Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK)187 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2014 m. gruodžio 6 d. apie 7.33 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), būdama girta Šiaulių apskrities VPK OVS patalpose, rodė įžeidžiantį gestą Šiaulių AVPK OVS specialistui M. D., vykdančiam teisėtas policijos pareigas, taip įžeisdama jo garbę ir orumą.

A. V. neprisipažino įvykdžiusi pažeidimą ir paaiškino, kad buvo gruodžio 6 d., važiavo taksi. Pažįstamas nurodė adresą, kur važiuoti, bet pamatė, kad važiuoja ne ten. Taksistui pasakė, kad važiuotų ten, kur ji nurodys. Vairuotojas pradėjo šaukti, kad niekur neveš ir nuvežė ją į policiją. Ji buvo pareigūnų jėga išlaipinta, nes pati nenorėjo išlipti. Ją nuvedė ir sulaikė. Nustatė girtumą, buvo vidutinis. Jautėsi išsigandusi, buvo šoke. Prašė vairuotojo, kad nevežtų į policiją, verkė, išsigando. Orientavosi aplinkoje. Kalbėjo nedaug, nes buvo šoke, bandė prisiskambinti žmogui, kad patartų, kaip elgtis. Po agresyvaus policijos sulaikymo, kai viskas pasibaigė, jautėsi prastai, buvo šoke. Pareigūnas lydėjo link išėjimo, nerodė gesto, gal taisėsi rankinę. Nežino, kada ją išleido, neturėjo laikrodžio. Jai nepaaiškino, kodėl buvo sulaikyta. Nepasirašė ant dokumentų, nes nežinojo, kodėl sulaikė, nieko neaiškino, atėmė dokumentą, su kuriuo norėjo susipažinti. Jau kaip ir paleido, bet vėl sulaikė, neva rodė įžeidžiantį gestą. Ją išvedė vienas pareigūnas. Daugiau aplink pareigūnų nematė. Pareigūnai nesuteikė teisės susipažinti su dokumentais. Norėjo perskaityti, bet atėmė. Pasakė, kad arba pasirašo, arba ne. Jie ant jos pyko, kad nepasirašė. Skiriasi abiejų pareigūnų parodymai. Prašė susipažinti su medžiaga, atsisakė pasirašyti, nes jie nesupažindino. Prašė paskambinti – neleido. Nedarė jokio nusikaltimo, asmeniškai niekam gestų nerodė. Čia gal jie išsiliejo ant jos.

Liudytojas V. G. teisme parodė, kad asmuo matytas iš matymo, žino, kodėl yra iškviestas. Dirbo operatyvaus valdymo skyriuje, pilietė buvo pristatyta už viešos tvarkos pažeidimą. Išeidama ji kolegai parodė įžeidžiantį gestą. Ji buvo neblaivi, su ja bendravo. Sunkiai ėjosi susikalbėti, aplinkoje nelabai orientavosi. Patruliai atvedė ją, bet smulkiai nepamena. Lyg buvo pristatyta už girtos pasirodymą viešoje vietoje. Policijoje prabuvo iki ryto. Paleido, nes pradėjo adekvačiai elgtis, kalbėti. Girtumą tikrino, bet nepamena, ar ji pasitikrino. Ant dokumentų nepasirašė. Jis matė nepadorų gestą. Ją išleisdami aiškino jai, kada bus bylos nagrinėjimas, belydint M. D. parodė nepadorų gestą. Nemano, kad galėjo kažką tvarkytis. Yra įsitikinęs, kad gestas skirtas M. D.. Nežino, kodėl jam. Grįžo atgal į sulaikymo patalpas, uždarė. Paaiškino kodėl. Ji rodė nepasitenkinimą, nepripažino gesto. Kita pamaina rašė protokolą, nežino, ką rašė. Gestą matė tik M. D. ir jis. A. V. galėjo matyti juos abu. M. D. buvo su tarnybine uniforma, jie dar dirbo, iki 9.00 val. buvo jų pamaina. Gestas buvo nukreiptas į M. D. pusę, jis stovėjo A. V. už nugaros. Jis irgi ėjo priekyje, pusiau pasisukęs. Buvo iškelta ranka, delnas atsuktas ir iškeltas pirštas. Žinojo, kad M. D. eina už nugaros. Ji jiems nieko neaiškino, nenorėjo bendrauti. Jie rašė du tarnybinius pranešimus. Nežino, kodėl jie identiški, kaip viskas buvo, taip ir surašė. Nuo kurios pusės bežiūrėti į gestą, jo reikšmė nesikeičia. Su dokumentais bandė ją supažindinti, bet nenorėjo pasirašyti. Neigiamų emocijų nesukėlė. Gestai nerodomi į erdvę. Jis įsitikinęs, kad gestas skirtas M. D.. A. V. to nesakė, ji tik parodė gestą ir viskas.

Liudytojas M. D. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam matytas, buvo pas juos pristatyta. Buvo girta, važiavo taksi, gal neatsiskaitė su vairuotoju. Buvo rašytas patrulių tarnybinis pranešimas, kad girta viešoje vietoje. Patalpino į laikino sulaikymo kamerą. Su jais nesiskaitė. Išeidama iš policijos, jam parodė nepadorų gestą. Gestą parodė būtent jam. Eidama 5 metrų atstumu, iškėlė pirštą. Tai matė jo padėjėjas V. G.. Tai jį įžeidė. Buvo su uniforma. Ji suprato, kad jis yra pareigūnas. Moteris buvo neblaivi. Ji praleido pas juos apie 3 val., turėjo išsiblaivyti. Jai išeinant, nustatė blaivumą, buvo vidutinis girtumo laipsnis. Atvykusi pas juos, atsisakė nusistatyti blaivumą. Jie pakalbėjo, ji viską suprato, tačiau protokolo nepasirašė. Išeidama piktybiškai parodė pirštą. Neklausė, dėl ko taip pasielgė. Paliko kitai pamainai surašyti protokolą. Gestą parodė pusiau pasukusi galvą į jį. Jis su ja bendravo, davė pasirašyti protokolą, todėl jai ir parodė gestą. V. G. ėjo priekyje, ji ėjo link jo, tuomet parodė jam ženklą. Aiškino pažeidimo esmę, tačiau ignoruodama jį nuėjo link durų ir parodė gestą. Kad atsisakė pasirašyti, jam tai emocijų nesukėlė. Aiškino už ką sulaikyta, bet nežino, ar suprato, nes juos ignoravo. Klausė, ar tas ženklas skirtas jam, bet buvo neįmanoma susikalbėti. Iš pradžių kalbėjo normaliai, todėl išleido, bet vėl nebebendravo. Patalpos yra filmuojamos. Jie niekada neprideda įrodymui vaizdo medžiagos, nes neturi teisės to daryti. Jiems nesuteikti įgaliojimai dėl medžiagos ištraukimo ir pridėjimo prie protokolo. Nebuvo susitarta dėl tarnybinio pranešimo rašymo. Esmę rašo tą pačią, tik pakoreguoja pagal save.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. V. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnų M. D. ir V. G. tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testu, kuriuo A. V. 2014-12-06 7.33 val. nustatytas 1,56 prom. girtumas, pažyma apie galiojančias nuobaudas, administracinio sulaikymo protokolu.

ATPK 187 str. 2 d. be kita ko yra numatyta atsakomybė už policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Asmuo atsakomybėn traukiamas tik tuomet, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai: pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt.).

Nors A. V. neigia savo kaltę ir teigia, kad įžeidžiančio gesto nerodė, tačiau teismas tokius jos paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, be to, tokius jos paaiškinimus paneigia ir kita bylos medžiaga. Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai M. D. ir V. G. patvirtino, jog aiškiai matė, kaip A. V. M. D. rodė įžeidžiantį gestą. V. G. teigė, kad gestas buvo nukreiptas į M. D. pusę, kuris stovėjo A. V. už nugaros, buvo iškelta ranka, delnas atsuktas ir iškeltas pirštas. Liudytojas M. D. teisme teigė, kad A. V., išeidama iš policijos, jam parodė nepadorų gestą iškeldama pirštą, tai matė jo padėjėjas V. G.. Liudytojas taip pat teigė, kad šis gestas jį įžeidė, jis buvo su uniforma, A. V. suprato, jog jis yra pareigūnas. Tai, kad M. D. buvo su tarnybine uniforma, nes policijos pareigūnas tuo metu dirbo, patvirtino ir liudytoju teisme apklaustas įvykio vietoje buvęs V. G.. Teismas atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys ir vienas kitą papildantys. Nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų nusistatę prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir būtų suinteresuoti bylos baigtimi, todėl netikėti policijos pareigūnais nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad A. V. buvo pristatyta į policijos komisariatą dėl kito administracinio teisės pažeidimo tyrimo, kas rodo, kad ji matė pareigūną, vilkintį tarnybinę uniformą, o tai leidžia daryti išvadą, jog veiksmai buvo nukreipti į policijos pareigūno autoriteto sumenkinimą. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir pakankami tam, kad A. V. būtų pripažinta kalta padariusi asministracinį teisės pažeidimą. A. V. neteisėti veiksmai atitinka ATPK 187 str. 2 d. požymius, nes jos veiksmuose nustatytas policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimas.

A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkina tai, kad pažeidimą padarė būdama neblaivi (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.). Atsižvelgiant į pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į asmenybę – administracine tvarka nebausta, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jai skirtinas sankcijoje numatytas baudos minimumas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 31 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

A. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, paskirti 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.