Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovėms G. U. ir V. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės 2025-07-23 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-515-2025, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos apsaugos ministerijos vyriausiosios specialistės G. U. 2025-07-23 nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-515-2025 (ROIK: 25279624602), dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, D. K. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, konstatavus, kad D. K., kuris 2018 m. įsigijo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame 2021 m. atlikti kadastriniai matavimai, jo duomenys registruoti Registrų centre, o ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir viešai matomos Regia, neginčijamai nuo 2021 m žinodamas, kad tvoros ir statinys (pavėsinė) yra už sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, nesiima aktyvių veiksmų pažeidimams pašalinti, t. y. valstybinės žemės plotų ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies neatlaisvina ir be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo naudojasi nesuformuota valstybine žeme ir be sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko (-ų) sutikimo, naudoja uždaru kontūru aptvertus ir prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) prijungtus valstybinės žemės plotus – 33 kv. m ir 178 kv. m, bei sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą – 95 kv. m, išskirtinai savo ūkio poreikiams tenkinti, tuo pažeisdamas valstybinės žemės patikėtinio ir visuomenės interesus naudotis valstybine žeme bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimus.

Nutarime nurodyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Rytų Lietuvos pirmasis žemės naudojimo priežiūros skyrius 2025-02-26 10 atlikęs žemės sklypo, u. n.. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), planinį patikrinimą, surašė 2025-03-05 Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-219 (toliau - 2025-03-05 aktas Nr. ŽPA2-219), kuriame užfiksuota, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, savo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), naudoja ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas. Skyriaus 2025-03-05 akto Nr. ŽPA2-219 priede „Nustatytų faktinių aplinkybių schema m 1:500“ pažymėta: 1) tvora su vartais ir varteliais (1-2-3-4-5-1) aptvertas 33 m² valstybinės žemės plotas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurės rytinėje pusėje; 2) tvora (4-6-10-5-4) aptvertas 95 m² žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pietrytinėje pusėje; 3) tvora (6-7-8-9-10-8-6) aptvertas 178 m² valstybinės žemės plotas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pietvakarinėje pusėje. Aptvertame valstybinės žemės plote, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pietvakarinėje pusėje, pastatyta pavėsinė. Skyriaus 2025-03-05 akte Nr. ŽPA2-219 nurodyta, kad aptverti valstybinės žemės plotai (33 m²; 178 m²), aptvertas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas (95 kv. m.) ir sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) naudojami kaip vientisas masyvas, o tvoros su vartais ir varteliais sudaro vientisą uždarą kontūrą. D. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. K. paskirtas įspėjimas.

Nutarime taip pat nurodyta, kad Valstybinės žemės patikėtinio sutikimo naudotis nesuformuota valstybine žeme, už sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų (šiaurės rytinėje ir pietvakarinėje pusėje) nenustatyta.

Taip pat nurodyta, jog beveik prieš trejus metus, t. y. 2022-05-04 Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atliko sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimą ir surašė 2022-05-04 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-212-(14.49.81.), kurio priede „Kadastro žemėlapio ištrauka M 1:500“ pažymėti užimti valstybinės žemės ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies plotai yra analogiški skyriaus 2025-03-05 akto Nr. ŽPA2-219 priede „Nustatytų faktinių aplinkybių schema M 1:500“ pažymėtiems plotams, išskyrus valstybinės žemės plotą, už sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, šiaurės rytinėje pusėje, kurį N. S. ir D. K. 2022-09-08 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 10509 nupirko (131 m²). Tada administracinė atsakomybė dėl Tarnybos 2022-05-04 akte Nr. 49ŽN-212- (14.49.81.) nustatytų žemės naudojimo pažeidimų N. S. ir D. K. netaikyta (b. l. 7-10).

Pareiškėjas D. K., nesutikdamas su institucijos nutarimu pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti 2025-07-23 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nes jis nesutinka su jam paskirta nuobauda, kadangi, jo nuomone, pagal nusistovėjusią teismų praktiką ir aiškinimą, administracinė atsakomybė asmeniui kyla, jei jis savavališkai užima privačios nuosavybes teise priklausančią arba valstybinę žemę. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių apibūdinančių priešingą teisei veiklą kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Norint taikyti administracinę teisinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, privalomą nustatyti, kad asmuo veikė kaltai.

Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, t. y. sąmoningai ir savavališkai užėmė valstybinę žemę įrengdami tvorą. Nagrinėjamu atveju D. K. ir N. S. (toliau - savininkai) 2018-03-15 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo Kitus inžinerinius statinius - Kiemo statinius (pastaba - tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas 2002-04-04 Nr. 366. Teisėti įgijėjai nėra tvoros statytojai. Valstybinė žemė nenaudojama, ūkinė ir kita veikla nevykdoma. Taip pat nurodo, kad statinio – tvoros teisėtumas nėra ginčijamas.

Atkreipia dėmesį, kad sklypų savininkai 2022 m. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gretimos teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu sklypu. Pasikeitus reglamentavimui, pagal žemės įstatymo 9 straipsnio 7 punktą, pakartotinai 2025 m. ZSFP-182750 kreipėsi dėl įsiterpusio žemės sklypo pripirkimo. Procedūra vykdoma (b. l. 3-5).

Institucija nesutikdama su pareiškėju skundu pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir 2025-07-23 nutarimą palikti nepakeistą. Institucija nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, nes iš administracinio nusižengimo byloje pateiktų

įrodymų matyti, jog aptverta teritorija yra naudojama kaip vientisas masyvas su pareiškėjo

nuosavybės teise valdomu Žemės sklypu. Tvoros buvimas aiškiai ir nedviprasmiškai žymi ribą bei

teritorijos uždarumą. Iš administracinio nusižengimo byloje pateikto Patikrinimo akto Nr. ŽPA2-

219, nustatytų faktinių aplinkybių schemos Ml:500 bei nuotraukų akivaizdu, jog tvora aptvertais

valstybinės žemės plotais (33 m² (šiaurės rytinėje dalyje), 95 m² (pietrytinėje pusėje) ir 178 m²

(pietvakarinėje dalyje)) yra išplėstos pareiškėjo nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo

ribos, aptvertus valstybinės žemės plotus priskiriant sau ir jais naudojantis kaip savo nuosavybe.

Institucijos vertinimu, nei vienam vidutiniškai protingam ir atidžiam žmogui nekiltų mintis, jog už

tvoros yra nesuformuotos valstybinės žemės plotai, į kuriuos galima patekti be apribojimų. Institucijos vertinimu, tai, kad pareiškėjui įsigyjant Žemės sklypą, tvora jau galimai buvo pastatyta, tai, kad valstybinės žemės dalį galimai savavališkai buvo užėmę ankstesni Žemės sklypo savininkai, nereiškia, kad pareiškėjas šią neteisėtai užimtą valstybinės žemės dalį turi teisę naudoti. Taip pat institucija nesutinka, kad pareiškėjo argumentas, jog nėra būtinojo subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio, yra nepagrįstas, nes pareiškėjas žinodamas, kad naudoja didesnę žamės dalį nei jam priklauso neteisėtai naudojosi žemės dalimi nenutraukia ir taip pažeudžia Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatytą pareigą. Institucija taip pat nesutinka su skundo argumentu, jog pareiškėjas nėra tvoros statytojas, nes pareiškėjas yra savavališkai besinaudojantis valstybine žeme asmuo ANK 110 straipsnio prasme (b. l. 90-97).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovė V. E. teisme paaiškino, kad institucija palaiko atsiliepimą į skundą bei prašo nutarimo nekeisti ir skundo netenkinti, nes yra visi ANK 110 straipsnyje numatyti požymiai. Iš esmės pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad žemės sklypo savininkai nėra tvoros statytojai, valstybinė žemė nenaudojama, ūkinė ir kita veikla nevykdoma, taip pat, kad nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, kaip būtinojo subjektyvaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio. Tačiau, byloje pateikti duomenys rodo, kad pareiškėjas prie savo asmeninės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo yra užtvėręs valstybinės žemės plotus, taip sudarydamas bendrą uždarą kontūrą, pastatęs pavėsinę. Taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės nešalina atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Po žemės sklypo įsigijimo, pareiškėjas šia valstybinės žemės dalimi sąmoningai naudojosi kaip savo ir nesiėmė jokių veiksmų žemės naudojimo pažeidimui pašalinti, taip pažeisdamas Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintą imperatyvią pareigą žemės sklypus naudoti, juose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą taip, kad nebūtų pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė. Todėl konstatuotina, jog būtent pareiškėjas yra neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo, t. y. savavališkai besinaudojantis valstybine žeme asmuo ANK 110 straipsnio prasme. Inspekcijos vertinimu, administracinio nusižengimo byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad institucija nustatė visus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius ir pagrįstai priėmė skundžiamą nutarimą.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovė G. U. teisme paaiškino, kad kai suformuojamas sklypas, jis pasimato viešai žemėlapyje Regija, o šiuo metu jo nesimato. Tyrimo metu tos aplinkybės nebuvo pateiktos. Yra inspekcijos parengtas nurodymas pašalinti tvorą. Pareiškėjas to neginčija, tik ginčija, kad ne jis statė. Jis naudojasi valstybine žeme, prasiplėtęs savo sklypo ribas, todėl laikoma, kad tai yra neteisėta. Šiuo metu nurodymas civiline tvarka nėra ginčijamas. Terminai turėtų būti suėję. (Duomenys neskelbtini) g. visi kaimynai užsiėmę ir laukia teisės aktų pakeitimo, kad jiems leistų išsipirkti, tačiau laukia žinodami. Galėtų nesinaudoti, bet jie vis tiek naudojasi ir laukia teisės aktų pasikeitimo, kurie neaišku ar bus pakeisti, ar bus jiems palankūs. Kol laukia, turėtų nesinaudoti valstybine žeme. Institucija nerado duomenų, kad pirmajam savininkui būtų leista naudotis valstybine žeme. Tikrino Geoportale, tokių duomenų nerasta.

Kartu su patikrinimo aktu pateikti tie planai schemų tipo, preliminarūs. Jeigu yra kažkokios tvoros, jas įtraukė į apskaitą. Jos laikomos tikrais objektais tada, kai būna registruotos. Registracija atlikta 2021 m. 2021 m. plane aiškiai matosi, kad tvoros yra už sklypo ribų. Taip pat svarbi aplinkybė, kad šie savininkai D. K. su savo sutuoktine savo parašais patvirtino plane, kad su minėtomis sklypo ribomis vietoje ir su apskaičiuotu plotu sutinka. Plane jie turėjo matyti, kad tvoros plane pažymėtos už jų sklypo ribų. Mano, jog tai labai svarbi aplinkybė, nes jie žino savo ribas ir supranta, bando išsipirkti, tačiau laukia kažko, ko dar nėra ir naudojasi, nors galėtų nesinaudoti. Sutinka, kad tvorą sudėtinga nukelti. 2021 m. buvo registruotos sklypo ribos, o tvora už ribų ir ta tvora yra neregistruota todėl, kad yra už sklypo ribų. Faktiškai pažymima planelyje, bet negali būti registruojama, nes registruojama tai, kas yra sklypo viduje. Anksčiau tvoros buvo traukiamos į kadastrą. Dabar tai nebent būtų pripažinta, kaip statinys. Pavėsinės, kaip laikini statiniai, neregistruojami. Nebent jie pripažinti statiniais. Pavėsinė, kuri yra valstybinėje žemėje nėra registruojama.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo. Jam apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nėra gauta, todėl byla, vadovaujantis ANK 629 straipsniu, išnagrinėta be pareiškėjo dalyvavimo.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, institucijos pateiktą atsiliepimą, sprendžia, kad D. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, konstatavus, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimus.

ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių: 1) užėmimą arba 2) naudojimą. Taigi, atsakomybė pagal ANK 110 straipsnį kyla ne tik už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą, bet ir už savavališką jų naudojimą (LAT 2023-06-21 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-976/2023).

Žemės įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta pareiga savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Skundžiamame nutarime konstatuota, kad D. K. be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo naudojasi nesuformuota valstybine žeme, esančia už D. K. nuosavybės teise priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų (šiaurės rytinėje ir pietvakarinėje pusėje), t. y. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai savo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) naudoja ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas. Kad D. K. savavališkai, t. y. be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, valstybinės žemės plotų neužėmė, tačiau nuo 2021 m. savavališkai, t. y. be valstybinės žemės patikėtinio ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko (-ų) sutikimo, naudoja uždaru kontūru aptvertus ir prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) prijungtus valstybinės žemės plotus - 33 m² ir 178 m², bei sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą - 95 m², išskirtinai savo ūkio poreikiams tenkinti, ir tokiu būdu pažeidė valstybinės žemės patikėtinio ir visuomenės teisėtus interesus - naudotis valstybine žeme. D. K. 2018 m. įsigijo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam 2021 m. atlikti kadastriniai matavimai, jo duomenys registruoti Registrų centre, o ribos pažymėtos Kadastro žemėlapyje ir viešai matomos Regia, todėl nuo 2021 m. D. K. neginčijamai žino ir supranta, kad tvoros ir statinys yra už sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ir nesiima aktyvių veiksmų pažeidimams šalinti, t. y. valstybinės žemės plotų ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies neatlaisvina. Institucijos atstovė teisme papildomai paaiškino, kad savininkai D. K. su savo sutuoktine savo parašais patvirtino, kad su minėtomis sklypo ribomis ir su apskaičiuotu plotu susipažino. Plane jie turėjo matyti, kad tvoros plane pažymėtos už jų sklypo ribų.

Neginčijamai nustatyta, kad D. K. su sutuoktine 2018-03-15 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JK-2257 įgijo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais statiniais, tarp jų skundžiamame nutarime nurodyta tvora bei pavėsine. Žemės sklype 2021 m. atlikti kadastriniai matavimai, jo duomenys registruoti Registrų centre, o ribos pažymėtos Kadastro žemėlapyje ir viešai matomos Regia. D. K. su savo sutuoktine patvirtino parašais, kad susipažino su kadastriniais matavimais. Atliktuose kadastriniuose matavimuose matomos sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir tai, kad dalis tvoros ir pavėsinė yra už nuosavybės teise priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, t. y. stovi ant valstybei priklausančios žemės. Paminėti sklypai naudojami kaip vientisas masyvas, o tvoros su vartais ir varteliais sudaro vientisą uždarą kontūrą

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas su priimtu nutarimu nesutinka, nes jo manymu, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančios faktinės aplinkybės neleidžia konstatuoti būtinojo subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio. Tokį savo teiginį pareiškėjas argumentuoja tuo, kad jis, nėra tvoros statytojas, o ir valstybinė žemė nenaudojama, ūkinė ir kita veikla nevykdoma. Tačiau teismas tokius pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data - 2021-04-19. Žemės sklypas gautas sujungus 2 sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas: 2018-03-15 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. JK-2257 ir 2022-09-08 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 10509. Administracinio nusižengimo byloje pateiktas 2021-02-09 parengtas Žemės sklypo planas, kuris patvirtina žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnų Patikrinimo akte Nr. ŽPA2-219 užfiksuotas faktinės aplinkybes, t. y. jog tvora uždaru kontūru apima ne tik pareiškėjo Žemės sklypą, tačiau ir nesuformuotos valstybinės žemės plotus. Iš 2021-02-09 Žemės sklypo plano matyti, kad tvora yra valstybinėje žemėje. O 2021-02-09 Žemės sklypo plano antrojoje pusėje esanti žyma pagrindžia, kad Žemės sklypo ribos, nurodytos šiame plane, 2022-12-01 pažymėtos Kadastro žemėlapyje. D. K. su savo sutuoktine savo parašais patvirtino, kad susipažino su kadastriniais matavimais, atliktais 2021 m. Byloje nėra duomenų, kad D. K. turėtų leidimą naudotis valstybine žeme. Įvertinus šias nustatytas faktines aplinkybes, sutiktina su institucijos išvada, kad nors D. K. savavališkai statinių ant valstybei priklausančios žemės nestatė, tačiau nuo 2021 m. D. K. neginčijamai žino ir supranta, kad tvoros ir statinys yra už sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, t. y. valstybinės žemės plotų 33 m² ir 178 m² ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje bei, kad jis neturi savininkų sutikimo naudotis šiais jam nuosavybės teise priklausančiais plotais, tačiau jais naudojasi (tvora uždara grandine užtvertais valstybinės žemės plotais, valstybinėje žemėje pastatyta pavėsine).

Šias aplinkybes be kita ko patvirtina ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad sklypų savininkai ne kartą bendrai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo rengti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo siekiama sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu sklypu. Pats pareiškėjas yra nurodęs, kad 2022 m. kreipėsi su analogišku prašymu, tačiau jis buvo atmestas. Be to, 2022-05-04 Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atliko sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimą ir surašė 2022-05-04 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-212-(14.49.81.), kurio priede „Kadastro žemėlapio ištrauka M 1:500“ pažymėti užimti valstybinės žemės ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies plotai yra analogiški skyriaus 2025-03-05 akto Nr. ŽPA2-219 priede „Nustatytų faktinių aplinkybių schema M 1:500“ pažymėtiems plotams, išskyrus valstybinės žemės plotą, už sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, šiaurės rytinėje pusėje, kurį N. S. ir D. K. 2022-09-08 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 10509 nupirko (131 m²). Tuo metu nuspręsta netaikyti administracinės atsakomybės.

Visa tai, kas nustatyta rodo, kad pareiškėjas jau mažiausiai keturis metus žino, jog naudojasi jam nepriklausančiais žemės sklypais kaip savo be žemės savininkų sutikimo ir to nori.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei skunde nurodytus argumentus, konstatuotina, jog pareiškėjas D. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą nei skundžiamame nutarime padarė institucija, todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jo skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Pareiškėjui skirta švelniausia ANK 110 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta nuobauda – įspėjimas, pagrindo iš viso neskirti nuobaudos (atsižvelgiant į neteisėto svetima žeme naudojimo trukmę) teismas nenustatė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2025-07-23 nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-515-2025, nepakeistą ir D. K. skundo netenkinti.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.