- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-17
- Bylos Nr.
- 2A-356-425/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Laimantas Misiūnas, Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- J. M.
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko pranešėjo Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-718-902/2012 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui R. M., tretysis asmuo A. M., dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. M. po 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos mokymosi gimnazijoje pabaigos, bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Paaiškino, kad šiuo metu yra pilnametė, mokosi ,,Minties“ gimnazijoje, 4-oje klasėje. Kad pragyventų ir sėkmingai baigtų mokslus jai reikalinga 800 litų parama iš abiejų tėvų. Daugiau nei pusę sumos jos išlaikymui skiria mama, padeda močiutė, mamos sesuo. Ieškovė šiuo metu jokių pajamų negauna, mokosi paskutinėje baigiamojoje klasėje, todėl turi mokytis papildomai, už vieną pamoką moka 10 litų, be to, papildomai jai bus reikalinga parama proginiams baigiamosios klasės vakarams. Taip pat turi išlaidų asmens higienos prekėms, kosmetikos priemonėms, vitaminams, drabužiams. Atsakovas ieškovę rėmė iki pilnametystės, vėliau išlaikymo nebeteikė. Ieškovė nurodė, kad ji turi nervinę migreną, tačiau stengiasi mokytis. Gimnaziją planuoja baigti 2012-07-13, po to ketina studijuoti buhalteriją Panevėžio kolegijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-03-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš R. M. nuo 2012-01-03 priteisė J. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt iki J. M. sukaks 24 metai ir ji mokysis vidurinės mokyklos (gimnazijos) dieniniame skyriuje, išlaikymo sumą indeksuojant LR vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, valstybės naudai 108 Lt žyminio mokesčio, 300 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 18 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovei būtina parama. Šiuo metu ieškovė mokosi Panevėžio ,,Minties“ gimnazijoje IV-oje klasėje, jokių pastovių savarankiškų pajamų negauna, savo vardu neturi nei kilnojamojo registruoto, nei nekilnojamojo turto, ateityje ketina studijuoti Panevėžio kolegijoje. Ieškovė pagrindė jos pragyvenimui reikalingą 800 Lt per mėnesį sumą ir teismas neturėjo abejonių dėl šios sumos pagrįstumo. Teismas nustatė, kad atsakovas gauna apie 1200,00 Lt grynųjų pajamų, kitų išlaikytinių neturi. Teismas konstatavo, kad ieškovė yra išnaudojusi visas protingas galimybes pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis Panevėžio ,,Minties“ gimnazijoje IV-oje klasėje. Tėvai turi remti vaikus proporcingai vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, nors ir neturi registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį būtų galima greitai realizuoti, gauna pastovias 1 200,00 Lt dydžio mėnesines pajamas, nėra neįgalus, jo darbingumas nėra apribotas, galės ir ateityje uždirbti lėšų pragyvenimui. Atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad jis išlaikytinių neturi, taip pat į trečiojo asmens turtinę padėtį: turi nekilnojamojo turto: žemės sklypą, kurio vertė 5 800 Lt ir butą (duomenys neskelbtini), kuriame su ieškove gyvena, buto vertė 70 200 Lt, gauna minimalias pajamas, į tai, kad ieškovei tapus pilnametei, jos poreikiai didėja, kad su gimnazijos baigimu patiria papildomas išlaidas, susijusias su šimtadieniu, išleistuvėmis ir panašiai, teismas laikė, kad, dabartiniu laikotarpiu prie pilnametės ieškovės išlaikymo atsakovas gali prisidėti iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteisė 300,00 Lt išlaikymą kas mėnesį.
Šalies argumentai
Atsakovas R. M. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-08 sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteistinos sumos dydžio, nurodant, kad iš R. M. nuo 2012-01-03 priteisti J. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Lt iki J. M. mokysis vidurinės mokyklos (gimnazijos) dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki J. M. sukaks 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Apeliantas pažymėjo, jog civilinis kodeksas nustato pareigą tėvams vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės, tuo tarpu pareiga teikti paramą vaikams sulaukusiems pilnametystės negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi. Apeliantas nurodė sutikęs teikti ieškovei paramą iki ši baigs vidurinę mokyklą, tačiau tik 150 Lt dydžio mėnesine išmoka. Teismas, spręsdamas dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo, turi įvertinti, ar šis vaikas yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis. Ieškovės pažangumas yra 6 balai, ieškovei po pamokų ir namų ruošos darbų lieka laiko, kurį ji galėtų skirti darbui ir tokiu būdu bent minimaliai pasirūpinti reikalingomis pragyvenimui lėšomis. Niekuo nepagrįstos aplinkybės, jog ieškovė skiria lėšų korepetitoriams, išvada, kad ieškovė yra išnaudojusi visas galimybes įsidarbinti. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į ekonominę padėtį Lietuvos Respublikoje, bedarbių skaičių, atsakovo išsilavinimą, amžių, būklę, atsakovas išnaudojo visas objektyvias galimybes gauti geriau apmokamą darbą. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiui vaikui nustatymo ir jos dydžio, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo ar kitų šeimos narių padėties. Apeliantas nurodė, kad dirbant UAB „Almarūno prekyba“ jo pajamas sudaro 1 250 Lt, iš jų 500 Lt apeliantas išleidžia būsto nuomai ir komunalinėms išlaidoms, iki 500 Lt per mėnesį išleidžia maistui, vaistams ir higienos priemonėms, apie 100 Lt per mėnesį išleidžia transportui, todėl visoms kitoms reikmėms atsakovui lieka apie 150 Lt, kurias atsakovas galėtų geranoriškai skirti ieškovei iki ji baigs mokslus. Apeliantas nurodė neturintis jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, todėl objektyviai negali ieškovei kas mėnesį skirti po 300 Lt išlaikymo. Apeliantas 2012-05-10 papildomai teismui pateikė Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus pažymą, kuri patvirtina, jog atsakovas nuo 2012-04-20 yra registruotas darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo, nuo 2012-04-28 jam paskirta nedarbingumo socialinio draudimo išmoka.
Atsiliepimas
Ieškovė J. M. atsiliepimu prašė atsakovo R. M. apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-08 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas neįrodė, kad išnaudojo visas pastangas gauti geriau apmokamą darbą, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų neįgalus, ar kad jo darbingumas būtų apribotas. Atsakovas nors ir neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, tačiau gauna pastovias pajamas, turi galimybę ateityje uždirbti lėšų pragyvenimui, todėl gali teikti ieškovei paramą po 300 Lt iki J. M. mokysis vidurinėje mokykloje. Ieškovės mokinio teisinis statusas lemia, kad ji privalo lankyti mokyklą, skirti laiko namų darbams atlikti, o taip pat siekti įgyti vidurinį išsilavinimą.
Tretysis asmuo A. M. atsiliepime nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas išsamiai ir atidžiai išnagrinėjo bylą dėl paramos pilnametei J. M. priteisimo. Tretysis asmuo pažymėjo, kad atsakovas ilgą laiką nevykdė savo pareigos išlaikyti savo tuo metu dar nepilnametę dukrą, todėl tretysis asmuo A. M. viena dukrą auklėjo ir išlaikė. J. M. neturi vidurinio išsilavinimo, todėl negali susirasti darbo, jos neregistruoja darbo birža, darbdaviai nenori įdarbinti moksleivės. Tretysis asmuo nurodė, kad dukra deda visas pastangas baigti vidurinę mokyklą, pasiruošti egzaminams ir įstoti į Panevėžio kolegiją mokytis buhalterijos. A. M. pažymėjo esanti silpnos sveikatos, serganti skydliaukės ir stuburo ligomis, tačiau tai netrukdo jai vykdyti savo teisės ir pareigos išlaikyti dukrą. 150 Lt atsakovo siūlomo išlaikymo dydis nesiekia net pusės pragyvenimo lygio.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausia tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), tačiau šiame straipsnyje išplečiama tėvų pareiga ir yra nustatyta išimtis, kad išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiam vaikui. Vadinasi, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui, siekiančiam vidurinio išsilavinimo, priteisimo ir taikant CK 3.4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus teisės principus, itin reikšminga konstituciškai pagrįsta nuostata, Konstitucinio Teismo apibrėžta formuluote: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas). Todėl sprendžiant dėl paramos pilnamečiam besimokančiam vaikui teikimo būtinumo ir galimybių, turi egzistuoti tokia iš įstatymo kylančių sąlygų visuma: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.
Byloje nustatyta, kad ieškovė J. M. šiuo metu yra pilnametė (b. l. 24, 26), jai (duomenys neskelbtini) suėjo 18 metų, ji mokosi Panevėžio „Minties“ gimnazijos IV klasėje, planuojama vidurinės mokyklos (gimnazijos) baigimo data 2012-07-13 (b. l. 12). Bylose dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo iš tėvų ar vieno iš jų, teismas privalo įvertinti ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis. Ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog jos pažymių vidurkis yra 6, o atsakovas bei jo atstovas teigė, kad toks ieškovės vidurkis nerodo jos pažangumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad J. M. neteko kartoti mokslo metų kurso, į trečiojo asmens nurodytą aplinkybę, kad J. M. iš lietuvių kalbos įskaitos gavo 8, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovė tinkamai ir pakankamai rūpestingai atlieka savo pareigą pažangiai mokytis.
Apeliantas R. M. nurodo, kad ieškovei po pamokų bei namų darbų ruošimo lieka pakankamai laiko, kurį ji galėtų skirti užsidirbti lėšų pragyvenimui, pažymi, kad ieškovė nėra išnaudojusi visų galimybių susirasti darbą. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007). Sutiktina, kad vien tik mokinio statusas automatiškai nelemia tėvų paramos reikalingumo. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (pvz., pašalpas ir pan.) bei jo poreikius (pvz., gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas) (žr. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje J. A. v. A. U.s, bylos Nr. 3K-3-95/2007; 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007). Jeigu tokio vaiko turimas visų rūšių turtas ir pajamos užtikrina būtinų jo poreikių tenkinimą, toks moksleivis negali būti pripažįstamas išlaikymo santykių pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį subjektu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, išnaudojo visas galimybes įsidarbinti. Pažymėtina, kad nors atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad ieškovė gali lengvai susirasti darbą 1-2 val. per dieną, tačiau apeliaciniame skunde atsakovas, argumentuodamas aplinkybę, kad jis deda visas pastangas rasti geriau apmokamą darbą, jau pabrėžia, kad Lietuvos Respublikoje yra sunki ekonominė padėtis, daugėja bedarbių, todėl įsidarbinimo ar geresnio darbo radimo galimybės yra ribotos. Teisėjų kolegija sutinka, kad vidurinio išsilavinimo ir jokios kvalifikacijos ar patirties neturinčiam vidurinės mokyklos moksleiviui įsidarbinti yra sunku, be to, ieškovė privalo lankyti pamokas, papildomai ruoštis baigiamiesiems abitūros egzaminams. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovei yra būtina tėvų teikiama parama iki ji mokysis vidurinės mokyklos (gimnazijos) dieniniame skyriuje.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei pragyvenimui reikalinga 800 Lt suma. Ieškovė pateikė kvitus, patvirtinančius jos išlaidas maistui, higienos ir kosmetikos prekėms, stomatologijos paslaugoms, rūbams (b. l. 15-22, 70). Sutiktina su ieškovės atstovo išsakyta nuomone, kad ieškovė taip pat naudojasi komunaliniais patogumais, todėl atitinkamai turėtų mokėti dalį mokesčių už komunalines paslaugas. Ieškovė nurodė, kad mokosi papildomai, todėl susidaro išlaidų mokytojams ir nors nebuvo pateikta tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, tačiau šią aplinkybę patvirtino tretysis asmuo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė ieškovei pragyvenimui kas mėnesį reikalingą sumą.
Sutiktina su apelianto argumento, jog dėl įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pilnamečiam vidurinėje mokykloje besimokančiam moksleiviui skiriamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą. Šis, kaip ir kiti kriterijai, yra vertinamojo pobūdžio teisinės kategorijos, kurių turinį lemia konkretūs teisiškai reikšmingi faktai. Nustačius, kad ieškovei J. M. objektyviai kiekvieną mėnesį yra reikalinga 800 Lt paramos suma, taip pat turi būti nustatyta jos tėvų turtinė padėtis. Tretysis asmuo ieškovės motina A. M. dirba V. J. įmonėje ,,VILIUS“ glazūruotoja, gauna minimalų atlyginimą (b. l. 13), 2011 metais dažnai sirgo, turėjo nedarbingumo pažymėjimą 94 dienas ( b. l. 14), registruoto kilnojamojo turto neturi (b. l. 9), turi nekilnojamojo turto: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2011-11-23 dienai buvo 5 800 Lt; butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė atlikus masinį vertinimą – 70 200 Lt (b. l. 5-8). Trečiojo asmens per mėnesį realiai gaunamos pajamos sudaro apie 600 Lt. Atsakovas R. M. iki 2012-04-16 dirbo technologu UAB „Almarūno prekyba“, per mėnesį realiai gaudavo apie 1 250 Lt pajamų, neturi jokio registruojamo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Apeliantas 2012-05-10 teismui pateikė pažymą iš Vilniaus teritorinės darbo biržos, kurioje nurodyta, kad nuo 2012-04-20 R. M. suteiktas bedarbio statusas, o nuo 2012-04-28 paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Apeliantas nepateikė jokių duomenų apie gaunamos išmokos dydį, tačiau įvertinus atsakovo teismui pateiktus duomenis apie dirbant gautą atlyginimą bei LR Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 8 str. nurodytą išmokos apskaičiavimo tvarką, darytina išvada, kad apeliantui turėtų būti skiriama apie 700-800 Lt dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka kiekvieną mėnesį. Atsakovas yra darbingo amžiaus, turi išsilavinimą, darbo patirtį, todėl turi visas galimybes susirasti darbą bei gauti pajamų, iš kurių galėtų vykdyti savo pareigą išlaikyti besimokančią pilnametę dukrą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas R. M. gali skirti 300 Lt kas mėnesį savo pilnametės dukters J. M. išlaikymui iki ji mokysis vidurinėje mokykloje, tai yra iki 2012-07-13 (b. l. 12) bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai. Laikotarpis, kurio metu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą yra trumpas, tačiau šis laikotarpis pripažintinas labai svarbiu ieškovei, nes būtent šiuo laikotarpiu ieškovė laikys valstybinius brandos egzaminus, nuo kurio rezultatų esminiai priklausys ieškovės galimybė pasirinkti studijas. Būtent šiuo laikotarpiui ieškovei būtinas pakankamas išlaikymas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263str.1d.), kurį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.