Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė įmonė Turto bankas, Raseinių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2019 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjos iniciatyva buvo sudaryta nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla. Gyvenamasis namas yra medinio karkaso sienomis, šlaitiniu stogu, vieno aukšto, įrengta vietinio šildymo sistema. Vandentiekio, nuotekų šalinimo ir karšto vandens nėra, statybos pradžios ir pabaigos metai 1975. Parengus nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama įrašyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, o taip pat įregistruoti jai nuosavybės teisės į šį gyvenamąjį namą. Jos prašymas nebuvo patenkintas, motyvuojant tuo, kad nėra registravimui tinkami dokumentai. Todėl kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pareiškėja neturi ir negali pateikti jokių dokumentų, kurie patvirtintų jos nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai jai nebuvo išduoti, nekilnojamųjų daikto valdymas prasidėjo sąžiningai, nes po santuokos nutraukimo su C. ji kreipėsi į ,A. v." kolūkio vadovybę dėl kito gyvenamojo namo jos šeimai, „A. v." kolūkio valdybos 1990 m. gruodžio 29 d. posėdyje buvo nutarta: „suteikti C. B. didesnį gyvenamąjį plotą". Gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įregistruotas kito asmens vardu. Visą valdymo laikotarpį gyvenamąjį namą valdo teisėtai, sąžiningai ir nepertraukiamai, įsikėlė į namą nepažeisdama teisės aktų nustatytų reikalavimų, ten registravosi, o vėliau ir deklaravo gyvenamąją vietą, sutvarkė aplinką, moka reikiamus mokesčius, prižiūri statinius ir atlieka jų einamąjį remontą. Jos valdymas nė karto nebuvo pertrauktas, niekas į gyvenamąjį namą per visą šį laiką jai nėra pareiškęs jokių pretenzijų. Pareiškėjos valdymas yra atviras, gyvenamąjį namą valdo kaip savą, nesislapstydama, būdama įsitikinusi, kad niekas kitas daugiau už ją teisių į šį statinį neturi, nėra kito asmens, kuris būtų jo savininkas. Pareiškėjos valdymas tęsiasi nuo 1991 metų sausio 1 d. iki šiol, t.y. daugiau negu 10 metų. Yra visos sąlygos teismui konstatuoti, kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

5. Suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant bei nurodė, kad palieka teismui spręsti dėl pareikšto pareiškimo teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) B. (C.) P. sudarė santuoką su J. P. (b. l. 5). Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad B. P. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). VĮ Registro centro duomenimis B. P. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 7). VĮ Registrų centras nusprendė pareiškėjos B. P. prašymą įrašyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą atmesti, nes nepateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į nekilnojamojo turto kadastrą reikalingi dokumentai (b. l. 9-12). Iš Kauno regioninio valstybės archyvo pažymos dėl gyvenamosios vietos (b. l. 18) matyti, kad Raseinių rajono Raseinių apylinkės „A. v.“ kolūkio dokumentų fonde 1990 m. gruodžio 29 d. valdybos posėdžio protokole Nr. 18 įrašyta, kad buvo svarstytas C. B., J. pareiškimas dėl gyvenamojo ploto pakeitimo ir nutarta suteikti C. B. didesnį gyvenamąjį plotą. Pateiktas išrašas iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (b. l. 19-31).

7. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys: 1. Pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmenys nėra daikto savininkai.; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmenys, sąžiningai įgiję daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011;kt).

9. Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

10. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja B. P. nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra, ji nėra ir nebuvo gyvenamojo namo savininkė. Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu, taip pat byloje nėra duomenų, kad šis pastatas yra savavališka statyba. Pareiškėja B. P. gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), sąžiningai įgijo ir valdo nuo 1991 m. sausio 1 d., ką patvirtina Kauno regioninio valstybės archyvo pažyma, kad Raseinių rajono Raseinių apylinkės „A. v.“ kolūkio dokumentų fonde 1990 m. gruodžio 29 d. valdybos posėdžio protokole Nr. 18 įrašyta, kad buvo svarstytas C. B., J. pareiškimas dėl gyvenamojo ploto pakeitimo ir nutarta suteikti C. B. didesnį gyvenamąjį plotą. Pareiškėjos teigimu į jai suteiktą gyvenamąjį namą su šeima ji įsikėlė 1991 metų pradžioje ir jame gyvena iki šiol, t. y. jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką, tai yra nuo 1991 m. sausio 1 d. iki dabar, daugiau nei dešimt metų. Pažymėtina, kad sąžiningo valdymo faktą taip pat patvirtina tai, jog pareiškėja iki šiol gyvena minėtame gyvenamajame name, pareiškėjos iniciatyva buvo sudaryta nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla. Byloje nėra ginčo, kad visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai, nepertraukiamai, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tai yra daugiau nei 10 metų.

11. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentus, kad (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdymas nuo 1991 m. sausio 1 d. iki dabar buvo sąžiningas ir teisėtas, atviras ir nepertraukiamas bei tai, kad ji, visą valdymo laikotarpį elgėsi kaip daikto savininkė ir pagrįstai buvo įsitikinusi, kad niekas neturėjo daugiau teisių į šiuos daiktus nei ji, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, ir tai, kad jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai specialiame interneto tinklapyje apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, kad suinteresuoti asmenys iš esmės neprieštarauja dėl pareiškime išdėstytų teiginių, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktai neįregistruoti kitų asmenų vardu. Taigi, byloje esant įrodytoms visoms Civilinio kodekso 4.68 str. - 4.71 str. nustatytoms sąlygoms, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas (CK 4.47 str. 11 p., 4.68-4.71 str.).

12. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymų (b. l. 32-34) matyti, kad pareiškėjai suteikta 50 proc. antrinė teisinė pagalba, todėl iš pareiškėjos priteistina 25 Eur žyminio mokesčio suma valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 96 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530-533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti ir nustatyti faktą, kad B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Priteisti iš B. P., 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank", banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.