- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- e2-7750-599/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03430-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aura Power Developments“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Litgrid“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba
- Advokatai
- Justina Paškevičienė, Andrius Šimkus
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės atstovams advokatei Justinai Paškevičienei ir advokato padėjėjui Andriui Šimkui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aura Power Developments“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Litgrid“ dėl įpareigojimo išduoti prijungimo sąlygas elektros energijos gamybos įrenginių prijungimui prie elektros energijos perdavimo tinkle, trečiasis asmuo Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba bei išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „Aura Power Developments“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę LITGRID AB ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti prijungimo sąlygas dėl ieškovės UAB „Aura Power Developments“ planuojamos saulės šviesos energijos elektrinės prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų vykdant 2022-06-27 Ketinimų protokolą Nr. 22KP-35 pagal ieškovės UAB „Aura Power Developments“ 2022-10-26 pateiktą prašymą ir laikantis Ketinimų protokolo pasirašymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų ; įpareigoti atsakovę LITGRID AB ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti ir pateikti ieškovei UAB „Aura Power Developments“ pasirašyti 2022-06-27 Ketinimų protokolo Nr. 22KP-35 pakeitimo projektą, kuriuo Ketinimų protokolo 2.1 punkte nurodytas terminas būtų pratęstas (o jeigu būtų pasibaigęs – atnaujintas) laikotarpiui, lygiam laikotarpiui nuo Ketinimų protokolo vykdymo sustabdymo 2022-11-07 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2022-06-27 atsakovė ir ieškovė sudarė Ketinimų protokolą Nr. 22KP-35 dėl Bendrovės planuojamos 375 MW suminės saulės modulių įrengtosios galios nuolatinės srovės (DC, gamintojo saulės modulių parko) pusėje ir 300 MW suminės vardinės DC/AC keitiklių galios kintamos srovės (AC, prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų) pusėje saulės šviesos energijos elektrinės (Elektrinė) prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų Ignalinos rajone. Ketinimų protokolą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (EEĮ) 211 straipsnyje ir 22 straipsnio 8-11 dalyse bei Aprašo IV skyriuje ir 5 priede nustatytais reikalavimais, parengė atsakovė ir pateikė ieškovei pasirašyti. Ieškovės įgaliotas atstovas protokolą pasirašė 2022-06-23. Ketinimų protokolas įsigaliojo 2022-06-27. Šio ieškinio pateikimo dieną Ketinimų protokolas yra galiojantis visa apimtimi ir nepakeistas jokiais vėlesniais atsakovės ir ieškovės susitarimais. 2022-06-27 įsigaliojus Ketinimų protokolui, ieškovė tinkamai ir laiku vykdė visus Ketinimų protokolu prisiimtus įsipareigojimus, o savo veiksmais ar neveikimu nesudarė jokio teisėto ir pagrįsto pagrindo atsakovei atsisakyti vykdyti jai teisės aktuose ir (ar) Ketinimų protokole priskirtas elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus pareigas teikiant elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų paslaugą.
3. Ieškovės, kuri Ketinimų protokole vadinama „Gamintoju“, įsipareigojimai Elektrinės pradiniame vystymo etape yra aprašyti Ketinimų protokolo 2.3 punkte. Vykdydama Ketinimų protokolo 2.3.1 papunktyje nustatytą įpareigojimą, ieškovė 2022-07-04 raštu Nr. 2022/54 atsakovei pateikė prievolių įvykdymo užtikrinimą – Vokietijos Federacinės Respublikos banko „Landesbank BadenWürttemberg (LBBW)“ 2022-07-01 suteiktą ieškovės prievolių įvykdymo užtikrinimo garantiją Nr. LBW22GA901556, 5,625,000 Eur sumai. Atsakovė 2022-07-07 raštu Nr. 22SD-2972 patvirtino gautą ieškovės prievolių įvykdymo užtikrinimą. Vykdydama Ketinimų protokolo 2.3.2 papunktyje nustatytą įpareigojimą, ieškovė 2022-07-25 pateikė VERT prašymą Nr. 1 išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (Plėtros leidimas). Vadovaujantis EĮ 20 straipsnio 3 dalimi ir EEĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Plėtros leidimas yra būtinoji sąlyga Elektrinei vystyti, statyti ir įrengti iki jos eksploatavimo pradžios. VERT 2022-08-24 raštu Nr. R2-(L)-4911 nurodė ieškovei pateikti papildomos informacijos apie teritoriją, kurioje planuojama elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra, t. y. – Elektrinės statyba ir įrengimas. VERT nurodytą informaciją ieškovė pateikė 2022-09-06 raštu Nr. 2022/64 (Priedas Nr. 7). Gavusi ieškovės pateiktą papildomą informaciją, VERT daugiau nenurodė jokių ieškovės prašymo išduoti Plėtros leidimą trūkumų ir neprašė pateikti jokios papildomos informacijos ar duomenų. Atsižvelgiant į tai, 2022-09-06 laikytina ieškovės tinkamai pateikto prašymo išduoti Plėtros leidimą diena.
4. LR EĮ 21 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, kad „ leidimas asmeniui išduodamas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti leidimą pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo išduoti leidimą ir visų tinkamai įformintų dokumentų registravimo leidimus išduodančioje institucijoje teisės aktų nustatyta tvarka dienos“. Analogiškas 30 dienų terminas yra įtvirtintas ir EEĮ 17 straipsnio 2 dalyje. Ieškovės 2022-09-06 raštas, kuriuo buvo galutinai pateikti visi tinkamai įforminti dokumentai, reikalingi Plėtros leidimui gauti, VERT privalėjo būti registruotas ne vėliau kaip kitą darbo dieną, t. y. – 2022-09-07. Atitinkamai, laikantis įstatymų leidėjo imperatyviai nustatyto leidimų išdavimo termino, Plėtros leidimą VERT privalėjo išduoti (arba pagrįstai atsisakyti jį išduoti) ieškovei ne vėliau kaip 2022-10-07. Per EĮ 21 straipsnio 1 dalyje ir EEĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą VERT nepateikė ieškovei jokio atsakymo dėl Plėtros leidimo išdavimo arba pagrįsto atsisakymo Plėtros leidimą išduoti. Tokioje situacijoje taikomas EĮ 21 straipsnio 2 dalyje ir EEĮ 17 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo nustatytas imperatyvas, nurodantis, kad, jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti leidimą neatsakoma per nurodytą 30 kalendorinių dienų terminą, „ laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl leidimo išdavimo“. Atsižvelgiant į tai, Plėtros leidimas pagal ieškovės 2022-07-25 prašymą, VERT nurodymu patikslintą 2022-09-06, laikomas išduotu ieškovei 2022-10-07. Tokiu būdu ieškovė tinkamai įvykdė Ketinimų protokolo 2.3.3 papunktyje nustatytą įpareigojimą. Vykdydama Ketinimų protokolo 2.3.4 papunktyje nustatytą įpareigojimą ir nepraleisdama jame nurodyto 4 mėnesių termino, ieškovė 2022-10-26 raštu Nr. 2002/68 pateikė prašymą atsakovei išduoti Prijungimo sąlygas dėl Elektrinės prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų. Atsakovė, nenurodydama jokių 2022-10-26 ieškovės pateikto prašymo ir (ar) kartu pateiktų dokumentų trūkumų, 2022-11-07 raštu Nr. 22SD-4405 atsisakė ieškovei išduoti Prijungimo sąlygas. Toks atsakovės atsisakymas yra grindžiamas vieninteliu argumentu – VERT 2022-07-13 raštu Nr. R2-(E)-4070, kuriuo elektros tinklų operatoriai buvo informuoti apie pasiektą ir viršytą saulės šviesos energijos elektrinių 2 GW įrengtosios galios kvotą ir kurio pagrindu atsakovė priėmė sprendimą sustabdyti, inter alia, prijungimo sąlygų dėl saulės šviesos energijos elektrinių prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų išdavimą. Atsakovės atsisakymas išduoti ieškovei Prijungimo sąlygas lėmė tai, kad ieškovė objektyviai neturi galimybės tinkamai įvykdyti tolesnių Ketinimų protokole numatytų Elektrinės vystymo etapų, įskaitant techninio projekto rengimą (Ketinimų protokolo 2.3.5 papunktis), statybą leidžiančio dokumento gavimą (2.3.6 papunktis) ir Prijungimo paslaugos sutarties pasirašymą (2.3.7 papunktis). Dėl tokios esamos situacijos Elektrinės plėtros projektas ir su juo susijusi ieškovės investicija į atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą Lietuvos Respublikoje šiuo metu yra sustabdyti.
5. Ieškovės nuomone, atsakovės atsisakymas išduoti ieškovei Prijungimo sąlygas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis teisės aktuose ir Ketinimų protokole nustatytus atsakovei privalomus vykdyti reikalavimus, o atsakovės vienašaliai veiksmai, kuriais šiuo metu yra sustabdytas tolesnis Elektrinės projekto įgyvendinimas, grubiai pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius.
Atsiliepimas
6. Atsakovė AB “LITGRID” pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Nurodė, kad tarp ginčo šalių buvo sudarytas 2022-06-27 ketinimų protokolas Nr. 22KP-35 dėl ieškovės planuojamos 375 MW suminės saulės modulių įrengtosios galios nuolatinės srovės (DC, gamintojo saulės modulių parko) pusėje ir 300 MW suminės vardinės DC/AC keitiklių galios kintamos srovės (AC, prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų) pusėje saulės šviesos energijos elektrinės (Elektrinė) prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų Ignalinos rajone. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, jog Ketinimų protokolo pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės abiejų šalių suderinta valia buvo sudarytas teises ir pareigas sukuriantis sandoris. Tuo tarpu ieškinio 5.1. punkte nurodoma, kad: „Ginčas yra kilęs dėl sutartinės prigimties dokumento – ketinimų protokolo dėl elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų (Ketinimų protokolas) – tinkamo vykdymo. Ketinimų protokolas yra organizacinio pobūdžio, t. y. preliminarioji, sutartis, numatanti šalių atliktinus veiksmus tam, kad ateityje tarp elektros energijos tinklų naudotojo ir LITGRID galėtų būti sudaryta pagrindinė sutartis dėl elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų (Prijungimo paslaugos sutartis)“. Atsakovė, pasisakydama dėl ieškinio argumentų, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė tarp ginčo šalių sudarytą Ketinimų protokolą netinkamai kvalifikuoja kaip preliminariąją sutartį, o vėlesniame prijungimo procedūrų etape sudaromą prijungimo paslaugos sutartį – kaip pagrindinę sutartį.
8. Atsakovė padarė išvadą, jog nors ketinimų protokolas ir prijungimo paslaugos sutartis yra tarpusavyje susiję atskiri prijungimo prie perdavimo tinklo procedūrų etapai, tačiau ketinimų protokolas ir prijungimo paslaugos sutartis yra du atskiri sandoriai, kurių vieno (ketinimų protokolo) sudarymo tikslas yra parengti gamintojo elektros įrenginius prijungimui prie elektros tinklų, t. y. faktiškai užbaigti elektros gamybos arba elektros kaupimo įrenginių statybą, tuo tarpu prijungimo paslaugos sutarties sudarymo tikslas yra prijungti teisės aktų ir ketinimų protokolo nustatyta tvarka pastatytus įrenginius prie perdavimo tinklo. Tokiu būdu, ieškovė Ketinimų protokolo pagrindu aiškiai ir nedviprasmiškai prisėmė įsipareigojimą per 36 mėnesių laikotarpį pastatyti 375 MW įrengtosios galios ir 300 MW leistinos generuoti galios saulės elektrinę bei pateikti Tarybai dokumentus leidimui gaminti elektros energiją gauti, kas leidžia visiškai pagrįstai teigti, jog šiuo atveju kalba eina ne apie pagrindinės sutarties sudarymą ateityje Ketinimų protokole nurodytomis sąlygomis, o apie Ketinimų protokolą kaip savarankišką sutartį, kuria įsipareigojama faktiškai pastatyti ieškovės pasirinktos galios ir tipo elektrinę. Atsakovės nuomone, tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai CK prasme kvalifikuotini kaip viešoji sutartis. Kaip antai, CK 6.161 str. 1 d. nustatyta, kad viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos). To paties straipsnio 2 d. detalizuoja, kad visiems paslaugas teikiantis ar prekes parduodantis juridinis asmuo (verslininkas) privalo sudaryti sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas išimtis (CK 6.161 str. 2 d.). Tokiu būdu, tarp šalių sudarytas Ketinimų protokolas atitinka visus viešosios sutarties požymius ir, atsižvelgiant į jo dalyką, laikytinas būtent viešąja sutartimi. Pažymėjo, jog ieškovė netinkamai kvalifikuoja tarp šalių atsiradusius teisinius santykius bei klaidingai priskiria tarp ginčo šalių sudarytą Ketinimų protokolą preliminariųjų, o ne viešųjų sutarčių rūšiai.
9. Dėl laikino saulės elektrinių plėtros stabdymo, lex retro non agit ir pacta sunt servanda principų (ne)taikymo atsakovė pažymėjo, jog ieškovė, pasirašiusi Ketinimų protokolą bei vykdydama jo 2.3.2. papunktyje įtvirtintą įpareigojimą, 2022-07-25 kreipėsi į Tarybą su prašymu išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurio gavimas yra būtinoji sąlyga elektros gamybos įrenginių vystymui. Savo ruožtu Taryba 2022-08-24 raštu Nr. R2-(L)-4911 nurodė ieškovei pateikti papildomą informaciją apie teritoriją, kurioje planuojama elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra ir ieškovė šią informaciją Tarybai pateikė 202-09-06 raštu Nr. 2022/64. Ieškovės teigimu, Taryba, gavusi ieškovės pateiktus papildomus dokumentus ir duomenis, vadovaujantis EEĮ 17 str. 2 d., leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus privalėjo išduoti ne vėliau, kaip iki 2022-10-07, tačiau tariamai negavo jokio Tarybos atsakymo į savo neva tinkamai pateiktą prašymą išduoti atitinkamą leidimą, todėl ieškovė laiko, kad Taryba priėmė teigiamą sprendimą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo ir atitinkamas leidimas jam buvo išduotas 2022-10-07 ir tokiu būdu buvo tinkamai įvykdytas Ketinimų protokolo 2.3.3. papunktyje įtvirtintas įpareigojimas.
10. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė, būdama elektros perdavimo sistemos operatoriumi, nedalyvauja leidimų, kurių išdavimas pagal EEĮ 9 str. 3 d. 1 p. patenka į Tarybos kompetenciją, išdavimo procedūrose, todėl objektyviai nedisponuoja rašytiniais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti Ieškovės deklaratyvaus pobūdžio teiginius dėl jo atžvilgiu neva nepriimto neigiamo sprendimo dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo. Neatsižvelgiant į tai, atsakovės buvo gautas Tarybos 2023-02-01 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. R2-(L)-901, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad: „Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, šiuo metu asmenų, ketinančių vystyti saulės šviesos energijos komercinius elektrinių projektus ir gaminti elektros energiją pardavimui, prašymai dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus yra vis dar nagrinėjami. Taryba, atsakydama į pareiškėjos klausimą dėl prijungimo sąlygų išdavimo, informuoja, kad tuo atveju, kai asmenys, ketinantys vystyti saulės šviesos energijos komercinius elektrinių projektus ir gaminti elektros energiją pardavimui, pateikia Tarybos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, ribojimas dėl prijungimo sąlygų išdavimo netaikomas. Atkreipė dėmesį, kad Taryba taip pat yra gavusi iš asmenų, ketinančių vystyti saulės šviesos energijos komercinius elektrinių projektus ir gaminti elektros energiją pardavimui, įvairius raštus bei paklausimus dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus datų ir numerių, kurie, pasak pareiškėjų, turėtų būti išduoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad Taryba, gavusi minėtus raštus bei paklausimus, pareiškėjus informuoja apie tai, kad jų prašymai dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus yra vis dar nagrinėjami ir leidimai nėra išduoti. Tokiems asmenims ribojimas dėl prijungimo sąlygų išdavimo turi būti taikomas“. Remiantis pateiktu Tarybos raštu, visi be išimties pareiškėjai, pateikę prašymus dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo, buvo tinkamai informuoti apie tai, jog atitinkami prašymai yra nagrinėjimo stadijoje ir leidimai nėra išduoti. Atsakovė padarė prielaidą, jog ir ieškovė turėjo būti Tarybos raštu informuota apie atitinkamas aplinkybes ir neišduotą leidimą. Bylos nagrinėjimui esminę reikšmę turi ir teisės aktų pasikeitimai, susiję su laikinu saulės elektrinių plėtros stabdymu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kaip žinia, 2022-07-08 įsigaliojo, taip vadinamas „proveržio paketas“, kurio sudėtyje buvo ne tik nauja EEĮ redakcija, tačiau ir nauja Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcija.
11. Pažymėjo, jog įstatymo lygmeniu buvo įtvirtinta 2 GW apimties kvota saulės elektrinių vystymui, reiškianti, jog pasiekus 2 GW suminės įrengtosios galios ribą, kuri apskaičiuojama kaip suminė įrengtoji galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose ketinimų protokoluose, leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimuose gaminti elektros energiją, rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, ir prijungimo sąlygose, išduotose gamintojams, kuriems leidimai nėra reikalingi, suma, saulės elektrinių plėtra Lietuvos Respublikos teritorijoje yra stabdoma iki kol bus priimtas sprendimas dėl tolesnės saulės elektrinių plėtros.
12. Nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atsakovė, kaip perdavimo sistemos operatorius, vykdydamas iš įstatymo kylantį imperatyvų įpareigojimą, dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių privalėjo sustabdyti įstatyme numatytų veiksmų atlikimą, įskaitant ir prijungimo sąlygų ieškovei išdavimą. Apie šias aplinkybes ieškovė buvo sąžiningai ir tinkamai informuota 2022-11-07 raštu Nr. 22SD-4405. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju aukščiau šiame atsiliepime nagrinėta aplinkybė dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo/neišdavimo ar Tarybos neigiamo sprendimo dėl leidimo išdavimo ieškovės atžvilgiu priėmimas arba nepriėmimas neturi jokios teisinės ar faktinės reikšmės, atsižvelgiant į tai, kad AIEĮ 13 str. 10 d. įtvirtinta imperatyvi teisės norma numato besąlyginį draudimą išduoti prijungimo sąlygas gamintojams, nepriklausomai nuo to, ar jiems faktiškai buvo išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumu.
13. Atsakovė pabrėžė, kad su ieškovės pozicija galima būtų sutikti tuo atveju, jeigu būtų nagrinėjamas ginčas dėl, pavyzdžiui, atsisakymo sudaryti ketinimų protokolą, prašymas dėl kurio sudarymo buvo pateiktas iki naujos redakcijos AIEĮ įsigaliojimo, o pats prašymas nagrinėjamas galiojant naujam teisiniam reguliavimui ir taikant prašymo pateikimo momentu neegzistavusias teisės normas. Visgi tenka konstatuoti, kad šiuo atveju kalba eina apie Ketinimų protokolo vykdymą reglamentuojančių teisės normų taikymą.
14. Pažymėjo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl prijungimo sąlygų išdavimo ieškovė į atsakovę kreipėsi tik 2022-10-26, t. y. praėjus daugiau, kaip trims mėnesiams nuo atitinkamos imperatyvios teisės normos įsigaliojimo. Atitinkamai, ir prašymas, nukreiptas į kitos sandorio šalies veiksmų atlikimą, kaip vieną iš privalomų prijungimo procedūros etapų, pateiktas jau įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui, kuris neabejotinai ginčo šalims yra privalomas. Konstitucinis Teismas 2007-11-29 nutarime yra nurodęs, kad „nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius“. Pateikta Konstitucinio Teismo jurisprudencija draudžia nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius, tuo tarpu šiuo atveju tarp šalių sudaryta sutartis (Ketinimų protokolas) yra galiojanti ir vykdoma. Akivaizdu, kad Ketinimų protokolo pagrindu pateiktas prašymas dėl prijungimo sąlygų išdavimo objektyvai negali būti nagrinėjamas, netaikant prašymo pateikimo metu Ketinimų protokolo vykdymui taikytino galiojančio teisinio reglamentavimo. Atitinkamai, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo teigti, kad atsakovės atsisakymas atlikti tam tikrus įstatyme numatytus veiksmus, kurių vykdymas prieštaravo prašymo pateikimo ir nagrinėjimo metu galiojusiam imperatyviam teisiniam reguliavimui, pažeidė lex retro non agit principą.
15. Atsakovė padarė išvadą, kad iki šios civilinės bylos nagrinėjimo pradžios buvo atlikti reikšmingi teisės aktų pakeitimai, sudarantys sąlygas tolesniam leidimų išdavimui ir saulės elektrinių vystymui, tuo tarpu Aprašas ir Nutarimas ieškovės skundžiami nebuvo. Be to, ieškovės konkliudentiniai veiksmai, kreipiantis į atsakovę dėl Ketinimų protokolo pakeitimo, rodo, kad Aprašu ir Nutarimu nustatytos sąlygos ieškovei yra tinkamos ir jas yra pasirengęs šių teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, o vėliau – ir prijungimo sąlygas, kurios ir yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodė, kad susidarė situacija, kuomet, viena vertus, ieškovė pareiškia ieškinį, teigdama, jog leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus jai yra išduotas pagal nutylėjimą ir, atitinkamai, atsakovei tenka pareiga išduoti prijungimo sąlygas, neatsižvelgiant į jo veiklai taikytinas imperatyvias teisės normas, kita vertus, už bylos nagrinėjimo ribų atlieka veiksmus, nukreiptus į leidimo gavimą Aprašo ir Nutarimo nustatyta tvarka. Atsakovės nuomone, šioje dalyje išdėstytos reikšmingos faktinės aplinkybės ir atsakovės veiksmai, prasilenkiantys su šiuo ieškiniu pareikštais reikalavimais, atskleidžia tikruosius ieškovės ketinimus, kurių patenkinimo siekiama šios bylos išnagrinėjimo rezultate. Kaip antai, ieškovė yra akivaizdžiai nepatenkinta modeliu, pagal kurį bus galima tolimesnė saulės elektrinių plėtra pagal anksčiau sudarytus ketinimų protokolus, o būtent taikytinais generacijos ribojimais bei teisminiu keliu siekia užsitikrinti galimybę vykdyti Ketinimų protokolą be Nutarime ir Tvarkos apraše nustatytų ribojimų, tuo pačiu neprarandant galimybės vystyti savo projektą be teisės aktuose įtvirtintų ribojimų tuo atveju, jeigu šios civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatas ieškovei būtų nepalankus. Tokie tarpusavyje prieštaraujantys veiksmai atsakovės vertintini kaip absoliutus nesąžiningumas tiek atsakovės ir Tarybos atžvilgiu, tiek ir naudojimosi procesinėmis teisėmis prasme.
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
17. Dėl Prijungimo sąlygų išdavimo taryba pažymėjo, kad gamintojų elektrinių prijungimą prie operatoriaus elektros tinklų reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, EEĮ, AIEĮ, Aprašas ir kiti norminiai teisės aktai. Taigi, visa procedūra griežtai yra sureglamentuota imperatyvių teisės normų nuostatų. Pagal Aprašo (galiojusio nuo 2022 m. birželio 4 d. iki 2023 m. kovo 7 d.) 5 punktą, pagrindiniai gamintojų, išskyrus nurodytų Aprašo 6 punkte, elektrinės prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų etapai: 1) skirstomųjų tinklų operatoriaus atsisakymo prijungti gamintojo įrenginius, esančius skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijoje nurodytoje veiklos teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų gavimas; 2) išankstinių prijungimo sąlygų gavimas; 3) plėtros projekto, jei toks reikalingas, rengimas ir derinimas; 4) ketinimų protokolo sudarymas; 5) prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimas; 6) dalyvavimas skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, jei gamintojas ketinimų protokolą pasirašė siekdamas dalyvauti aukcione; 7) leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavimas; 8) prijungimo sąlygų gavimas; 9) techninių projektų prijungimo prie elektros tinklų daliai ir gamintojo elektrinės daliai parengimas; 10) prijungimo prie elektros tinklų dalies techninio projekto projektinių sprendinių suderinimas su operatoriumi; 11) prijungimo paslaugos sutarties sudarymas; 12) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų išlaidų apmokėjimas prijungimo paslaugos sutartyje nustatyta tvarka; 13) operatoriaus pritarimas gamintojo elektrinės dalies techniniam projektui; 14) statybas leidžiančių dokumentų gavimas; 15) prijungimo paslaugos vykdymas, įskaitant ir elektros tinklų pajėgumų padidinimą (esant tokiai būtinybei); 16) elektros energijos perdavimo paslaugos ir disbalanso elektros energijos pirkimo– pardavimo sutarčių sudarymas; 17) prijungimo prie elektros tinklų dalies ir gamintojo elektrinės dalies objektų techninio vertinimo atlikimas, vykdomas techninio vertinimo komisijos; 18) elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymų (derinimo ir bandymo darbams) gavimas; 19) įjungimas bandomajai objektų eksploatacijai — objektų derinimas, testavimas, atitikimo išduotoms prijungimo sąlygoms vertinimas; 20) statybų užbaigimas Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis; 21) galutinės Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos, liudijančios apie gamintojui nuosavybės teise priklausančių įrengtų elektros įrenginių techninės būklės atitiktį teisės aktų reikalavimams, gavimas bei 22) elektros įrenginių prijungimo akto pasirašymas.
18. Pažymėtina, kad Taryba nurodytame procese dalyvauja pagal Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) išduodama leidimus veiklai elektros energetikos sektoriuje vykdyti (leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimus gaminti elektros energiją), techninės būklės patikrinimo pažymos išduodamas pagal Pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Tarybos 2019 m. birželio 27 d. Nr. nutarimu O3E-231 „Dėl Pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo “.
19. Taryba nurodė, kad Aprašo 52 punkte nurodyta, kad gamintojas, gavęs leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kreipiasi į operatorių dėl prijungimo sąlygų išdavimo, pateikdamas nustatytos formos prašymą išduoti prijungimo sąlygas arba užpildydamas prašymą operatoriaus interneto svetainėje. Taigi, akivaizdu, kad pagal aukščiau nurodytą reglamentavimą, gamintojas, norėdamas gauti prijungimo sąlygas, prieš pateikdamas prašymą išduoti prijungimo sąlygas, privalo gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju ieškovė neturi Tarybos išduoto Leidimo plėtoti, taigi Tarybos vertinimu, atsakovė negali ieškovei išduoti Prijungimo sąlygų.
20. Dėl nepagrįsto ieškovės argumento, kad Leidimas plėtoti ieškovei yra išduotas vadovaujantis EEĮ 17 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad Tarybai 2022 m. liepos 13 d. nustačius, kad pasiekta ir viršyta 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia, operatoriai nebegalėjo išduoti gamintojams išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų ir pasirašyti ketinimų protokolų, o Taryba atitinkamai ūkio subjektams leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Tai reiškia, kad vienu metu galiojo Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti, kad jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti leidimą neatsakoma per 30 kalendorinių dienų, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl leidimo išdavimo, ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalis, numatanti, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, pasiekus 2 GW suminę įrengtąją galią operatoriai nebeišduoda gamintojams išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų ir nebepasirašo ketinimų protokolų, kas reiškia, kad atitinkamai Taryba ūkio subjektams nebeišduoda leidimų plėtoti elektros energijos pajėgumus.
21. Išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad Leidimo plėtoti ieškovei pagal Energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį išdavimo metu galiojo du vienodos teisinės galios teisės aktai ir nustatė skirtingą tos pačios situacijos teisinį reguliavimą, todėl, Tarybos vertinimu, aptariamoje situacijoje turėtų būti konstatuojama teisinė kolizija, o ji šalinama vadovaujantis kolizine taisykle. Kolizijos tarp vienodos teisinės galios aktų sprendžiamos vadovaujantis taisykle lex posterior derogat legi priori (vėlesnis įstatymas turi pirmenybę prieš ankstesnįjį). Sprendžiant kuris teisės aktas vėlesnis, o kuris ankstesnis, teisinę reikšmę turi teisės akto priėmimo data. Atsižvelgiant į tai, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalis įsigaliojo vėliau, nei Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis, todėl, Tarybos vertinimu, ieškovei Leidimas plėtoti vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, galiojant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 daliai, numatančiai draudimą saulės šviesos energijos elektrinių suminei įrengtajai galiai viršyti 2 GW bei Tarybai 2022 m. liepos 13 d. nustačius, kad pasiekta ir viršyta 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia, Elektros 8 energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies pagrindais negalėjo būti išduotas. Todėl vertina, kad Leidimo plėtoti ieškovei nėra išdavusi, o taip pat Leidimas plėtoti ieškovei nėra išduotas ir Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies pagrindais.
22. Pažymėjo, kad ieškovės Prašymas išduoti Leidimą plėtoti (Tarybai pateiktas 2022 m. liepos 26 d.), kai Taryba dar 2022 m. liepos 13 d. nustatė, kad pasiekta ir viršyta 2 GW saulės elektrinių suminė įrengtoji galia, todėl ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems ūkio subjektams leidimai plėtoti elektros energijos pajėgumus nebuvo išduodami, dėl būtinumo įvertinti ieškovės Prašymo atitiktį galiojantiems teisės aktams ir aplinkybes, susijusias su elektros perdavimo tinklų operatoriaus bei ieškovės pasirašytame elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokole numatytais planuojamos saulės šviesos energijos elektrinės pajėgumais. Atitinkamai Taryba negalėjo pripažinti, kad ieškovo Prašymas išduoti Leidimą plėtoti pateiktas tinkamai ir neįvertinusi kartu su Prašymu teikiamų būtinų dokumentų bei aplinkybių, susijusių su 2 GW saulės elektrinių sumine įrengtąja galia, išduoti ieškovei Leidimo plėtoti. Tai reiškia, kad Tarybai 2022 m. liepos 13 d. nustačius, jog pasiekta ir viršyta 2 GW saulės elektrinių suminė įrengtoji galia, leidimai plėtoti elektros energijos pajėgumus nebuvo išduodami ne tik ieškovei, bet ir kitiems ūkio subjektams. Tuo atveju, jei leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus būtų išduoti visiems asmenims, kurie Tarybai yra pateikę prašymus atitinkamam leidimui gauti, būtų viršyta teisės aktuose nustatyta didžiausia saulės šviesos energijos elektrinių 2 GW suminės įrengtosios galios riba, t. y. pažeistos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies nuostatos.
23. Aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste, įvertinus elektros tinklo pralaidumų ribotumą, darytina išvada, kad leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus visiems asmenims (tarp jų ir ieškovei), pateikusiems prašymus išduoti minėtus leidimus, negalėjo būti ir nebuvo išduodami iki Sąrašo patvirtinimo. Pabrėžtina, kad leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus negalėjo būti ir nebuvo išduodami jokiais pagrindais, t. y. taip pat ir vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi. Pažymėtina, kad Taisyklių 91 punkte nustatyta, kad Skundai ir ginčai dėl leidimu reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimų ir Tarybos priimtų sprendimų nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, nurodytas ieškovės reikalavimas laikyti, kad Leidimas plėtoti ieškovei yra išduotas vadovaujantis EEĮ 17 straipsnio 2 dalimi galėjo būti pareikštas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, ko ieškovė nepadarė, taigi Leidimas plėtoti ieškovei neišduotas.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad naujas Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas buvo patvirtintas Tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 „Dėl LITGRID AB 9 pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – ir Nauja aprašo redakcija). Taigi, ieškovė pagal aukščiau nurodytą ir jam žinomą reglamentavimą, prieš kreipdamasis į atsakovę dėl Prijungimo sąlygų išdavimo, Tarybai 2023 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3E-170 patvirtinus Sąrašą ir Naują aprašo redakciją, ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo Sąrašo patvirtinimo dienos privalo kreiptis į elektros tinklų operatorių dėl tolimesnio elektrinės plėtojimo bei sudaryto ketinimų protokolo pakeitimo ir pakeistą ketinimų protokolą pateikti Tarybai. Tarybai išnagrinėjus ieškovės prašymą aukščiau nurodytų įstatymų ir įstatymus įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka ir tik ieškovei gavus Leidimą plėtoti, ieškovė galėjo kreiptis į atsakovę dėl Prijungimo sąlygų išdavimo.
25. Taryboje buvo gautas ieškovės 2023 m. kovo 23 d. raštas „Dėl 2022-06-27 ketinimų protokolo Nr. 22KP-35 keitimo“, kuriuo ieškovė nurodo, kad 2023 m. kovo 21 d. gavo atsakovės parengtą susitarimą Nr. 23KPP-24 dėl Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklų ketinimo protokolo, pasirašyto su gamintoju, nesiekiančiu dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, pakeitimo (toliau – Susitarimas) (Ketinimo protokolas keičiamas vykdant Tarybos 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. O3E-170) ir teikia savo pastabas Susitarimui. Taip pat nurodo, kad, atsižvelgiant į 2023 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3E-170 nustatytus terminus, ieškovė įpareigota pakeistą Ketinimų protokolą Tarybai pateikti iki 2023 m. balandžio 11 d. ir prašo pakoreguotą Susitarimą pateikti per 5 darbo dienas nuo nurodyto rašto gavimo dienos. Taigi, ieškovė gerai supranta Leidimo plėtoti išdavimo procedūros reglamentavimą ir supranta veiksmus, kurių ji turi imtis norint gauti Leidimą plėtoti. Taryba pažymi, kad įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas energetikos įmonių skundus dėl Tarybos veiksmų/neveikimo, kuriais prašoma pripažinti, kad pagal pateiktus prašymus išduoti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje (plėtoti saulės šviesos energijos elektrines) yra išduotas leidimas remiantis EEĮ 17 straipsnio 2 dalimi, nurodytą reikalavimą atmesdavo kaip nepagrįstą (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – VAAT) 2023 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI4-1750-535/2023 ir 2023 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI4-1673- 484/2023), kadangi Leidimo pareiškėjai išdavimas, neįvertinus pareiškėjos atitikties EEĮ, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Taisyklėse, Apraše ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti, bei neįvertinimas aplinkybių, susijusių su 2 GW saulės elektrinių sumine įrengtąja galia, pažeistų teisės aktų nuostatose įtvirtintus reikalavimus bei visuomenės interesus. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, Leidimas plėtoti leškovui atsiliepimo pateikimo dieną nėra išduotas, o Prijungimo sąlygos neišduodamos neturint Leidimo plėtoti.
26. Dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo pažymėjo, kad Naujoje aprašo redakcijoje nustatyta, kad įgyvendinant AIEĮ 13 straipsnio 10 dalies ir kitų teisės aktų nuostatas, susijusias su saulės šviesos energijos elektrinių įrengtosios galios riba bei jas įgyvendinančias šio aprašo nuostatas, ketinimų protokolai sudaromi, keičiami ir (ar) taikomi šia tvarka: Tarybai nustačius, kad yra viršyta AIEĮ ar kitame teisės akte nustatyta didžiausia saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios riba ir priėmus 2023 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. O3E-170 „Dėl asmenų, pateikusių prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašo patvirtinimo“, tinklų naudotojas turi teisę kreiptis dėl su operatoriumi sudaryto ketinimų protokolo pakeitimo, jei ketina tęsti saulės šviesos energijos elektrinės vystymą ir įsipareigoja laikytis operatoriaus nurodytų papildomų sąlygų, kaip nurodyta 26.2 papunktyje. Atitinkamai 197.4 papunktyje nustatyta, kad jei tinklų naudotojas šio aprašo 197.1 papunktyje nurodytu atveju neketina tęsti saulės šviesos energijos elektrinės vystymo, įskaitant, jei tinklų naudotojas atsisako įgyvendinti operatoriaus nurodytas papildomas sąlygas, nurodytas 26.2 papunktyje, jis kreipiasi į Operatorių dėl ketinimų protokolo nutraukimo, o 197.5 papunktyje nustatyta, kad nutraukus ketinimų protokolą Aprašo 197.4 papunktyje nurodytu pagrindu arba negavus leidimo plėtoti pajėgumus nutarime Nr. O3E-170 nurodytu atveju, tinklų naudotojo pateiktas prievolių įvykdymo užtikrinimas yra grąžinamas.
Motyvuojamoji dalis
27. Dėl ieškovės argumento, kad AIEĮ 13 straipsnio 10 dalyje numatytas draudimas išduoti prijungimo sąlygas taikytinas išimtinai tik tinklų naudotojams, su kuriais EEĮ nustatytais pagrindais ketinimų protokolas nėra sudaromas atsakovė nurodė, kad jos vertinimu nurodytas argumentas parodo subjektyvų ir klaidingą AIEĮ 13 straipsnio 10 dalies nuostatų interpretavimą. Pačiame įstatyme nurodytą, kad į 2 GW apribojimą nėra įskaičiuojama atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms, piliečių energetikos bendrijoms ir gaminantiems vartotojams priskirta elektrinių įrengtoji galia. Tuo tarpu, pvz. EEĮ 16 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas: 1) gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais; 2) asmenims, numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 100 kW, o leistina generuoti galia lygi nuliui; 3) asmenims, numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 100 kW, o leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį. Taigi, atitinkamai pvz. gaminančio vartotojo elektrinės iki 100 kW prijungimas prasideda Operatoriaus prijungimo sąlygų išdavimu (be ketinimo protokolo), taigi, remiantis ieškovės ydinga logika, tokiu atveju turėtų būti taikomas EEĮ 13 straipsnio 10 dalyje nurodytas apribojimas, tuo tarpu, pačiame įstatyme aiškiai nurodyta, kad šis apribojimas nėra taikomas.
28. Ieškovė UAB „Aura Power Developments“ pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad pilnai palaiko ieškinius reikalavimus.
29. Papildomai pažymėjo, kad pirmoji esminė aplinkybė, kurią būtina įvertinti siekiant tinkamai ir pagrįstai išspręsti ginčą byloje, yra tai, ar Plėtros leidimas, be kurio Elektrinės statyba ir įrengimas nėra galimi ir dėl kurio išdavimo ieškovė kreipėsi į VERT su 2022-07-25 prašymu, yra laikomas išduotu įstatymų nustatyta tvarka.
30. Nurodė, kad yra visiškai racionalu ir pagrįsta, kad ieškovė, negavusi jokio VERT atsisakymo išduoti Plėtros leidimą per įstatymų leidėjo nustatytą terminą, konstatuoja, kad Plėtros leidimas – vadovaujantis EĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei EEĮ 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle – laikomas išduotu 2022-10-07 (t. y., per 30 dienų nuo 2022-09-07, kuri vertintina kaip ieškovės 2022-09-06 rašto gavimo VERT diena). Atsakovė ir VERT prieštarauja tokiam ieškovės vertinimui ir savo atsiliepimuose siekia paneigti pirmiau nurodytose EĮ ir EEĮ nuostatose įtvirtintą imperatyvą bei įrodinėja, kad Plėtros leidimas pagal ieškovės 2022-07-25 prašymą negali būti laikomas išduotu. Ieškovė griežtai nesutinka su tokia atsakovės ir VERT pozicija bei nuosekliai palaiko ieškinyje pateiktą vertinimą dėl Plėtros leidimo laikymo išduotu.
31. Ieškovės teigimu, nurodyti VERT raštai yra datuoti 2022-10-26 ir 2023-02-01, kai tuo tarpu Plėtros leidimas pagal ieškovės 2022-07-25 prašymą privalėjo būti išduotas (arba pagrįstai atsisakyta jį išduoti) ne vėliau kaip 2022-10-07. Pastebėtina, kad EĮ 21 straipsnio 1 dalyje ir EEĮ 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 30 dienų imperatyvas yra absoliutus ir negali būti keičiamas individualiais VERT sprendimais. Todėl 2022-10-26 ir 2023-02-01 VERT raštai, atitinkamai 19 ir 117 dienų vėluojant sureaguoti į ieškovės tinkamai pateiktą 2022-07-25 prašymą, nėra ir negali būti laikomi tinkamai pagrįstu atsisakymu išduoti Plėtros leidimą, kaip to reikalauja pirmiau nurodytos EĮ ir EEĮ nuostatos. Pirmiau nurodytus sprendimus, t. y. 2022-10-26 ir 2023-02-01 raštus bei priimtus Vertinimo tvarkos aprašą ir Sąrašą – VERT grindžia išimtinai AIEĮ 13 straipsnio 10 dalimi, kuria, inter alia, įstatymų leidėjas nustatė saulės šviesos energijos elektrinėms didžiausią leidžiamą 2 GW suminę įrengtąją galią ir įgaliojo Tarybą, nustačius, kad tokia įrengtoji galia yra pasiekti, apie tai nedelsiant informuoti Ministeriją ir tinklų operatorius.
32. Ieškovės vertinimu, ši AIEĮ nuostata jokia apimtimi nepaneigia fakto, kad Plėtros leidimas ieškovės 2022-07-25 prašymo pagrindu yra laikomas išduotu 2022-10-07. VERT atsiliepime referuojama į Taisyklių 91 punkte numatytą skundų ir ginčų dėl VERT priimtų sprendimų nagrinėjimą ABTĮ nustatyta tvarka. VERT teigimu, aplinkybė, kad ieškovė nepasinaudojo Taisyklių 91 punkte numatyta galimybe ir ABTĮ nustatyta tvarka nepaskundė VERT neveikimo sprendžiant klausimą dėl Plėtros leidimo išdavimo ieškovei pagal jos 2022-07-25 prašymą, reiškia, kad toks Plėtros leidimas laikytinas neišduotu. Ieškovė griežtai nesutinka su tokia VERT pozicija. EĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei EEĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatytas 30 dienų terminas ir jo automatinis taikymas neturi papildomų sąlygų, t. y., ieškovei per šį terminą nuo tinkamai pateikto prašymo gavimo VERT dienos (t. y. nuo 2022-09-07) negavus išduoto Plėtros leidimo arba pagrįsto VERT atsisakymo išduoti Plėtros leidimą, toks leidimas yra automatiškai laikomas išduotu. Įstatymų leidėjas niekaip neįpareigoja ieškovės kreiptis į teismą ABTĮ nustatyta tvarka ir legitimizuoti tokį automatiškai išduotą Plėtros leidimą. Kadangi VERT nesilaikė EĮ, EEĮ ir Taisyklėse nustatytų reikalavimų Plėtros leidimo išdavimui, toks leidimas, kaip imperatyviai nustatė įstatymų leidėjas, laikomas išduotu be jokių papildomų procedūrų. Plėtros leidimas Elektrinei statyti ir įrengti pagal Ieškovės 2022-07-25 prašymą yra laikomas išduotu EĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalių bei EEĮ 17 straipsnio 2 dalies pagrindu, o atsakovė ir VERT niekaip neįrodė tokio pagrindo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Atitinkamai, turėdama išduotą Plėtros leidimą, ieškovė turėjo neabejotiną teisinį pagrindą 2022-10-26 kreiptis į atsakovę dėl Prijungimo sąlygų išdavimo.
33. Ieškovės vertinimu, Ketinimų protokolas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.165 straipsnyje nurodytus preliminariosios sutarties, kurios pagrindu šalims tinkamai įvykdžius prisiimtus įsipareigojimus ateityje bus sudaryta Prijungimo paslaugos sutartis, požymius. Tuo pačiu, Ketinimų protokolo kvalifikavimas preliminariąja sutartimi nepaneigia jos priskyrimo viešųjų sutarčių rūšiai CK 6.161 straipsnio pagrindu. Ieškovės nuomone, polemika dėl Ketinimų protokolo, kaip sandorio, rūšies Bylai reikšmės neturi. Kritiškai svarbu yra tai, pirma, kad atsakovė pripažįsta Ketinimų protokolą esant sutartimi, kuriam taikomi visi CK nustatyti reikalavimai civiliniams sandoriams ir sutartims bei kurio sudarymas ir vykdymas lemia tarp ieškovės ir atsakovės besiklostančius civilinius teisinius santykius. Antra, Ketinimų protokolu prisiimti įsipareigojimai šalims yra privalomi ir kildinami būtent iš sutarčių privalomo laikymosi – pacta sunt servanda – principo.
34. Pažymėjo, kad LITGRID yra elektros energijos rinkos dalyvis, savo santykius su kitais rinkos dalyviais įforminantis sutartimis, bet ne administraciniais sprendimais. Ne išimtis ir elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklų teisiniai santykiai, kurie yra įforminami būtent ketinimų protokolais ir prijungimo paslaugos sutartimis, kuriems be EEĮ ir PETA 2022 nustatytų reikalavimų visa apimtimi taikomi ir CK nustatyti reikalavimai civilinių teisinių santykių dalyvių sudaromiems sandoriams. Ketinimų protokolu grindžiamuose ieškovės ir atsakovės santykiuose pastaroji, atsisakydama išduoti Prijungimo sąlygas pagal ieškovės 2022-10-26 prašymą ne tik pažeidė sutarčių privalomo laikymosi (pacta sunt servanda) principą, bet taip pat elgėsi nesąžiningai, neskaidriai ir AIEĮ 13 straipsnio 10 dalį – vienintelį teisinį pagrindą, kuriuo grindžiamas atsakovės atsisakymas išduoti Prijungimo sąlygas – taikė selektyviai skirtingų tinklų naudotojų atžvilgiu.
35. Nurodė, kad 2022-2023 m. vykę energetikos sektoriaus reguliavimo ir teisės taikymo procesai demonstruoja VERT ir LITGRID modus operandi, kuriuo naujai priimami sprendimai sistemingai taikomi atgaline tvarka jau įvykusiems juridiniams faktams. Jau minėtas VERT sprendimas Vertinimo tvarkos aprašo ir Sąrašo reikalavimus taikyti atgaline tvarka prašymus plėtros leidimams gauti anksčiau pateikusiems ūkio subjektams yra vienas tokių pavyzdžių. Nacionalinės reguliavimo institucijos (VERT) ir elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus (LITGRID) demonstruojama nepagarba kertiniams konstituciniams teisinės valstybės principams ir jų nepaisymas yra nepateisinamas ir negali būti toleruojamas nei teisėkūroje, nei santykiuose su ūkio subjektais. Pirmiau išdėstytos ir paaiškintos aplinkybės bei teisiniai argumentai papildo ieškinį ir kartu aiškiai bei nuosekliai pagrindžia, kad atsakovė privalėjo išduoti Prijungimo sąlygas pagal ieškovės 2022-10-26 prašymą, o savo 2022-11-07 atsisakymą išduoti Prijungimo sąlygas grindžia klaidingai aiškinama ir taikoma AIEĮ 13 straipsnio 10 dalimi, kartu pažeisdama 2022-06-27 Ketinimų protokolo kaip sutarties tinkamo laikymosi reikalavimą (pacta sunt servanda) ir teisės normų netaikymo jau įvykusiems juridiniams faktams principą (lex retro non agit).
36. Pažymėjo, kad nauju teisiniu reguliavimu ieškovės problema nėra sprendžiama, priešingai nei tai teigia atsakovė ir VERT, bet dar labiau paaštrinama, kadangi didėja Elektrinės projekto investicinė rizika, mažėja investuotojų pasitikėjimas ir atsiranda nuolatinė grėsmė, kad LITGRID vienašališkai pritaikys elektros energijos priėmimo į perdavimo tinklą ribojimus tuo sukeldama milijoninės vertės nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
37. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai argumentus, išdėstytus ieškovės procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ie prašė teismo ieškinį tenkinti pilnai.
38. Išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos energetikos ministerija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad įvertinus nagrinėjamos bylos faktines ir teisines aplinkybes, ieškovė neturi Tarybos išduoto Leidimo plėtoti, todėl atsakovė negali ieškovei išduoti Prijungimo sąlygų.
39. Dėl Prijungimo sąlygų išdavimo nurodė, kad Gamintojų elektrinių prijungimą prie operatoriaus elektros tinklų reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, EEĮ, AIEĮ, Aprašas ir kiti norminiai teisės aktai. Pagal Aprašo (galiojusio nuo 2022 m. birželio 4 d. iki 2023 m. kovo 7 d.) 5 punktą, pagrindiniai gamintojų, išskyrus nurodytų Aprašo 6 punkte, elektrinės prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų etapai: 4 1) skirstomųjų tinklų operatoriaus atsisakymo prijungti gamintojo įrenginius, esančius skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijoje nurodytoje veiklos teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų gavimas; 2) išankstinių prijungimo sąlygų gavimas; 3) plėtros projekto, jei toks reikalingas, rengimas ir derinimas; 4) ketinimų protokolo sudarymas; 5) prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimas; 6) dalyvavimas skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, jei gamintojas ketinimų protokolą pasirašė siekdamas dalyvauti aukcione; 7) leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavimas; 8) prijungimo sąlygų gavimas; 9) techninių projektų prijungimo prie elektros tinklų daliai ir gamintojo elektrinės daliai parengimas; 10) prijungimo prie elektros tinklų dalies techninio projekto projektinių sprendinių suderinimas su operatoriumi; 11) prijungimo paslaugos sutarties sudarymas; 12) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų išlaidų apmokėjimas prijungimo paslaugos sutartyje nustatyta tvarka; 13) operatoriaus pritarimas gamintojo elektrinės dalies techniniam projektui; 14) statybas leidžiančių dokumentų gavimas; 15) prijungimo paslaugos vykdymas, įskaitant ir elektros tinklų pajėgumų padidinimą (esant tokiai būtinybei); 16) elektros energijos perdavimo paslaugos ir disbalanso elektros energijos pirkimo– pardavimo sutarčių sudarymas; 17) prijungimo prie elektros tinklų dalies ir gamintojo elektrinės dalies objektų techninio vertinimo atlikimas, vykdomas techninio vertinimo komisijos; 18) elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymų (derinimo ir bandymo darbams) gavimas; 19) įjungimas bandomajai objektų eksploatacijai — objektų derinimas, testavimas, atitikimo išduotoms prijungimo sąlygoms vertinimas; 20) statybų užbaigimas Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis; 21) galutinės Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos, liudijančios apie gamintojui nuosavybės teise priklausančių įrengtų elektros įrenginių techninės būklės atitiktį teisės aktų reikalavimams, gavimasv bei 22) elektros įrenginių prijungimo akto pasirašymas. Aprašo 52 punkte nurodyta, kad gamintojas, gavęs leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kreipiasi į operatorių dėl prijungimo sąlygų išdavimo, pateikdamas nustatytos formos prašymą išduoti prijungimo sąlygas arba užpildydamas prašymą operatoriaus interneto svetainėje. Taigi, akivaizdu, kad pagal aukščiau nurodytą reglamentavimą, gamintojas, norėdamas gauti prijungimo sąlygas, prieš pateikdamas prašymą išduoti prijungimo sąlygas, privalo gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.
40. Dėl teisės kolizijos nurodė, kad ieškovės teigimu, Leidimas plėtoti ieškovei yra išduotas vadovaujantis EEĮ 17 straipsnio 2 dalimi, Energetikos ministerija nepritaria tokiam teiginiui. Atkreipė dėmesį, kad vienu metu galiojo Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti, kad jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti leidimą neatsakoma per 30 kalendorinių dienų, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl leidimo išdavimo, bei atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalis, numatanti, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, pasiekus 2 GW suminę įrengtąją galią operatoriai nebeišduoda gamintojams išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų ir nebepasirašo ketinimų protokolų, kas reiškia, kad atitinkamai Taryba ūkio subjektams nebeišduoda leidimų plėtoti elektros energijos pajėgumus. Leidimo plėtoti ieškovei pagal Energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį išdavimo metu galiojo du vienodos teisinės galios teisės aktai ir nustatė skirtingą tos pačios situacijos teisinį reguliavimą, manytina, kad aptariamoje situacijoje turėtų būti konstatuojama teisinė kolizija, o ji šalinama vadovaujantis kolizine taisykle. Kolizijos tarp vienodos teisinės galios aktų sprendžiamos vadovaujantis taisykle lex posterior derogat legi priori (vėlesnis įstatymas turi pirmenybę prieš ankstesnįjį). Sprendžiant kuris teisės aktas vėlesnis, o kuris ankstesnis, teisinę reikšmę turi teisės akto priėmimo data.
41. Atsižvelgiant į tai, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalis įsigaliojo vėliau, nei Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis, todėl, ieškovei Leidimas plėtoti vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, galiojant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 daliai, numatančiai draudimą saulės šviesos energijos elektrinių suminei įrengtajai galiai viršyti 2 GW bei Tarybai 2022 m. liepos 13 d. nustačius, kad pasiekta ir viršyta 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia, Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies pagrindais negalėjo būti išduotas. Todėl vertina, kad Leidimo plėtoti ieškovei nėra išdavusi, o taip pat Leidimas plėtoti ieškovei nėra išduotas ir Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies pagrindais.
42. Pažymėjo, kad ieškovės prašymas išduoti Leidimą plėtoti (Tarybai pateiktas 2022 m. liepos 26 d.), kai Taryba dar 2022 m. liepos 13 d. nustatė, kad pasiekta ir viršyta 2 GW saulės elektrinių suminė įrengtoji galia, todėl ne tik Pareiškėjai, bet ir kitiems ūkio subjektams leidimai plėtoti elektros energijos pajėgumus nebuvo išduodami, dėl būtinumo įvertinti ieškovės prašymo atitiktį galiojantiems teisės aktams ir aplinkybes, susijusias su elektros perdavimo tinklų operatoriaus bei ieškovės pasirašytame elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokole numatytais planuojamos saulės šviesos energijos elektrinės pajėgumais. Atitinkamai Taryba negalėjo pripažinti, kad ieškovės prašymas išduoti Leidimą plėtoti pateiktas tinkamai ir neįvertinusi kartu su Prašymu teikiamų būtinų dokumentų bei aplinkybių, susijusių su 2 GW saulės elektrinių sumine įrengtąja galia, išduoti ieškovei Leidimo plėtoti. Tarybai 2022 m. liepos 13 d. nustačius, jog pasiekta ir viršyta 2 GW saulės elektrinių suminė įrengtoji galia, leidimai plėtoti elektros energijos pajėgumus nebuvo išduodami ne tik ieškovei, bet ir kitiems ūkio subjektams. Tuo atveju, jei leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus būtų išduoti visiems asmenims, kurie Tarybai yra pateikę prašymus atitinkamam leidimui gauti, būtų viršyta teisės aktuose nustatyta didžiausia saulės šviesos energijos elektrinių 2 GW suminės įrengtosios galios riba, t. y. pažeistos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies nuostatos.
43. čą Aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste, įvertinus elektros tinklo pralaidumų ribotumą, išvadą teikianti institucija padarė išvadą, kad leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus visiems asmenims (tarp jų ir ieškovei), pateikusiems prašymus išduoti minėtus leidimus, negalėjo būti ir nebuvo išduodami iki Sąrašo patvirtinimo. Pabrėžė, kad leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus negalėjo būti ir nebuvo išduodami jokiais pagrindais, t. y. taip pat ir vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi.
Žemesnės instancijos teismas
44. Dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo pažymėjo, kad Naujoje aprašo redakcijoje nustatyta, kad įgyvendinant AIEĮ 13 straipsnio 10 dalies ir kitų teisės aktų nuostatas, susijusias su saulės šviesos energijos elektrinių įrengtosios galios riba bei jas įgyvendinančias šio aprašo nuostatas, ketinimų protokolai sudaromi, keičiami ir (ar) taikomi šia tvarka: Tarybai nustačius, kad yra viršyta AIEĮ ar kitame teisės akte nustatyta didžiausia saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios riba ir priėmus 2023 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. O3E-170 „Dėl asmenų, pateikusių prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašo patvirtinimo“, tinklų naudotojas turi teisę kreiptis dėl su operatoriumi sudaryto ketinimų protokolo pakeitimo, jei ketina tęsti saulės šviesos energijos elektrinės vystymą ir įsipareigoja laikytis operatoriaus nurodytų papildomų sąlygų, kaip nurodyta 26.2 papunktyje. Atitinkamai 197.4 papunktyje nustatyta, kad jei tinklų naudotojas šio aprašo 197.1 papunktyje nurodytu atveju neketina tęsti saulės šviesos energijos elektrinės vystymo, įskaitant, jei tinklų naudotojas atsisako įgyvendinti operatoriaus nurodytas papildomas sąlygas, nurodytas 26.2 papunktyje, jis kreipiasi į Operatorių dėl ketinimų protokolo nutraukimo, o 197.5 papunktyje nustatyta, kad nutraukus ketinimų protokolą Aprašo 197.4 papunktyje nurodytu pagrindu arba negavus leidimo plėtoti pajėgumus nutarime Nr. O3E-170 nurodytu atveju, tinklų naudotojo pateiktas prievolių įvykdymo užtikrinimas yra grąžinamas.
45. Atsakovė AB “LITGRID” pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog visa apimtimi palaiko savo atsiliepime išdėstytus atsikirtimus bei kategoriškai nesutinka su ieškovės pareikštais ieškininiais reikalavimais.
46. Papildomai nurodė, kad Ketinimų protokolo 5.1. punktas, reglamentuojantis šalių teises ir pareigas apibrėžiančio susitarimo galiojimą, numato, kad: „Protokolas galioja visą Sutarties galiojimo laikotarpį, bet ne ilgiau nei galioja Gamintojui išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus“. Tuo tarpu Ketinimų protokolo 1.1. punkte detalizuojama, jog Ketinimų protokole žodis „Sutartis“ vartojamas kaip Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties trumpinys. Iš pateiktų Ketinimų protokolo sąlygų matyti, kad nors ketinimų protokolas yra sudaromas anksčiau nei prijungimo paslaugos sutartis, po atitinkamos sutarties sudarymo ketinimo protokolas lieka galioti jame nurodytomis sąlygomis ir galioja tiek pat, kiek ir prijungimo paslaugos sutartis. Tai reiškia, jog praktikoje ketinimų protokolas ir prijungimo paslaugos sutartis galioja lygiagrečiai ir sudarius sutartį, ketinimų protokolo galiojimas nepasibaigia. Atsakovės teigimu, vien ši aplinkybė leidžia visiškai pagrįstai teigti, jog, kaip atsakovė buvo detalizavęs savo atsiliepime, ketinimų protokolas ir prijungimo paslaugos sutartis yra du atskiri sandoriai.
47. Pažymėjo, kad akivaizdu, jog ieškovė, siekdama jai palankaus tikslo, o būtent išvengti teisės aktuose įtvirtintų generacijos ribojimų, AIEĮ 13 str. 10 d. nuostatą aiškina išimtinai sau palankiu būdu, iškraipydama atitinkamos teisės normos įtvirtinimo tikslą ir esmę. Kitaip tariant, ieškovė, pasitelkdama minėtos teisės normos lingvistinę analizę, žodžių ir žodžių junginių sudėliojimo sekoje pagal išimtinai savo paties subjektyvų suvokimą įžvelgia išimtį iš AIEĮ 13 str. 10 d. taikymo. Atsakovė atkreipė dėmesį į AIEĮ 13 str. 10 d. dispoziciją, kuria vadovaujantis, „Saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nustačiusi, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia yra lygi 2 GW, nedelsdama apie tai raštu informuoja Energetikos ministeriją ir elektros tinklų operatorius. Nuo atitinkamo pranešimo gavimo dienos elektros tinklų operatoriai neišduoda gamintojams išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų ir nepasirašo ketinimų protokolų”.
48. Atsakovė paaiškino, jog savo atsiliepime neteigė, jog yra viešojo administravimo subjektas, o tik nurodė, kad yra tam tikra apimtimi viešojo administravimo funkciją vykdantis subjektas. Tokių teiginių tikslas yra ne sudaryti klaidingą įspūdį, kaip nepagrįstai teigia ieškovė, o tik akcentuoti, kad atsakovė yra su viešojo intereso tenkinimu neatsiejamai susijęs ūkio subjektas, kuris turi pareigą, vykdydamas veiklą, griežtai vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei draudimą teisės normas aiškinti plečiamai. Būdama elektros perdavimo sistemos operatoriumi, atsakovė turi pareigą užtikrinti tinklų eksploatavimą, plėtrą, techninę priežiūrą ir jų ilgalaikį pralaidumą pagrįstiems elektros energijos perdavimo poreikiams tenkinti, taip pat atsakanti už Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis, atliekanti balansavimą ir elektros energetikos sistemos dispečerinį valdymą ir turinti atitinkamą veiklos licenciją (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 2 str. 41 d.).
49. Atsakovė pabrėžė, jog ieškovė yra ne vartotoja, kuri teisine prasme yra laikytina silpnesniąja sutarties šalimi, tačiau profesionalus ūkio subjektas, besiverčiantis elektros energetikos objektų vystymu ir, investuodamas didžiules pinigines lėšas į savo projektų vykdymą, veikiantis savo rizika. Neatsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, iš dubliko argumentų galima suprasti, kad, ieškovės subjektyviu vertinimu, atsakovė turi teisės aktuose neįtvirtintą pareigą informuoti kiekvieną kontrahentą apie teisės aktų pasikeitimus ir jų įtaką sutartiniams santykiams bei sutarčių vykdymui.
50. Nurodė, kad įsigaliojus naujai Tvarkos aprašo redakcijai, buvo įtvirtinta „100 + 100“ pralaidumų skaičiavimo ir skirstymo taisyklė, reiškianti, jog tuo pat metu prie perdavimo tinklo bus galima lygiagrečiai jungti saulės, vėjo elektrines ir kaupimo įrenginius, rezervuojant jiems tą patį pralaidumą su tam tikromis išlygomis ir ribojimais. Tačiau kalbant paprastai, praktikoje šis modelis atrodys taip: tam tikros perdavimo tinklo linijos pralaidumas yra 100 MW. Gamintojas A kreipiasi dėl 50 MW leistinos generuoti galios vėjo elektrinės prijungimo prie atitinkamos linijos ir Gamintojas B kreipiasi dėl 50 MW leistinos generuoti galios saulės elektrinės prijungimo prie atitinkamos linijos. Operatorius, sudarydamas ketinimų protokolus su abiem gamintojais pagal aukščiai pateiktą reguliavimą abiejų gamintojų naudai tinkle rezervuos 50 MW galią. Taigi laisvas tinklo pralaidumas liks 50 MW.
51. Akivaizdu, jog toks pralaidumų skaičiavimo mechanizmas leidžia tuo pat metu prie perdavimo tinklo iš esmės jungti dvigubai daugiau galios, kas ne tik leidžia prie tinklo prijungti daugiau gamintojų, užtikrinant rinkos dalyvių interesus, tačiau ir svariai prisideda prie viešojo intereso užtikrinimo bei valstybės energetinio nepriklausomumo.
52. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas argumentus, išdėstytus atsakovės procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
53. Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pateikė tripliką, kuriame prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad dublike ieškovė nepateikė jokių naujų esminių teisiškai reikšmingų argumentų, įtakosiančių Tarybos atsiliepime pateiktą nuomonę dėl ieškinio (ir dubliko) argumentų nepagrįstumo.
54. Papildomai nurodė, kad nors ieškovė savo poziciją dėl AIEĮ 13 str. 10 d. taikymo apimties grindžia išimtinai lingvistiniu atitinkamos teisės normos vertinimu ir žodžių bei žodžių junginių sekos ryšiu su procedūriniais gamintojų elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo ar skirstomojo tinklo aspektais, šioje dalyje išdėstyti argumentai patvirtina, jog, nesant prijungimo sąlygų skirstymo į atskiras rūšis pagal tai, kuris subjektas atitinkamas sąlygas išduoda bei nesant tokių aiškiai įtvirtintų išimčių iš AIEĮ 13 str. 10 d., nekyla abejonių, kad aptartas imperatyvus draudimas yra absoliutus ir apima abiejų operatorių išduodamas prijungimo sąlygas.
55. Pažymėjo, kad atsakovės, kaip perdavimo sistemos operatoriaus veikla, pirmiausiai, yra nukreipta ne į komercinės naudos gavimą, tačiau į plačiosios visuomenės poreikių tenkinimą, užtikrinant nepertraukiamą elektros energijos tiekimą elektros perdavimo tinklais ir, atitinkamai, viešojo intereso užtikrinimą.
56. Atkreipė dėmesį, kad Taryba jai priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Taryba iš esmės neatsisakė priimti administracinį sprendimą pagal Bendrovės pateiktą Prašymą ir šio sprendimo priėmimo nevilkino, o vykdė Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi nustatytą pareigą priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 23 str. 1 d., „Perdavimo sistemos operatorius yra atsakingas už elektros energetikos sistemos darbo saugumą, stabilumą ir patikimumą, balansavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jungiamųjų linijų su kitų šalių elektros energetikos sistemomis eksploatavimą, priežiūrą, valdymą ir plėtrą, mažindamas pralaidumo perdavimo tinkluose apribojimus ir atsižvelgdamas į elektros energetikos sistemos bei elektros tinklų naudotojų poreikius, ir numato tinkamas priemones, kurių reikia jo pareigoms vykdyti“. Remiantis pateikta nuostata, įstatymas įtvirtina atsakovės, kaip perdavimo sistemos operatoriaus, pareigą užtikrinti perdavimo sistemos darbo saugumą, stabilumą ir patikimumą, kas, atsakovės nuomone, taip pat apima pareigą užtikrinti, kad prie perdavimo tinklo bus jungiama tik tiek galios, kiek perdavimo tinklas techniniu požiūriu yra pajėgus saugiai ir stabiliai priimti ir perduoti.
57. Į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui yra pranešta tinkamai, teisme yra gautas prašymas šią civilinę bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
58. Išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos energetikos ministerija pateikė papildomą išvadą, kurioje pažymėjo, kad pasilieka prie 2023 m. balandžio 28 d. pateiktos išvados ir jos turinio papildomai nekartoja. Energetikos ministerija tik atkreipė dėmesį į tai, kad AIEĮ 13 straipsnio 10 dalies trečiasis sakinys Nuo atitinkamo pranešimo gavimo dienos elektros tinkle operatoriai neišduoda gamintojams išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų ir nepasirašo ketinimų protokolų nereglamentuoja saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procedūros eiliškumo, o numato kokie dokumentai nebeišduodami nuo Tarybos pranešimo, apie tai, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia yra lygi 2 GW, pateikimo Energetikos ministerijai ir elektros tinklų operatoriui. Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, Energetikos ministerija padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimai ir juos siekiantys pagrįsti argumentai nėra pagrįsti.
59. Į teismo posėdį išvadą teikiančios institucijos atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką išvadą teikiančiai institucijai yra pranešta tinkamai, teisme yra gautas prašymas šią civilinę bylą nagrinėti išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.
Ieškinys atmestinas.
60. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2022 m. birželio 27 d. atsakovė ir ieškovė sudarė Ketinimų protokolą Nr. 22KP-35 dėl ieškovės planuojamos 375 MW suminės saulės modulių įrengtosios galios nuolatinės srovės (DC, gamintojo saulės modulių parko) pusėje ir 300 MW suminės vardinės DC/AC keitiklių galios kintamos srovės (AC, prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų) pusėje saulės šviesos energijos elektrinės prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų Ignalinos rajone. Ketinimų protokolą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 21¹ straipsnyje ir 22 straipsnio 8-11 dalyse bei Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo, patvirtinto LITGRID AB generalinio direktoriaus 2022 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 22S-IS-127 ir Tarybos 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3E-832 „Dėl LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ IV skyriuje ir 5 priede nustatytais reikalavimais, parengė atsakovė ir pateikė ieškovei pasirašyti. Ieškovės įgaliotas atstovas Ketinimų protokolą pasirašė 2022 m. birželio 23 d ir atsakovės įgaliotas atstovas Ketinimų protokolą pasirašė 2022 m. birželio 27 d.
61. Vykdydama Ketinimų protokolo 2.3.1 papunktyje nustatytą įpareigojimą, ieškovė 2022 m. liepos 4 d. raštu Nr. 2022/54 atsakovei pateikė prievolių įvykdymo užtikrinimą – Vokietijos Federacinės Respublikos banko „Landesbank Baden-Württemberg (LBBW)“ 2022 m. liepos 1 d. suteiktą ieškovės prievolių įvykdymo užtikrinimo garantiją Nr. LBW22GA901556 5 625 000 Eur sumai. Atsakovė 2022 m. liepos 7 d. raštu Nr. 22SD-2972 patvirtino gautą ieškovės prievolių įvykdymo užtikrinimą.
62. 2022 m. liepos 8 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 13¹, 20³ straipsniais įstatymas Nr. XIV-1169 (toliau – Pakeitimo įstatymas). Pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, kuria Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnis buvo papildytas 10 dalimi, numatyta, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o Taryba, nustačiusi, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia yra lygi 2 GW, nedelsdama apie tai raštu informuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją ir elektros tinklų operatorius. Saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose ketinimų protokoluose, leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimuose gaminti elektros energiją, rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, ir prijungimo sąlygose, išduotose gamintojams, kuriems leidimai nėra reikalingi, suma. Į šią galią nėra įskaičiuojama atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms, piliečių energetikos bendrijoms ir gaminantiems vartotojams priskirta elektrinių įrengtoji galia.
63. Taryba 2022 m. liepos 13 d. raštu Nr. R2-(E)-4070 „Dėl informacijos apie saulės elektrinių galias“ informavo Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją ir elektros tinklų operatorius, kad pagal Tarybos turimus duomenis jau yra pasiekta ir viršyta 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje.
64. Ieškovė 2022 m. liepos 26 d. pateikė Tarybai prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Taryba 2022 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. R2-(L)-4911 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė ieškovei pateikti papildomą informaciją apie teritoriją, kurioje planuojama elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra, t. y. Elektrinės statyba ir įrengimas. Nurodytą informaciją ieškovas pateikė 2022 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 2022/64. Taryba 2022 m. spalio 26 d. ieškovei ir kitiems ūkio subjektams siųstu raštu Nr. R2-(L)-6786 „Dėl informacijos pateikimo“ paaiškino, kad jau yra pasiekta ir viršyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nurodyta 2 GW saulės elektrinių suminė įrengtoji galia, skaičiuojant taip, kaip numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Taryba nurodė, kad siekdama kuo operatyviau rasti optimalų sprendimą dėl susidariusios situacijos išduodant leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus saulės elektrinėse, 2022 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. O3E-1468 „Dėl Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas), kurio pagrindu sudaromas asmenų, pateikusių prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašas (toliau – Sąrašas). Sąrašo pagrindu ūkio subjektams, atitikusiems EEĮ, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Taisyklėse, Apraše ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus saulės elektrinėse gauti, Tarybos posėdžiui būtų teikiami svarstyti klausimai, susiję su leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus saulės elektrinėse išdavimu.
65. Ieškovė 2022 m. spalio 26 d. raštu Nr. 2002/68 pateikė prašymą išduoti prijungimo sąlygas atsakovei, kuri vadovaudamasi Tarybos raštu Nr. R2-(E)-4070, kuriuo elektros tinklų operatoriai buvo informuoti apie pasiektą ir viršytą saulės šviesos energijos elektrinių 2 GW įrengtosios galios kvotą ir kurio pagrindu atsakovė priėmė sprendimą sustabdyti, prijungimo sąlygų dėl saulės šviesos energijos elektrinių prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų išdavimą, atsisakė ieškovei išduoti Prijungimo sąlygas.
66. Atsakovė 2022-10-26 ieškovės pateikto prašymo ir (ar) kartu pateiktų dokumentų trūkumų, 2022-11-07 raštu Nr. 22SD-4405 atsisakė ieškovei išduoti Prijungimo sąlygas. Toks atsakovės atsisakymas yra grindžiamas VERT 2022-07-13 raštu Nr. R2-(E)-4070, kuriuo elektros tinklų operatoriai buvo informuoti apie pasiektą ir viršytą saulės šviesos energijos elektrinių 2 GW įrengtosios galios kvotą ir kurio pagrindu atsakovė priėmė sprendimą sustabdyti, inter alia, prijungimo sąlygų dėl saulės šviesos energijos elektrinių prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų išdavimą.
67. Taryba, įgyvendindama Pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas (Saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW), 2023 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3E-170 „Dėl asmenų, pateikusių prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Sąrašą, nurodant prašymą pateikusio asmens prašyme nurodytos įrengtosios galios dydį, įrengtosios galios dalies dydį, kuriam nebūtų taikomi elektros energijos gamybos apribojimai ir įrengtosios galios dalies dydį, kuriam būtų taikomi elektros energijos gamybos apribojimai. Nurodytame Sąraše ieškovė yra pozicijoje Nr. 20, nurodyta įrengtoji galia be apribojimų 95,429 MW ir įrengtoji galia su apribojimais 279,571 MW. Taip pat nurodyto nutarimo 3 punkte nustatyta, kad sąraše nurodyti asmenys teisės aktų nustatyta tvarka privalo ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo Sąrašo patvirtinimo dienos kreiptis į elektros tinklų operatorių dėl tolimesnio elektrinės plėtojimo bei sudaryto ketinimų protokolo pakeitimo ir pakeistą ketinimų protokolą pateikti Tarybai. Asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nesikreipus į elektros tinklų operatorių dėl tolimesnio elektrinės plėtojimo bei sudaryto ketinimų protokolo pakeitimo ir (ar) Tarybai nepateikus pakeisto ketinimų protokolo, Taryba dėl tokio asmens prašymo priima nutarimą dėl atsisakymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus teisės aktų nustatyta tvarka. Tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 „Dėl LITGRID AB pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ buvo patvirtintas naujas Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas.
68. Iš šios civilinės bylos medžiagos turinio bei šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2022 m. liepos mėnesį įvyko reikšmingi teisės aktų pasikeitimai, susiję su laikinu saulės elektrinių plėtros stabdymu Lietuvos Respublikos teritorijoje, o būtent - 2022-07-08 įsigaliojo taip vadinamas „proveržio paketas“, kurio sudėtyje buvo ne tik nauja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo redakcija, tačiau ir nauja Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcija.
69. Be to, naujos redakcijos AIEĮ nuostatos buvo papildytos visiškai nauja 13 str. 10 d., kuri numato, kad: „saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nustačiusi, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia yra lygi 2 GW, nedelsdama apie tai raštu informuoja Energetikos ministeriją ir elektros tinklų operatorius. Nuo atitinkamo pranešimo gavimo dienos elektros tinklų operatoriai neišduoda gamintojams išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų ir nepasirašo ketinimų protokolų. <...> Pasiekus 2 GW suminę įrengtąją galią, Vyriausybės įgaliota institucija atlieka technologinį ir ekonominį saulės šviesos energijos elektrinių plėtros vertinimą ir, atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, teikia Vyriausybei pasiūlymą dėl tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros“.
70. Pažymėtina tai, kad pateikta teisės norma patvirtina, jog įstatymo lygmeniu buvo įtvirtinta 2 GW apimties kvota saulės elektrinių vystymui, reiškianti, kad pasiekus 2 GW suminės įrengtosios galios ribą, kuri apskaičiuojama kaip suminė įrengtoji galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose ketinimų protokoluose, leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimuose gaminti elektros energiją, rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, ir prijungimo sąlygose, išduotose gamintojams, kuriems leidimai nėra reikalingi, suma, saulės elektrinių plėtra Lietuvos Respublikos teritorijoje yra stabdoma iki kol bus priimtas sprendimas dėl tolesnės saulės elektrinių plėtros.
71. Teismas pilnai sutinka su atsakovės argumentu, jog cituojamose AIEĮ nuostatose įtvirtintas saulės elektrinių plėtros stabdymas, be kita ko, apima imperatyvų draudimą išduoti gamintojams išankstines prisijungimo sąlygas, prijungimo sąlygas ir pasirašyti su gamintojais ketinimų protokolų ir šis draudimas yra taikomas tiek skirstomųjų tinklų operatoriui, tiek ir perdavimo tinklo operatoriui.
72. Be to, kaip matyti, iš AIEĮ 13 str. 10 d. nuostatos, būtinoji sąlyga šio draudimo faktiniam taikymui yra Tarybos pranešimas apie pasiektą 2 GW suminės saulės elektrinių įrengtosios galios ribą ir būtent nuo šio pranešimo gavimo dienos operatoriai privalo sustabdyti atitinkamų veiksmų atlikimą.
73. Atsakovė nurodė, kad gavo Tarybos 2022-07-13 raštą „Dėl informacijos apie saulės elektrinių galias“ Nr. R2-(E)-4070, kuriame Taryba nurodė : „atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir įvertinę elektros tinklų operatorių pateiktus ir Tarybos turimus duomenis, informuojame, kad pagal atliktą pirminį vertinimą jau yra pasiekta ir viršyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nurodyta 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia, skaičiuojant taip, kaip numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Todėl perdavimo ir skirstymo tinklų operatoriai turėtų sustabdyti išdavimo procesą : neišduoti išankstinių prijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų, nepasirašyti ketinimų protokolų, kuriuos išdavus ar pasirašius būtų viršyta suminė 2 GW saulės šviesos energijoselektrinių įrengtoji galia. Ši nuostata netaikoma subjektams, nurodytiems Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies 5 sakinyje (gaminantiems vartotojams ir kt.), taip pat subjektams, nurodytiems Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 8 dalyje, jei šie subjektai pateikia operatoriui patvirtinimą raštu, jog jų vystomi saulės parkai bus išdalijami asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais. Papildomai informuojame, kad Taryba iki šių metų rugsėjo 1 d. atliks saulės šviesos energijos elektrinėms suteiktų galių apimčių įvertinimą ir informuos Energetikos ministeriją bei operatorius“.
74. Teismas pilnai sutinka su atsakovės argumentu, jog pateiktas raštas AIEĮ 13 str. 10 d. nuostatų prasme yra laikytinas pranešimu, nuo kurio gavimo momento operatoriai privalo sustabdyti išankstinių prijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų išdavimą bei nepasirašyti ketinimų protokolų dėl saulės elektrinių vystymo. Tokiu būdu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atsakovė, kaip perdavimo sistemos operatorė, vykdydama iš įstatymo kylantį imperatyvų įpareigojimą dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių privalėjo sustabdyti įstatyme numatytų veiksmų atlikimą, įskaitant ir prijungimo sąlygų ieškovei išdavimą ir apie šias aplinkybes ieškovė buvo sąžiningai bei tinkamai informuota raštu.
75. Teismas taip pat pilnai sutinka ir su šiais atsakovės argumentais, jog neatsižvelgiant į tai, kad aukščiau pateikta teisės norma yra suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai bei nekonkretizuoja kuriam iš operatorių kuris iš draudimų yra taikomas, ieškovė, remdamasi savo subjektyviu lingvistiniu atitinkamos teisės normos aiškinimu traktuoja, jog prijungimo sąlygų išdavimo draudimas yra taikomas tik skirstomųjų tinkle operatoriui, tačiau tokia ieškovės pozicija yra ydinga ir su ja sutikti objektyviai negalima.
76. Darytina išvada, kad įstatymų leidėjas įtvirtino bendro pobūdžio draudimą išduoti išankstines prijungimo sąlygas ir prijungimo sąlygas taikytiną tiek perdavimo tinklo operatoriui, tiek ir skirstomųjų tinklų operatoriui, nepriklausomai nuo to, ar tokios sąlygos yra išduodamos po ketinimų protokolo sudarymo, ar tais atvejais, kai ketinimų protokolo sudarymas pagal įstatymą yra neprivalomas. Išimtis iš AIEĮ 13 str. 10 d. taikymo yra taikoma tik atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų, piliečių energetikos bendrijų ir gaminančių vartotojų atžvilgiu ir yra aiškiai apibrėžta atitinkamoje teisės normoje ir kitų išimčių iš atitinkamos nuostatos taikymo nėra. AIEĮ 2 str. 16 d. išankstines prijungimo sąlygas apibrėžia kaip statyti ar įrengti elektrinę planuojančiam asmeniui išduodamas preliminarias prijungimo sąlygas, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir plėtros reikalavimai, prijungiant šio asmens elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas. Tuo tarpu prijungimo sąlygos apibrėžiamos kaip techninės sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir plėtros reikalavimai, prijungiant elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas (AIEĮ 2 str.17 d.). Pateikti įstatyme įtvirtintų sąvokų apibrėžimai taip pat leidžia įsitikinti, kad AIEĮ prasme tiek perdavimo tinklo operatoriaus, tiek ir skirstomųjų tinklų operatoriaus išduodamos prijungimo sąlygos yra vertinamos visiškai vienodai, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu ir kokiems subjektams jos yra išduodamos. Atitinkamai, nesant ieškovės nurodomų AIEĮ aiškiai įtvirtintų 13 str. 10 d. išimčių, objektyviai nėra jokio pagrindo teigti, jog atitinkamoje teisės normoje įtvirtintas draudimas išduoti prijungimo sąlygas taikytinas tik skirstomųjų tinklų operatoriui ir neapima perdavimo tinklo operatoriaus išduodamų prijungimo sąlygų.
77. Be to, nors ieškovė savo poziciją dėl AIEĮ 13 str. 10 d. taikymo apimties grindžia išimtinai lingvistiniu atitinkamos teisės normos vertinimu ir žodžių bei žodžių junginių sekos ryšiu su procedūriniais gamintojų elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo ar skirstomojo tinklo aspektais, tačiau aukščiau išdėstyti atsakovės argumentai patvirtina tą aplinkybę, kad nesant prijungimo sąlygų skirstymo į atskiras rūšis pagal tai, kuris subjektas atitinkamas sąlygas išduoda bei nesant tokių aiškiai įtvirtintų išimčių iš AIEĮ 13 str. 10 d., nekyla abejonių, jog aptartas imperatyvus draudimas yra absoliutus ir apima abiejų operatorių išduodamas prijungimo sąlygas, todėl ieškovės argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
78. Teismas daro išvadą, kad šiuo metu tiek AIEĮ 13 str. 10 d., kurios pagrindu ieškovei buvo atsisakyta išduoti prijungimo sąlygas, tiek ir visi vėliau priimti poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys tolesnę saulės elektrinių plėtrą, yra galiojantys, nepanaikinti, nepakeisti bei teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti.
79. Atsakovė nurodė, jog nors ieškovė ir vertina tą aplinkybę, kad leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus jai buvo išduotas pagal nutylėjimą remiantis EEĮ 17 str. 2 d., tačiau tokią poziciją paneigia naujausia Vilniaus apygardos administracinio teismo praktika. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023-03-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-1673-484/2023 išnagrinėjo bylą, kurioje Tarybai buvo pareikštas reikalavimas dėl atsisakymo išduoti leidimą kitam rinkos dalyviui. Vilniaus apygardos administracinis teismas išaiškino, kad : 1) „atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas yra specialus įstatymas Elektros energetikos įstatymo atžvilgiu. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas nustato specialias nuostatas atsinaujinančių išteklių energetikos atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje organizavimo teisinius pagrindus, taip pat energetikos tinklų operatorių, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojų veiklos valstybinį reglamentavimą“ ; 2) „byloje ginčo, jog Taryba pareiškėjai nėra pateikusi informacijos Taisyklėse nustatyta tvarka apie jos Prašymo nagrinėjimo eigą, nėra, tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad Taryba, nagrinėdama Bendrovės Prašymą, vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ; 3) „nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Taryba jai priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Taryba iš esmės neatsisakė priimti administracinį sprendimą pagal Bendrovės pateiktą Prašymą ir šio sprendimo priėmimo nevilkino, o vykdė Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi nustatytą pareigą priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“ ; 4)„nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje ir Tarybos interneto svetainėje nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. spalio 3 d. buvo paskelbtas ir viešai svarstomas Tarybos parengtas Aprašo Projektas. Visi suinteresuoti ūkio subjektai, taip pat ir pareiškėja, dėl Aprašo Projekto teikė pastabas ir pasiūlymus, aktyviai dalyvavo Aprašo Projekto svarstyme“ ; 5) „teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, pareiškėja neįrodė, jog Taryba vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl nėra pagrindo įpareigoti Tarybą išduoti pareiškėjai leidimą pagal pateiktą Prašymą ir šį faktą išviešinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis)“.
80. Teismas pilnai sutinka ir su šiais atsakovės argumentais, jog iš pateiktų išaiškinimų matyti, kad esant iš esmės analogiškoms ratio decidendi bylą išnagrinėjęs teismas Tarybos veiksmuose ar neveikime neteisėtų veiksmų nenustatė bei atsisakė pripažinti, jog pareiškėjui atitinkamas leidimas buvo išduotas pagal LR EEĮ 17 str. 2 d. nuostatas.
81. Iš šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad dėl prijungimo sąlygų išdavimo ieškovė į atsakovę kreipėsi tik 2022-10-26, t. y. praėjus daugiau, kaip trims mėnesiams nuo atitinkamos imperatyviosios teisės normos įsigaliojimo, apie kurią ieškovei buvo žinoma. Atitinkamai ir prašymas, nukreiptas į kitos sandorio šalies veiksmų atlikimą, kaip vieną iš privalomų prijungimo procedūros etapų, yra pateiktas jau įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui, kuris neabejotinai ginčo šalims yra privalomas.
82. Konstitucinis Teismas 2007-11-29 nutarime yra konstatavęs, kad nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius. Pateikta Konstitucinio Teismo jurisprudencija draudžia nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius.
83. Iš šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad tarp šalių sudaryta sutartis (Ketinimų protokolas) yra galiojanti ir vykdoma, tokiu būdu darytina išvada, kad Ketinimų protokolo pagrindu pateiktas prašymas dėl prijungimo sąlygų išdavimo objektyvai negali būti nagrinėjamas, netaikant prašymo pateikimo metu Ketinimų protokolo vykdymui taikytino galiojančio teisinio reglamentavimo, todėl ieškovės argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
84. Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš ieškovės valstybės naudai nėra priteistinos pašto išlaidos, kadangi jos neviršija 5,00 Eur minimalios išieškotinos sumos.
85. Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.