki 2022 m. vasario 24 d. pašalinti tvoras ir jos fragmentus iš Sklypo „A“ dalies. Pareiškėjui Privalomąjį nurodymą apskundus, ginčijamu Departamento 2022 m. vasario 24 d. Sprendimu jis paliktas galioti.

3. Pareiškėjas skunde pabrėžė, kad priimant Privalomąjį nurodymą buvo pažeisti esminiai procedūriniai reikalavimai. Privalomasis nurodymas išduotas vadovaujantis aplinkybėmis užfiksuotomis ir įformintomis 2021 m. spalio 12 d. apžiūros aktu Nr. (21.3)-TVR-5860 (toliau – ir 2021 m. spalio 12 d. apžiūros aktas), tačiau šis aktas pareiškėjui nebuvo pateiktas. Patikrinimas atliktas pažeidžiant Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-378 (toliau – ir Patikrinimo taisyklės). Patikrinimas negali būti laikomas planiniu, o neplaniniam patikrinimui nebuvo pateikti šiose taisyklėse numatyti dokumentai, kurie yra pagrindas pradėti patikrinimą (Patikrinimo taisyklių 45, 49 p.). Iš privalomojo nurodymo neaišku nei kokiu pagrindu atliktas patikrinimas, nei kas jį atliko. Pareiškėjui nebuvo pateiktas nei patikrinimo aktas, nei kontrolinis klausimynas. Taigi Patikrinimo taisyklių pažeidimai patvirtina, kad pareiškėjo patikrinimas buvo atliktas nesant pagrindo ir neteisėtai, o Privalomasis nurodymas išduotas remiantis duomenimis, užfiksuotais nesilaikant Patikrinimo taisyklių reikalavimų, t. y. remiantis nepagrįstu ir neteisėtu 2021 m. spalio 12 d. apžiūros aktu.

4. Pareiškėjas skunde nurodė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-1387-281/2020, kuriame pateikiami išaiškinimai yra suformuoti sprendžiant ginčą dėl Departamento struktūrinio padalinio išduoto privalomojo nurodymo neteisėtumo esant iš esmės analogiškoms faktinėms aplinkybėms, todėl yra aktualūs bei taikytini šioje byloje.

5. Pareiškėjas skunde akcentavo, kad Departamento teiginiai, jog Privalomojo nurodymo išdavimui Patikrinimo taisyklės netaikytinos, kadangi Privalomasis nurodymas išduotas Departamentui pradėjus administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 261 straipsnio 3 dalį, yra klaidinga ir nepagrįsta interpretacija. Administracinių nusižengimų teisenos pagal ANK 261 straipsnį pradėjimas nepaneigia esminio fakto, kad Privalomasis nurodymas išduotas remiantis aplinkybėmis, užfiksuotomis 2021 m. spalio 12 d. apžiūros aktu. Tuo tarpu pareiškėjo patikrinimo procedūroms Patikrinimo taisyklės yra neabejotinai taikytinos ir numato konkrečius patikrinimo pradėjimo pagrindus bei konkrečią patikrinimo atlikimo tvarką, kurios privalu laikytis.

6. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad iš Sprendime pateikiamos Departamento pozicijos nėra aišku, kokio asmens atžvilgiu minima administracinio nusižengimo teisena apskritai yra pradėta bei atliekama (tęsiama), o taip pat – ar apskritai egzistuoja teisinis pagrindas šią administracinio nusižengimo teiseną atlikti (tęsti).

7. Pareiškėjo vertinimu, Privalomajame nurodyme nepagrįstai spręsta, jog Sklypo „A“ dalyje esanti tvora riboja fizinių asmenų lankymąsi privačiame miške ir pažeidžia Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat nepagrįstai nurodyta, jog 2001 m. leidimas negali būti laikomas leidžiančiu apriboti fizinių asmenų lankymąsi tvora. 2001 m. įrašas yra teisėtai išduotas pagal jo išdavimo metu galiojusį teisės aktą (Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 176/240 (toliau – ir 1996 m. Lankymosi miške taisyklės)), vien tai, kad šis teisės aktas nustojo galioti, nereiškia, kad jo galiojimo metu išduotas leidimas netenka galios. Priešingu atveju būtų paneigtas įstatymo negaliojimo atgal bei teisėtų lūkesčių apsaugos principai. Tvora teisėtai įrengta 2001 m. įrašo pagrindu, be to, leidimas nenumato konkrečių priemonių, kuriomis turi būti apribojamas fizinių asmenų lankymasis privačiame miške, nei leidimo išdavimo metu galioję, nei dabar galiojantys teisės aktai, nedraudžia naudoti tvorą apriboti fizinių asmenų lankymąsi privačiame miške. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-586/2011).