Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Telšiai, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šeimos nesukūręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Telšių rajono apylinkės teismo 2012-04-20 nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d., 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

2) Marijampolės apylinkės teismo 2018-08-10 nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 dalį, 215 str. 1 dalį, 182 str. 1 d., paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė;

3) 2018-11-28 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 7 d., paskirta 36 MGL dydžio bauda (nesumokėta),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

2025-04-02 apie 2.58 val. Laisvės pr. ties pastatu Viršuliškių g. 7, Vilniuje, vairavo automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0102, nustatė ne mažesnė kaip 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais veiksmais A. D. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

2025-04-07 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025-04-02 apie 23 val. buvo naktiniame bare, gėrė alkoholinius gėrimus. Netoli sėdėjo moteris, kuri paprašė kažkur pavežti. Jis pasiūlė nueiti iki jo automobilio, kuris stovėjo kieme, netoli naktinio baro. Sėdo su ta moterimi į jam priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvyko Laisvės pr. link PC „Mada“ ten aš išleido moterį, palaukė, kol ji grįš ir tuomet kartu jau vyko atgal link naktinio baro, kur ir buvo prieš tai. Vairuojant užvažiavo ant bordiūro, prakirto dvi automobilio padangas. Tuomet kaip tik pro šalį vyko GMP, sustojo ir medikai pasiteiravo ar nereikia pagalbos. Medikai pastebėjo, jog jis buvo išgėręs ir iškvietė policijos pareigūnus. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo ir niekada neturėjo. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (el. b. l. 78–83).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. D. prisipažinimo, jo kaltę ir nusikalstamos veikų padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

2025-04-04 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. M. parodymai, kad 2025-04-04 apie 2.50 val. važiuodami iš iškvietimo Laisvės pr. pastebėjo automobilį pilkos spalvos tai buvo Opelis, jis važiavo Laisvės pr. A juosta ir juos ties Laisvės pr. pastatu pažymėtu Nr. 64, aplenkė. Pravažiavus Laisvės pr. ir Rygos g. sankryžą priekyje vis dar važiavo automobilis Opel, kuris važiuodamas A juosta įvažiavo į autobusų sustojimo stotelę „Rygos stotelė“ ir atsitrenkė į bordiūrą. Po smūgio automobilis Opel susimetė kelyje, tačiau toliau važiavo Laisvės pr. link sankryžos su Viršuliškių g. Neprivažiavus sankryžos automobilis Opel sustojo pirmoje eismo juostoje Laisvės pr., jie su tarnybiniu automobiliu privažiavo prie automobilio Opel vairuotojo pusės pasiteirauti, ar viskas gerai. Už vairo sėdėjo vyras apie 35 metų amžiaus. Jiems sustojus prie automobilio, jis paklausė vairuotojo ar viskas gerai, jis atsakė, kad viskas gerai, tačiau nuleido automobilio padangą. Iš vyriškio nerišlios kalbos, paraudusio veido kilo įtarimas, kad vairuotojas yra neblaivus. Apie situaciją pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Bendrajam pagalbos centrui padiktavo automobilio valstybinį numerį (duomenys neskelbtini). Pranešus policijai, išlipo iš automobilio, Opel automobilio vairuotojas, taip pat išlipo ruošėsi keisti automobilio ratą. Priėjus arčiau automobilio vairuotojo nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Laukiant policijos pareigūnų, bandė bendrauti su asmeniu, kad jis nebandytų pasišalinti. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Bendraujant policijos pareigūnams su automobilio Opel vairuotoju girdėjo, kaip jis prisipažino vartojęs sidro (el. b. l. 13–16).

2025-04-04 užpildytas įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame fiksuota automobilio Opel valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), esančio adresu Vilnius, Laisvės pr., ties pastatu Viršuliškių g. 7 pastatu, apžiūra (el. b. l. 17–20).

2025-04-08 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame fiksuota pareigūnų „body“ kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūra. Iš vaizdo įrašo PSS-20250404-030914UTC+0300 matyti, kaip pareigūnai atvykta į vietą, prieina prie automobilio, kur įtariamasis kažką krapšto prie automobilio rato. Pareigūnai pasiteiravo, kas nutiko, bei paklausė ar įtariamasis blaivus, pastarasis nurodė kad gėrė alų. Pareigūnai patikrina įtariamojo blaivumą, pirmu putimu nustatyta 1,96 prom (el. b. l. 119–121).

2025-04-04 neblaivumo nustatymo aktas, kuriame fiksuota, kad A. D. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. 2025-04-04 3.12 val. tikrinimo metu nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 3.31 val. nustatytas 2 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais A. D. sutiko, tai patvirtino savo parašu ir įrašu „sutinku“ (el. b. l. 46–47).

Matavimo alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0102 kvitai, iš kuriuose matyti, kad A. D., 2025-04-04 3.12 val. tikrinimo metu nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 3.31 val. nustatytas 2 promilių neblaivumas (el. b. l. 34–36).

Alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0102 patikros sertifikatas iš kurio matyti, kad jo patikra galioja iki 2025-05-18 (el. b. l. 34–36).

VŠĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2025 m. balandžio mėn. 2003 m. gamybos transporto priemonės „Opel Vectra DTI“ vidutinė kaina Lietuvoje – 1 440Eur (el. b. l. 84).

Kelių transporto registro duomenys, patvirtinantys, kad automobilio ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. D. (el. b. l. 135).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. D. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka (el. b. l. 154–158).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ str. 1 d. be kita ko, numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo ir liudytojo ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; įvykio vietos apžiūros protokolas; 2025-04-04 neblaivumo nustatymo aktas; 2025-04-04 alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0102, patikros sertifikatas ir matavimo alkotesteriu kvitai – patvirtina, kad A. D., 2025-04-04 apie 2.58 val., Vilniuje, Viršuliškių gatvėje, vairavo automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus.

Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 p. nustatyta, kad policijos, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Taigi, vadovaujantis aptartomis Taisyklių 4 p. nuostatomis, teisiškai reikšmingas yra tik vienas neblaivumo patikrinimas, kuriuo nustatoma mažiausia transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju A. D. neblaivumas, kaip ir numatyta Taisyklių 4 p., buvo tikrintas 2 kartus, mažiausia jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija tikrinimo metu – 1,96 prom. Be to, iš alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-012 patikros sertifikato matyti, kad jo matavimo paklaida matavimų intervale virš 1 prom. yra lygi 1,7 proc. Ši matavimo paklaida vertintina A. D. naudai, todėl kaltinimai tikslintini, nurodant, kad vairavimo metu jo iškvėptame ore buvo ne mažesnė kaip 1,92 prom. (1,96 prom. – 1,7 proc. ? 1,92 prom.) etilo alkoholio koncentracija. Tačiau toks kaltinimų tikslinimas nekeičia A. D. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismui pateiktame prokurorės pareiškime kaltinamojo A. D. veika tinkamai kvalifikuota kaip BK 281¹ str. 1 d. numatytas nusikaltimas.

Skirdamas kaltinamajam A. D. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, baigtas nusikaltimas), kaltės formą (veika tyčinė), kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Byloje esantys duomenys liudija, kad A. D. teistas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu už BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo (vairavimo neblaiviam) padarymą, paskirta bauda iki šiol pinai nesumokėta, taigi bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs. Naują šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamasis įvykdė būdamas teistas už analogišką nusikaltimą ir tai rodo jo, kaip asmenybės, didesnį pavojingumą, polinkį daryti tokio pobūdžio nusikaltimus. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažįsta A. D. recidyvistu ir ši aplinkybė yra jo atsakomybę sunkinanti (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. D. – teisiamas 4 kartą (el. b. l. 56–59); per pastaruosius metus administracine tvarka nebaustas dirbantis, dirbantis. Teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad esant nusikaltimų recidyvui skirtina griežtesnė bausmė.

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant A. D. BK 281¹ str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant jos dydį kiek mažesnį negu sankcijoje nustatytas ir už nusikaltimus skirtinas šios bausmės vidurkis, t. y. 45 parų arešto bausmę.

Atsižvelgus į tai, kad A. D. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina 1/3 d., t. y. iki 30 parų arešto.

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio str. 5 ir 6 d. nustatytas pareigas. Minėto str. 9 d. nustatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje šio str. 1, 2 ir 3 d. nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Teisminėje praktikoje pažymėta, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius, ar konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, ar pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.).

A. D. prisipažino padaręs nusikaltimą, gailėjosi dėl savo neteisėtų veiksmų. Kita vertus, kaip minėta, kaltinamasis teistas už transporto priemones vairavimą būnant neblaiviu, teistumas neišnykęs. Taigi, alkoholio vartojimas ir vėliau sekantis nekontroliuojamas elgesys iš dalies yra A. D. įvykdytų teisei priešiškų veikų priežastimi.

Teismas, įvertinęs visas aptartas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, vis tik turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 75 str. 1 d. nuostatas ir atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą 8 mėnesių terminui be intensyvios priežiūros ir paskiriant tokius Baudžiamojo kodekso 75 str. 6 d. 5, 10 ir 11 p. numatytus įpareigojimus ir draudimus: 1) tęsti darbą ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių (įskaitant alkoholį) medžiagų; 3) neturėti ir neįsigyti jokių alkoholinių gėrimų.

Teismo vertinimu, būtent aptarti įpareigojimai, atsižvelgus į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo bei jį charakterizuojančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju, geriausiai derasi su bausmės vykdymo atidėjimo tikslais.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kardomųjų priemonių tolimesnio taikymo motyvai

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto str. 3 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise nuo 1 iki 5 metų, o asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų – nuo 1 iki 7 metų (BK 68 str.); turto konfiskavimas (BK 72 str.).

A. D. nagrinėjamu atveju vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas girtumo laipsnis ženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla BK 281¹ str. 1 d., numatyta baudžiamoji atsakomybė. Be to, vairuodamas sukėlė eismo įvykį, teisės vairuoti kelių transporto priemones neturėjo. Taigi padarytas itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas. Todėl teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – paskyrimas, nustatant kiek mažesnį negu vidutinės trukmės, t. y. 2 metų 6 mėnesių, tokio draudimo terminą, kurio eigos pradžia, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu nebuvo įgijęs teisės vairuoti, skaičiuotina nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022).

Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto str. 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 d., be kita ko, nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ str. numatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. 2 d. numatyto konfiskuotino turto požymius (pvz., kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-788/2022 ir kt.).

Iš Kelių transporto priemonių registre nurodytos informacijos matyti, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pačia kaltinamajam. Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 2, 3 d., taikydamas aptartą baudžiamojo poveikio priemonę gali konfiskuoti kaltininko vairuotą automobilį.

Vertinant ar nagrinėjamu atveju A. D. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. D. nusikaltimą padarė būdamas teistas už analogiško nusikaltimo įvykdymą ir net neatlikęs bausmės, jo neblaivumo laipsnis ženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, o byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 2, 3 d. nuostatos ir konfiskuotinas kaltinamajam priklausantis automobilis ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini).

A. D. 2025-04-07 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam už tai 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., A. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 30 parų arešto.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., A. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 mėnesiams ir paskirti tokius Baudžiamojo kodekso 75 str. 6 d. 5, 10 ir 11 p. numatytus įpareigojimus ir draudimus:

1) tęsti darbą ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) nevartoti psichiką veikiančių (įskaitant alkoholį) medžiagų;

3) neturėti ir neįsigyti jokių alkoholinių gėrimų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d., A. D. pripažinti recidyvistu.

Paskirti A. D. Baudžiamojo kodekso 68 str., 72 str. 2, 5 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir:

1) 2 metams 6 mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

2) konfiskuoti automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini).

A. D. paskirtas kardomąsias priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1) jam paskirtos arešto bausmės atidėjimo sąlygų vykdymą kontroliuoja nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje; telefono numeris: (+370) 672 88 430, (+370) 672 94 080, (8 5) 212 3551), su kuria jis privalo susisiekti per 5 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą;

3) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

4) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

5) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

6) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.