Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos skundą dėl 2016-12-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 28 Eur dydžio baudą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nubaustas už tai, kad jis 2016-09-17, apie 20.50 val., Eišiškių pl., Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų sustabdytas neįjungė avarinės šviesos signalo ir šiais savo veiksmais, pažeidė KET 91.3 punktą, bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje.

A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2016-09-17, apie 20.50 val., Eišiškių pl., Vilniuje, vairavo automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamas neblaivus, policijos pareigūno reikalavimu atsisakė leistis tikrinamas ar nėra neblaivus, ir šiais savo veiksmais, pažeidė KET 17 punktą, bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiasis specialistas R. I. (toliau – ir Institucija) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-22 nutarimą Nr. A2.6.-142590-270/2016, priimant naują nutarimą byloje – vadovaujantis ATPK 126 straipsnio 4 dalimi, A. M. paskirti 730 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį paskirti 57 Eur baudą. Galutinę nuobaudą, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirti 730 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams. Institucijos manymu, administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo nutraukta nepagrįstai. Skunde aptariamos ATPK 248, 257, 284 straipsnio nuostatos bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl įrodymų vertinimo, nurodoma, kad 2016-07-17 policija surašė A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl neblaivumo patikrinimo vengimo. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą, policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė neblaivumo patikrinimo tvarką nustatė 2016-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 3 punktas suteikia policijos pareigūnams teisę metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis patikrinti dėl neblaivumo transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administarcinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojais policijos pareigūnai T. D. ir V. L. patvirtino, kad VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinti sustabdė kilus įtarimams dėl vairuotojo neblaivumo (transporto priemonė vingiamo po kelią). V. L., priėjęs prie vairuotojo ir pajutęs iš automobilio salono sklindantį alkoholio kvapą, vadovaudamasis Taisyklių 6 punktu, siekdamas nustatyti, ar VW Multivan vairuotojas yra blaivus, turėjo įvertinti bendrą asmens būklę. Tačiau asmens būklės pagal Sveikatos apsaugoms ministro patvirtintą metodiką neįvertino, nes A. M. kategoriškai atsisakė vykdyti policijos pareigūnų reikalavimą – leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus. Skunde teigiama, kad asmuo vengė prieiti arčiau pareigūno, o vėliau atsisakė nuvykti į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Institucija atkreipia dėmesį, kad A. M. ne kartą patruliai siūlė atlikti patikrinimą jų turimu alkotesteriu Drager 6810 Nr. ARBL 0758, tačiau vairuotojas išreiškė valią neblaivumo nesitikrinti. Nurodoma, kad A. M. neveikimas užkirto kelią neblaivumo nustatymui ir sudarė policijai pagrindą kvalifikuoti jo veiksmus, kaip priešingus teisei.

Skunde taip pat nurodoma, kad A. M. su administracinio teisės pažeidimo protokolu ir pareigūnų parodymais nesutiko, tačiau jokių patikimų duomenų, patvirtinančių pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi, proceso metu nepateikė, tokių duomenų nenustatė ir teismas. Nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, vairuotojas į sveikatos priežiūros įstaigas dėl neblaivumo (apsvaigimo) nustatymo savarankiškai nesikreipė, kraujo tyrimų blaivumui patvirtinti neatliko. Liudytojų duotų parodymų ir byloje pateiktų įrodymų, Institucijos nuomone, A. M. nuneigti nepavyko, todėl teismui nebuvo pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukti. Skunde taip pat teigiama, kad garso ir vaizdo įrašas yra tik vienas iš įrodymų, kuriuo gali būti įrodinėjamas asmens padarytas teisės pažeidimas bei pažymėta, jog liudytojų parodymai taip pat priskirti prie įrodymų. Be to, Institucijos teigimu, liudytojų parodymai laikytini tiesioginiais įrodymais, nes jie duodami susipažinus su atsakomybe už melagingų parodymų davimą.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą, prašoma vadovautis ATPK nuostatomis, kadangi Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos numato griežtesnę atsakomybę už neblaivumo patikrinimo vengimą. Nurodoma, kad A. M. 2016-09-17 pakartotinai per metus padarė antrą tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Institucijos nuomone, asmuo yra linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, už šiose taisyklėse numatytų pažeidimų padarymą baustas 17 kartų.

Atsiliepimų byloje negauta.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Nagrinėjamu atveju, toks prašymas gautas nebuvo. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatos numato griežtesnę atsakomybę už neblaivumo patikrinimo vengimą. Esant tokioms aplinkybės, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama vadovaujantis pažeidimo padarymo metu galiojusiomis ATPK normomis.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Apeliantas faktinių aplinkybių dėl ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo neginčija, tačiau, atsižvelgdamas į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, asmenybę charakterizuojančius duomenis, prašo skirti baudą, lygią sankcijoje numatytam nuobaudos vidurkiui. Taip pat prašo A. M. pripažinti kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756-450/2010, Nr. N63-992/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą A. M. atžvilgiu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nenustatęs administracinio teisės pažeidimo įvykio.

Pažymėtina, kad A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas, be to, kad sustabdžius automobilį neįjungė avarinės šviesos signalo, surašytas taip pat ir už tai, kad 2016-09-17, apie 20.50 val., Eišiškių pl., Vilniuje, vairavo automobilį VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtariama, neblaivus, policijos pareigūno reikalavimu atsisakė leistis tikrinamas neblaivumo. Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. teismo posėdžio metu pripažino, kad, sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę, neįjungė avarinio signalo, tačiau neigia automobilį vairavęs neblaivus, kad policijos pareigūnai būtų jam siūlę pasitikrinti neblaivumą, neatsimena (b.l. 24).

Pagal iki 2017-01-01 galiojusią ATPK redakciją, šio kodekso 126 straipsnio 4 dalyje atsakomybė buvo numatyta už alternatyvius veiksmus – transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi. Analizuojamu atveju administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį ir pan.).

Nagrinėjamu atveju, A. M., ginčydamas kaltę dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kategoriškai neigė vairavęs neblaivus ir nurodė, kad jam nežinoma, dėl kokių aplinkybių buvo sustabdytas policijos pareigūnų, sustabdymo pagrindą policijos pareigūnai jam paaiškinti atsisakė, neatsimena, kad pareigūnai būtų siūlę tikrintis neblaivumą. Tokias A. M. nurodytas aplinkybes paneigia tiek bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai, tiek ir rašytinė bylos medžiaga. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas T. D. parodė, kad 2016-09-17 budėjimo metu sustabdė asmenį, nes įtarė, jog vairavo neblaivus, automobilis keistai vinguriavo. Prie sustabdyto automobilio vairuotojo priėjo jo kolega, o liudytojas priėjo vėliau, pamatęs, kad kilo konfliktas. Paaiškino, kad jo kolega jam teigė jautęs iš mašinos sklindantį alkoholio kvapą, bet pats vairuotojas stengėsi išvengti artimo kontakto, neleisdamas arti prieiti. Paprašius A. M. atsisėsti į tarnybinį automobilį, jis tą daryti kategoriškai atsisakė. Liudytojas nurodė, kad pažeidėjui buvo viskas išaiškinta, o taip pat ir parodyta Kelių eismo taisyklių knygutė, kad vairuotojas privalo būti patikrintas dėl blaivumo (b.l. 29-30). Liudytojas V. L. teismo posėdžio metu parodė, kad pareigūnai sustabdė minimą automobilį, norėdami patikrinti vairuotojo blaivumą, kadangi kilo įtarimas – automobilis šiek tiek pasitraukė prie ašinės linijos, tada į kelkraštį, todėl už sankryžos iš karto automobilį sustabdė. Priėjus prie automobilio, prisistatė vairuotojui, šiam išlipus paaiškino, jog įtaria jį esant neblaiviam. Teigia pajutęs alkoholio kvapą, kai asmuo išlipo iš automobilio. Taip pat nurodė penkis kartus siūlęs tikrintis blaivumą, vairuotojas tikrintis atsisakė, praėjo aiškinti, kad pareigūnai neturėjo teisės jo sustabdyti jo transporto priemonės ir jo paties, tuo labiau tikrinti jo blaivumą. Pareigūnas teigia paaiškinęs pažeidėjui, kad yra numatyta atsakomybė už vengimą tikrintis neblaivumą, ir kad jei nesutinka tikrintis čia, pareigūnai pažeidėją pristatys į Priklausomybės ligų centrą. Asmuo vykti kategoriškai atsisakė ir jam vėl buvo išaiškinta atsakomybė. Į tarnybinį automobilį sėsti asmuo taip pat atsisakė (b.l. 24-25). Analogiškas įvykio aplinkybes vyriausiasis patrulis V. L. nurodė ir 2016-09-17 tarnybiniame pranešime, t.y. paaiškino, kad nurodytą dieną sustabdė minimą transporto priemonę, įtarus, kad vairuotojas gali būti neblaivus (automobilis važiavo vingiuodamas). Sustabdyto automobilio vairuotojui A. M. pareigūnas apie sustabdymo priežastį paaiškino keletą kartų. Taip pat paprašė A. M. pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis kategoriškai atsisakė ir paklausė, kur parašyta, kad jis privalo tikrinti blaivumą. Pažeidėjui buvo paaiškinta, kad tai vairuotojo pareiga, ir davė perskaityti Kelių eismo taisyklių 17 punktą. Tuomet A. M. paaiškino, kad buvo sustabdytas be pagrindo ir blaivumo nesitikrins. Asmeniui taip pat buvo paaiškinta atsakomybė už atsisakymą tikrintis neblaivumą. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą ir pateikus jį A. M., jis atsisakė sėsti į tarnybinį automobilį ir protokolą perskaitė savo transporto priemonėje (b.l. 9-10). 2016-09-17 surašytas pranešimas dėl A. M. nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 11). Apklausti policijos pareigūnai teismo posėdžio metu buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė nuoseklius parodymus, kurie patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą. Pareigūnai yra nesuinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai objektyvūs, kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl netikėti pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, kad policijos pareigūnų buvo sustabdytas nesant tam aiškaus pagrindo ar jam tikrintis neblaivumo siūloma nebuvo, laikytini kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Pritartina apeliaciniame skunde išsakytai pozicijai, kad garso ir vaizdo įrašai yra tik vienas iš įrodymų, kuriuo gali būti įrodinėjamas asmens padarytas teisės pažeidimas. Ir vien tai, kad vaizdo registratoriaus įraše nėra viso pokalbio tarp pažeidėjo ir policijos pareigūnų, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti asmens kalte. Juo labiau, kad teisme apklausti policijos pareigūnai, kaip minėta, davė nuoseklius ir objektyvius parodymus. Be to, iš minimo įrašo girdėti, kaip pareigūnai kalba su pažeidėju apie tai, kad pastarasis nevykdė savo, kaip vairuotojo, pareigos, paaiškinama, kodėl nušalinamas nuo transporto priemonės vairavimo. A. M. į tarnybinį automobilį sėsti atsisakė, taigi visas pokalbis įrašytas nebuvo.

Taigi toks A. M. elgesys – nevienkartinis atsisakymas policijos pareigūnui pareikalavus leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, – rodo, kad atlikdamas tokius veiksmus jis suprato priešingą teisei savo neveikimo pobūdį ir norėjo taip veikti. Jo išreikštas atsisakymas buvo nedviprasmiškas, savo norą atsisakyti pasitikrinti girtumą tiek įvykio vietoje, tiek ir Priklausomybės ligų centre, jis išreiškė aiškiai ir, kaip nurodė policijos pareigūnai, kategoriškai, suprasdamas visas iš to kilsiančias pasekmes, kadangi apie pastarąsias buvo informuotas. Vien tai, kad asmuo patikrinimo metu galėjo būti blaivus ir pareigūnams kilę įtarimai galėjo nepasitvirtinti, atsakomybės pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nešalina. Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo protokolas pažeidėjui šioje dalyje buvo surašytas ne dėl to, kad transporto priemonę jis vairavo būdamas neblaivus, o kad vengė neblaivumo patikrinimo. A. M. atliktų veiksmų – kategoriško atsisakymo pasitikrinti, ar yra blaivus, administracinei atsakomybei pagal minėtą straipsnį kilti pakanka. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. M. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, sudėtis.

Dėl nuobaudos skyrimo

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Institucija prašo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskirti A. M. 730 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį – paskirti 57 Eur baudą.

A. M. praeityje ne kartą administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nagrinėjamų pažeidimų padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracine nuobaudas. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteistas, dirbantis. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, paskiriant A. M. nuobaudą pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, apylinkės teismas nepagrįstai nustatė pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t.y. kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. sutiko su minimo pažeidimo padarymu, t.y. kad neįjungė avarinio signalo, kuomet buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Šią aplinkybę skundžiamame nutarime nurodė ir teismas, pripažindamas tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau duomenų, kad asmuo būtų nuoširdžiai gailėjęsi ar padėjęs išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis, byloje nėra. O vien tas faktas, kad asmuo neginčijo kaltės dėl šio pažeidimo padarymo, nesudaro pagrindo pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi apylinkės teismas nepagrįstai skyrė baudą, nustatydamas minimalų straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudos dydį. Už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą A. M. skirtina Institucijos prašoma skirti 57 Eur dydžio bauda, atitinkanti nuobaudos vidurkį.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, taip pat į pažeidėjo asmenybę, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą A. M. skirtina administracinė nuobauda – 730 Eur dydžio bauda, kuri nežymiai viršija šios rūšies nuobaudos vidurkį, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam, t.y. 2 metų terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-22 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:

A. M. pripažinti kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, ir paskirti administracinę nuobaudą – 730 (septynių šimtų trisdešimties) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

A. M. už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 57 (penkiasdešimt septynių) Eur baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrintą administracinę nuobaudą A. M. paskirti 730 (septynių šimtų trisdešimties) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK) ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.